„Vladimiro Putino tikslai yra daug ambicingesni. Dabartinį karą jis kariauja siekdamas sugriauti esamą tarptautinio saugumo architektūrą ir pakeisti ją nauja pasaulio tvarka, kurioje saujelė didžiųjų valstybių galėtų dominuoti savo kaimynių atžvilgiu. V.Putino svajonę sukurti naują pasaulio tvarką atspindi jo primygtinis reikalavimas surengti dvišales derybas su Jungtinėmis Valstijomis, kuriose būtų aptariamas Ukrainos ir Europos likimas, nedalyvaujant nei Ukrainai, nei Europai“, – teigiama straipsnyje.
A.Zahorodniukas pabrėžė, kad Rusijos vadovas siekia pademonstruoti, jog dėl suvereniteto galima derėtis, ir perduoti žinią, kad kai kurios tautos yra lygesnės už kitas. Tokio požiūrio pasekmės gali būti pražūtingos ir Ukrainai, ir Europai, sakė jis.
V.Putinas siekia sukurti pasaulio tvarką, kuri bus valdoma pagal „geopolitinių džiunglių dėsnius ir kurioje vyraus nesaugumas bei agresija“. Pasaulyje plis nauji ginkluoti konfliktai, nes tarptautinių santykių taisykles pakeis principas „jėga turi teisę“.
„Tarptautinio saugumo padėtis dabar tokia rimta ir paaštrėjusi iki tokio lygio, kad jos nebegalima išspręsti pataikaujant Rusijai ar ieškant kokios nors kompromisinės taikos. Vietoj to Rusija turi pralaimėti Ukrainoje ir turi būti matoma, kad ji pralaimi. Dabar taip nėra. Priešingai, V.Putinas kaip niekad įsitikinęs savo pergale ir nemato priežasčių nutraukti karą. Jis demonstruoja savo galią visame pasaulyje ir sėkmingai kuria autoritarinių valstybių, įskaitant Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją, kurios remia karą Ukrainoje ir pritaria Maskvos tikslui nuversti dabartinę pasaulio tvarką, koaliciją“, – pabrėžė A.Zahorodniukas.
Dabar Rusija taip pat dirba „vidaus fronte“ – šalies ekonomika buvo pervesta ant karo bėgių, o V.Putinas rado partnerių, kad kompensuotų ryšių su Vakarais sugriovimą. Rusijos valdovas atvirai ruošiasi ilgam karui. V.Putinas pasikliauja Vakarų ryžto stoka priešintis Maskvai.
O tam, kad būtų sustabdytas Rusijos karas, kurį ji kariauja prieš Ukrainą, Kremliaus valdovas turi būti įtikintas, kad jo tęsimas sukels katastrofą pačiai Rusijai. O tokiam siekiui įgyvendinti reikia imtis įvairių priemonių, kurios susilpnintų Rusijos pozicijas tiek ekonominiu, tiek kariniu požiūriu.
Vien tik ekonominiai sunkumai V.Putino prie derybų stalo neatves; jis taip pat turi būti priverstas susidurti su karinio pralaimėjimo perspektyva. Tačiau tam reikės iš esmės pakeisti Ukrainos partnerių mąstymą. Dabar Ukraina priversta kariauti gynybinį sekinimo karą, kad padarytų Rusijai kuo daugiau nuostolių. Tačiau Rusija į tai nekreipia dėmesio, taip pat šalis agresorė gali pasinaudoti didžiuliais darbo jėgos rezervais, kad papildytų išsekusias savo kariuomenės gretas.
„Jei dabartinis sekinimo karas tęsis, Rusija galiausiai neišvengiamai laimės. Vietoj to Ukraina turi būti pasirengusi nugalėti Rusiją mūšio lauke. Ukrainos kariuomenė ne kartą įrodė galinti nugalėti Rusiją, tačiau kol kas jai trūksta karinių pajėgumų, kurie leistų lokalias pergales paversti pergalingomis pozicijomis kare. Tai būtina pakeisti“, – aiškina buvęs gynybos ministras.
Pasak A.Zahorodniuko, jei Vakarai suteiks Ukrainai pakankamai karinės pagalbos, tai gali priversti V.Putiną permąstyti karą ir sukurti galingas atgrasomąsias pajėgas, kurios būtų pajėgios užkirsti kelią tolesnei Rusijos agresijai. Kitokie veiksmai sukurtų tik karo veiksmų pauzę, o Rusija ja pasinaudotų, kad persiginkluotų ir pasiruoštų kitam karo prieš Vakarus etapui.
„Rusijos sustabdymo Ukrainoje kaina yra didelė, tačiau ją nustelbs naujos autoritarinės pasaulio tvarkos kaina, jei Putino invazijai bus leista pasiekti sėkmę“, – pareiškė A.Zahorodniukas.
