Pasak straipsnio, ilgamečiai Kremliaus sąjungininkai Vidurinėje Azijoje ir Kaukaze, siekdami apsisaugoti nuo tolesnės Maskvos agresijos, renkasi megzti ryšius su Kinija, Europos Sąjunga, Turkija ir Persijos įlankos valstybėmis.
Užpuldamas Ukrainą Kremliaus šeimininkas faktiškai pareiškė, kad yra pasirengęs panaudoti jėgą, kad susigrąžintų teritoriją, kuri kadaise buvo Rusijos imperijos dalis, pastebėjo „Bloomberg“.
Nusigręžimą nuo Maskvos skatinama baimė, teigė Aleksandras Gabujevas, „Carnegie“ Rusijos Eurazijos centro vadovas.
„Jie bando apsidrausti nuo rizikos ir ieško būdų, kaip kuo labiau atsiriboti nuo Rusijos“, – pažymėjo ekspertas.
Kaip bebūtų , Rusija išlaiko didelę politinę, ekonominę ir karinę įtaką regione. Ypač per milijonus migrantų, kurie dirba Rusijoje ir siunčia uždirbtus pinigus namo, o tai – padeda skatinti vietos ekonomiką.
Tačiau regione Rusijai netrūksta ir konkurencijos. Pirma eilėje – Kinija. Ji aplenkė Rusiją kaip didžiausia Kazachstano ir Uzbekistano, dviejų didžiausių regiono ekonomikų, prekybos partnerė.
Kinijos prekyba su penkiomis Centrinės Azijos respublikomis per pastaruosius dvejus metus išaugo trečdaliu, o prezidentas Xi Jinpingas birželį lankėsi Kazachstane.
Be to, ir Europos Sąjunga pasirašė strateginės partnerystės susitarimą su Kazachstanu, Uzbekija, Turkmėnija, Tadžikija ir Kirgizija, į kurį įtraukta iki 12 mlrd. eurų vertės investicijų programa, skirta transporto jungtims, svarbiausioms žaliavoms ir energijai.
Rugpjūtį JAV lyderis Donaldas Trumpas pakvietė Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius į Baltuosius rūmus, kur padėjo sudaryti taikos sutartį, ir gavo išskirtines teises JAV plėtoti vadinamąjį „Trumpo tarptautinės taikos ir klestėjimo kelią“, kuris eis per Armėniją ir sujungs Azerbaidžaną su jo eksklavu Nachičevane, besiribojančia su Turkija.
Turkija taip pat mato galimybę, nes atveriamos sienos ir transporto jungtys, o prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį prisijungė prie Azerbaidžano surengto tiurkiškai kalbančių šalių viršūnių susitikimo.
„Rusija ne visada gali demonstruoti savo jėgą užsienyje, kai ištekliai yra panaudojami Ukrainoje, – komentavo Emily Ferris, vyresnioji mokslo darbuotoja Londono Karališkajame jungtinių tarnybų institute (RUSI).
„Jie jau yra išsklaidyti, o prioritetas yra karas“, – pabrėžė ji.
Londono bendrovės „PRISM Strategic Intelligence Ltd.“ partnerė Kate Mallinson teigė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios kitos Rusijos kaimynystėje esančios šalys siekė subalansuoti savo santykius su įvairiomis valstybėmis, kad apsisaugotų nuo Maskvos įtakos.
„Vidurio Azijos šalys iš plataus masto invazijos išmoko, kad Rusija yra įsipareigojusi siekti savo strateginių tikslų, nesvarbu, kokia kaina“, – mano ji.
Vladislavas Inozemcevas, Artimųjų Rytų žiniasklaidos tyrimų instituto specialusis patarėjas, sutiko, kad V.Putino įtaka regione susilpnėjo, bet mano, kad neilgam.
„Vakarai retai pasinaudoja tokiais momentais“, – pridūrė jis, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Kazachstanas neseniai pasirinko Rusijos valstybinę korporaciją „Rosatom“ vadovauti konsorciumui, kuris statys pirmąją atominę elektrinę, konkurse, kuriame taip pat dalyvavo Kinijos, Prancūzijos ir Pietų Korėjos konkurentai.
-
Vladimiras Putinas pradėjo valstybinį vizitą Tadžikistane
-
Karas Ukrainoje. Trumpas mano, kad Ukraina ir Rusija netrukus sės prie derybų stalo
-
Trumpas žada užbaigti karą Ukrainoje: „Esame arti sprendimo su Rusija“
-
„Ar turite žvakių?“: Trumpas gali greitai pabloginti reikalus Europai
-
Bauginanti Zelenskio prognozė: paaiškino, kodėl Putinas gali būti priverstas įžengti į Europą
-
Netikėtas ėjimas: Putinas atsiprašė Azerbaidžano prezidento, bet kaltę suvertė Ukrainai
