D.Trumpas nori pasitelkti savo asmenybės galią, kad pasiektų susitarimą, tikėdamas, jog atvirai Maskvos demonstruotas nepakantumas gali būti įveiktas susitikus su Kremliaus vadovu akis į akį.
Pasak straipsnio, susidaro įspūdis, kad JAV lyderis vis dar įsikibęs minties, jog Kremlius gali būti įtikintas nutraukti karą, nepaisant to, kad jo kolega iš Rusijos laikosi savo maksimalistinės pozicijos. Jam rusų ir ukrainiečių tautos yra viena, ir ten, kur žengia rusų kareivis, yra Rusija.
Tuo tarpu V.Putinas nori laimėti laiko. Jis jau atmeė gegužės mėnesį Europos, JAV ir Ukrainos pasiūlytą besąlygišką ugnies nutraukimą ir vietoje to pasiūlė dvi vienašališkas, trumpas ir nereikšmingas pertraukas.
Jo pajėgos sparčiai žengia į priekį fronto linijose vasaros puolime, kuris gali priartinti jį prie savo tikslų tiek, kad rudenį derybos vyks dėl visiškai kitokio karo status quo.
„Jei šie du vyrai susitiks, vienas akivaizdus JAV tikslas bus trišalis susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuriame bus aptariama karo pabaiga – būtent toks susitikimo formatas, kurį Rusija atmetė gegužę Stambule. Rusijos tikslas greičiausiai bus leisti Putinui vėl įtraukti Trumpą į Maskvos naratyvo orbitą“, – rašo CNN.
Teigiama, kad ko gero, nė vienas iš pateiktų penkių scenarijų negali būti įgyvendintas vien tik V.Putino ir D.Trumpo valia – be tiesioginio Ukrainos įtraukimo į susitarimą.
Putinas sutinka su besąlygišku ugnies nutraukimu
Žurnalistų nuomone, šis variantas mažai tikėtinas. Rusija jau atmetė panašų pasiūlymą pavasarį, nepaisydama naujų sankcijų grėsmės. Šiuo metu Maskva aktyviai puola Ukrainos rytinę dalį, bandydama įtvirtinti teritorinius laimėjimus. Net papildomas spaudimas Kinijai ir Indijai, Rusijos partnerėms, vargu ar pakeis šią logiką iki rudens. Bent iki spalio V.Putinas norės kovoti, nes jis laimi.
Pragmatizmas: derybos dėl naujų derybų
Kaip rašo CNN, realistiškesnis variantas – susitarimas dėl dialogo tęsimo, kuris gali „įšaldyti“ frontą, artėjant žiemai. Jei iki to laiko Rusija užims Pokrovską, Konstiantynivką ar Kupjanską, ji užims palankią poziciją tolesnėms diplomatinėms deryboms.
Tuomet Rusija galės vėl kovoti 2026 m. arba pasitelkti diplomatiją, kad šie laimėjimai taptų nuolatiniai. V.Putinas taip pat gali iškelti Ukrainos rinkimų, atidėtų dėl karo ir trumpam tapusių D.Trumpo diskusijų tema, klausimą, kad būtų suabejota V.Zelenskio teisėtumu ir netgi nuversti jį, paskiriant į postą labiau Rusijai palankų kandidatą.
Ukraina ištvers dar dvejus metus
Pagal šį scenarijų JAV ir Europos Sąjungos karinė pagalba Ukrainai padėtų jai ateinančiais mėnesiais sumažinti nuostolius fronto linijoje ir privertų V.Putiną siekti derybų, nes jo karinėms pajėgoms vėl nepavyktų pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Pokrovskas gali būti užimtas, o kitos rytinės Ukrainos tvirtovės gali atsidurti pavojuje, tačiau Ukraina gali sulaukti Rusijos pažangos sulėtėjimo, kaip tai jau buvo anksčiau, o Kremlius gali net pajusti sankcijų ir perkaitintos ekonomikos padarinius.
Europos valstybės jau parengė išsamius planus dėl „saugumo pajėgų“, kurios būtų dislokuotos Ukrainoje kaip saugumo garantijos dalis. Dešimtys tūkstančių Europos NATO karių galėtų dislokuotis aplink Kyjivą ir kitus didžiuosius miestus, teikti logistinę ir žvalgybinę pagalbą Ukrainai atstatymo metu ir sukurti pakankamą atgrasomąjį veiksnį, kad Maskva nuspręstų palikti fronto linijas tokias, kokios jos yra. Tai geriausia, ko Ukraina gali tikėtis.
Katastrofa Ukrainai ir NATO
V.Putinas gali taikliai įžvelgti Vakarų vienybės įtrūkimus po susitikimo su D.Trumpu, kuris pagerintų JAV ir Rusijos santykius, bet paliktų Ukrainą likimo valiai.
Europa galėtų daryti viską, kas įmanoma, kad paremtų Kyjivą, bet be Amerikos pagalbos nesugebėtų pakeisti pusiausvyros. V.Putinas galėtų numatyti, kad nedideli laimėjimai Ukrainos rytuose virstų lėtu Ukrainos pajėgų žlugimu lygumose tarp Donbaso ir centrinių miestų Dnipro, Zaporižios ir sostinės.
Ukrainos gynyba galėtų pasirodyti silpna, o Kyjivo karinių pajėgų krizė virstų politine katastrofa, jei V.Zelenskis pareikalautų platesnės mobilizacijos šalies gynybai sustiprinti.
Analitikų nuomone, jei JAV parama žlugtų, Rusija tariamai galėtų sutriuškinti Ukrainos pozicijas rytuose ir įsiveržti giliau į šalį.
Tai blogiausias scenarijus: Ukrainos gynybos žlugimas, politinė krizė ir netgi valstybės žlugimo pavojus.
Žlugimas Putinui: Afganistano scenarijus
Pažymima, kad yra ir atvirkštinis scenarijus – jei Rusija įklimptų į karą, kaip kadaise Afganistane. Didėjančios aukos, sankcijų spaudimas, santykių su Kinija ir Indija sutrikimas, taip pat vidinis elito nepasitenkinimas galėtų destabilizuoti patį Kremlių.
Tokiu atveju Kremlius gali susidurti su situacija, kai jo pasipriešinimas realybei ir savo žmonių ekonominiams sunkumams taptų toksiškas.
„Prigožino maištas jau parodė, kad sistema nėra tokia stabili, kaip atrodo. Šiame scenarijuje Putinas atrodo stiprus, kol visiškai netikėtai nepraranda visko. Tai jau yra nutikę tiek ekspansionistinei Sovietų Rusijai, tiek Putinui“, – rašo CNN.
Panašūs prasti politiniai skaičiavimai lėmė galiausiai bevaisę sovietų okupaciją Afganistane, kitame kare, į kurį Maskva savanoriškai įsitraukė.
„Problema su šiuo scenarijumi yra ta, kad jis lieka geriausia viltimi Vakarų strategams, kurie negali tikėtis, kad NATO visiškai įsitrauks į karą, kad padėtų Ukrainai laimėti, nei kad Kujivas sugebės atstumti Maskvą karinėmis priemonėmis“, – reziumavo CNN.
-
Budanovas papasakojo, kad žvalgai gaudavo unikalią informaciją iš prostitučių
-
„The Independent“ ironizuoja: Trumpo ir Putino susitikimas Ukrainai naudingas kaip chemikalas „Agent Orange“ sodininkystei
-
Trumpas: Putinas turi priimti sprendimą dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje
-
Karas Ukrainoje. Trumpas: į taikos susitarimą dėl Ukrainos įeis teritorijų mainai
-
Donaldas Trumpas: prieš susitikimą su Vladimiru Putinu šiam nebūtina pasimatyti su Ukrainos lyderiu
-
Rusams atakavus Kyjivo, Sumų sritis, nukentėjo keturi žmonės
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis anksčiau pareiškė, kad norint karą užbaigti Ukrainos naudai karinėmis priemonėmis, reikia padaryti priešui tokių nuostolių, kurie privers jį eiti į kompromisą. Jis įsitikinęs, kad „karas turi baigtis taip, kaip mums naudinga“.
„Turime padaryti viską, kad tai pasiektume. Tai reiškia, kad turime nugalėti, o ne trauktis. Turime sunaikinti priešą. Turime jam padaryti tokių nuostolių, kad jis sutiktų baigti šį karą. Be to, jis turi sutikti baigti šį karą ne iš stiprios pozicijos, o mūsų sąlygomis“, – pabrėžė vadas.
