Dangus virto pragaru: žvilgsnis į naują ir žiaurų karo Ukrainoje etapą

Fizinius šios kovos pėdsakus šalies kraštovaizdį ugnimi įrėžė raketos ir dronai, tačiau didžioji mūšio dalis lieka nematoma. Tai – lenktynės dėl dirbtinio intelekto integracijos ir radijo bangų spektro kontrolės.

Sprogstančius dronus Ukrainos pajėgos naudoja smūgiams prieš Rusijos naftos pramonės objektus nuo Sibiro iki Sankt Peterburgo bei prieš Rusijos uostus, išsibarsčiusius nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros. Diena iš dienos liepsnoja Rusijos internetinės prekybos milžinės sandėliai, o okupuotas Krymas grimzta į tamsą.

Socialinis tinklas „X“/Ust Lugos uostas Rusijoje po atakos

Dabar Ukraina kur kas dažniau atakuoja Rusiją nei karo pradžioje. Kyjivas taip pat drąsiai siunčia sparnuotąsias raketas į karinius taikinius, esančius už šimtų kilometrų nuo fronto linijos.

Tuo pat metu Rusija kas mėnesį pagerina savo oro atakų rekordus, negailestingai ir mirtinai išnaudodama išsekintos Ukrainos oro gynybos spragas.

Liepą Maskvos pajėgos į Ukrainą paleido mažiausiai 126 balistines raketas. Kaip rodo „The New York Times“ atlikta Ukrainos oro pajėgų duomenų analizė, tai yra didžiausias rodiklis nuo plataus masto invazijos pradžios.

Per Rusijos išpuolius sparnuotosiomis raketomis ir dronais praeitą mėnesį žuvo apie 400 civilių – tai kruviniausias mėnuo nuo 2022 m. balandžio.

Prieš savaitę, trečiadienį, prieš pat aušrą į Ukrainos sostinę Kyjivą buvo paleistos 24 balistinės raketos ir 4 viršgarsinės raketos. Ataka pražudė mažiausiai 17 žmonių. Kaip teigia Ukrainos karinės oro pajėgos, nė viena iš tų raketų nebuvo numušta.

Rusija paleido šimtus dronų ir raketų į Ukrainos miestus

Rusijos atakos kainuoja Ukrainai ne tik žmonių aukas. Jos privertė šalį sustabdyti gyvybiškai svarbų grūdų ir plieno eksportą iš savo jūrų uostų. Rusų puldinėjimai taip pat smarkiai nuniokojo ir taip jau sugriautą infrastruktūrą, sukeldami baimę dėl būsimos žiemos, kurią ir vėl gali lydėti šilumos ir elektros stygius.

Iš esmės karas tarp Rusijos ir Ukrainos – tai du karai viename.

Vieną iš jų ištisą parą veda pėstininkai ir dronų operatoriai, pasislėpę savo slėptuvėse palei daugiau nei 1200 km fronto liniją. Rusija vis dar bando užimti Ukrainos teritoriją, kas mėnesį tam paaukodama dešimtis tūkstančių karių gyvybių, ir vėžlio greičiu skinasi kelią į priekį rytiniame Donbaso regione.

Savo ruožtu Ukraina vis dar gina teritoriją savo ginkluotosiomis pajėgomis, kurios, nors savo kiekybe ir nusileidžia priešininkei, stengiasi atkovoti žemę ten, kur tiktai įmanoma, įskaitant pietus.

Kitas karas ritasi bangomis per dangaus skliautą. Jis nukreiptas į tolimus abiejų šalių miestus ir karinius objektus. Dažniausiai jis vyksta nakties tamsumoje ir tampa vis labiau mirtinas tiek ukrainiečiams, tiek rusams.

„Exilenova+“ nuotr./Ukraina atakavo Maskvos naftos perdirbimo gamyklą

Šių antpuolių iš oro taikiniai peržengia karinių tikslų riboženklį. Kyjivas užsibrėžęs dar labiau pabloginti Kremliaus ekonominę padėtį, priartinti karą prie pačių rusų namų ir priversti Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną sutikti su ugnies nutraukimu tokiomis sąlygomis, kurias nustatys ne jis pats. Maskvai tai yra tęsinys ilgametės kampanijos, skirtos ukrainiečių kovinei dvasiai palaužti ir miestams paversti netinkamais gyventi.

Abiems pusėms vis didesniu mastu gaminant kur kas labiau novatoriškus ginklus nei kada anksčiau, mūšiai ore tampa tik intensyvesni.

Dabar Rusija montuoja reaktyvinius variklius ant nebrangių, pagal iranietiškų „Shahed“ modelį sukurtų, dronų, leidžia palydovus, padedančius nukreipti ginklus, ir diegia nebrangias sparnuotąsias raketas, užpildančias spragą tarp lėtų atakos dronų ir pažangių strateginių raketų.

Rusijos naikintuvai šaudo palydovais valdomomis bombomis, kurios sistemingai šluoja nuo žemės miestelius ir miestus.

Ukraina plečia savo arsenalą nuolat tobulinamais dronais ir raketų-dronų hibridais su pažangiomis navigacijos ir ryšių sistemomis, leidžiančiomis jiems smogti su kur kas didesniu tikslumu visoje Rusijos Federacijoje.

VIDEO: Ukraina parodė, kaip paleidžia „Flamingo“ raketą į gamyklą Rusijoje

Ukraina parodė, kaip paleidžia „Flamingo“ raketą į gamyklą Rusijoje

Prezidentas Volodymyras Zelenskis žada, kad atakų bus kur kas daugiau, šiuo metu Ukrainai išbandant pirmąsias savo šalyje pagamintas balistines raketas.

Abi šalys integravo naujus metodus, kad iatsilaikytų prieš elektroninio trukdymo priemones, ir diegia autonomines sistemas, nukreipiančias ginklus į taikinius be žmogaus įsikišimo.

Nors tiek Rusija, tiek Ukraina sparčiai plečia savo puolamųjų ginklų arsenalą, jų oro gynybos sistemos sunkiai spėja žengti koja kojon.

Ukraina susiduria su kritiniu amerikiečių suprojektuotų „Patriot“ raketų-perėmėjų trūkumu – tai vienintelė šalies oro gynybos priemonė nuo Rusijos balistinių raketų.

Nors V.Zelenskis prisakė savo diplomatams dėti visas įmanomas pastangas, kad įtikintų sąjungininkus perduoti daugiau „Patriot“ raketų, karas Irane ištuštino pasaulines šių raketų atsargas ir dar labiau apsunkino šią užduotį. Tuo tarpu prezidentas Donaldas Trumpas apsigalvojo dėl duoto pažado leisti Ukrainai artimiausiais metais pradėti pačiai gaminti „Patriot“ raketas.

Pagrindinis iššūkis Rusijai – apginti milžinišką teritoriją, kuri praeityje vykusiuose karuose buvo pranašumas, tačiau dabar, kai Ukraina masiškai smūgiuoja tolimojo nuotolio atakos dronais, tapo skausmingu trūkumu.

Modifikuodamas programinę įrangą, techniką ir taktiką, Kyjivas atvėrė spragas tame, kas dar neseniai buvo laikoma tvirčiausiu pasaulyje oro gynybos tinklu.

Rusijos karys prie oro gynybos sistemos „S-400 Triumf“

Anatolijus Chrapčynskis, Ukrainos oro pajėgų rezervo karininkas ir karinis analitikas, atkreipė dėmesį, kad, prieš pradėdami plataus masto karą Ukrainoje, rusai kliovėsi atgrasymu, kurį jiems užtikrino branduolinių ginklų arsenalas. Jo teigimu, oro gynybos sistemos „galėjo apsaugoti tik apie 40 proc. jų strateginių karinių objektų“.

Kai invazija įstrigo ir Rusijai nepavyko užsitikrinti dominavimo ore, rusų kariniai vadai skubiai ėmė perkėlinėti tokias oro gynybos sistemas kaip „Pancyr“ ir „Tor“ arčiau sienos su Ukraina. Nors tai apsaugojo fronto liniją, tačiau paliko be apsaugos karines bazes ir pramonės centrus Rusijos užnugaryje.

Kaip pastebi analitikai, dabar kiekviena sunaikinta oro gynybos ir radaro sistema verčia Maskvą rinktis: saugoti frontą ar ginti objektus šalies viduje.

„Rusijos iššūkis iš esmės yra geografinis“, – įvertino Justinas Bronkas, vyresnysis tyrėjas Karališkajame jungtinių tarnybų institute (RUSI).

„Kai Ukraina verčia Rusiją atitraukti sistemas nuo fronto linijos, kad ji apsaugotų miestus ar naftos perdirbimo gamyklas užnugaryje, visur atsiveria spragos“, – sakė ekspertas.

Nors Rusijos oro gynybos skydas vis dar pakankamai tvirtas, pastovus spaudimas suskaldė jį į izoliuotas gynybos linijas. Tuo tarpu Ukraina tuo naudojasi, atakuodama tiek objektus Rusijos teritorijos gilumoje, tiek arčiau fronto linijos, bandydama susilpninti Rusijos logistikos tinklą.

Birželį surengta ataka prieš centrinę Maskvos naftos perdirbimo gamyklą, po kurios virš Rusijos sostinės pakibo juodų tirštų dūmų stulpai, atskleidė, kad net ir pagrindinė Kremliaus tvirtovė gali būti įveikta.

Analitikai mano, kad, Kyjivui išplėtus savo taikinių sąrašą, į kurį buvo įtraukti Rusijos prekybos platformos „Wildberries“ logistikos centrai, Maskva buvo priversta dar kartą persvarstyti savo gynybos pajėgų išdėstymą.

15min koliažas/Maskva

Rusija bando užlopyti atsirandančias spragas, griebdamasi laikinų priemonių. Neseniai Maskvoje ant aukščiausių pastatų stogų buvo sumontuotos oro gynybos sistemų „Pancyr“ baterijos, kad užtikrintų geresnį matomumą. O į Murmanską pasiųsti karo laivai, kad apsaugotų šiaurinius regionus.

Ukrainos vadai taip pat atkreipė dėmesį į pokyčius savo pačių gynybos doktrinoje. Vietoje to, kad lauktų centralizuoto patvirtinimo, pilotai turi įgaliojimus nukrypti nuo suplanuotų misijos tikslų, jei pastebi progą suduoti smūgį prioritetiniam taikiniui, pavyzdžiui, Rusijos radarui ar raketų paleidimo įrenginiui.

Egzistuoja viena sritis, kurioje Ukraina negali prilygti Rusijai – pramoninė gamyba. Maskva tūkstančiais gamina standartizuotus atakos dronus, imitacinius dronus ir sparnuotąsias raketas. Ukrainos žvalgybos tarnybos apskaičiavo, kad Rusija kas mėnesį pagamina apie 120 balistinių raketų, o tai viršija bendrą Jungtinių Valstijų „Patriot“ raketų-perėmėjų gamybos apimtį.

Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad Rusija savo ginklų arsenalą papildo raketomis iš Šiaurės Korėjos. Tai Kyjivas bandė įrodyti, pateikdamas detales, surinktas nuolaužose po praeitą ketvirtadienį įvykdyto smūgio prieš Kryvyj Riho miestą, kur žuvo visa 10 asmenų šeima.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukraina atakavo Sankt Peterbugo naftos perdirbimo gamyklą

Maskva taip pat kuria savo pačios dronus-perėmėjus, kuriuos Ukraina jau sėkmingai naudoja, ir vis dar turi nemažai sudėtingų oro gynybos sistemų „S-400“ ir „S-300“ atsargų.

Lemiamą reikšmę turi tai, kad Rusijos gynybos pramonės sektorių remia sankcijoms atsparios tiekimo grandinės. Jos apsukriai naudojasi užsienio šalių mikroelektronika ir Kinijos dvejopo naudojimo technologijomis, kas leidžia pritaikyti savo sistemas.

Rusijos strategija pagrįsta šaltakraujišku apskaičiavimu: ji tikisi išsekinti Ukrainos gynybą, kol nesubyrėjo jos pačios gynybos tinklas.

Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.