Beveik dviejų trilijonų eurų vertės biudžetas ne tik rekordiškai didelis, bet ir konceptualiai naujas: numatomi lankstesni, aiškesni finansavimo principai, įsipareigojimai reformoms, o svarbiausia – orientacija į strateginius iššūkius: nuo gynybos iki inovacijų.
Pristatydama naująją finansinę viziją, EK pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad „biudžetas, kuriuo remiama taika ir gerovė bei propaguojamos mūsų vertybės, yra geriausia priemonė, kurią galime turėti šiuo neužtikrintumu pasižyminčiu laikmečiu“.
Vis tik, dar prieš pasirodant dokumentui, EK susidūrė su tam tikrais techniniais ir politiniais iššūkiais. Leidinys „Politico“ paskelbė, jog naujojo ES biudžeto pristatymas Europos Parlamentui (EP) vėlavo keturias valandas, o diskusijos truko iki antros valandos nakties. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, tai tik atspindi ir pabrėžia didžiulę šio dokumento svarbą.
Didžiausias istorijoje ES biudžetas – kam jis bus skirtas?
Naujojo pasiūlymo pagrindas – beveik 2 trilijonų eurų dydžio biudžetas, kuris vidutiniškai sudaro apie 1,26 proc. visų ES šalių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP).
„Nors tai – pats didžiausias ilgalaikis biudžetas, kokį tik esame turėję, vis tik svarbiausia yra ne tik jo dydis, bet ir tai, kaip šis biudžetas bus valdomas“, – pabrėžia M. Vaščega.
Pasak jo, vienas kertinių naujojo biudžeto elementų – lankstumas. Pandemija, karas prieš Ukrainą, migracijos krizės parodė, kad fiksuotos programos nebespėja reaguoti į sparčiai besikeičiančią realybę. Todėl EK siekia sumažinti programų skaičių iki vos kelių pagrindinių, leidžiančių valstybėms narėms lanksčiau perskirstyti lėšas pagal aktualius poreikius.
Šalims numatoma galimybė savarankiškai formuoti vadinamuosius nacionalinius paketus.
Tai reiškia, kad esant poreikiui, galima daugiau lėšų skirti gynybai, migracijos valdymui, žemės ūkiui ar inovacijoms. Šalims numatoma galimybė savarankiškai formuoti vadinamuosius nacionalinius paketus su atitinkamais investicijų ir reformų įsipareigojimais.
Prioritetai: gynyba, Ukraina, migracija, inovacijos
Be lankstumo, šis biudžetas taip pat turi aiškius ir į ateitį orientuotus prioritetus. Atsižvelgiant į pastarųjų metų geopolitinius pokyčius, naujoji finansinė programa aiškiai atspindi ES strateginį apsisprendimą stiprinti savo autonomiją. Gynybos finansavimas pagal naująjį biudžetą turėtų didėti penkis kartus, iki 131 mlrd. eurų. Glaudžiai su tuo susijęs karinio mobilumo finansavimas auga dešimteriopai – nuo 1,7 iki 17 mlrd. eurų. Pasak M. Vaščegos, tai itin svarbu Lietuvai, geografiškai esančiai šalia dviejų priešiškų režimų.
Gynybos finansavimas pagal naująjį biudžetą turėtų didėti penkis kartus.
Tarp svarbiausių punktų, be abejo, yra ir ilgalaikė parama Ukrainai. EK siūlo sukurti specialų 100 mlrd. eurų Ukrainos fondą, kuris būtų skirtas šalies atstatymui, reformoms bei integracijai į ES ekonomiką. M. Vaščega pabrėžia, jog tai yra ilgalaikis solidarumo gestas kenčiančiai šaliai – ne tik karinė, bet ir institucinė bei ekonominė parama ir investicijos į inovacijas.
Dar vienas prioritetas yra migracijos valdymas. Šiai sričiai planuojama skirti apie 34 mlrd. eurų, arba tris kartus daugiau nei dabar. Lėšos būtų skirtos tiek ES sienų apsaugai, tiek prieglobsčio procedūrų stiprinimui, tiek migrantų grąžinimo mechanizmų tobulinimui.
Ne mažiau svarbus akcentas – konkurencingumo stiprinimas.
Ne mažiau svarbus akcentas – konkurencingumo stiprinimas. EK numato dvigubai padidinti lėšas svarbiausiai ES mokslinių tyrimų ir vystymosi iniciatyvai „Europos horizontas“. Ši programa yra skirta moksliniams tyrimams, dirbtiniam intelektui, žaliajai transformacijai ir skaitmenizacijai. Be to, siūloma steigti atskirą ES konkurencingumo fondą, kuris padėtų valstybėms narėms stiprinti bendrą vidaus rinką ir veikti kaip vientisam ekonominiam blokui.
„Tai yra gyvybiškai svarbu, norint, kad Europa išliktų konkurencinga pasaulyje. ES yra vienas blokas, tad stiprėjant vienai jo valstybei, automatiškai stiprėja ir kitos“, – pabrėžia EK atstovas Lietuvoje.
Reformų sąlyga ir nauja finansavimo logika
Naujasis ES biudžetas veiks ne vien kaip finansinis, bet ir kaip būtinų reformų instrumentas. Kiekviena valstybė, norėdama pasinaudoti ES lėšomis, turės prisiimti aiškius įsipareigojimus, investicijų bei reformų planus.
„Pagrindinę idėją „paskolino“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (angl. Recovery and Resilience Facility (RRF)), kai pandemijos metu ES skyrė didelę finansinę paramą, tačiau tik už konkretų reformų progresą. Pagal šį principą ES valstybės narės galės gauti lėšas mainais į struktūrinius pokyčius ir investicijų įsipareigojimus – tik dabar lėšų apimtis bus kur kas didesnė nei RRF atveju“, – aiškina M. Vaščega.
Ūkininkų baimės ir biudžeto kritika
Naujasis ES biudžetas jau sulaukė ir kritikos. Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Stefanas Kornelius pareiškė, kad „visapusiškas ES biudžeto didinimas yra nepriimtinas tuo metu, kai visos valstybės narės didina pastangas konsoliduoti nacionalinius biudžetus“.
„Manau, jog artimiausius dvejus metus – o gal ir ilgiau –girdėsime pačių įvairiausių pasisakymų, nuomonių bei kritikos. Taip būna visuomet – tiek svarstant visos ES, tiek nacionalinius valstybių biudžetus. Netgi manau, būtų keista, jei 27 narių bloke negirdėtume jokios kritikos ar derybinių pasiūlymų. Vis tik neabejoju, kad pasiektas galutinis rezultatas tenkins visas valstybes nares“, – įsitikinęs M. Vaščega.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dviejų trilijonų suma gali atrodyti astronominė, bet skaičiuojant pagal nacionalines bendrąsias ES narių įplaukas, ji tesudaro 1,26 proc.
„Pripažinkime, kad tai tikrai nėra daug – ypač dabartinių diskusijų apie gynybą kontekste, kuomet yra įvardijama 5 proc. nuo BVP riba“, – palygina EK atstovas, pridurdamas, kad naujajame ES biudžete valstybių narių įnašai neturėtų didėti, nes papildomas lėšas bus siekiama surinkti iš naujų nuosavų šaltinių: apyvartinių taršos leidimų sistemos, pasienio anglies dioksido mokesčio, nesurinktų plastiko atliekų mokesčio ir kt.
Papildomas lėšas bus siekiama surinkti iš naujų nuosavų šaltinių.
Nerimą dėl naujojo biudžeto jau išreiškė ir Europos ūkininkų bendruomenė, liepos 16 d. surengusi protesto akciją tiek Briuselyje, tiek kituose Europos miestuose. M. Vaščega skuba nuraminti ir juos – paramos žemės ūkiui mažinti neplanuojama.
„Biudžete ūkininkams numatyta apie 300 mlrd. eurų tiesioginė parama, ir tai tik minimumas, papildomus išteklius iš savo nacionalinių paketų jiems galės skirti ir kiekviena valstybė atskirai“, – sako EK atstovas.
Lietuvos situacija: kaip pasinaudoti naujomis galimybėmis?
Lietuvai, kaip mažai, bet aktyviai ir sparčiai besivystančiai ES narei, aktualu išnaudoti visus naujosios finansinės perspektyvos privalumus. M. Vaščega pabrėžia, jog svarbu ne tik gauti finansavimą, bet ir tinkamai jį planuoti, kad reformos būtų nuoseklios, o investicijos – tvarios.
Mūsų šalis taip pat turi galimybę dar labiau sustiprinti savo pozicijas inovacijų srityje, panaudodama papildomus „Europos horizonto“ programos resursus, bei gynybos sektoriuje, prisidėdama prie ES bendrų saugumo sprendimų.
„Naujasis daugiametis ES biudžetas yra ne bejausmė pinigų skirstymo sistema, bet ambicinga vizija, apibrėžianti, kaip Europa nori įveikti XXI amžiaus iššūkius.
Lankstumas, reformos, strateginiai prioritetai, solidarumas su Ukraina ir gynybos stiprinimas yra kertinės jo sudedamosios dalys, suteiksiančios puikią galimybę vystytis ir klestėti – tiek Lietuvai, tiek visai Europai“, – įsitikinęs M. Vaščega.
