Bandė įtikinti efektyvumu?
Vienas internautas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo pasienio fortifikacijų – vadinamųjų drakono dantų nuotrauka ir svarstė, kaip jie turėtų apsaugoti Lietuvą nuo rusų raketų.
„Lietuvą valdantys administratoriai bando įtikinti tautą, kad šitas šūdas, nuotraukoje, gelbsti nuo „Kalibr“, „Geranium“ ir „Kinžalal“...
Jie šių betono gabalų primėtė priešais visus pasienio punktus ir pranešė Briuseliui, kad siena užrakinta.
Dalbajobai, kaip gudriai mulkina tautą, vogdami milijardus (kalba netaisyta – red. past.)“,– piktinosi vyras.
Internauto išvardytos ginkluotės rūšys yra oro ginklai. „Kalibr“ yra Rusijos sparnuotoji raketa. „Geran-2“ – kamikadzės tipo dronas, o „Kinzhal“ – hipergarsinė balistinė raketa.
Žadėjo, jog apsaugos nuo raketų?
Kariuomenė iki šios savaitės pabaigos planuoja baigti privažiavimo kelių į pasienio punktus Rusijos ir Baltarusijos pasienyje stiprinimą. Turėtų būti sustiprinti visi 19 suplanuotų punktų.
Šiuo metu kontrmobilumo priemonės išdėstytos dešimtyje pasienio punktų.
Sustiprinimui naudojami vadinamieji drakono dantys, kurie dar sujungiami specialiais lynais.
Priešingai nei pastebi internautas, niekas iš Lietuvos valdžios niekada nežadėjo, jog šios pasienio fortifikacijos turėtų užtikrinti šalies oro gynybą. Tokios priemonės skirtos sukliudyti galimam sausumos puolimui.
Vadinamosios karinio kontrmobilumo priemonės skirtos tam, kad pristabdytų priešo veržimąsi arba nukreiptų jį tam tikra reikiama linkme.
Pasak kariuomenės, nenaudojamų kelių pravažumo ties pasienio kontrolės punktais apribojimo darbai yra planiniai, tai yra dalis būsimosios Baltijos gynybos linijos – ilgalaikio visų Baltijos šalių ir Lenkijos priemonių plano, mažinančio sausumos invazijos grėsmę ir apribojančių galimus priešiškų valstybių veiksmus sausumoje.
VSAT teigimu, kontrmobilumo priemonės – svarbi Lietuvos gynybos koncepcijos dalis. Jomis didinamas atgrasomasis ir gynybinis valstybės potencialas ir valstybės sienos su Rusija bei Baltarusija saugumas. Agresijos atveju jos leistų blokuoti ir pristabdyti priešiškų valstybių veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvą.
Karinės invazijos atveju priešo pajėgoms prireiktų kur kas daugiau laiko ir resursų, siekiant pašalinti steigiamas inžinerines kliūtis, o tai suteiktų daugiau laiko Lietuvos pajėgoms pasirengti gynybai. Kontrmobilumo priemonės potencialiai mažina ir priešo pėstininkų, ir karinės technikos judėjimo efektyvumą.
Visgi įrengtos kliūtys yra veiksmingiausios, kai jos dengiamos tiesiogine ir netiesiogine ugnimi. Inžinerinės kliūtys pristabdo, nukreipia, užfiksuoja arba blokuoja priešo judėjimą, kad jį būtų galima naikinti ugnimi. Pačios efektyviausios inžinerinės kliūtys yra kombinuotos, kuomet nesprogstančios kliūtys yra įrengiamos kartu su minomis.
Tokios priemonės jau įrengtos nenaudojamuose Šumsko, Lavoriškių, Raigardo, Latežerio pasienio kontrolės punktuose su Baltarusija, taip pat – nenaudojamame Romaniškių pasienio kontrolės punkte su Rusija ir kai kuriose kitose vietovėse.
Kritika ir palaikymas
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas pastebėjo, kad pasienio saugumo priemonės yra nereikšmingos, jei jos nedengiamos ugnimi.
Visgi, pasak buvusio kariuomenės vado, kontrmobilumo priemonės gali būti ypač naudingos.
„Tai yra kompleksas priemonių. Jeigu pradeda kažkur plūsti priešas, tai inžinerinės priemonės gali padėti nukreipti jį tau norima kryptimi (...) Protingai išdėsčius visa tai, turint inžinerines priemones po ranka, tai, be abejo, yra geriau negu pradėti tą daryti, kai viskas prasideda“, – tikino J.V.Žukas.
„Yra kelios priežastys, kodėl inžinerinės priemonės gali būti statomos, – visiškai sustabdyti priešo judėjimą, sulėtinti, nukreipti jį norima kryptimi“, – pridūrė jis.
Anot buvusio krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, kurio vadovavimo metu buvo pradėtas pasienio stiprinimo įgyvendinimas, visa tai, apie ką kalbėjo buvęs kariuomenės vadas J.V.Žukas, numatyta planuose.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys savo ruožtu portalui delfi.lt sakė, kad tame nėra prasmės. Tai, anot jo, sudėtinga ir niekur nevedanti investicija. V.Rupšys tikino, kad į pasienio minavimą kariuomenė žiūri skeptiškai. Tačiau L.Kasčiūnas pažymėjo, kad kariuomenė palaikė šiuos planus ir kad jis pats remiasi kariniais skaičiavimais ir patarimais.
Kritiką išsakė ir parlamentaras Dainius Gaižauskas, teigdamas, kad L.Kasčiūnas nepaisė buvusių planų ir ėmėsi savo vizijos. Jis aiškino, kad L.Kasčiūnas nesivadovauja kariniu patarimu, ir užsiminė, kad ministrą galėjo paveikti lobistai. Tiesa, jis pripažino, kad apie tokias idėjas visada buvo diskutuojama.
Tuo tarpu Žinių radijo kalbintas Gynybos paramos fondo vadovas atsargos plk. Vaidotas Malinionis nurodė, kad fortifikacijos yra naudingos.
Jis pabrėžė, kad gynyba yra kompleksinis dalykas ir vien dronai ar vien fortifikacijos negali laimėti karo. „Reikia ir žvalgybinių pajėgumų, reikia ir ugnies pajėgumų, reikia fortifikacijų, reikia turėti ir logistiką, žmones paruoštus, tai manyčiau, kad fortifikacija yra naudinga. Negali būti ji nenaudinga. Jeigu tai sudaro sąlygas limituoti priešo judėjimą mūsų kariuomenei, kuri atsakinga už gynybinę zoną, tai yra gerai“, – pastebėjo jis.
Oro erdvės apsauga
Be kita ko, Lietuva stiprina ir oro gynybą. Šį pirmadienį vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sakė, kad pasienio su Rusija apsaugos tobulinimui reikia 100 mln. eurų. Pasak jo, tokia suma reikalinga antidroninei įrangai, stebėjimo įrangos atnaujinimui, laivų įsigijimui.
Jis paminėjo, kad pasienyje su Baltarusija padaryta didelė pažanga, tuo metu pasienyje su Rusija dar liko nemažai sustiprinimo darbų, kurie kainuotų apie 100 mln. eurų.
Lietuvos siena su Rusija driekiasi maždaug 275 km, dalis infrastruktūros objektų, esančių pasienyje, šiuo metu yra fortifikuoti.
Būtent dėl papildomo finansavimo oro erdvės užtikrinimo pajėgumui plėsti Lietuva, Estija, Suomija, Latvija bei Lenkija praėjusią savaitę bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją.
„Ta bendra iniciatyva yra priimta. Mes tikimės, kad tai būtų pagrindas iškart startuoti su projektu, būtent bendros sistemos antidroninės kūrimo“, – kalbėjo ministras.
Pagrindinė priemonė – minos
Šiam pasienio apsaugos projektui žalia šviesa uždegta dar 2024 m. vasarą. Pasak tuomečio krašto apsaugos ministro L.Kasčiūno, pagrindinė viso plano priemonė yra minos.
Jo teigimu, antra pagal svarbą priemonė yra kontrmobilumo parkų įkūrimas. Juose – įvairios fortifikacijos priemonės. Jis pasakojo, kad bus atidaryti 27 parkai, kurie bus užpildyti keturiomis priemonėmis – „drakono dantimis“, surenkamais ežiais, ispaniškais arkliais ir kelio užtvarais.
Šių parkų esmė yra tokia, kad atėjus tam tikram metui, minėtos priemonės būtų vežamos į pasienį, kur ir būtų panaudotos.
Be kita ko, kaip numatyta ir Vyriausybės patvirtintame plane, viena iš kontrmobilumo priemonių – įvairių tiltų, prieštilčių ar kelių paruošimas sprogdinimui, jeigu jais naudotųsi priešas, taip pat – melioracijos griovių gilinimas.
Šių metų gegužę konservatoriai taip pat siūlė pasienio fortifikavimą papildyti Vytauto Didžiojo vardu pavadinta gynybos linija. Ši idėja buvo minima greta visuotinės gynybos, lietuviškos divizijos formavimo siūlymų. Ji atrodytų taip:
Pirmoji gynybos linija. Pirmoji linija būtų sudaryta iš pasieniečių fizinio barjero, trosais stabilizuotų vadinamųjų „drakono dantų“, prieštankinių minų ir joms apsaugoti skirtų pėstininkų minų, reaguojančių į mažesnį svorį, koncertinos, prieštankinio griovio, čia būtų įrengti dengti apkasai minosvaidininkams.
Antroji gynybos linija. Ji nuo pirmosios būtų atskirta po žeme iškastu atsitraukimo tuneliu. Antrojoje zonoje būtų įrengtos dvi linijos koncertinos, minos, valdomi sprogstamieji užtaisai, dengtuose apkasuose kariai leistų dronus, veiktų nuo priešų dronų saugančios priemonės, budėtų minosvaidininkai, būtų įrengtas tunelis keturračiams važiuoti.
Trečioji gynybos linija. Toliau būtų dislokuotos Lietuvos kariuomenėje naudojamos pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, sąjungininkų vikšrinės šarvuotos pajėgos, radioelektroninės kovos šarvuočiai. Dangų saugotų NATO sąjungininkų naikintuvai.
Ketvirtoji gynybos linija. Ketvirtojoje linijoje 30-40 km atstumu nuo sienos Lietuvos oro erdvę saugotų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS ir toliašaudės savaeigės haubicos „PzH2000“.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Tokios fortifikacijos kaip „drakono dantys“ yra skirtos sustabdyti sausumos puolimą, o ne atremti oro grėsmę. Lietuvos valdžios atstovai niekada neteigė nieko panašaus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
