Tas surūdijęs korpusas priklauso kadaise garsiam laivui, žinomam kaip „Slovenian“. Jo liekanos anksčiau šį mėnesį iškilo iš Savos upės netoli Serbijos Sremska Mitrovicos miesto, už 70 km nuo Belgrado.
Nors kai kurios laivo dalys buvo matomos ir anksčiau, vietiniai gyventojai pasakojo, kad dar niekada nebuvo galima jo taip aiškiai matyti.
„Praėjo keleri metai po to, kai jį matėme paskutinį kartą, todėl susidomėjimas yra nemažas“, – agentūrai sakė istorikas Andrijas Popovičius, miesto muziejaus direktorius.
„Tai tikrai ne kasdien matomas reiškinys“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie laivą, kurį Serbijos žiniasklaida praminė „Savos „Titaniku“.
Kalbama, kad šis laivas išgyveno du pasaulinius karus, kol galiausiai nuskendo. Anot A.Popovičiaus, šis slovėnų laivas buvo pastatytas 1913 m. Budapešto laivų statykloje, kuris tuo metu priklausė Austrijos-Vengrijos imperijai.
Jo ilgis siekė maždaug 54 metrus. Iš pradžių jis buvo pavadintas „Vag“ – tai ilgiausios Slovakijoje Vaho upės pavadinimas vengrų kalba. Garu varomas laivas gabeno sunkius krovinius tarp Budapešto ir kitų miestų palei Dunojų.
Kaip teigė serbų istorikas, Pirmojo pasaulinio karo metu laivas beveik nutraukė savo reisus. Pasibaigus karui ir iširus Austrijos-Vengrijos imperijai, laivo nuosavybės teisės kaip karo reparacijų dalis perėjo naujai įkurtai Serbų, kroatų ir slovėnų karalystei – kuri vėliau tapo Jugoslavija.
„Tuomet jis buvo pervadintas į „Slovenian“, – teigė A.Popovičius, pridurdamas, kad iki šiol lieka mįslė, „kodėl buvo pasirinktas būtent šis pavadinimas“.
Vėliau, Antrojo pasaulinio karo metu, laivas, kaip ir visa šalis, atsidūrė nacių Vokietijos okupacijoje. Pasak muziejaus direktoriaus, 1944 m. Jugoslavijos antifašistinės pajėgos, išvadavusios Belgradą, naudojo šį laivą sužeistiesiems ir įrangai gabenti, stumdamos vokiečių kariuomenę toliau į vakarus.
Kai 1945 m. balandžio pabaigoje laivas, plukdęs sužeistus kovotojus, užplaukė ant vokiečių minos, jis nuskendo ir „nuo tos dienos tebėra toje pačioje vietoje.“
Kariniai laivai, mamutų kaulai ir senovinių statinių dalys – visa tai iškilo į paviršių, nusekus Dunojaus, Reino ir kitų Europos upių vandens lygiui per sausras, sutrikdžiusias prekybą, elektros energijos ir vandens tiekimą.
15min primena, kad anksčiau paskelbta, jog prie Serbijos rytinės sienos su Rumunija, nusekus Dunojui, pasirodė vokiečių laivų likučiai. Kai kurie iš jų vis dar pakrauti ginklais ir priklausė nacių Vokietijos Juodosios jūros laivynui, kuris buvo tyčia nuskandintas karo pabaigoje, kai vokiečių kariuomenė traukėsi iš Rumunijos, o sovietų pajėgos veržėsi giliau į Europą.
Bulgarijoje, ženkliai nukritus vandens lygiui Dunojuje, mokslininkai aptiko ir iškasė žandikaulį, iltis, mentę, šonkaulius ir kitus kaulų fragmentus, priklausiusius išnykusiam mamutui, palaidotam giliai smėlyje.
Rekordinis Dunojaus nusekimas smarkiai paveikė branduolines elektrines Vengrijoje ir Rumunijoje bei sustabdė eismą antruoju pagal dydį Europos vandens keliu. Kelių mėnesių trukmės sausra nuniokojo pasėlius nuo Nyderlandų iki Bosnijos ir sukėlė vandens trūkumą, kuris pasiekė net Alpių regioną.


