Šiais planais, kurių seniai siekia Ukraina, bet dėl kurių ES vyksta aršios diskusijos, norima, kad Rusijos pinigai iš esmės būtų pervesti Ukrainai, techniškai nekonfiskuojant turto.
Pagal vieną iš schemų, pasak penkių su parengiamaisiais darbais susipažinusių pareigūnų, Rusijos centrinio banko turto, kuriam taikomos sankcijos ir kuris laikomas Belgijoje įsikūrusiame centriniame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“, grynųjų pinigų likučiai būtų naudojami nulinių palūkanų ES obligacijoms pirkti.
Tuomet pritrauktas kapitalas dalimis būtų pervestas Ukrainai.
Pasak dviejų su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, apie 170 mlrd. eurų iš 194 mlrd. eurų Rusijos turto, laikomo „Euroclear“, terminas suėjo ir dabar „Euroclear“ apskaitoje yra kaip grynųjų pinigų likučiai.
Pagal antrąjį variantą finansavimo susitarimams valdyti būtų naudojama specialios paskirties įmonė, kuri gali leisti dalyvauti ne ES šalims.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusią savaitę parėmė reparacijų paskolų idėją, sakydama, kad jas reikės grąžinti tik tuo atveju, jei Rusija sutiks kompensuoti Kyjivui invazijos žalą. Užuot laukus konflikto pabaigos, pinigai „padės Ukrainai jau šiandien“, sakė ji.
Briuselis suintensyvino techninį darbą, susijusį su šiuo pasiūlymu, nes taikos derybų perspektyvos mažėja, kadangi Rusija laikosi savo maksimalistinių tikslų Ukrainoje, o Donaldo Trumpo administracija nenori didinti ekonominio spaudimo Maskvai ar stiprinti Ukrainos karinių pajėgumų.
Vašingtonas taip pat spaudžia savo sąjungininkus pasinaudoti pagrindiniu Rusijos turtu, o ne tik pelnu, kuris buvo panaudotas 50 mlrd. JAV dolerių paskolai Ukrainai praėjusiais metais garantuoti. G7 turėtų „apsvarstyti galimybę perimti (arba kitaip inovatyviai panaudoti) pagrindinį [Rusijos valstybės turtą] Ukrainos gynybai finansuoti“, teigiama FT matytame JAV pranešime, išplatintame G7 nariams.
