„Rusija nukreipia šiuos dronus į NATO teritoriją“, – pareiškė M.Tsahkna prieš penktadienį Helsingborge, Švedijoje, vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Panašų vertinimą anksčiau šią savaitę išsakė ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Tyrimai įrodė, kad tai buvo Rusijos elektroninio karo veiksmų rezultatas, sąmoningai nukreipiant Ukrainos dronus nuo jų taikinių Rusijoje“, – pranešė jis.
Trys Baltijos šalys ir Suomija – visos NATO ir Europos Sąjungos rytinio flango priešakinės narės – užfiksavo, kad gerokai padaugėjo jų oro erdvę pažeidžiančių nuklydusių Ukrainos dronų. Šalių valdžios institucijos teigė, kad dronai buvo nukreipti į Rusiją, tačiau nukrypo nuo kurso dėl Kremliaus elektroninės kovos priemonių.
Aukščiausio rango NATO diplomatų susitikime keli užsienio reikalų ministrai atmetė pakartotinius Maskvos teiginius, kad Baltijos šalys atvėrė savo erdvę, kad palengvintų Ukrainos atakas prieš Rusiją, kaip melagingas naujienas.
„Šis teiginys yra absurdiškas“, – pabrėžė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis ir pridūrė, kad „grėsmė vienai narei yra grėsmė visoms“.
Rusijos užsienio žvalgybos agentūra šią savaitę pareiškė, kad Kyjivas planuoja rengti atakas prieš Rusiją iš Latvijos, o tai, jų teigimu, reiškia, kad Maskva neva pagrįstai duos atsakomuosius veiksmus.
„Deja, turime baimintis, kad tai yra propagandinis pasirengimas kažkam beprotiškam“, – Helsingborge žurnalistams sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
„Rusija visada meluoja, kaip ir prieš puolimą prieš Ukrainą dėl tariamų Ukrainos provokacijų prieš Rusiją“, – priminė diplomatas.
Anksčiau šią savaitę NATO naikintuvai Estijoje numušė droną, o Lietuva ketvirtadienį susidūrė su dar vienu dronų antpuoliu, praėjus dienai po to, kai šalies vadovybė buvo priversta slėptis per aliarmą Vilniuje. Latvija per pastarąsias tris dienas kiekvieną dieną skelbė viešus perspėjimus dėl dronų pavojaus oro erdvėje.
Atakos bus didesnės ir intesyvės
Minėtą droną Estijos oro erdvėje numušė Rumunijos pilotai, šiuo metu pagal rotaciją atliekantys Baltijos šalių oro erdvės apsaugą.
Kalbėdama apie šią savaitę virš Estijos, Latvijos ir Lietuvos užfiksuotus bepiločius orlaivius, Rumunija įspėjo, kad greičiausiai Rusijos hibridinės atakos prieš NATO bus tik intensyvesnės ir jų bus daugiau, o ypač prieš sąjunginingų oro erdvę.
„Vertiname, kad hibridinių grėsmių, ypač iš Rusijos, skaičius ir intensyvumas sąjungininkų oro erdvėje ateityje didės“, – teigė Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu.
Diplomatė informavo, kad Rumunija ir kitos NATO sąjungininkės rengia pasiūlymus, kaip sustiprinti koordinuotą Aljanso atsaką į hibridines grėsmes, rašo naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Visus metus, taip pat ir šiandienos diskusijoje, Rumunija skiria dėmesį tam, kaip mes kartu NATO viduje reaguosime į hibridines grėsmes. Kalbame apie hibridines grėsmes, kurias dažniausiai kelia Rusija sausumoje, jūroje, ore ar kitose, sudėtingesnėse aplinkose“, – kalbėjo ji.
Pasak ministrės, pastarąjį mėnesį Rumunija kartu su daugiau nei 10 NATO sąjungininkių rengė pasiūlymus dėl stipresnio ir labiau koordinuoto atsako į hibridines atakas.
„Spalio mėnesį Bukarešte surengsime simpoziumą, kuriame sąjungininkų šalių ekspertai susirinks sutelkti dėmesį į bendrą atsaką“, – pažymėjo O.Toiu.
Ministrė taip pat palankiai įvertino JAV paramą padedant Rumunijai stiprinti jos gynybos pajėgumus, pažymėdama, kad Rumunija turi ilgiausią sieną su Ukrainoje vykstančiu karu, kuri tęsiasi daugiau kaip 650 kilometrų.
-
Karas Ukrainoje. „Tolsta nuo pergalės“: trys karo Ukrainoje problemos, kurių Putinas nepajėgia įveikti
-
Latvijos kariuomenė: pavojus šalies oro erdvėje baigėsi
-
Lenkija stojo ginti Baltijos šalių: „Aišku, kas yra agresorius“
-
Ryga susizgribo: po dronų pavojaus paaiškėjo latvių gynybos trūkumai
-
Latvijos kariuomenė įvardijo 2 versijas: kas nutiko su dronu iš Baltarusijos
Ji sakė, kad Rumunijos sprendimas leisti Jungtinėms Valstijoms naudotis Rumunijos oro bazėmis gynybos pajėgumams ir logistinei paramai teikti rodo, kad NATO sąjungininkės yra viena kitos saugumo užtikrintojos, o ne vienpusiškai pasikliauja kitomis.
„JAV buvimas Europos teritorijoje yra nuolat reikalingas“, – pabrėžė ji.
