Teigiama, kad paleidimai buvo atlikti penktadienį (liepos 11 d.) iš Estijos Saremos salos. Mokomosios raketos per mažiau nei minutę pataikė į 15 kilometrų atstumu jūroje esančius taikinius.
„Didžiausias šios sistemos šaudymo nuotolis yra daug kartų didesnis. O kalbant apie tikslumą – galime pasakyti, kad galime šaudyti iš labai toli ir pataikyti į kibirą“, – sakė raketų ir artilerijos padalinio kuopos vado pagalbininkas Margusas Oras.
Pavasarį į Estiją atgabentoms HIMARS sistemoms paruošti naudoti kariškiams prireikė maždaug keturių mėnesių. Pasak pulkininko leitenanto Rauno Viitmano, artileristai sėkmingai persikvalifikavo į raketininkus.
„Šiandieninis šaudymas yra istorinis įvykis. Šaudė mūsų rezervistai, o su visomis pirmojo šūvio metu kilusiomis problemomis ir jauduliu susidorojome patys“, – pabrėžė R.Viitmanas.
Estijos gynybos pajėgų divizijos vadas generolas majoras Indrekas Sirelis prieš tai sakė, kad HIMARS sistemos leis Estijos kariuomenei smogti į taikinius anksčiau nepasiekiamu atstumu ir kartu likti už priešo veikimo zonos ribų. Didžiausias HIMARS sistemos veikimo nuotolis yra 300 kilometrų, todėl ja galima smogti į taikinius netoli Rusijos sienos, įskaitant Leningrado sritį.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras anksčiau teigė, kad HIMARS kovinis panaudojimas Ukrainoje atgraso Rusiją, nes sistema suteikia galimybę smogti giliai į priešo teritoriją.
Estija šešias didelio tikslumo mobiliąsias MLRS baterijas gavo 2025 m. balandžio mėn. Po to prasidėjo mokymai vadovaujant JAV instruktoriams. Šalis taip pat papildomai įsigijo tolimojo nuotolio raketų ATACMS. Talinas išleido daugiau kaip 200 mln. dolerių HIMARS įsigyti – tai buvo didžiausias gynybos pirkinys Estijos istorijoje.
Kitos Baltijos šalys taip pat nusprendė apsiginkluoti HIMARS sistemomis. Lietuva įsigijo aštuonias MLRS sistemas, iš kurių pirmosios bus pristatytos 2025 m. Latvija, savo ruožtu, pasirašė sutartį su Jungtinėmis Valstijomis dėl šešių ATACMS sistemų ir raketų pristatymo iki 2027 m.

