Šalies diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį, kad Baltijos valstybės nebūtinai yra labiausiai pažeidžiamos NATO narės, tačiau jos lieka Europos saugumo priekinėje linijoje.
„2016 ir 2017 m. būdamas gynybos ministru mačiau 120 tūkst. Rusijos karių, pasirengusių per 48 valandas išvykti, – pažymėjo jis. – Šie kariai buvo išsiųsti į Ukrainą ir dabar jų ten nėra. Tačiau Rusija daug investuoja į karinę infrastruktūrą prie mūsų sienų, ypač šiaurėje, nuo tada, kai Suomija ir Švedija įstojo į NATO.“
M.Tsahkna taip pat įspėjo, kad karo Ukrainoje baigtis bus lemtinga Europos ateičiai.
„Jei Rusijai ten pasiseks, esu įsitikinęs, kad ji perkels karius prie mūsų sienų, – pabrėžė ministras. – Tada susidursime su visapusiška karine grėsme, jei Putinas turės politinės valios. Tai priklausys nuo to, kokią atgrasomąją galią NATO sugebės išlaikyti.“
