Estijos sprendimas įplieskė rusų melagienų bangą: tvirtina, kad ukrainiečius maitins nuo maro kritusių šernų mėsa

Kai kuriose Rusijos portalų publikacijose teigiama, esą Estijoje bus žudomi laukiniai šernai, kad būtų pamaitinti Ukrainos kariai.

Tačiau tai – manipuliacija. Vykstant afrikinio kiaulių maro protrūkiui, būtinybė mažinti laukinių šernų populiaciją akivaizdi.

Tai nėra tiesiog „žudymas šernų Ukrainos karių maitinimui“, tai yra kompleksinė veterinarinė ir logistinė priemonė, apjungianti ligos kontrolę, gyvulininkystės sektoriaus apsaugą ir praktinį mėsos panaudojimą humanitariniais tikslais.

Selemono Paltanavičiaus nuotr./Šernas

Būtinybė mažinti šernų populiaciją

Kaip skelbia naujienų portalas err.ee, Estijos regionų ir kaimo reikalų ministras liepos pabaigoje surengtoje spaudos konferencijoje išties kalbėjo apie poreikį suvaldyti afrikinį kiaulių marą ir apsaugoti kiaulininkystės sektorių.

Protrūkis Latvijoje liepą išplito į Estiją, kur gyvena didelė šernų populiacija, kurią būtina laikyti atokiai nuo naminių kiaulių ūkių.

Anot ministro, vienas iš svarbių veiksmų, siekiant, kad AKM neišplistų – biologinio saugumo priemonių stiprinimas.

„Norint sustabdyti virusą, svarbu, kad šernų medžioklės kvota būtų visiškai įvykdyta. Ankstesnė patirtis rodo, kad kai šernų populiacija sumažėja, liga atslūgsta“, – kalbėjo jis.

Ministras nurodė, kad ideali šernų populiacijos tankio riba Estijoje turėtų būti du šernai viename kvadratiniame kilometre, palyginti su dabartiniu skaičiumi – trimis. Tai reiškia, kad populiaciją reikia sumažinti trečdaliu.

Papildomų sunkumų, anot jo, kelia ES reglamentai, kurie draudžia neapdorotos šernienos tvarkymą.

Naudos tik neužkrėstą mėsą, atliks tyrimus

Hendrikas Johannesas Terrasas pranešė, kad valstybė pradės supirkinėti sumedžiotus šernus maisto gamybai – mėsą būtų galima naudoti kariuomenės daviniams ir pagalbai Ukrainai.

„Siūlau supirkti 30 proc. sumedžiotos šernienos, pagaminti pusę milijono konservų ir juos naudoti krašto apsaugos pajėgų maitinimui bei kaip valstybės maisto paramą Ukrainai“, – sakė ministras, pabrėždamas, kad tam būtų naudojama tik šerniena iš sveikų, AKM neužsikrėtusių gyvūnų.

Estijos Žemės ūkio ir maisto departamento Gyvūnų sveikatos ir gerovės skyriaus vadovas Olevas Kalda patvirtino, kad šernų mėsa, kurios mėginiuose aptinkamas AKM virusas, yra utilizuojama ir nenaudojama perdirbimui.

Kas tai per liga?

Afrikinis kiaulių maras (AKM) – ypač pavojinga virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. Žmonių sveikatai ir gyvybei ši liga grėsmės nekelia.

Šilų gyventojų nuotr./Beržų kompleksas

Tai yra endeminė liga daugelyje Afrikos šalių. Pirmą kartą į Europą (Portugalija) afrikinio kiaulių maro virusas (AKMV) pateko 1957 m. su maisto atliekomis.

Afrikiniu kiaulių maru serga tik naminės ir laukinės kiaulės, šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas yra nepavojingas.

Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus ir pan. pavojingas virusas gali būti išplatintas už ligos židinio ribų.

Iki šiol AKM nėra sukurta jokio gydymo ar veiksmingos vakcinos, todėl kiaulės, susirgusios šia liga, ne gydomos, o utilizuojamos.

Siekiant užkirsti kelią virusui išplisti, naikinamos (deginamos ar užkasamos ne mažesnio nei 2 m gylio duobėse) ne tik kiaulių gaišenos, bet ir menkavertis turtas, ūkyje laikyti pašarai.

Patvirtinti tikslią AKM diagnozę galima tik atlikus laboratorinius kraujo ar audinių tyrimus, o mėginius tokiems tyrimams privalo atrinkti atitinkamą kvalifikaciją turintys veterinarijos gydytojai.

15min verdiktas: melas. Šernų Estijoje niekas specialiai nešaudys, kad pamaitintų Ukrainos karius – dėl AKM užkrato plitimo sustabdymo būtina reguliuoti jų populiaciją. Taip pat nuo šios ligos kritusių šernų mėsa nebus naudojama konservams.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.