Sekite 15min Google
Jo teigimu, hibridinis karas „nėra kažkas, ką Rusija [daro] tik dvejus ar trejus metus“, bet jau daug ilgiau, ir šioje srityje ji turi patirties, todėl Vakarų šalims dažnai sunku ištirti šiuos atvejus ir nustatyti, kas už tai atsakingas.
Ministrui ypač didelį nerimą kelia tai, kad Rusija savo atakoms vis dažniau naudoja reaktyvinius dronus.
„Turime sustiprinti savo oro gynybą, turime turėti daugiau atsargų, padidinti gamybą. Viskas turi vykti greičiau“, – ragino jis.
-
„Iltalehti“: Baltijos šalims ir Suomijai – Jungtinės Karalystės „branduolinis skėtis“
-
Rusija vėl kursto įtampą dėl Kaliningrado: Lietuvos prezidentūra sureagavo į grasinimus
-
Emmanuelis Macronas pasmerkė Rusijos „pavojingą eskalaciją“ po padegimo Estijoje
-
Po kaltinimų dėl Rusijos sabotažo – NATO ir ES sąjungininkių parama Estijai
-
NATO smerkia neatsakingą Rusijos branduolinę retoriką
T.Franckenas pripažino, kad prieš dvejus metus Belgija buvo „blogiausias mokinys klasėje“ dėl savo nedidelių išlaidų gynybai, tačiau, jo teigimu, nuo tada padėtis pagerėjo ir šalis paspartino savo planavimą.
Jo nuomone, Europa pernelyg priprato prie patogios socialinės gerovės ir valstybės apsaugos, aukodama išlaidas gynybai, tačiau dabar tai keičiasi.
„Europa labai gerai investavo į „minkštąją galią“ ir socialinę apsaugą. Ir puiku turėti pensijų sistemą, socialinės gerovės sistemas, kai kas nors suserga ar praranda darbą – mes turime viską. Bet kai kyla karas ar kyla hibridinės grėsmės, mes neturime nieko. Taigi, taip, esame tikrai sudėtingoje padėtyje“, – atvirai kalbėjo ministras.
