Tai, kas prasidėjo kaip regioninė invazija, virto tarptautine autoritarinių režimų kampanija prieš Ukrainą, rašo „Forbes“. Maskvai tai būdas tęsti karą nesulaukiant vidaus pasipriešinimo, o jos sąjungininkams – galimybė įgyti kovinės patirties šiuolaikinio karo sąlygomis.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad netrukus Rusijos pusėje gali kautis iki 25 tūkstančių kubiečių. Jie taptų didžiausiu užsieniečių kontingentu mūšio lauke, pranokdami net Šiaurės Korėjos karius.
Kubiečiai kare: pinigai kalba garsiausiai
Straipsnio autorius pažymi, kad daugelį kubiečių dalyvauti Rusijos kare prieš Ukrainą vilioja finansinė nauda. Jiems žadamas apie 2000 dolerių mėnesinis atlyginimas – daug kartų didesnis už tai, ką jie uždirba savo šalyje.
Tūkstančiai žmonių, kaip pranešama, jau pasirašė sutartis kovoti fronto linijose. Kiti teigia buvę apgauti – esą buvo verbuojami darbui statybose, bet galiausiai išsiųsti į tranšėjas.
Virdžinijos universiteto Milerio centro docentė Kristina Lopes-Gotardi pažymi, kad Kuba šiuo metu išgyvena rimtą ekonominę ir energetinę krizę. Vidutinis atlyginimas saloje siekia apie 20 dolerių, todėl Rusijos žadami pinigai kubiečiams atrodo milžiniški.
Nors Havana neigia tiesioginį dalyvavimą šiame procese, analitikai teigia, kad tokio masto verbavimas būtų neįmanomas be tyliai duoto vietos valdžios pritarimo.
Rusijai netrūksta žmogiškųjų išteklių
Ukrainos parlamentarė Oleksandra Ustinova mano, kad Kubos ir Šiaurės Korėjos karių dislokavimas yra politinis gestas, o ne Rusijos resursų trūkumo požymis. Dar rugpjūtį ji teigė:
„Rusija užverbavo apie 20 tūkstančių kubiečių; daugiau nei tūkstantis jų jau kariauja Ukrainoje, o mes esame nukovę apie 40. Turime jų pasus kaip įrodymą. Tikslas – parodyti, kad Rusija turi patikimų partnerių.“
Pasak Ustinovos, pasaulis vis labiau skyla tarp demokratinių valstybių ir autoritarinių režimų – tokių kaip Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja.
Leidinys pažymi, kad Kubos motyvai yra ir ekonominiai, ir ideologiniai.
„Kubos kariai gauna itin didelius atlyginimus. Jei jie žūsta, jų našlės tampa turtingos. Jei išgyvena – tampa turtingais didvyriais. Bet kokiu atveju Kuba gauna desperatiškai reikalingų pinigų, o režimas gali tai pristatyti kaip savo nuopelną“, – aiškina Niu Džersio Rutgerso universiteto politologijos profesorius Alexanderis Motylas.
Jo nuomone, Havana taip pat siekia sustiprinti savo revoliucinį įvaizdį, o atvira solidarumo išraiška su Maskva galėtų „įžeisti Vašingtono orumą“. Tačiau kartu, anot jo, tai atskleidžia ir Rusijos silpnumą:
„Karių samdymas iš tokių šalių kaip Kuba, Šiaurės Korėja, Afrikos ir Vidurio Azijos valstybės rodo silpnumą ir net desperaciją. Putinas mato, kad rusai vis mažiau nori žūti beprasmiškai, todėl leidžia užsieniečiams kovoti ir mirti jų vietoje.“
Verbavimas ir prievarta: kaip užsieniečiai atsiduria kare prieš Ukrainą
Iki 2025 m. liepos užsieniečiai sudarė 49 proc. visų sulaikytų Rusijos karių, palyginti su vos 1 proc. 2022 metais. Ukrainos Saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovo Serhijaus Kuzano teigimu, be užsieniečių verbavimo Maskva veikiausiai nesugebėtų palaikyti puolamųjų operacijų.
Tačiau Rusijos priklausomybė nuo užsienio kovotojų jau seniai peržengė jos tradicinių sąjungininkų ribas. Žiniasklaida atskleidė, kad Kremlius vertė tūkstančius Afrikos studentų ir migrantų jungtis prie kariuomenės, grasindamas deportacija, jei jie atsisakys.
Dešimtys sulaikytų karių iš Kamerūno, Senegalo ir Zimbabvės pasakojo, kad jiems buvo žadami darbai gamyklose ar virtuvėse, tačiau po savaitės apmokymų jie buvo išsiųsti į frontą.
„Šis priklausomumas nuo užsienio karių peržengia žmogiškųjų išteklių klausimą. Jis atskleidžia vis stiprėjantį karinį aljansą, jungiantį Rusiją, Šiaurės Korėją, Iraną, Venesuelą ir dabar Kubą – režimus, kurie keičiasi ginklais, technologijomis ir kovine patirtimi“, – rašo „Forbes“.
Be to, dėl šios partnerystės Ukrainos mūšio laukas virsta „bendra autoritarinių valstybių karinių pajėgų mokymo aikštele“, teigia Ukrainos analitikai.
Pasak Billo Cole'o, instituto „Peace Through Strength“ įkūrėjo ir vadovo, Rusijos sąjungininkai iš tiesų nori dalyvauti šiame kare.
„Putinui netrūksta žmonių – jis ką tik papildomai pašaukė dar 130 tūkstančių vyrų į kariuomenę. Iš tikrųjų jo partneriai patys nori dalyvauti. Šiaurės korėjiečiai, kubiečiai ir kinai ten yra ne tik tam, kad kovotų už Rusiją, bet ir tam, kad įgytų patirties šiuolaikinėje karyboje, ypač dronų naudojimo srityje“, – aiškina jis.
Pasak jo, tai ir yra pavojus – nes užsieniečiai mokosi kariauti „pirmajame pasaulyje plataus masto kare, kuriame masiškai naudojami dronai“.
„Čia kalbama ne tik apie Rusijos jėgą, bet ir apie jos sąjungininkus, kurie įgyja kovinių įgūdžių, o juos galės panaudoti kituose konfliktuose Europoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje.“
Kremliui kubiečių ir šiaurės korėjiečių dislokavimas yra patogus būdas tęsti karą ir sumažinti pasipriešinimą pačioje Rusijoje. Tuo pat metu Maskvos partneriams tai galimybė mokytis ir perimti šiuolaikinės karo taktikos, ypač naudojant dronus ir elektroninės kovos technologijas.
Tuo tarpu „DeepState“ praneša, kad Rusijos okupacinės pajėgos įžengė į Oleksiivkos kaimą Dnipropetrovsko srityje, naudodamos sudėtingas oro sąlygas puolimui tęsti.
Tuo pat metu Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė cinišką pareiškimą apie plataus masto karą prieš Ukrainą, teigdamas, kad 2022 metų vasarį priimti sprendimai buvo teisingi ir laiku priimti.
