Apie tai rašo leidinys „Foreign Affairs“, analizuodamas, ar D.Trumpui pavyks pasiekti realų susitarimą Ukrainoje.
Pasak leidinio publikacijos autoriaus Gideono Rose‘o, JAV turi tris pagrindinius interesus Europos kovoje: gelbėti Ukrainą, ginti Europą ir sulaikyti Rusiją. Visuose trijuose tiksluose galima pasiekti rezultatų, nors ir ribotų, tačiau, pabrėžia publikacijos autorius, su sąlyga, kad Ukraina gaus atitinkamas saugumo garantijas ir finansinę paramą.
Kova Ukrainoje virto sekinimo karu, o Kyjivo sąjungininkai lažinasi, kad tam tikru momentu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavargs ir nuspręs sumažinti savo nuostolius. Tačiau vietoj to jis dvigubina statymus, „statydamas Rusijos ateitį ant to, kad kitos pusės valia palūš pirma“.
Ukraina nepateisina tokios strategijos
Analizuodamas, kaip galėtų atrodyti susitarimas, kuris užbaigtų karą, leidinys rašo, kad tikėtina, jog kiekviena pusė išlaikytų didžiąją dalį savo kontroliuojamų teritorijų. Leidinio autorius sutinka, kad Ukraina šios idėjos nesupranta, nes ji ir apdovanotų Rusiją už agresiją, ir leistų Maskvai okupuoti jos žemes.
„Nepaisant to, toks susitarimas šiuo metu gali būti mažiausiai bloga alternatyva“, – pažymi leidinys.
Tokiu būdu Ukraina ir jos kontroliuojama teritorija galėtų toliau eiti link suartėjimo su Vakarais, o rytinė šalies dalis liktų okupuota Rusijos. Svarbiausia, pabrėžia straipsnio autorius, užtikrinti Ukrainai saugumą ir pagalbą, kad ateityje ji netaptų Rusijos atakų auka. D.Trumpo administracija turėtų reikalauti patikimų saugumo garantijų Kyjivui.
Kaip tai galėtų išnaudoti NATO
Pagal tokį scenarijų Europa susidurtų su sukarintu agresoriumi, tačiau NATO turėtų laiko apsiginkluoti ir pasirengti.
„Maskva kenčia daugiau, nei rodo, ir kurį laiką negalės pulti kitų taikinių. O kol ji atgaus jėgas, NATO lengvai gali tapti dar stipresnis“, – rašo „Foreign Affairs“.
V.Putinas, žinoma, paskelbs, kad šis karo su Ukraina užbaigimas yra „didžiulė Rusijos pergalė“, tačiau, kaip pabrėžia straipsnio autorius, iš tikrųjų vadinamoji „specialioji karinė operacija“ jo šaliai kainavo labai brangiai.
„Milžiniški ir ekonominiai nuostoliai, sugadinti santykiai su Vakarais, iššvaistytas šalies diplomatinis ir moralinis kapitalas, ir visa tai dėl to, kad taptų fortifikuota valstybe ir Kinijos satelitu – istorija tai laikys ne triumfu, o katastrofa“, – pabrėžia leidinys.
