Liepos mėnesį po to, kai Ukrainos Aukščiausioje Rada priėmė, o prezidentas V.Zelenskis pasirašė įstatymą, apribojantį antikorupcinių institucijų – Nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) ir Specializuotos antikorupcijos prokuratūros (SAP) nepriklausomybę, į gatves Kyjive, Dnipre ir Odesoje išėjo jauni ukrainiečiai, kurie griežtai priešinosi šiam įstatymui.
Patyręs spaudimą iš visuomenės ir sąjungininkų V.Zelenskis pateikė parlamentui naują įstatymo projektą, dėl kurio buvo nubalsuota liepos 31 d. Naujuoju įstatymu buvo panaikintas ankstesnis teisės aktas.
Pirminis naujasis įstatymas buvo grėsmingas, nes jo priėmimas sutapo su koordinuotais Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir generalinio prokuroro veiksmais, įskaitant daugiau nei 20 kratų NABU agentų visoje šalyje.
Šios kratos buvo susijusios su įtariamais valstybės paslapties pažeidimais ir vieno agento galimu bendradarbiavimu su Rusija – kaltinimu, kurį daugelis ukrainiečių laiko politiškai motyvuotu.
Pažymima, kad kratos suteikė V.Zelenskiui lojaliai saugumo tarnybai ir naujai paskirtam generaliniam prokurorui prieigą prie NABU agentų išmaniųjų telefonų ir kompiuterių, kuriuose greičiausiai yra svarbios informacijos apie dabartinius korupcijos tyrimus, įskaitant tyrimus, susijusius su keliais V.Zelenskio kabineto ministrais ir patarėjais.
Eros pabaigos pradžia
„Daugeliui ukrainiečių reidai ir teisės aktai buvo autoritarinių tendencijų, kurias demonstruoja Zelenskis ir jo artimiausi patarėjai, įrodymas.
Per pastaruosius pusantrų metų Zelenskio administracija „nacionalinio saugumo“ pagrindu įšaldė savo politinio varžovo ir prezidento pirmtako Petro Porošenkos turtą, sutelkė televizijos naujienų turinio kontrolę, kad vyriausybės kritikai nepatektų į eterį, uždraudė transliuoti visus parlamento posėdžius ir iškėlė nepagrįstas baudžiamąsias bylas vyriausybės kritikams ir kovos su korupcija aktyvistams.
Nepaisant ukrainiečių tvirto palaikymo Zelenskiui kaip karo vadui, visuomenės pasitikėjimas juo buvo silpnėjęs jau gerokai anksčiau, kaip ir jo politinės perspektyvos.
Keletą metų šios ir kitos priemonės buvo daugiausia ignoruojamos Ukrainos vakarų partnerių ir toleruojamos daugumos ukrainiečių, kurie buvo pasirengę suteikti savo karo laikų lyderiui plačią veiksmų laisvę“, – pastebima „Foreign Policy“ straipsnyje.
Tačiau Kyjivo ėjimai liepos mėnesį pasiekė lūžio tašką vidaus ir užsienio auditorijos akyse, o tai, neabejojama, turės didelių pasekmių pačiam V.Zelenskiui ir Ukrainos ateičiai.
„Pirma, protestai greičiausiai reiškia Zelenskio eros pabaigos pradžią – tai natūralus procesas tokioje gyvybingoje demokratijoje kaip Ukraina. Nepaisant ukrainiečių tvirto palaikymo Zelenskiui kaip karo vadui, visuomenės pasitikėjimas juo buvo silpnėjęs jau gerokai anksčiau, kaip ir jo politinės perspektyvos“, – pastebėjo straipsnio autorius Adrianas Karatnyckis, vyresnysis Atlanto tarybos analitinio centro, knygos „Battleground Ukraine: From Independence to the War with Russia“ (liet. „Kovos laukas – Ukraina: nuo nepriklausomybės iki karo su Rusija“) autorius.
Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto atlikta birželio mėnesio apklausa rodo, kad 41 proc. respondentų manė, kad Ukraina linksta į autoritarizmą. Tuo tarpu ukrainiečių politikos sociologijos bendrovės „Socis“ tą patį mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad, jeigu prezidento rinkimai vykstų dabar, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas nugalėtų V.Zelenskį – 60,5 proc. prieš 39,5 proc.
Straipsnio autorius priminė, kad daugelis ukrainiečių mano, jog V.Zelenskis atleido V.Zalužną praėjusiais metais būtent dėl pastarojo augančio populiarumo.
Nevaržomos laisvės pasekmės
Apklausos rezultatai dar prastesni V.Zelenskio partijai „Tautos tarnas“, kuri ne tik prarastų daugumą parlamente, bet ir atsiliktų nuo kelių kitų politinių partijų ir koalicijų.
„Antra, kovos su korupcija kontroversijos žymi Ukrainos visuomenės ir tarptautinės bendruomenės Zelenskiui suteiktos nevaržomos veiklos pabaigą. Tarptautinių donorų dėmesys dabar sutelktas ne tik į karinę ir finansinę paramą Ukrainai, bet ir į Zelenskio vidaus politiką“, – rašo „Foreign Policy“.
Pažymima, kad ateityje pagalba vidaus ekonomikai greičiausiai bus griežčiau susieta su reformų ir gero valdymo rodikliais – tai Europos Sąjunga gali ypač gerai užtikrinti, nes Ukrainos stojimo į ES procesas yra susietas su griežtais valdymo ir teisinės valstybės kriterijais.
Spėjama, kad būtent Briuselio perspėjimai dėl bandymo atsisakyti nepriklausomų kovos su korupcija institucijų turėjo didelės įtakos tam, kad V.Zelenskis taip greitai atsitraukė nuo savo pasirašyto įstatymo.
Publikacijoje teigiama, kad, nepaisant V.Zelenskio akibrokšto, Ukrainoje išties sumažėjo didelio masto korupcija. Tikėtina, kad sumažėjimas buvo pasiektas įgyvendinus tokias priemones kaip skaidrūs viešųjų pirkimų konkursai, valstybės turto privatizavimas, bankų reformos ir Ukrainos oligarchų politinės bei žiniasklaidos įtakos smarkus sumažėjimas.
Nepaisant daugiau nei trejų metų karo, ukrainiečiai tebėra tvirtai įsipareigoję demokratinei ateičiai.
„Transparency International“ paskelbtame 2024 m. korupcijos suvokimo indekse Ukraina vos per kelias pozicijas atsilieka nuo Indijos ir Argentinos, bet nekrenta žemiau Turkijos ir Brazilijos.
„Foreign Policy“ atkreipė dėmesį, kad dauguma parlamentarų, kuriems šiuo metu yra pareikšti kaltinimai korupcija ir kitais nusižengimais, yra iš partijos „Tautos tarnas“.
Ko gero, didžiausią ažiotažą sukėlė 2023 m. rugsėjo mėn. įvykdytas V.Zelenskio buvusio žiniasklaidos partnerio ir ankstesnio politinio rėmėjo Ihorio Kolomoiskio areštas. Vyras buvo apkaltintas sukčiavimu ir šimtų milijonų dolerių „išplovimu“. Oligarchas jau daugiau nei pusantrų metų yra kalėjime ir laukia teismo.
Politinės visuomenės galia
„Galiausiai, neseniai Ukrainoje kilę neramumai rodo Ukrainos pilietinės visuomenės atsparumą ir ukrainiečių gebėjimą veiksmingai ginti savo laisves ir demokratiją.
Protestuotojai parodė politinį brandumą ir pilietinę atsakomybę karo metu, susilaikydami nuo destruktyvių raginimų atsistatydinti ar surengti pirmalaikius rinkimus Rusijos atakų metu. Taip pat nebuvo bandoma abejoti Zelenskio kaip prezidento teisėtumu“, – rašoma straipsnyje.
Nepaisant daugiau nei trejų metų karo, ukrainiečiai tebėra tvirtai įsipareigoję demokratinei ateičiai.
„Yra giliai įsišaknijusių priežasčių, kodėl Ukrainos pilietinė visuomenė yra tokia pasirengusi protestuoti už laisvą ir demokratinę visuomenę netgi žiauraus karo sąlygomis", - išskyrė A.Karatnyckis.
Šimtmečius ukrainiečiai buvo tapatybės neturinti tauta, kontroliuojama Lenkijos, Lietuvos, Austrijos-Vengrijos, carinės Rusijos ir galiausiai Sovietų Sąjungos, pripažįsta autorius, nors buvo keletas trumpalaikių išimčių.
"Valstybė slopino tautinę tapatybę, o pasididžiavimas valstybe būtų reiškęs pasididžiavimą kažkuo svetimu ir tolimu. Dėl to tautinę tapatybę ir siekį savivaldai įkūnijo ne svetima vyriausybė, o Ukrainos pilietinė visuomenė.
Kai 1991 m. galiausiai žlugo Sovietų Sąjunga, šis sveikas skepticizmas valstybės atžvilgiu išliko. Kadangi posovietinės Ukrainos centrinę vyriausybę pakaitomis dominavo kultūriniai ukrainiečiai ir rusifikuoti ukrainiečiai, abi grupės toliau rodė skepticizmą savo lyderių ir valstybės atžvilgiu", - dėstoma "Foreign Policy" publikacijoje.
Tris su puse metų Zelenskis buvo drąsios karo apimtos šalies įkvepiantis ir herojiškas lyderis. Tarptautiniu mastu jis buvo laikomas net Ukrainos įsikūnijimu.
Ilgas Rusijos karas su Ukraina, kuris prasidėjo 2014 m. ir 2022 m. peraugo į plataus masto invaziją, labiau nei bet kas kitas sustiprino ukrainiečių solidarumą ir vienybę, tačiau skepticizmas valstybės atžvilgiu išliko net karo metu.
„Ukrainos gyventojai niekada nebuvo apimti savo lyderių garbinimo bangos, net po Zelenskio didžiulės pergalės 2019 m. rinkimuose. Suprantama, kad vienintelė valstybės institucija, sulaukusi vienareikšmiško palaikymo, buvo kariuomenė“, – pastebėjo ekspertas.
Tačiau, teigia straipsnio autorius, nepaisant visų neramumų, realybė yra tokia, kad Ukraina išlieka labai atvira visuomene, kurioje žmonės beveik arba visiškai nebijo aktyviai ir viešai reikšti savo nuomonę.
Nepaisant vyriausybės pastangų sutelkti žiniasklaidos priemones savo įtakos sferoje, jų poveikį visuomenei kompensuoja internetinės žiniasklaidos plitimas – 86 proc. ukrainiečių internetą laiko pagrindiniu informacijos šaltiniu. Daugelis šių internetinių leidinių yra visiškai nepriklausomi ir dažnai labai kritiški.
„Tris su puse metų Zelenskis buvo drąsios karo apimtos šalies įkvepiantis ir herojiškas lyderis. Tarptautiniu mastu jis buvo laikomas net Ukrainos įsikūnijimu.
-
Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Donaldu Trumpu
-
Apklausa: daugėja ukrainiečių, norinčių, kad karas būtų užbaigtas derybomis
-
Putinas „nieko prieš“ susitikti su Zelenskiu, bet ėmė vardinti sąlygas
-
Donaldas Trumpas: prieš susitikimą su Vladimiru Putinu šiam nebūtina pasimatyti su Ukrainos lyderiu
-
CNN paviešino penkis scenarijus, kaip gali baigtis karas Ukrainoje
Per paskutinius mėnesius šis įvaizdis buvo sugadintas, ir dabar gali būti matoma Zelenskio eros pabaiga. Tačiau paskutiniai įvykiai dar kartą parodė, kad ukrainiečiai yra vieningi Rusijos agresijos akivaizdoje, pasiryžę ginti savo šalį, netoleruoja korupcijos ir yra labai prisirišę prie savo laisvių. Tai turėtų būti pakankama priežastis Vakarams toliau tikėti Ukrainos ateitimi kaip laisvos, demokratinės ir sėkmingos valstybės“, – reziumuojama "Foreign Policy" straipsnyje.
