Sekite 15min Google
Pramanė skaičius
Viena lietuvė savo „Facebook“ paskyroje pareiškė, esą „maždaug 85 proc. pasaulio pabėgėlių yra musulmonai. Tačiau jie neprašo prieglobsčio ne vienoje iš 50 musulmoniškų šalių. Jie vyksta į nemusulmoniškas Vakarų šalis.“
Internautė svarstė, kodėl taip yra, ir kad šie musulmonai galbūt yra Izraelio gynybos pajėgų kariai, apsimetę musulmonais.
Atsakymas į pirmą jos klausimą gana paprastas: taip nėra. Spėlionės dėl Izraelio karių taip pat tėra išsigalvojimai, be jokių įrodymų.
Gali būti, kad šios melagienos pradininkas buvo portugalų politikas iš kraštutinės dešinės partijos „Chega“, kuri žinoma dėl prieš imigraciją nukreiptos politikos. Parlamentaras Pedro Frazao praėjusiais metais socialiniuose tinkluose pareiškė, kad „85 proc. pabėgėlių yra musulmonai“. Jis taip pat aiškino, esą, užuot prašę prieglobsčio kitose musulmoniškose šalyse, jie renkasi bėgti į Vakarus.
„Chega“ ir anksčiau buvo sulaukusi kaltinimų islamofobija – partijos lyderis yra raginęs „drastiškai sumažinti islamą Europos Sąjungoje“.
Šiuo metu Lietuvoje vyksta intensyvios diskusijos dėl migrantų, tad nenuostabu, kad lietuvė prisiminė šiuos klaidingus gandus.
85 procentai?
Cituotus teiginius sunku patikrinti, nes tikslių duomenų apie pabėgėlių tikėjimą nerenka jokia tarptautinė organizacija. JT pabėgėlių agentūra (UNHCR) yra pagrindinis pabėgėlių statistikos šaltinis, Bet čia nerasime išsamių duomenų apie pabėgėlių išpažįstamą religiją. Agentūros duomenys surenkami jų operacijų metu arba iš vyriausybių, tačiau šios paprastai nerenka informacijos apie pabėgėlių religiją, siekdamos apsaugoti jų privatumą.
UNHCR skaičiavimais, 2025 m. pabaigoje pasaulyje buvo 41,6 mln. pabėgėlių, taip pat 9 mln. prieglobsčio prašytojų. 68,7 mln. žmonių buvo perkelti savo šalies viduje dėl konfliktų ar smurto.
7 iš 10 pabėgėlių yra kilę iš vos šešių šalių: Afganistano, Pietų Sudano, Sudano, Sirijos, Ukrainos ir Venesuelos. Daugiausia pabėgėlių ir kitų asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, priėmė šios šalys: Kolumbija, Vokietija, Turkija, Uganda, Iranas, Čadas ir Pakistanas.
Dominuojanti religija Sirijoje, Afganistane ir Sudane yra islamas, tačiau Pietų Sudane, Ukrainoje ir Venesueloje vyrauja įvairios krikščionybės atšakos.
2025 m. duomenys taip pat atskleidžia, kad daugiausia pabėgėlių yra kilę iš Venesuelos (6,5 mln.), iš Ukrainos – 5,2 mln., Sirijos – 4,9 mln., Afganistano – 3,7 mln., Sudano – 2,8 mln.
2025 m. pasaulinis pabėgėlių skaičius sumažėjo 3 proc., palyginti su 2024 m. Šis pokytis rodo, kad išaugo sugrįžusių pabėgėlių skaičius, daugiausia į Afganistaną, Siriją ir Sudaną.
Kalbėdamas apie 2024-ųjų tendencijas, JT atstovas portalui „Euronews“ teigė, kad, atsižvelgiant į tai, jog tais metais ukrainiečiai ir venesueliečiai sudarė beveik trečdalį visų pabėgėlių, mažai tikėtina, kad 85 proc. pabėgėlių yra musulmonai.
Europoje Vokietija priėmė daugiausia pabėgėlių – ši tendencija nesikeičia nuo 2015 m. 2021 m. paskelbti Vokietijos vyriausybės atlikti tyrimai parodė, kad 2013-2019 m. 69,7 proc. priimtų pabėgėlių šalyje buvo musulmonai. Tačiau šie duomenis buvo surinkti prieš Rusijos invaziją į Ukrainą 2022 m. Vėliau milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti šalį.
Susidaryti vaizdą gali padėti ir kitas rodiklis. Analitinis centras „Pew Research Center“ 2024 m. publikavo ataskaitą, kurioje pateikti duomenys apie pasaulio migrantų religiją. Nurodyta, kad 47 proc. visų migrantų yra krikščionys, o 29 proc. – musulmonai. Šis skaičius yra gerokai mažesnis nei 85 proc., tačiau migrantai ir pabėgėliai yra skirtingos grupės.
Svarbu pabrėžti, kad šalyje islamas gali būti pagrindinė religija, tačiau tai nereiškia, kad visi iš ten kilę pabėgėliai yra musulmonai. Be to, su islamu susijusios etninės grupės atstovai gali nebūti tikri tikintieji. Dėl to pabėgėlio kilmės šalis negali būti naudojama kaip pagrindas nustatyti jo religiją. Pavyzdžiui, religinis persekiojimas gali paskatinti religines mažumas ieškoti prieglobsčio kitur.
Prieglobsčio daugiausia ieško kaimyninėse valstybėse
UNHCR pabrėžia, kad dauguma žmonių, bėgančių nuo konfliktų ar persekiojimo, lieka netoli savo gimtųjų namų. 2025 m. duomenimis, net 65 proc. pabėgėlių buvo priimti kaimyninėse šalyse – šis rodiklis atitinka ir ankstesnių metų duomenis. Daugeliu atvejų kaimyninės šalys turi panašią religinę sudėtį.
Priešingai internautės teiginiui, kad musulmonai ieško prieglobsčio Vakaruose, Vokietija yra vienintelė Europos šalis iš septynių daugiausia pabėgėlių priėmusių valstybių nuo 2015 m. Nuo tada iki šių metų daugiausia pabėgėlių prieglobsčio prašė Irane ir Turkijoje.
Keturios iš septynių šalių, kurios 2015-2024 m. priėmė daugiausia pabėgėlių (Iranas, Turkija, Čadas ir Pakistanas), yra daugiausia musulmoniškos šalys.
Milijonus pabėgėlių priima šalys, priklausančios Islamo bendradarbiavimo organizacijai (OIC), ir valstybės, kuriose musulmonai sudaro gyventojų daugumą. Tai rodo 2020 m. „Pew Research Center“ surinkti duomenys. OIC sudaro 57 valstybės, o „Pew“ nustatė 52 šalis ir teritorijas, kuriose musulmonai sudaro gyventojų daugumą.
Abu šie rodikliai apima Turkiją, Iraną, Pakistaną, Čadą, Bangladešą ir Sudaną. UNHCR šias šalis mini tarp 10 daugiausia pabėgėlių priėmusių šalių.
Remiantis „Pew“ sudarytų valstybių sąrašu, paminėtose šalyse 2025 m. buvo apsistoję 45 proc. viso pasaulio pabėgėlių.
15min verdiktas: melas. Nėra oficialių duomenų, kurie patvirtintų, kad 85 proc. pasaulio pabėgėlių yra musulmonai. Teiginys, kad jie prašo prieglobsčio tik Vakarų šalyse, taip pat klaidingas. Pabėgėliai dažniausiai apsistoja kaimyninėse šalyse, kur dažnai sutampa ir pagrindinė religija.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
