Sekite 15min Google
Kliuvo ir Ukrainai
Tokių įžvalgų apie islandų sprendimą, priimtą nedidele balsų persvara, paskelbė viena „Facebook“ vartotoja. Referendumo rezultatą ji susiejo su tam tikrais bendrais ES narių sprendimais, ypač – parama Ukrainai, ir pasinaudojo proga juos sukritikuoti.
Internautė taip apibendrino žinias iš šiaurės valstybės: „Trys šalys, atsisakiusios kvietimo prisijungti prie ES, yra Šveicarija, Norvegija ir Islandija.
Visos – turtingos ir suprantančios, kad įstojusios tokios turtingos nebebus, kad kažkas nurodinės, ką galima, ko negalima, ką reikia ir ką privalai, nekalbant apie „bendrus įsipareigojimus“, pvz., nužudyti savo žemdirbystę įsileidžiant be muitų pigią ir abejotinos kokybės Lotynų Amerikos ir Indijos produkciją, arba įsiskolinti Ukrainos palaikymo vardan.“
Įrašas sulaukė 380 reakcijų, šimtas internautų juo pasidalijo. Komentatoriai ne tik pritarė internautės nuomonei, bet ir rėžė stipriau, pavyzdžiui, kad vietoj „kvietimas“ į ES turi būti sakoma „ataka“.
Kas iš tiesų lėmė apsisprendimą?
Islandijos rinkėjai rugpjūčio 29 d. tikrai tarė „ne“ derybų dėl narystės ES atnaujinimui. Už tokį sprendimą balsavo 52,8 proc., o „taip“ stovyklą palaikė 47,2 proc. balsavusiųjų. Rinkėjų aktyvumas siekė 82,5 proc.
Tai tapo skaudžiu smūgiu Briuseliui, kuris siekė į Bendriją priimti turtingą valstybę. Referendumas nebuvo balsavimas dėl pačios narystės, juoba – dėl ES kvietimo prisijungti. Rinkėjams buvo pasiūlyta tik apsispręsti, ar šalis turėtų atnaujinti pačios inicijuotas, bet prieš gerą dešimtmetį įšaldytas derybas dėl narystės.
Valstybės negauna oficialaus „kvietimo“ prisijungti, jos turi pačios pasiprašyti būti priimtos.
Jei rezultatas būtų buvęs priešingas ir vyriausybė būtų gavusi mandatą tęsti derybas, po jų vyktų dar vienas referendumas – tik tuomet gyventojai tartų galutinį žodį, ar nori jungtis prie ES.
Islandija paraišką dėl narystės ES pateikė dar 2009 m., po finansų krizės, kuri šaliai smogė itin skaudžiai. 2013 m., į valdžią atėjus euroskeptiškiems politikams, derybas Reikjavikas sustabdė, o 2015 m. oficialiai paprašė nutraukti paraiškos nagrinėjimą, nes esą be referendumo neįmanoma judėti toliau.
Formaliai referendumo rezultatai neprivalomi, tačiau koalicinė vyriausybė, vadovaujama socialdemokratės Kristrun Frostadottir, pažadėjo gyventojų nuomonę gerbti.
„Už“ stovykla tvirtino, kad narystė užtikrintų didesnį saugumą, vykstant karams Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, o JAV prezidentui Donaldui Trumpui turint neprognozuojamą poziciją dėl Arkties. Taip pat – kad ES galėtų padėti suvaldyti aukštą infliaciją ir palūkanų normas. Islandijos centrinio banko nustatyta palūkanų norma siekia 8 proc., o Europos centrinis bankas yra nustatęs 2,25 proc.
Svarbiausias priešininkų argumentas buvo susijęs su žuvininkystės pramonės – reikšmingos Islandijos ekonomikos dalies – likimu. Opozicijos lyderė Gudrun Hafsteinsdottir atmetė pažadus, kad Briuselis galėtų išspręsti Islandijos ekonomines problemas. Skambėjo ir įspėjimas, kad buvimas Bendrijoje keltų grėsmę šalies suverenumui.
Be to, Islandija ir taip naudojasi Europos integracijos privalumais: dalyvauja ES bendrojoje rinkoje, yra Šengeno zonos dalis. Be to, ji priklauso ir NATO, nors neturi savo kariuomenės ir gynybos srityje labai priklauso nuo sąjungininkų.
Taigi parama Ukrainai, priešingai nei rašė „Facebook“ vartotoja, nebuvo argumentas balsuoti prieš derybų su ES atnaujinimą.
Ne kviečia, o prašosi
Cituota „Facebook“ vartotoja klaidingai interpretuoja stojimo į ES procedūrą. Valstybės negauna oficialaus „kvietimo“ prisijungti, jos turi pačios pasiprašyti būti priimtos.
Pavyzdžiui, 2022 m., prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai, tai padarė Ukraina. Nors jos perspektyvos prisijungti prie Bendrijos buvo vertinamos nevienareikšmiškai, juoba nebuvo jokio formalaus kvietimo, Kyjivas žengė šį žingsnį ir sulaukė palankaus pirmojo atsakymo – šaliai suteiktas kandidatės statusas.
Europos šalis, gerbianti Bendrijos vertybes ir įsipareigojusi jas puoselėti, turi pateikti oficialią paraišką dėl narystės ES Tarybai. Įvertinus paraišką, valstybė gali gauti oficialų kandidatės statusą, jei atitinka pagrindinius politinius ir ekonominius kriterijus (vadinamuosius Kopenhagos kriterijus).
Tuomet prasideda oficialios derybos su Europos Komisija (EK). Jomis siekiama užtikrinti, kad paraišką pateikusi šalis perimtų ir įgyvendintų visus ES teisės aktus bei standartus. Per derybas vertinamos 35 įvairios sritys: finansų sistemos, žuvininkystė, transporto tinklai, žemės ūkio reglamentai, žodžio bei tikėjimo laisvė ir kt.
ES nesiunčia kvietimų prisijungti, bet Europos Vadovų Taryba periodiškai pripažįsta, kad tam tikros valstybės, pavyzdžiui, Vakarų Balkanų šalys, turi „Europos perspektyvą“.
Tik užbaigus šiuos darbus Briuselis pateiktų sprendimą, kad šalis yra pasiruošusi narystei. Susitarimas dar turi būti patvirtintas visų dabartinių ES valstybių narių, o galutinį žodį dėl stojimo referendume taria patys šalies gyventojai. ES iki šiol nepriėmusi jokio sprendimo (nei EK, nei valstybių narių lyderių ar atskirų parlamentų lygiu) dėl Islandijos narystės, tik dėl derybų pradžios, taigi netiesa, kad Islandija atmetė kvietimą.
Nuomonę keitė ne vieni
ES istorijoje būta ir daugiau nesėkmingų plėtros atvejų. „Facebook“ vartotojos minėtos Šveicarija ir Norvegija yra to pavyzdžiai, bet ir jų atveju procesai nebuvo tokie paprasti kaip „kvietimo atmetimas“.
Norvegija paraišką dėl stojimo į Europos Bendrijas (ES pirmtakę) pateikė dar 1967 m. ir pradėjo derybas dėl stojimo.
Vis dėlto per referendumus 1972 m. ir 1994 m. norvegai du kartus nepritarė narystei („prieš“ balsavo atitinkamai 53,5 proc. ir 52,2 proc.), tad Oslo paraiška liko įšaldyta. Oponentų argumentai buvo panašūs kaip Islandijoje: susirūpinimas dėl suverenumo, žemės ūkio ir žvejybos teisių.
Šveicarija paraišką dėl narystės pateikė 1992-aisiais. Vis dėlto derybos net neprasidėjo: po tais pačiais metais surengto referendumo, per kurį rinkėjai atmetė siūlymą prisijungti prie Europos ekonominės erdvės, paraiška buvo nedelsiant įšaldyta, o 2016 m. – oficialiai visai atšaukta.
Nors ES nesiunčia kvietimų prisijungti, Europos Vadovų Taryba periodiškai pripažįsta, kad tam tikros valstybės, pavyzdžiui, Vakarų Balkanų šalys, turi „Europos perspektyvą“. Tai reiškia, kad jos laikomos potencialiomis būsimomis narėmis, jei įgyvendina būtinas reformas.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Netiesa, kad Šveicarija, Norvegija ir Islandija atsisakė kvietimų jungtis prie ES. Formalaus kvietimo pradėti derybas ES neteikia, valstybės pačios turi pateikti paraiškas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
