Kremlius tariasi su Iranu dėl gamyklos Rusijoje: V.Putino armija apsiginkluotų tūkstančiais dronų

Pasak aukšto rango Ukrainos įstatymų leidėjo, Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas turėtų būti pakeistas. Prezidento Volodymyro Zelenskio parlamentinės frakcijos lyderis Davidas Arakhamia  šia žinia pasidalijo sekmadienį paskelbtame pranešime „Telegram“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksijus Reznikovas

„Karas diktuoja personalo politiką. Laikas ir aplinkybės reikalauja sustiprėjimo ir persigrupavimo. Tai vyksta dabar ir vyks ateityje“, - sakoma paskelbtame pranešime.

D.Arakhamia  skelbia, kad į kito Ukrainos gynybos ministro postą buvo iškeltas generolas majoras Kyrylo Budanovas, vyriausiasis žvalgybos pareigūnas ministerijoje.

Donecko srityje vyksta įnirtingi mūšiai, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai jis pasakė vakare kreipdamasis į ukrainiečius.

Pasak prezidento, daug pranešimų, kad okupantai nori vasario mėnesį padaryti „kažką simbolinio“ – kalbama apie plataus masto invazijos metines.

„Pastebime padidėjusį spaudimą įvairiomis fronto kryptimis, taip pat spaudimą informaciniame lauke. Donecke labai sunku – vyksta įnirtingos kovos. Tačiau, kad ir kaip būtų sunku ir kad ir koks didelis būtų spaudimas, privalome atsilaikyti“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jis sako, kad būtina nuolat stiprinti gynybą fronte, stiprinti tarptautines pozicijas, didinti spaudimą Rusijai ir suteikti žmonėms naujų galimybių išgyventi šį sunkų laikotarpį.

Ukrainos kariai nuo pirmadienio pradės treniruotis su tankais „Leopard“, pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, kurį cituoja CNN.

„Kaupiame rezervus ir dirbame, kad apmokytume daugiau personalo, gautume vakarietiškos ginkluotės“, - cituojamas O.Reznikovas.

Ukrainos Prrezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pakomentavo gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo atsistatydinimo tikimybę, pažymėdamas itin efektyvų ministro darbą su užsienio partneriais tiekiant ginkluotę Ukrainai, skelbia ukrainiečių žiniasklaida.

Apie tai skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Iranas ir Rusija siekia pastatyti gamyklą Rusijoje, kuri, kaip pranešama, galėtų tiekti daugiau kaip 6 000 Irano sukurtų bepiločių orlaivių karui Ukrainoje.

Laikraštis „The Wall Street Journal“ rašo, kad abi vyriausybės tęsia planus ir kad Irano delegacija sausio mėnesį nuvyko į Rusiją apžiūrėti planuojamos statybų vietos.

Dėl Irano Rusijai tiekiamų bepiločių orlaivių, kurie nuo karo pradžios niokoja Ukrainos civilius gyventojus, infrastruktūrą ir namus, kilo nesutarimų.

Iš pradžių Iranas teigė, kad tiekė dronus, tačiau jie buvo išsiųsti prieš prasidedant karui. Tačiau iš Ukrainos gautų įrodymų buvo galima daryti prielaidą, kad tęsiantis konfliktui jų buvo tiekiama vis daugiau ir daugiau.

Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė sekmadienį Kaune vykusiame Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos renginyje organizacijai dėkojo už paramą sužeistiems Ukrainos kariams.

Kaip pranešė Prezidentūra, pasak D.Nausėdienės, sąjungos veikla pastaraisiais metais nusipelno didžiulės pagarbos.

Pirmosios ponios teigimu, sąjunga rūpinasi Lietuvos kariuomenės šeimų poreikiais, visokeriopu karių ir karininkų šeimų stiprinimu bei teikiama parama sužeistiems Ukrainos kariams, jų artimiesiems, taip pat prieglobsčiu Lietuvoje radusiais vertėjais iš Afganistano ir jų šeimų nariais.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Diana Nausėdienė

„Pirmoji ponia padėkojo birutietėms už aktyvų įsitraukimą į tarptautines akcijas, teikiant humanitarinę pagalbą, taip pat už bendradarbiavimą su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska. Tai buvo rimti žingsniai, praplėtę organizacijos veiklos spektrą ir horizontą“, – nurodo Prezidentūra.

D.Nausėdienė taip pat padėkojo kadenciją baigusiai sąjungos pirmininkei Aušrai Mažonei už reikšmingą indėlį į organizacijos veiklą bei tradicijų tęstinumą.

„Širdingai dėkoju jums už mūsų bendrystės metus, kai kartu su jūsų vadovaujamos sąjungos moterimis veikėme drauge, skleisdamos paramos nukentėjusiems, pagarbos tradicijoms ir ištikimybės žmoniškumui idėjas. Dėkoju jums už nuolatinį dėmesį patriotiniam vaikų ir jaunimo auklėjimui“, – cituojama pirmoji ponia.

Ji palinkėjo naujajai organizacijos pirmininkei Aurelijai Tamošaitienei ir visoms birutietėms toliau puoselėti gražias organizacijos tradicijas, garsinti jos vardą ir būti tvirta atrama Lietuvos kariams bei jų šeimoms, stiprinti Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybę.

D.Nausėdienė yra sąjungos garbės narė.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sekmadienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkų nenoras atsiųsti jo karo draskomai šaliai naikintuvų kainuos „daugiau gyvybių“.

„Scanpix“/AP nuotr./Oleksijus Reznikovas

„Esu įsitikinęs, kad laimėsime šį karą, esu įsitikinęs, kad išlaisvinsime visas okupuotas teritorijas“, – žurnalistams Kyjive sakė O.Reznikovas.

Tačiau be Vakarų naikintuvų pristatymo „tai mums kainuos daugiau gyvybių“.

„Turime tai sustabdyti dabar“, – pridūrė jis.

Sekmadienį Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Kyjivas planuoja susprogdinti tris medicinos pastatus – ambulatorijas ir ligoninę – ir „apkaltinti Rusiją tariamai „sąmoningu išpuoliu“ prieš civilius objektus“, praneša „Reuters“.

„Medicinos įstaigų susprogdinimas bus pateiktas kaip dar vienas Rusijos kariuomenės „žiaurumas“, reikalaujantis pasaulio bendruomenės atsako ir pagreitinantis ilgojo nuotolio raketų tiekimą Kyjivui, kad jos būtų panaudotos smūgiams Rusijos teritorijoje“, – teigė Rusijos Gynybos ministerija.

„Reuters“ praneša, kad Gynybos ministerija nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kuriuos ji išdėstė socialinėje žiniasklaidoje pasidalytame pranešime.

Kyjivas iš karto į šiuos teiginius nereagavo.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sekmadienį pareiškė, kad po korupcijos skandalų atliekamas viešųjų pirkimų sutarčių auditas, tačiau atsisakė patvirtinti pranešimus, kad netrukus jis gali būti priverstas atsistatydinti.

„Pradėjome vidaus auditą“ dėl visų viešųjų pirkimų sutarčių, žurnalistams sakė O.Reznikovas, tačiau atsisakė pasakyti, ar liks gynybos ministro poste.

„Ar būsiu gynybos ministru, ar ne, sprendžia vienas asmuo – vyriausiasis vadas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis“, – teigė jis.

„Mano, kaip teisininko, specialybė leidžia optimistiškai manyti, kad tikrai rasiu sau įdomų projektą, kuris leis ne tik laimėti karą, bet ir vėliau nubausti Rusijos Federacijos karinę ir politinę vadovybę“, – pridūrė ministras.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas atsakė į spekuliacijas dėl savo ateities ir sakė, kad yra pasirengęs atsistatydinti, jei prezidentas V.Zelenskis įsakytų jį atleisti.

„Nė vienas pareigūnas nesėdi kėdėje amžinai. Nė vienas“, – spaudos konferencijoje sakė O.Reznikovas, „...darysiu tai, ką man pasiūlys valstybės vadovas“, – praneša „Kyiv Independent“.

Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai Ukrainos naujienų leidinys „Ukrainska pravda“, cituodamas vyriausybės ir karinius šaltinius, pranešė, kad V.Reznikovas greičiausiai kitą savaitę bus atleistas iš ministro pareigų ir gali būti paskirtas teisingumo ministru

Pasak leidinio, tikėtina, kad jį pakeis Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą ne kartą kalbėjosi su šalies agresorės prezidentu Vladimiru Putinu, interviu laikraščiui „Bild“ pareiškė, kad per šiuos dvišalius pokalbius Kremliaus šeimininkas niekada negrasino nei asmeniškai jam, nei Vokietijai.

„Ne, Putinas negrasino nei man, nei Vokietijai“, – sakė kancleris, komentuodamas pranešimus apie Rusijos prezidento grasinimus buvusiam Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui.

DPA/ „Scanpix“ nuotr./Olafas Scholzas

Tuo pačiu O.Scholzas pažymėjo, jog per telefoninius pokalbius su V.Putinu jis „leido aiškiai suprasti“, kad Rusijai tenka „visa atsakomybė už karą“.

„Nei iš šio, nei iš to Rusija įsiveržė į savo kaimynę, kad pagriebtų Ukrainos dalį ar visą šalį. Negalime paprasčiausiai susitaikyti su tuo, nes taip iš esmės pakertama taiki Europos tvarka“, – sakė jis.

Sausio pabaigoje buvęs britų premjeras Borisas Johnsonas žurnalistams atskleidė, kad prieš įsiverždamas į Ukrainą V.Putinas grasino jam raketų smūgiu.

„Vienu metu jis man tarsi pagrasino ir pasakė „Borisai, nenoriu tavęs įžeisti, bet su raketa tai užtruktų tik minutę“ ar kažką panašaus“, – atpasakodamas V.Putino žodžius sakė B.Johnsonas.

Kremlius B.Johnsono žodžius paneigė ir pareiškė, esą per tą pokalbį V.Putinas kalbėjo apie NATO raketų grėsmę Rusijai.

Ukraina šį mėnesį tikisi galimo didelio Rusijos puolimo, tačiau Kyjivas turi rezervų sulaikyti Maskvos pajėgas, nors ne visos naujausios Vakarų karinės atsargos bus pristatytos laiku, sekmadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministras.

Per spaudos konferenciją Oleksijus Reznikovas sakė, kad Rusija dėl simbolinių priežasčių naują puolimą gali pradėti vasario mėnesį, per pirmąsias invazijos metines, tačiau Maskvos ištekliai kariniu požiūriu nėra parengti, praneša „Reuters“.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sekmadienį sakė, kad Kyjivas nenaudos naujų vakarietiškų toliašaudžių ginklų prieš taikinius Rusijos teritorijoje.

„Penktadienį mūsų partneriai nusprendė tiekti mums ginklus, galinčius šaudyti 150 km atstumu“, – spaudos konferencijoje sakė O.Reznikovas.

„Visuomet sakome savo partneriams, kad įsipareigojame nenaudoti užsienio partnerių ginklų prieš Rusijos teritoriją, tik prieš jos junginius laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, siekdami deokupuoti savo žemę“, – sakė jis.

Penktadienį Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują 2,2 mlrd. dolerių vertės ginklų ir amunicijos paketą Ukrainai, į kurį, Pentagono teigimu, įtraukta naujų nuo žemės paleidžiamų mažo skersmens bombų (GLSDB), kurios galėtų beveik dukart – iki 150 km – padidinti Kyjivo smūgių Rusijos kariniams taikiniams nuotolį.

Jos gali suteikti ukrainiečių pajėgoms galimybę smogti bet kur Rusijos okupuoto Donbaso, Zaporižios ir Chersono srityse, taip pat šiaurinėje okupuoto Krymo dalyje.

Tikimasi, kad Prancūzija ir Italija savo ruožu pristatys mobiliąsias „žemė-oras“ raketų sistemas.

Sekmadienį paskelbtame interviu savaitraščiui „Bild am Sonntag“ Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutiko, jog Vakarų tiekiami ginklai nebus naudojami Rusijos teritorijai pulti.

O. Reznikovas žurnalistams taip pat sakė, kad Kyjivas tikisi galimo Rusijos puolimo vėliau šį mėnesį. Vasario 24 dieną Kremlius minės metus nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo karius į Ukrainą.

Iki galimo Rusijos puolimo šį mėnesį „ne visi vakarietiški ginklai“ bus atgabenti, sakė O. Reznikovas, tačiau pridūrė, kad Kyjivas turi išteklių reaguoti.

„Esame pasirengę duoti atkirtį“, – teigė jis.

Per rytinį apšaudymą Černobajevkoje sužeistas vienas gyventojas, padaryta žala gyvenamiesiems pastatams ir infrastruktūrai. 

„Šiandien apie 5 val. ryto priešas apšaudė Černobajevką. Priešo sviediniai apgadino 6 gyvenamuosius pastatus. Taip pat buvo sugadintos gyvybiškai svarbios komunikacijos – elektros, dujų ir vandentiekio vamzdynai“, – pranešė Chersono regiono karinė administracija.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolas sekmadienį pareiškė, kad dėl Rusijos naftos kainų apribojimų Maskvos pajamos iš naftos ir dujų eksporto sausį, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo beveik 30 proc., arba apie 8 mlrd. dolerių.

Jis sakė, kad šiais metais pasaulinė naftos paklausa didės dėl Kinijos, todėl OPEC+ šalims gali tekti peržiūrėti naftos gavybos politiką.

Karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Nikolajus Oleščukas išsiuntė priešlėktuvinių raketų dalinius į komandiruotę mokytis dirbti su „SAMP/T-Mamba“ oro gynybos sistemomis.

„Nuoširdžiai dėkoju Prancūzijos ir Italijos vyriausybėms už sprendimą suteikti oro gynybos sistemas „SAMP/T-Mamba“, kad Ukraina būtų apsaugota nuo Rusijos raketinio teroro ir sustiprinta šalies oro gynybos sistema.

Nedelsdamas nusprendžiau išsiųsti reikiamą skaičių priešlėktuvinių raketų karių mokymams. Jie jau yra pakeliui“, – sakė. N.Oleščukas.

Rusijos pajėgos, anot Ukrainos specialiųjų pajėgų organizacijos „Nacionalinis pasipriešinimo centras“, iš okupuoto rytinio Luhansko atimdavo ukrainietiškas knygas iš bibliotekų ir mokyklų ir degindavo jas šiluminėse elektrinėse.

Anksčiau pranešta, kad Rusijos įgaliotiniams okupuotame Luhanske buvo įsakyta konfiskuoti 365 ukrainietiškų knygų leidimus iš regiono mokyklų ir bibliotekų, praneša „Kyiv Independent“.

Teigiama, kad Rusija nuo invazijos į Ukrainą pradžios sąmoningai stengėsi primesti propagandinius naratyvus ukrainiečių vaikams per švietimą okupuotose teritorijose.

Šiaurinėse Ukrainos miesto Bachmuto dalyse sekmadienį vyksta intensyvios kovos, pareiškė Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas.

Rusijos pajėgos jau ištisus mėnesius bando užimti Bachmutą rytiniame Ukrainos Donecko regione – tai ilgiausias ir kruviniausias mūšis nuo Maskvos invazijos pradžios praėjusių metų vasarį.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Nors Vakarai remia Ukrainą ginklais, Rusija pastarosiomis dienomis pareiškė pasiekusi laimėjimų šiame regione.

„Šiauriniuose Artiomovsko rajonuose vyksta intensyvūs mūšiai už kiekvieną gatvę, kiekvieną namą, kiekvieną laiptinę“, – pareiškime sakė „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, pavartodamas ankstesnį rusišką Bachmuto pavadinimą.

Pasak jo, ukrainiečių kariuomenė neatsitraukia. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos kovoja iki galo“, – sakė J.Prigožinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad ukrainiečių pajėgos kovos dėl Bachmuto tiek ilgai, kiek galės.

„Praėjusią savaitę Rusija tęsė nedidelius puolimus bandydama apsupti... Bachmutą“, – sekmadienį paskelbė britų Gynybos ministerija.

Dviem pagrindiniams ukrainiečių pajėgų keliams į šį miestą „dabar tikriausiai kelia grėsmę tiesioginė ugnis“, sakoma britų pranešime. Jame nurodoma: „Bachmutas vis labiau izoliuojamas.“

Tuo metu Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkivo mieste sekmadienį raketai pataikius į gyvenamąjį namą buvo sužeisti keturi žmonės, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Pasak jo, kitai raketai pataikius į vieną institutą, buvo sužeistas apsaugininkas.

Šeštadienį „rusai nužudė keturis Donecko regiono gyventojus“, sakė šio regiono administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka. Jis pridūrė, kad dar 11 žmonių buvo sužeisti.

Kitą savaitę gali būti atleistas gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Jo vietą gali užimti Ukrainos žvalgybos vadovas Kirilas Budanovas, praneša „Ukrayinska pravda“, remdamasi šaltiniais Prezidento kanceliarijoje ir Ministrų kabinete.

Jie informuoja, kad po atleidimo O.Reznikovas liks prezidento komandoje.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

„Niekas neabejoja, kad jis turėtų likti komandoje“, – teigia šaltiniai.

Svarstoma galimybė paskirti O.Reznikovą teisingumo ministru vietoj dabartinio ministro, kuris gali tapti ambasadoriumi vienoje iš Europos šalių. 

Gynybos ministerijai gali vadovauti K.Budanovas, kuris, pasak šaltinių, nenori užimti šių pareigų.

Pranešama apie žmones, nukentėjusius nuo rytinio Rusijos okupantų vykdyto Charkivo apšaudymo.

„Regioninio greitosios medicinos pagalbos centro duomenimis, nukentėjusiųjų skaičius išaugo iki keturių žmonių. Dar vienas sužeistasis yra aukštosios mokyklos, kurioje buvo įvykdyta antroji raketinė ataka, apsaugos darbuotojas. Vyras patyrė sumušimų, pagalba suteikta vietoje“, – pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas.

Pastarąją savaitę Rusija toliau darė nedidelę pažangą bandydama apsupti Donbaso miestą Bachmutą, savo ataskaitoje skelbia Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija.

„Tikėtina, kad po Rusijos žygių į priekį dabar gresia tiesioginis apšaudymas.

Savaitės pradžioje „Wagner“ sukarintos pajėgos greičiausiai užėmė pagalbinį kelią, jungiantį Bachmutą su Siversko miestu.

Nors Ukrainos pajėgoms tebėra prieinami keli alternatyvūs aprūpinimo maršrutai, Bachmutas vis labiau izoliuojamas“, – sakome pranešime.

Sekmadienį turi įsigalioti naujos sankcijos Rusijai – embargas laivais atgabenamiems Rusijos naftos produktams.

Didžiojo septyneto (G-7) pramoninių šalių grupė ir Australija taip pat susitarė dėl Rusijos naftos produktų kainų viršutinių ribų. 

Dar gruodį Europos Sąjunga  įvedė embargą Rusijos neperdirbtai naftai, tiekiamai jūra, ir kartu su savo partnerėmis iš G-7 nustatė 60 JAV dolerių (55 eurų) už barelį kainų ribą rusiško „juodojo aukso“ eksportui visame pasaulyje.

Kremlius įspėjo, kad sekmadienį įsigaliojantys embargas ir kainų „lubos“ tokiems rusiškiems naftos produktams kaip benzinas, dyzelinas ir krosnių kuras, destabilizuos pasaulines rinkas.

Ukrainiečių pareigūnai šeštadienį pranešė, kad per apsikeitimą belaisviais buvo atgauti dviejų britų, 28 metų Chriso Parry ir 47 metų Andrew Bagshaw, palaikai.

Šie britai savanoriavo Soledare Ukrainos rytiniame Donecko regione, ir bandė padėti evakuoti žmones iš karo zonos, kai į jų automobilį pataikė artilerijos sviedinys.

Palaikai atgauti per apsikeitimą, kai Rusija paleido 116 belaisvių ukrainiečių, o Ukraina – 63 belaisvius rusus.

Sausio 9 dieną Ukrainos policija pranešė, kad prarado ryšį su A.Bagshaw ir Ch.Parry po to, kai jiedu išvyko į Soledarą. 

Penktadienį taip pat pasirodė pranešimų, kad Bachmute žuvo 33 metų amerikiečių medikas Pete'as Reedas, į kurio evakuacijos automobilį pataikė raketa. 

Organizacija „Global Outreach Doctors“, kuriai jis dirbo, pranešė, kad jis yra buvęs JAV jūrų pėstininkų šaulys.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai viršija 131 000 karių.

Skelbiama, kad per pastarąją parą nukauta per 700 rusų.

15min atkreipia dėmesį, kad karo metu šiuo duomenų neįmanoma patikrinti.

Sekmadienį rusų okupantai smogė Charkivui.

Priešas smogė centrinei miesto daliai, sakė Charkivo srities valstybinės administracijos pirmininkas Olehas Sinegubovas.

Preliminariais duomenimis, priešas į Charkivą paleido raketą S-300.

Ukraina atrėmė naują Rusijos puolimą ties rytiniu Bachmuto miestu, šeštadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Be to, Ukraina per apsikeitimą belaisviais atgavo dviejų britų savanorių, žuvusių, kai bandė padėti evakuoti žmones iš rytinės karo veiksmų zonos, palaikus.

„Šią savaitę Rusijos okupacinės pajėgos metė visas savo pastangas, kad pralaužtų mūsų gynybą ir apsuptų Bachmutą, ir pradėjo galingą puolimą Lymano sektoriuje“, – sakė gynybos viceministrė Hana Maliar.

„Tačiau dėl mūsų karių atsparumo jiems nepavyko“, – pridūrė ji.

Ukrainos sienų apsaugos tarnyba pranešė, kad jos kariai sustabdė naujausią rusų ataką, nukaudami keturis ir sužeisdami dar septynis priešus.

Rusija šeštadienį ryte pradėjo naujus bombardavimus prie rytinio fronto linijos. Ukrainiečių pareigūnai pranešė apie apšaudymą Černihivo, Zaporižios, Dnipropetrovsko, Charkivo, Luhansko, Donecko ir Mykolajivo regionuose.

Savo vakaro kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad padėtis tampa sunkesnė.

Rusija, pasak jo, „meta vis daugiau savo pajėgų mūsų gynybai pralaužti“.

„Dabar labai sunku Bachmute, Vuhledare, Lymane ir kituose rajonuose“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutinka, kad Vakarų tiekiami ginklai nebus naudojami atakuojant Rusijos teritoriją, sekmadienį paskelbtame interviu sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

„Šiuo klausimu yra konsensusas“, – sakė kancleris savaitraščiui „Bild am Sonntag“.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Ukrainos sąjungininkės Vakaruose pažadėjo apginkluoti su Rusijos invazija kovojančią šalį tikslaus nutaikymo raketomis, raketų sistemomis ir tankais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, esą Rusija, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais, yra puolama.

Nuo tada, kai beveik prieš metus V.Putinas pasiuntė savo karius į Ukrainą „denacifikuoti“ provakarietiškos šalies, jis dažnai lygina šį karą su Sovietų Sąjungos karu prieš nacistinę Vokietiją.

„Vėl ir vėl esame priversti atremti kolektyvinių Vakarų agresiją“, – pareiškė jis ketvirtadienį, per 80-ąsias sovietų pergalės Stalingrado mūšyje metines.

Tačiau O.Scholzas tokius palyginimus atmetė.

„Jo žodžiai yra absurdiškų istorinių palyginimų, kuriais jis naudojasi teisindamas savo [vykdomą] Ukrainos puolimą, dalis. Tačiau šio karo niekas nepateisina“, – sakė Vokietijos lyderis.

„Drauge su savo sąjungininkėmis tiekiame kovos tankus Ukrainai, kad ji galėtų apsiginti. Atidžiai apsvarstėme kiekvieną ginklų siuntą, glaudžiai koordinuodami [veiksmus] su savo sąjungininkėmis, pradedant Amerika“, – sakė jis.

Tokiu konsensusu grindžiamu metodu „vengiama eskalacijos“, pabrėžė O.Scholzas.

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją parą sunaikino priešo kontrolės postą, priešlėktuvinių raketų kompleksą ir degalų bei tepalų sandėlį.

Apie tai savo pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ataskaitoje pažymima, kad per pastarąją parą Ukrainos aviacija sudavė penkis smūgius teritorijoms, kuriose buvo sutelktas okupantų personalas ir karinė technika, taip pat du smūgius priešlėktuvinių raketų kompleksams.

„Ukrainos gynybos pajėgų raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai smogė vadavietei, trims priešo kariuomenės susitelkimo vietoms, priešlėktuvinių raketų kompleksui ir degalų bei tepalų sandėliui“, – rašoma pranešime.

Vilniuje šią savaitę viešėjusi Europos Sąjungos (ES) vyriausioji prokurorė sako palaikanti iniciatyvą įkurti specialų tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti ir taip atsakomybėn patraukti aukščiausius Kremliaus pareigūnus.

„Mano asmenine nuomone, nes šiuo klausimu galiu pateikti tik asmeninę, o ne institucinę nuomonę, žinoma, aš palaikau šią idėją ir manau, kad jei prokuroras tiria karo nusikaltimus, taip pat svarbu, kad egzistuotų tęstinumas ir galiausiai būtų išsiaiškinta tiesa“, – interviu BNS teigė Laura Kovesi.

„Taigi asmeniniu lygmeniu, kaip teisininkė, palaikau šią idėją“, – pridūrė Bendrijos kovos su korupcija institucijos vadovė.

Baltijos šalys pernai spalį paragino ES su tarptautiniais partneriais įsteigti specialųjį tribunolą. Lietuva, Latvija ir Estija teigia, jog toks tribunolas užkamšytų teisines spragas bei leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Tikėtina, kad Rusijos lemiamos puolamosios operacijos nebus nukreiptos į Zaporižios miestą iš vakarinės Donecko-Zaporižios fronto linijos, nes Rusijos kariuomenė toliau ruošiasi puolimui vakarinėje Luhansko srityje, naujausioje karo apžvalgoje skelia Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

„Ištremto Ukrainos Mariupolio mero patarėjas Petro Andriušenko pareiškė, kad Rusijos kariai Mariupolyje gyventojams sako, jog Rusijos kariuomenė įsakė vykdyti puolamąsias operacijas prieš Vuhledarą, vietoves į pietvakarius nuo Bachmuto, Zaporižios miestą ir Zaporižios sritį. P.Andriušenko pridūrė, kad Rusija taip pat telkia pajėgas kareivinėse ir gyvenvietėse prie kelių, vedančių į fronto pozicijas, ir kad Rusija į Mariupolį ir jo apylinkes papildomai atgabeno 10 000-15 000 karių. ISW toliau vertina, kad Rusija telkia karius ir karinę techniką lemiamam puolimui vakarinėje Luhansko srityje ir Bachmuto vietovėse“, – rašoma ataskaitoje.

„Rusija neįrodė, kad yra pajėgi vykdyti kelias dideles puolamąsias operacijas, kurių prireiktų norint vienu metu pasiekti Donecko srities administracines sienas ir užimti Zaporižios miestą. P.Andriušenkos pateiktų 30 000 Rusijos karių koncentracijos Mariupolio srityje nepakanka, kad būtų galima pulti Zaporižią – miestą, kuriame gyvena maždaug trys ketvirtadaliai milijono žmonių, ir kartu tęsti puolamąsias operacijas, siekiant apsupti Bachmutą, ir pradėti naują didelį puolimą Luhansko srityje. Rusijos įprastinės pajėgos, rezervai ir „Wagner“ pajėgos jau skyrė dešimtis tūkstančių karių pastangoms užimti Bachmutą ir, kaip pranešama, patyrė daug tūkstančių aukų. Prieš karą Bachmute gyveno kiek daugiau nei 70 000 gyventojų“, – toliau rašoma ataskaitoje.

Esminiai ataskaitos akcentai:

• Mažai tikėtina, kad Rusijos lemiama puolamoji operacija bus nukreipta į Zaporižios miestą iš vakarinės Donecko-Zaporižios fronto linijos
• Rusijos pajėgos nėra pajėgios vienu metu vykdyti kelias didelio masto puolamąsias operacijas, kurių reikėtų norint pasiekti Donecko srities administracines ribas ir užimti Zaporižios miestą
•  Rusijos gynybos ministerija ėmėsi įvairių pastangų pertvarkyti ir konsoliduoti nesuderintą nereguliariųjų pajėgų, remiančių Rusijos karą Ukrainoje, mišinį į Rusijos konvencines karines pajėgas
• Rusijos URM sprendimas imtis svarbios struktūrinės reformos rengiantis dideliam puolimui Rytų Ukrainoje greičiausiai yra Rusijos generalinio štabo viršininko armijos generolo Valerijaus Gerasimovo pastangos užbaigti reformas, kol jis turi Rusijos prezidento Vladimiro Putino palaikymą
• „Wagner“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas toliau vaizduoja save vieninteliu nugalėtoju Bachmuto srityje
• Rusijos ir Ukrainos pareigūnai 63 rusų karo belaisvius iškeitė į 116 ukrainiečių karo belaisvių
• Rusijos pajėgos vykdė ribotas puolamąsias operacijas į šiaurės vakarus nuo Svatovės ir tęsė puolamąsias operacijas Kreminos apylinkėse
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas aplink Bachmutą ir Vuhledarą, tačiau sulėtino puolimo tempą vakariniame Donecko miesto pakraštyje