Paskelbtame įraše teigiama:
„1967 m. birželio 5 d. Ši nuotrauka daryta laidojant Egipto kalinius po nepavykusios 1967 m. operacijos.
Jie buvo paimti į nelaisvę Izraelio kariuomenei atsitraukiant. Jie buvo palaidoti gyvi Sinajaus dykumoje, priversti patys kasti kapus.“
Prie tekstinės žinutės pridėta nespalvota nuotrauka, kurioje užfiksuoti karinėmis uniformomis vilkintys žmonės, o greta jų – žmonės surištomis rankomis, be batų (jie sudėti atskirai), gulintys arba sėdintys tranšėjos dugne.
Šešių dienų karas
1967 m. birželio 5–10 dienomis tarp Izraelio ir kelių arabų šalių kilęs Šešių dienų karas kardinaliai pakeitė Artimųjų Rytų geopolitinę situaciją.
Konfliktas truko vos šešias dienas, tačiau jo pasekmės jaučiamos iki šių dienų.
Karą sukėlė vienas po kito kilę pasienio konfliktai. Septintojo dešimtmečio vidury Sirijos remiami palestiniečių sukilėliai ėmė puldinėti Izraelio pasienį, tad Izraelio gynybos pajėgos buvo priverstos imtis atsakomųjų veiksmų.
Norėdamas paremti savo Sirijos sąjungininkus, Egipto prezidentas nurodė šalies pajėgoms žygiuoti iki Sinajaus pusiasalio, kur jie išvijo sieną su Izraeliu daugiau nei dešimtmetį saugojusius Jungtinių Tautų taikdarius.
Izraelis, reaguodamas į augančią karinę grėsmę iš Egipto, Jordanijos ir Sirijos bei Egipto vykdytą Tiranos sąsiaurio blokadą, pradėjo netikėtą prevencinę karinę operaciją.
Vos per kelias valandas buvo sunaikinta didžioji dalis Egipto karinių oro pajėgų, o per šešias dienas Izraelio kariuomenė užėmė Sinajaus pusiasalį, Gazos Ruožą, Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Sirijos Golano aukštumas.
Karas baigėsi birželio 10 d. paskelbtomis paliaubomis, tačiau jo pasekmės – okupuotos teritorijos, didėjanti įtampa regione ir naujas palestiniečių pabėgėlių srautas – iki šiol išlieka vienais svarbiausių Artimųjų Rytų konflikto veiksnių.
Dėl Vakarų Kranto teritoriniai ginčai su palestiniečiais tęsiasi iki šiol, tarptautinei bendruomenei vis bandant tarpininkauti siekiant užbaigti konfliktą. Šioje teritorijoje Izraelis plečia žydų gyvenvietes.
Tam aršiai priešinasi valstybingumo siekiantys palestiniečiai – dalis jų rengia išpuolius prieš izraeliečius. Atakas prieš Izraelį organizuoja ir Gazos Ruože įsikūrusi ekstremistinė grupuotė „Hamas“.
Ne to karo vaizdas
„Facebook“ įraše aiškinama, kad nuotrauka su belaisviais yra 1967 m. karo vaizdas.
Nuotrauka, publikuota kartu su komentaru, per pastaruosius dvylika metų buvo viešinama įvairiuose leidiniuose ar tinklaraščiuose, skirtuose 1967 m. Arabų–Izraelio karui. Paprastai ji pateikiama be papildomų paaiškinimų.
Tačiau šis vaizdas buvo įamžintas gerokai vėliau – jį galima rasti „Magnum“ agentūros reportažinės fotografijos nuotraukų archyve.
Nuotraukos apraše nurodoma, kad tai – „Sueco kanalas.1973 m. spalis. Tranšėja su egiptiečių karo belaisviais, kuriuos izraeliečiai paėmė į nelaisvę prie Sueco kanalo“.
Taip pat pridedama, kad vaizdą užfiksavo fotografas Micha Bar-Am.
Šioje nuotraukoje nėra jokių aiškių ir nedviprasmiškų ženklų, kad ruošiamasi karo belaisvių žudynėms. Tokių barbariškų žudynių (ar bandymo jas įvykdyti) aprašymų nepavyko rasti ir kituose šaltiniuose.
Egipto ir Sirijos invazija
1973 m. Izraelį užpuolė Egipto ir Sirijos kariuomenės (Izraelio istoriografijoje šis karas vadinamas Jom Kipuro karu), nes puolimas vykdytas per svarbiausią žydų Jom Kipuro šventę.
Tą dieną Egiptas ir Sirija vienu metu užpuolė Izraelį dviem frontais. Egipto pajėgos, pasinaudojusios netikėtumo elementu, lengviau nei tikėtasi sėkmingai kirto Sueco kanalą ir patyrė tik dalį numatytų nuostolių, o Sirijos pajėgos sugebėjo pradėti puolimą prieš Izraelio pozicijas ir prasiveržti į Golano aukštumas.
Karas truko 19 dienų. Per jas buvo nužudyta 2,6 tūkst. žydų.
Skirtingai nuo 1967 m. Šešių dienų karo, Izraelio ginkluotosios pajėgos atsisakė rengti prevencinius smūgius prieš priešo pozicijas.
Iš kur atsirado melagiena?
Tikėtina, kad pagrindu sukurti „Facebook“ įrašą apie gyvus užkastus (angl. burried) egiptiečius tapo kraupi istorija, nutikusi būtent 1967 metais.
2022 m. Izraelio žurnalistas Jossi Melmanas paskelbė seriją „Twitter“ (dab. socialinio tinklo X) įrašų, kurie vėliau tapo pagrindu keliems straipsniams anglų ir arabų kalbomis.
Juose jis teigia, kad pagaliau, po 55 metų, gali papasakoti tiesą apie mūšį, kurio metu gyvi sudegė mažiausiai 20 Egipto specialiųjų pajėgų kareivių (komandosų).
Tai įvyko Latruno apylinkėse, per Egipto specialiųjų pajėgų, anksčiau permestų į Jordaniją, ataką.
„Egiptas dislokavo du komandos batalionus Vakarų Krante, netoli Latruno, kuris tuo metu buvo niekieno žemė. Jų misija buvo įsiveržti į Izraelio teritoriją ir užimti Lodą bei netoliese esantį karinį oro uostą“, – pasakojo žurnalistas.
Latrunas yra kelyje tarp Jeruzalės ir Jafos, maždaug už 25 kilometrų į vakarus nuo Jeruzalės. Po 1948 m. karo Izraelis ir Jordanija susitarė šią teritoriją paskelbti niekieno žeme. 1967 m. karo metu Izraelis užėmė ir aneksavo Latruną, kuris šiandien yra Vakarų Jeruzalės priemiestis.
„Įvyko susišaudymai tarp IDF (Izraelio gynybos pajėgų) karių ir Nahšono kibuco narių. Kai kurie Egipto kariai pabėgo, kai kurie pateko į nelaisvę, o kai kurie narsiai kovėsi. Izraelio pajėgos smogė minosvaidžių ugnimi į vietovę, apaugusią laukiniais krūmokšniais ir tūkstančiai apleistų laukinių krūmynų sausą vasarą užsiliepsnojo“, – pasakojo J.Melmanas.
Pasak J.Melmano cituojamo liudininko, per greitai išplitusį krūmynų gaisrą žuvo bent 20 Egipto karių, jie neturėjo jokios galimybės pabėgti.
Jų palaikai kitą dieną buvo palaidoti buldozeriu išraustose duobėse. Kapas nebuvo pažymėtas žemėlapiuose, o tai galimai yra karo įstatymų ir papročių pažeidimas.
Taip pat egzistuoja liudijimų (nors jų beveik neįmanoma patikimai patvirtinti) apie izraeliečių karių vykdytą plėšikavimą – esą jie pasisavino kai kuriuos žuvusiųjų asmeninius daiktus.
Taigi, „Facebook“ publikuota nuotrauka neturi nieko bendro su minimais įvykiais. Pažymėtina, kad Egipto kariai žuvo mūšyje, o ne buvo sušaudyti tranšėjoje kaip teigiama įraše.
Galima manyti, kad įrašo autorius suklydo, supainiojęs angliškus žodžius „burned alive“ (sudeginti gyvi) ir „buried alive“ (palaidoti gyvi).
15min verdiktas: Melas. Nėra jokių įrodymų, kad Izraelio kariuomenė būtų įvykdžiusi aprašytą nusikaltimą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
