Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Hegsethas sėda į „karštąją kėdę“: Kongresas reikalauja atsakymų
14:15
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas trečiadienį sulauks griežtų įstatymų leidėjų klausimų apie karą su Iranu per savo pirmąjį liudijimą Kongrese nuo karo pradžios.
P.Hegsetho pasirodymas Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitete, skirtas prezidento Donaldo Trumpo 1,5 trln. dolerių (1,28 trln. eurų) gynybos biudžeto prašymui aptarti, vyks karui vis dar tęsiantis ir tebekeliant ekonominius padarinius visame pasaulyje.
Abiejų partijų įstatymų leidėjai anksčiau išreiškė nepasitenkinimą informacija, pateikta per slaptus instruktažus apie karą, todėl tikimasi audringo viešo posėdžio, kuriame taip pat turėtų liudyti aukščiausio rango JAV karininkas generolas Danas Caine'as.
„Galiausiai sekretorius Hegsethas šią savaitę atvyks į Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetą. Atėjo laikas atsakyti už šį sąmoningai pasirinktą karą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė komiteto narė demokratė Maggie Goodlander.
D.Trumpas ir jo administracija dar viešai nepateikė plano, kaip užbaigti karą, dėl kurio Iranas uždarė gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, kas sukėlė staigų naftos kainų šuolį.
Vašingtonas atsakė Irano uostų blokada ir pirmą kartą per daugiau nei 20 metų Artimuosiuose Rytuose dislokavo tris lėktuvnešius.
„Klaidino visuomenę“
D.Trumpas neribotam laikui pratęsė tai, kas turėjo būti dviejų savaičių paliaubos, tačiau derybos kol kas nedavė jokių rezultatų.
Atstovų Rūmų demokratai anksčiau šį mėnesį pateikė šešis apkaltos straipsnius P.Hegsethui, kaltindami jį „sunkiais nusikaltimais ir nusižengimais“, įskaitant karo su Iranu pradėjimą be Kongreso pritarimo.
Daugiau nei dešimt demokratų praėjusią savaitę taip pat nusiuntė laišką P.Hegsethui, reikalaudami „oficialaus ir neatidėliotino tyrimo“ dėl šešių JAV karių žūties Kuveite kovo 1 dieną, teigdami, kad Pentagono vadovas nesugebėjo apsaugoti amerikiečių pajėgų, o vėliau „klaidino visuomenę dėl atakos aplinkybių“.
Iš viso per konfliktą žuvo 13 amerikiečių karių: šeši per Irano ataką Kuveite, vienas per kitą išpuolį Saudo Arabijoje ir šeši per lėktuvo katastrofą Irake, o dar 400 buvo sužeisti.
Be karo su Iranu, P.Hegsethas gali sulaukti klausimų apie nuolatinius aukšto rango Pentagono darbuotojų pasikeitimus nuo tada, kai D.Trumpas praėjusiais metais grįžo į pareigas.
Pentagonas praėjusią savaitę pranešė, kad karinių jūrų pajėgų sekretorius Johnas Phelanas „nedelsiant“ palieka pareigas; balandžio pradžioje savo ruožtu buvo atleistas aukščiausio rango JAV kariuomenės karininkas generolas Randy George'as.
Įstatymų leidėjai taip pat gali iškelti klausimą dėl P.Hegsetho konflikto su dirbtinio intelekto (DI) bendrove „Anthropic“, kuri atsisakė leisti naudoti savo DI modelius masiniam civilių sekimui arba visiškai autonominėms letalinėms karinėms operacijoms.
Merzas sureagavo į Trumpo įžeidimą
15:10
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį tvirtino, kad jis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar palaiko gerus santykius, nors pastarasis jį užsipuolė dėl žodžių, jog Iranas prie derybų stalo „žemina“ Vašingtoną.
„Mano požiūriu, asmeniniai santykiai tarp Amerikos prezidento ir manęs išlieka tokie pat geri kaip ir anksčiau“, – spaudos konferencijoje Berlyne sakė F.Merzas.
Vokietijos lyderis teigė „nuo pat pradžių“ reiškęs abejones dėl JAV ir Izraelio karo prieš Iraną.
„Mes Vokietijoje ir Europoje smarkiai kenčiame nuo pasekmių“, – sakė F.Merzas.
„Hormuzo sąsiaurio uždarymas turi tiesioginės įtakos mūsų energijos tiekimui (ir) didžiulių pasekmių mūsų ekonomikos rezultatams. Todėl aš reikalauju, kad šis konfliktas būtų išspręstas“, – kalbėjo jis.
F.Merzas pridūrė, kad jis ir D.Trumpas „vis dar palaiko gerus pokalbius vienas su kitu“.
Anksčiau šią savaitę lankydamasis vienoje mokykloje Vakarų Vokietijoje, F.Merzas sakė nematantis, „kokią strateginę išeitį pasirinks amerikiečiai, ypač todėl, kad iraniečiai akivaizdžiai labai sumaniai derasi – arba labai sumaniai nesidera“.
„Ten Irano vadovybė, o ypač ši vadinamoji Revoliucinė gvardija, žemina ištisą tautą“, – sakė jis.
D.Trumpas antradienį užsipuolė F.Merzą dėl šių komentarų.
„Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas mano, kad Iranui turėti branduolinį ginklą yra gerai. Jis nežino, ką kalba!“ – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė D.Trumpas.
Irane įvykdyta egzekucija mažiausiai 21 žmogui, 4000 – suimta
13:35
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių biuro duomenimis, nuo karo su JAV ir Izraeliu pradžios Irane buvo įvykdyta egzekucija mažiausiai 21 žmogui, o 4000 žmonių buvo suimti.
Egzekucijos įvykdytos Iranui bandant susidoroti su disidentais, ypač dėl „su nacionaliniu saugumu susijusių kaltinimų“, trečiadienį pareiškė JT žmogaus teisių biuro vadovas Volkeris Tiurkas.
Mažiausiai 9 žmonėms mirties bausmė įvykdyta dėl 2026 m. sausio mėn. protestų, 10 – dėl tariamos narystės opozicinėse grupėse, o 2 – dėl kaltinimų šnipinėjimu.
Nuo vasario 28 d. „manoma, kad Irane dėl kaltinimų, susijusių su nacionaliniu saugumu, buvo suimta daugiau kaip 4000 asmenų“, teigiama pranešime.
Daugelis suimtųjų buvo prievarta dingę, kankinami arba su jais buvo „žiauriai, nežmoniškai ir žeminančiai elgiamasi“.
„Esu pasibaisėjęs, kad, be jau ir taip sunkaus konflikto poveikio, valdžios institucijos ir toliau žiauriais ir brutaliais būdais atiminėja iš Irano žmonių teises“, – pabrėžė V.Tiurkas.
Trumpo žinutė Iranui – atvaizdas su automatu ir grasinimas: „Pono gero vyruko nebėra“
12:37
Nors Vašingtone dar ankstyvas rytas, bet prezidentas Donaldas Trumpas jau paskelbė įrašą socialiniame tinkle „Truth Social" po antradienio vakarą įvykusio valstybinio banketo su karaliumi Karoliu III.
Amerikos lyderis socialiniuose tinkluose vėl užsipuolė Iraną, pareikšdamas, kad režimas turi „susiprotėti“ ir nežino, „kaip pasirašyti nebranduolinį susitarimą“.
Nebuvo iš karto aišku, ką jis turi omenyje, nors tikėtina, kad jis kalba apie savo pastangas priversti Iraną sudaryti susitarimą dėl itin prisodrinto urano atsargų atsisakymo.
„Iranas nesugeba susiimti. Jie net nežino, kaip pasirašyti nebranduolinį susitaimą. Jiems reiktų greičiau susiprotėti!“, – rašė prezidentas.
D.Trumpas šį įrašą papuošė akivaizdžiai dirbtinio intelekto sukurtu savo atvaizdu su automatu, už jo matosi gausybė sprogimų kraštovaizdyje, kuris primena Iraną.
„PONO GERO VYRUKO NEBĖRA“, – teigiama prieraše.
Įspėjo Europą: su tuo teks susidurti mums visiems
11:49
Europa ne vienerius metus gali jausti JAV ir Izraelio karo prieš Iraną pasekmes, nes sparčiai kylančios energijos kainos artimiausiu metu nesumažės, pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, sakydama kalbą Europos Parlamente Strasbūre.
„Taip pat egzistuoja žiauri tikrovė, su kuria mums visiems teks susidurti: šio konflikto pasekmes galime jausti dar keletą mėnesių ar net metų“, – kalbėjo U.von der Leyen, kurią cituoja „Bloomberg“.
Europos Komisijos vadovė pažymėjo, kad nuo karo Irane pradžios Europos Sąjunga papildomai išleido 27 mlrd. eurų iškastinio kuro importui.
Tuo pat metu analitinis centras „Bruegel“ apskaičiavo, kad ES šalys skyrė daugiau kaip 10 mlrd. eurų, kad apsaugotų vartotojus ir įmones nuo kylančių energijos kainų.
„Bloomberg“ priminė, kad praėjusią savaitę Europos Komisija pasiūlė pirmąjį priemonių paketą gresiančiai energetikos krizei įveikti, tačiau penktadienį per aukščiausiojo lygio susitikimą ES vadovai primygtinai reikalavo imtis ryžtingesnių veiksmų.
„Tačiau ES vadovų nuomonės dėl paramos tempo išsiskyrė. Vieni pasisako už laipsnišką požiūrį, o kiti nori didesnio priemonių paketo iš karto“, – agentūrai sakė su situacija susipažinę šaltiniai.
Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė rengtis plataus masto Irano blokadai. Toks buvo Amerikos lyderio pasirinktas ėjimas, kaip suduoti galutinį smūgį Irano ekonomikai.
D.Trumpas įvertino, kad atnaujinti bombardavimą arba pasitraukti iš konflikto yra rizikingiau nei išlaikyti blokadą.
JAV žvalgyba aiškinasi, kaip Iranas reaguotų į Trumpo „pergalę“
11:41
Jungtinių Valstijų žvalgybos tarnybos Baltųjų rūmų pavedimu analizuoja, kaip Iranas galėtų reaguoti į scenarijų, pagal kurį Donaldas Trumpas vienašališkai paskelbtų pergalę du mėnesius trunkančiame kare ir pradėtų atitraukinėti JAV karius iš regiono. Toks sprendimas dar nėra priimtas, tačiau politinis spaudimas prezidentui stiprėja, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Kodėl žvalgyba tai tiria
Analizės tikslas – suprasti galimo JAV pasitraukimo iš konflikto, kuris, kaip baiminasi kai kurie D.Trumpo patarėjai, gali reikšti rimtus nuostolius respublikonams metų pabaigoje vyksiančiuose vidurio kadencijos rinkimuose.
„Reuters"/"Ipsos“ apklausa parodė, kad tik 26 proc. amerikiečių mano, jog karinė kampanija pateisino išlaidas, ir vos 25 proc. galvoja, kad dėl jos JAV tapo saugesnės. Trys šaltiniai, susipažinę su Baltųjų rūmų diskusijomis, D.Trumpą apibūdino kaip žmogų, puikiai suvokiantį politinę karo kainą.
Kaip gali sureaguoti Iranas
Žvalgybos duomenimis, Teherano reakcija priklausys nuo Vašingtono veiksmų formos. Jei Jungtinės Valstijos paskelbs „pergalę“ ir visiškai išves savo karius, Iranas tai gali pateikti kaip savo politinę sėkmę.
Tuo tarpu tolesnis JAV karinių pajėgų palaikymas regione gali būti suvokiamas kaip signalas tęsti konfrontaciją arba kaip taktinis manevras.
Nepaisant anksčiau paskelbtų paliaubų, padėtis išlieka įtempta. Hormuzo sąsiauris, per kurį keliauja apie 20 proc. pasaulio naftos, tebėra faktiškai užblokuotas, o tai ir toliau daro spaudimą pasaulinėms energijos kainoms.
Nepaisant balandžio 8 d. paskelbtų paliaubų, Hormuzo sąsiauris tebėra faktiškai uždarytas. Diplomatinės pastangos atsidūrė aklavietėje, o D.Trumpas praėjusį savaitgalį atšaukė savo specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo ir žento Jaredo Kushnerio kelionę į Pakistaną, kur jie turėjo susitikti su Irano atstovais.
Karinės galimybės dar nėra atmestos
JAV dar neatmetė naujų oro smūgių Irano kariuomenei ir politiniams lyderiams galimybės. Tačiau ambicingiausi scenarijai, įskaitant antžeminę invaziją, dabar yra kur kas mažiau tikėtini nei prieš kelias savaites.
Šaltinių teigimu, paliaubų metu Iranas pasinaudojo pertrauka ir išsitraukė bombardavimo metu paslėptus raketų paleidimo įrenginius, šaudmenis ir dronus. Todėl dabar taktinės išlaidos, susijusios su plataus masto karo veiksmų atnaujinimu, yra didesnės nei paliaubų pradžioje.
Kovo mėn. atliktų apklausų Jungtinėse Valstijose duomenimis, apie 44 proc. respondentų teigė visiškai arba iš dalies pritariantys D.Trumpo kaip prezidento veiklai. Priešingai, 54 proc. respondentų visiškai arba iš dalies nepritarė jo veiklai.
JAE traukiasi iš OPEC: kuri valstybė bus kita
11:08
Šokiruojantis Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sprendimas pasitraukti iš Naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC atsispindi pasaulio energetikos rinkose, atskleisdamas galingo naftos kartelio skilimus – gavybos kvotos gali paskatinti kitas nares pasekti jo pavyzdžiu, skelbia CNBC.
Šalies sprendimas priimtas po kelias savaites trukusių OPEC narės Irano raketų ir bepiločių smūgių. Dėl Hormuzo sąsiaurio blokados sutriko šalies eksportas ir buvo daromas spaudimas jos ekonomikos pagrindui.
„JAE pasitraukimas – tai dar vienas besikeičiančios narystės grupėje etapas“, – sakė „Lipow Oil Associates“ prezidentas Andy Lipowas.
„Jei šalys, kurios laikosi savo kvotų, pasibjaurės tomis, kurios jų nesilaiko, galime sulaukti papildomų pasitraukimų, dėl kurių OPEC, kaip kartelis, galiausiai taps nereikšmingu“, – sakė jis CNBC.
Jau pasitraukė Kataras
Pastaraisiais metais iš grupės pasitraukė tokios šalys kaip Kataras, Ekvadoras ir Angola, motyvuodamos nusivylimu kvotomis arba pasikeitusiais nacionaliniais prioritetais. Angola pasitraukė 2024 m., o Kataras narystę nutraukė 2019 m.
Kartelis jau seniai kovoja su nevienodu reikalavimų laikymusi – kai kurios narės, įskaitant Iraką ir Kazachstaną, istoriškai viršijo savo gavybos kvotas.
„Nors JAE pasitraukė iš OPEC, jie nebuvo pirmieji ir gali būti ne paskutiniai“, – pridūrė A.Lipowas.
Apribojimai organizacijos narėms
JAE sprendimas susijęs su gerai pažįstama įtampa: šalys narės, kurios daug investavo į gamybos pajėgumų didinimą, vis labiau nenori būti ribojamos kvotomis, skirtomis kainoms palaikyti, skelbia CNBC.
Naujausiais Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, kovo mėn. šalis pumpavo apie 2,37 mln. barelių per dieną, palyginti su jos tvariais pajėgumais – maždaug 4,3 mln. barelių per dieną.
„Pabėgimo rizika“
Rinkos ekspertai mini ir OPEC+ bendriją, 2016 m. sudarytą OPEC ir 10 kitų pagrindinių ne OPEC naftos gamintojų (įskaitant Rusiją) aljansą, kurio tikslas – daryti didesnę įtaką pasaulinėms naftos kainoms koreguojant gavybą.
Analitikai nurodė kelias potencialias „pabėgimo rizikos“ šalis, kurias vargina OPEC+ apribojimai ir kurios galėtų apsvarstyti galimybę atsisakyti narystės.
Mattas Smithas, vyriausiasis „Kpler“ naftos analitikas, nurodė Kazachstaną kaip pagrindinę kandidatę, atkreipdamas dėmesį į nuolatinę perprodukciją. „Praėjusiais metais Kazachstanas labai viršijo gavybos apimtis, todėl jie gali tai vertinti kaip galimybę pasitraukti iš grupės“, – sakė M.Smithas ir pridūrė, kad Nigerija taip pat gali būti viena iš tų šalių, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį.
Nigerija, didžiausia žaliavinė naftos gamintoja Afrikoje, vis labiau teikia pirmenybę vidaus perdirbimui, ypač per Dangotės naftos perdirbimo gamyklą, taip mažindama priklausomybę nuo eksporto rinkų ir galimai silpnindama paskatas toliau laikytis kvotų.
M.Smithas paaiškino, kad Dangotės naftos perdirbimo gamyklos plėtra reiškia, kad ji gali perdirbti daugiau naftos šalies viduje ir gauti didesnės vertės degalų maržas. Tai mažina jos priklausomybę nuo OPEC strategijos palaikyti naftos kainas ribojant pasiūlą, o vietoj to ji daugiau dėmesio skiria kuo didesniam kiekiui ir tolesnei grąžai.
Ką JAE traukimasis iš OPEC reiškia JAV?
Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) pasitraukimas iš Naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC yra didelis smūgis Artimųjų Rytų gebėjimui išlaikyti dirbtinai aukštas naftos kainas. Tačiau tai taip pat gali pakenkti JAV naftos gamintojams ir apsunkinti regiono gebėjimą reaguoti į būsimas ekstremalias situacijas.
Jungtinės Valstijos yra energetiškai nepriklausomos, sako CNN, tačiau priduria: „Iš dalies“. Jos išgauna daugiau, nei suvartoja, bet vis tiek importuoja apie trečdalį naftos iš užsienio. Taip yra todėl, kad Amerikoje išgaunama lengva nafta puikiai tinka benzinui gaminti, bet prastai tinka sunkesniems degalams ir kitiems naftos produktams gaminti. Taigi Jungtinės Valstijos vis dar priklauso nuo Artimųjų Rytų naftos.
JAE – mažiau suvaržymų
OPEC galios mažėjimas ilgainiui gali būti naudingas vartotojams. JAE yra antras pagal dydį naftos gamintojas regione, todėl jie taps svarbiu nauju konkurentu rinkoje, kuris gali išgauti naftą be OPEC valstybių narių nustatytų apribojimų.
Ilgalaikės pasekmės JAV gamintojams nėra tokios aiškios. Mažėjančios naftos kainos, kuriomis prekiaujama pasaulinėje rinkoje, gali sumažinti didžiųjų naftos kompanijų pelną. Pasaulyje buvo perteklinė naftos pasiūla dar prieš karą su Iranu, net ir esant OPEC gamybos apribojimams, todėl neaišku, ar ilgalaikė paklausa palaikys didesnę gavybą JAE. JAV gamintojams vėliau gali tekti mažinti gavybą, jei paklausa grįš į ankstesnį žemą lygį.
Tai taip pat rodo, kad dėl Irano karo pasaulyje nuolat keičiasi verslo pobūdis, atsiveria naujos tiekimo grandinės. Šie pokyčiai gali nesibaigti tik JAE.
Iranas įspėjo JAV: raketų įrenginius galime gaminti bet kurioje kalvio dirbtuvėje
10:18
Iranas griežtai atmetė JAV pareiškimus, kad jo kariniai pajėgumai sunaikinti. Teheranas tvirtina nuolat gaminantis ginklus ir pildantis savo atsargas.
Pasak Irano gynybos ministerijos atstovo spaudai brigados generolo Rezos Talai-Niko, nepaisant amerikiečių smūgių, ginklų gamybos pramonė nesustojo nė minutei. Kariškis pažymėjo, kad Donaldo Trumpo žodžiai apie Irano ginklų atsargų išsekimą yra „melas“.
Irano revoliucinės gvardijos korpuso oro ir kosmoso pajėgų vadas Majidas Mousavi patikino, kad raketų paleidimo platformų „atnaujinimo ir papildymo“ tempai smarkiai išaugo. Dabartinės pauzės metu apsukos esą net viršijo prieškarinį lygį.
Teheranas įgėlė Jungtinėms Valstijoms, pareikšdamas, kad jos nepajėgia greitai atkurti savo karinių atsargų ir yra priverstos atsigabenti įrangą iš toli.
M.Mousavi pažymėjo, kad priešas gauna atsargų „palaipsniui iš kito pasaulio krašto“. Jo įsitikinimu, Irano priešininkai jau „pralaimėjo šį karo etapą“. Aukšto rango pareigūnas patikino, kad JAV taip pat prarado įtaką Hormuzo sąsiauriui, Libanui ir visam regionui.
IRGC vyriausiojo vado patarėjas Mohammadas Reza Naqdi griežtai įspėjo Jungtines Valstijas ir Izraelį.
„Jie manė, kad mūsų raketos baigsis ir kad negalėsime pasigaminti daugiau. Pažadu, jei jie atnaujins karą, mes panaudosime raketas ir dronus, kurių serijos numeriai ir datos rodo, kad jie pagaminti 2026 m. gegužės mėn.“, – pabrėžė generolas.
M.R.Naqdi pridūrė, kad JAV ir Izraelis klaidingai manė, jog Irano raketų gamyba bus sustabdyta po to, kai buvo smogta keliems gamybos objektams, ir pabrėžė, kad Iranas gali pasigaminti raketų paleidimo įrenginių „bet kurioje kalvio dirbtuvėje“.
Valdemaras Fiodorovičius. Kol kas ramu. Bet ar ilgai?
10:07
Du mėnesiai – tiek laiko jau tęsiasi kariniai veiksmai Persijos įlankoje. Iš pradžių atrodė, o ir JAV prezidentas užtikrintai anonsavo, kad tai bus trumpalaikiai veiksmai, kurie labiau paveiks įlankos regioną nei mus. Šiandien jau akivaizdu: tai, kas vyksta Hormuzo sąsiauryje – iššūkis pasaulio energetikai, kurio pasekmes jau jaučiame ir Lietuvoje.
Apie Hormūzo sąsiaurį kalbama kaip apie vieną svarbiausių pasaulio energetinių arterijų. Per jį keliauja penktadalis pasaulio naftos ir dujų. Kai laivyba čia sutrinka, ne vieno verslo tiekimo grandinės ir procesai susiduria su naujais iššūkiais.
Net jei šiandien girdime narsius stipriausios pasaulio valstybės vadovo pasisakymus apie tai, ką šis padarys, jei sąsiauris nebus atvertas, realybėje tokie grasinimai Irano režimui, rodos, nė motais. Laivyba išlieka ribota, o infrastruktūra regione – stipriai pažeista. Tai labai svarbus momentas, kurį dažnai, kalbėdami apie karo padarinius, nuvertiname.
Problema nėra tik tai, kad ženkliai mažiau laivų šiandien kerta sąsiaurį. Problema yra tai, kad didelė dalis energetinės infrastruktūros – nuo gavybos iki eksporto terminalų – yra daužoma konvencinėmis priemonėmis ir negali veikti pilnu pajėgumu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpas užsipuolė Vokietijos kanclerį: „Nežino, ką kalba“
09:19
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį užsipuolė Friedrichą Merzą dėl karo Irane, Vokietijos kancleriui pakomentavus, kad Teheranas prie derybų stalo esą žemina Vašingtoną.
„Vokietijos kancleris, Friedrichas Merzas, mano, kad Iranui turėti Branduolinį Ginklą yra normalu. Jis nežino, ką kalba!“ – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė D.Trumpas.
F.Merzas savo komentarą išsakė pirmadienį lankydamasis mokykloje Marsberge, Vakarų Vokietijoje.
„Amerikiečiai akivaizdžiai neturi jokios strategijos. O tokių konfliktų problema visada yra ta, kad reikia ne tik įsitraukti, bet ir vėl iš jų pasitraukti“, – sakė F.Merzas.
„Tai labai skausmingai matėme Afganistane 20 metų. Matėme tai Irake, – kalbėjo jis. – Taigi visas šis reikalas, kaip jau sakiau, yra mažų mažiausiai neapgalvotas.“
F.Merzas teigė nematantis, „kokią strateginę išeitį pasirinks amerikiečiai, juolab kad iraniečiai akivaizdžiai derasi labai sumaniai – arba labai sumaniai nesidera“.
„Irano vadovybė, o visų pirma ta vadinamoji Revoliucinė gvardija, ten žemina visą tautą“, – sakė jis.
Trumpas įstrigo: davė naują įsakymą JAV kariniam laivynui
09:13
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė Jungtinių Valstijų kariniam jūrų laivynui pasirengti ilgai Hormuzo sąsiaurio blokadai. Taip Vašingtonas siekia kuo labiau padidinti ekonominį spaudimą Teheranui, nes diplomatinės pastangos buvo nevaisingos, o karas tęsiasi jau trečią mėnesį, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“.
Pasak straipsnio, tokį sprendimą Amerikos lyderis priėmė per susitikimus su aukšto rango pareigūnais. Plane numatoma visiškai sustabdyti bet kokių laivų judėjimą į Irano uostus arba iš jų.
D.Trumpas nusprendė, kad šis variantas yra mažiau rizikingas nei didelio masto bombardavimo kampanijos atnaujinimas. Kartu tai padės išvengti visiško JAV pasitraukimo iš konflikto, pažymėjo laikraštis.
Tokia strategija reiškia, kad karas greičiausiai užsitęs. Nors tiesioginiai kariniai veiksmai gali būti nutraukti, laivybos stabilumas regione tebėra didelis klausimas.
„Iranas apskaičiavo, kad jo gebėjimas atlaikyti ir apeiti blokadą yra stipresnis už JAV interesą užkirsti kelią didesnei energetikos krizei ir galimai pasaulinei recesijai, – įvertino Suzanne Maloney, Irano ekspertė ir Brookingso instituto užsienio politikos programos viceprezidentė. – Režimas, kuris sausio mėnesį žudė savo piliečius, kad nutildytų protestus, yra visiškai pasirengęs dabar jiems užkrauti ekonominius sunkumus.“
JAV planas paprastas: blokuoti visą Irano naftą ir atimti Teherano pelną iš jos pardavimo.
Savo ruožtu Iranas taip pat laiko Hormuzo sąsiaurį uždarytą daugumai kitų krovinių. Dėl to pasaulinėje energijos rinkoje įsivyravo netikrumas.
„Žlugimo būsena“
Antradienį D.Trumpas pareiškė, kad Iranas jau paprašė JAV nutraukti jūrų blokadą. Prezidentas socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė, kad Teheranas nori atverti vandens kelią „kuo greičiau“, o tuo tarpu „jie bando išsiaiškinti, kas vadovauja“. JAV prezidentas taip pat pridūrė, kad, pasak pačių iraniečių, šalis yra „ant žlugimo ribos“.
Irano pusė siūlo atidaryti sąsiaurį mainais į galimybę naudotis jos uostais. Pasak valstybės sekretoriaus Marco Rubio, susitarimas nėra blogas, tačiau Iranas nori atidėti savo branduolinės programos klausimą „vėlesniam laikui“, o tai netinka Jungtinėms Valstijoms.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Anna Kelly sakė, kad JAV pasiekė operacijos „Epinis įniršis“ karinius tikslus ir kad „dėl sėkmingos Irano uostų blokados Jungtinės Valstijos turi maksimalią įtaką režimui“ per derybas, kuriomis siekiama užkirsti kelią Teheranui įsigyti branduolinį ginklą.
„Prezidentas pritars tik tokiam susitarimui, kuris apsaugos mūsų šalies nacionalinį saugumą“, – aiškino ji.
Konflikto įkarštyje įvyko dar vienas geopolitinis „žemės drebėjimas“ – Jungtiniai Arabų Emyratai paskelbė apie pasitraukimą iš OPEC. Tai stiprus smūgis naftos organizacijai ir Saudo Arabijos vadovybei. JAE jau seniai reiškė nepasitenkinimą žaliavų gavybos kvotomis.
Dėl aiškaus, ryžtingo kelio nebuvimo kai kurie JAV pareigūnai teigia, kad aštuonias savaites trukęs konfliktas greičiausiai nesibaigs nei branduoliniu susitarimu, nei karo atnaujinimu – apie tai pirmasis pranešė „Axios“.
„Atrodo, kad abi pusės tiki, jog viską teisingai apskaičiavo ir kad laikas yra jų pusėje“, – laikraščio „The Wall Street Journal“ žurnalistams sakė Vokietijos Rizikos analizės ir tarptautinio saugumo instituto direktorius, buvęs Vokietijos gynybos ministerijos personalo vadovas Nico Lange.
