Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Kam karas, kam pelnas: pinigų fontanas šovė aukštyn
14:00
Bendrovė „Saudi Aramco“ pranešė, kad dėl išaugusių naftos kainų pirmojo ketvirčio pelnas padidėjo 26 proc., o tai yra teigiamas ženklas Saudo Arabijos finansams, šaliai susiduriant su energetikos infrastruktūrai padaryta žala ir naftos eksporto per Hormuzo sąsiaurį sustabdymu.
Sekmadienį paskelbtame pelno pranešime „Aramco“ teigė, kad smarkiai padidino srautus Rytų-Vakarų naftotiekiu, kuris aplenkia Hormuzo sąsiaurį, ir pasiekė maksimalų 7 mln. barelių naftos per dieną pajėgumą, taip palaikydama eksportą per Raudonosios jūros Janbu uostą.
Didžiausia Saudo Arabijos naftos bendrovė pranešė, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius gavo 33,6 mlrd. JAV dolerių grynųjų pajamų, t. y. daugiau nei ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus (26,6 mlrd. dolerių), skelbia CNN.
Kaip kovoja su Hormuzo krize
Naftotiekis pasirodė esąs „itin svarbi tiekimo arterija, padedanti sušvelninti pasaulinio energetinio šoko poveikį ir teikianti pagalbą klientams, nukentėjusiems dėl laivybos apribojimų Hormuzo sąsiauryje“, – sakė generalinis direktorius Aminas Nasseras.
Pasak „Aramco“, nuo karo su Iranu pradžios prieš 10 savaičių pasaulis neteko daugiau kaip 1 mlrd. barelių naftos. Tačiau bendrovė iki šiol sugebėjo padidinti gavybą šiais metais dėl alternatyvių eksporto kelių ir savo vidaus bei tarptautinių naftos saugyklų pajėgumų.
Saudo Arabijos vyriausybė, pagrindinė „Aramco“ akcininkė, labai pasikliauja bendrovės pajamomis, kad galėtų finansuoti vidaus išlaidas. Tvirtas „Aramco“ pelnas yra geras ženklas Saudo Arabijos ekonomikos perspektyvoms. Ji pirmąjį ketvirtį susitraukė pirmą kartą nuo 2023 m. pabaigos.
Praėjusį mėnesį Tarptautinis valiutos fondas sumažino 2026 m. Saudo Arabijos ekonomikos augimo prognozę 1,4 procentinio punkto – iki 3,1 proc.
Buvęs Trumpo patarėjas įvardijo du JAV santykių su Iranu scenarijus
22:21
Buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas pareiškė, kad prezidentas Donaldas Trumpas pateko į „savo paties spastus“ po JAV ir Izraelio smūgių Iranui. Savo skiltyje leidiniui „The Washington Post“ J.Boltonas rašo, kad Baltųjų rūmų vadovas pradėjo karinę kampaniją be tinkamo politinio ir diplomatinio pasirengimo.
Pasak jo, D.Trumpas pastarosiomis savaitėmis bandė pasiekti susitarimą, kuris leistų jam paskelbti „pergalę“, tačiau kartu baiminosi sudaryti sandorį dėl Irano branduolinės programos, panašų į Baracko Obamos laikų susitarimą.
J.Boltonas pažymėjo, kad prieš pradedant smūgius JAV administracija nepaaiškino Amerikos visuomenei, kodėl jėgos panaudojimas yra būtinas režimo pakeitimui Irane, branduolinės grėsmės likvidavimui ar Teherano karinio potencialo sunaikinimui. Jis taip pat teigia, kad Baltieji rūmai nesurengė pilnaverčių konsultacijų su Kongresu, NATO sąjungininkais, Persijos įlankos šalimis ir partneriais Indijos bei Ramiojo vandenynų regione.
Autorius palygino D.Trumpo veiksmus su pasirengimu operacijai „Audra dykumoje“ 1991 metais, valdant prezidentui George'ui Bushui, kai JAV iš anksto užsitikrino sąjungininkų paramą ir atliko didelio masto politinį paruošiamąjį darbą.
J.Boltonas taip pat pareiškė, kad Vašingtonas nekoordinavo savo veiksmų su Irano opozicija. Jis priminė valdžios nuslopintus protestus Irane, jaunimo nepasitenkinimą, taip pat protestų bangą po Mahsos Amini žūties 2022 metais.
Kartu buvęs D.Trumpo patarėjas pabrėžė, kad karinė operacija prieš Iraną, nepaisant pasirengimo trūkumo, buvo „itin sėkminga“, nors ir nebaigta. Jo nuomone, pagrindinė prezidento problema yra ne kampanijos pradžia, o tai, kad jis sustojo nepasiekęs galutinių tikslų.
J.Boltonas rėmėsi Winstono Churchillio žodžiais apie 1956 metų Sueco krizę, kai Jungtinė Karalystė ir Prancūzija nutraukė operaciją spaudžiamos JAV. Autoriaus nuomone, D.Trumpas dabar bando rasti diplomatinę išeitį iš situacijos, tikėdamasis nuolaidų iš Irano vadovybės.
J.Boltono vertinimu, Teheranas siekia laimėti laiko karinei infrastruktūrai atkurti, įskaitant branduolinę ir raketų programas, taip pat sąjungininkų bei patikėtinių grupių tinklus.
Autorius mano, kad Vašingtonui lieka du veiksmų variantai. Pirmasis – paskelbti paliaubas baigtomis ir atnaujinti smūgius Irano karinei infrastruktūrai. Antrasis – karinėmis priemonėmis užtikrinti laisvą laivybą per Hormuzo sąsiaurį, kartu išlaikant Irano blokadą.
J.Boltonas pareiškė, kad laivybos saugumo kontrolė Hormuzo sąsiauryje turi strateginę reikšmę ne tik Artimiesiems Rytams, bet ir kitiems regionams, įskaitant Pietų Kinijos jūrą.
Jis taip pat pažymėjo, kad prekybinių laivų palydos operacija, vykdoma pagal projektą „Laisvė“ (angl. Project Freedom), pademonstravo JAV potencialą, tačiau, jo nuomone, norint pasiekti rezultatų, Vašingtonui būtina naikinti Irano katerius, priešlaivines raketas ir bepiločius orlaivius, keliančius grėsmę jūrų susisiekimui.
Užbaigdamas J.Boltonas rašo, kad Irano dominavimas regione išlieka nepriimtinas tiek Persijos įlankos arabų valstybėms, tiek JAV, o galutinis sprendimas dabar priklauso nuo paties D.Trumpo.
Trumpas: Irano atsakymas kvailas
19:07
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį žurnalistams sakė, kad Irano atsakas į JAV taikos planą yra „kvailas pasiūlymas“ ir „šiukšlė“, kurios jis nebaigė skaityti.
D.Trumpas sakė, kad turi „geriausią visų laikų planą“ ir jis labai paprastas: „Iranas negali turėti branduolinio ginklo ir jie neturės branduolinio ginklo“, skelbia „The Guardian“.
„Jei jie jį turėtų, Artimųjų Rytų nebeliktų. Izraelio neliktų. Ir tikriausiai toliau smogtų Europai. Mes darome paslaugą pasauliui“, – sakė D.Trumpas.
Trumpas kaltina Iraną, kad šis nesilaiko susitarimo dėl urano
19:00
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį apkaltino Iraną, kad jis nesilaiko susitarimo, pagal kurį JAV leidžiama pašalinti sodrinto urano atsargas. „Jie tai padarė prieš dvi dienas, – sakė D.Trumpas. – Bet jie persigalvojo, nes neįrašė to į popierius.“
D.Trumpo pastabos nuskambėjo po jo pareiškimo, kad naujausias Irano kontrpasiūlymas nutraukti karą yra „nepriimtinas“.
JAV prezidentas tikino, kad derybose, vedančiose prie šio pasiūlymo, Iranas administracijai sakė, kad atsisakys sodrinto urano, bet JAV turės atvykti ir jį išvežti, skelbia CNN.
„Turėsit patys išsivežti“
„Jie man pasakė: pirma, jūs tai gausite, bet turėsite jį išvežti, – sakė D.Trumpas apie uraną, užkastą po branduoliniais objektais, kuriuos JAV pernai bombardavo. – Ta vieta buvo taip sunaikinta, kad pasaulyje yra tik viena ar dvi šalys, kurios galėtų jį pasiekti.“
D.Trumpas pridūrė, kad Kinija yra kita šalis, kuri, iraniečių teigimu, galėtų pasiekti uraną.
Nepaisant tų diskusijų, D.Trumpas sakė, kad Iranas neįtraukė šio susitarimo į savo naujausią JAV pateiktą dokumentą.
„Jie tiesiog negali to pasiekti, – sakė jis. – Jie susitaria su mumis, o paskui tai atsiima.“
Izraelio kariuomenė įkalino karius, kurie išniekino Mergelės Marijos statulą
18:02
Izraelio kariuomenė įkalino du karius, kurie pietų Libane išniekino Mergelės Marijos statulą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Iranas remia Kinijos taikos planą
17:49
Prieš šią savaitę vyksiantį Donaldo Trumpo vizitą į Kiniją, kurio metu greičiausiai bus aptariami Irano ir Hormuzo sąsiaurio klausimai, Irano ambasadorius Kinijoje Abdolreza Rahmani Fazli socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad Iranas yra esąs pasirengęs paremti Xi Jinpingo keturių punktų planą Persijos įlankos regionui.
Planas buvo aptartas per abiejų šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą, sakoma pranešime.
Lietuva planuoja siųsti iki 40 karių ir civilių į Hormuzą
17:06
Siekiant užtikrinti sklandžią laivybą, Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė į misiją Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 karių ir civilių.
Apie tokį sprendimą pirmadienį pranešime informavo Prezidentūra.
„VGT pritarė Lietuvos kariuomenės pajėgumų (iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų) siuntimui dalyvauti kartu su sąjungininkais tarptautinėse jūrinio saugumo operacijose, užtikrinančiose laisvą laivybą Hormuzo sąsiauryje, ir pasiūlė Vyriausybei nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą“, – teigiama pranešime.
„Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra“, – rašoma jame.
Kaip BNS nurodė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis, šis klausimas buvo sprendžiamas ne posėdyje, o „rašytiniu būdu“.
Prezidentūra praneša, kad VGT sprendimą priėmė apsvarsčiusi Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktą informaciją ir siūlymus dėl Lietuvos prisidėjimo prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje.
Galutinį sprendimą dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje operacijoje turės priimti Seimas.
BNS rašė, kad JAV siekia suburti naują tarptautinę koaliciją, kad Hormuzo sąsiauryje būtų atnaujinta komercinė laivyba.
Karo pradžioje Iranas įvedė gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio blokadą, dėl kurios pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo ir sukrėtė finansų rinkas.
Britai ir prancūzai siunčia laivus
Koaliciją užtikrinti sąsiaurio saugumą, kai bus pasiektas taikos susitarimas, inicijavo ir Jungtinė Karalystė (JK) su Prancūzija. Abi šalys iš anksto siunčia laivus į regioną.
Antradienį Londonas ir Paryžius surengs tarptautinį daugiau nei 40 valstybių gynybos ministrų susitikimą, kuriame bus aptariami kariniai planai atkurti prekybos srautus per Hormuzo sąsiaurį, pranešė JK vyriausybė.
Tačiau Iranas sekmadienį įspėjo, kad JK ir Prancūzija sulauks „ryžtingo ir neatidėliotino atsako“, jei dislokuos savo laivus sąsiauryje.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vėliau tvirtino, kad jo šalis „niekada nesvarstė“ karinio jūrų laivyno dislokavimo Hormuze, o veikiau saugumo misiją, „suderintą su Iranu“.
Kanados ministrė: NATO niekada nebuvo svarbesnė nei šiandien
17:02 Atnaujinta 17:36
tsparus NATO aljansas gali atlaikyti JAV prezidento Donaldo Trumpo kritiką ir išlieka itin svarbus užtikrinant Vakarų saugumą Rusijos akivaizdoje, pirmadienį pareiškė Kanados užsienio reikalų ministrė Anita Anand.
„NATO, kaip gynybinis aljansas, įsipareigojęs kolektyviniam saugumui, niekada nebuvo svarbesnis nei šiandien“, – interviu Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė A. Anand.
Plačiau skaitykite ČIA.
ES sutarė dėl ilgai atidėliotų sankcijų Izraelio naujakuriams
16:34 Atnaujinta 16:40
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl naujų sankcijų Izraelio naujakuriams už smurtą prieš palestiniečius.
Tai tapo įmanoma, kai, Vengrijoje pasikeitus vyriausybei, baigėsi kelis mėnesius trukęs iniciatyvos blokavimas.
„Tai padaryta. Europos Sąjunga šiandien pritaiko sankcijas pagrindinėms Izraelio organizacijoms, kaltoms dėl ekstremistinės ir smurtinės Vakarų Kranto kolonizacijos rėmimo, taip pat jų lyderiams“, – socialiniuose tinkluose rašė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.
„Šie patys rimčiausi ir netoleruotini veiksmai turi būti nedelsiant nutraukti“, – pabrėžė jis.
Šį žingsnį, kuriuo reaguojama į didėjantį smurtą ir gyvenviečių plėtrą Izraelio okupuotame Vakarų Krante, stabdė buvęs Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
Tačiau nacionalistų lyderio ir Izraelio sąjungininko nušalinimas, į valdžią atėjus jo varžovui Peteriui Magyarui, regis, atvėrė kelią veto atšaukimui.
ES pareigūnai teigė, kad į juodąjį sąrašą bus įtraukti septyni naujakuriai arba jų organizacijos. Blokas taip pat sutarė taikyti sankcijas palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ atstovams.
Okupuotame Vakarų Krante nuo karo Gazos Ruože pradžios 2023 metų spalį kone kasdien vyksta smurtas, kuriame dalyvauja Izraelio kariai ir naujakuriai.
Nuo karo su Iranu pradžios vasario 28-ąją okupuotame Vakarų Krante padaugėjo mirtinų Izraelio naujakurių išpuolių, teigia palestiniečių pareigūnai ir Jungtinės Tautos (JT).
Nors ES žengia į priekį dėl sankcijų Izraelio naujakuriams, tarp valstybių narių vis dar nėra sutarimo imtis tolesnių veiksmų prieš Izraelį, pavyzdžiui, apriboti prekybos ryšius.
Kelios šalys siekia uždrausti produktus iš Izraelio nausėdijų Vakarų Krante.
„Darbas dėl prekybos priemonių, taikomų produktams iš nelegalių nausėdijų, juda į priekį“, – sakė vienas ES diplomatas.
Izraelis pasmerkė ES sprendimą
Izraelis savo ruožtu pasmerkė ES sprendimą įvesti naujas sankcijas, teigdamas, kad žydai turi teisę apsigyventi okupuotame Vakarų Krante.
„Europos Sąjunga savavališkai ir politiškai nusprendė įvesti sankcijas Izraelio piliečiams ir subjektams dėl jų politinių pažiūrų ir be jokio pagrindo“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras.
„Izraelis gynė, gina ir toliau gins žydų teisę apsigyventi mūsų tėvynės širdyje“, – teigė jis.
45 mln. žmonių gresia badas dėl esminio dalyko Hormuzo sąsiauryje
16:22
Dešimtims milijonų žmonių gali grėsti badas, jei trąšoms nebus greitai leista keliauti per Hormuzo sąsiaurį, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Jungtinių Tautų (JT) darbo grupės, kurios tikslas – užkirsti kelią artėjančiai humanitarinei krizei, vadovas.
„Turime kelias savaites, kad užkirstume kelią tam, kas greičiausiai bus didžiulė humanitarinė krizė“, – interviu AFP sakė JT Projektų valdymo biuro (UNOPS) vykdomasis direktorius ir darbo grupės vadovas Jorge Moreira da Silva.
„Galime tapti krizės, kuri privers dar 45 mln. žmonių badauti, liudininkais“, – perspėjo jis.
Blokada braška: sąsiaurį paslapčia įveikė 3 supertanklaiviai
14:54
Praėjusią savaitę trys naftos tanklaiviai perplaukė Hormuzo sąsiaurį, išjungę automatinę atpažinimo sistemą, kad išvengtų Irano atakų. Tai rodo, kad padidėjo naftos eksportas iš Artimųjų Rytų, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi LSEG ir Prancūzijos bendrovės „Kpler“ duomenimis.
Nurodoma, kad gegužės 10 d. sąsiauriu praplaukė du supertanklaiviai „Agios Fanourios I“ ir „Kiara M“, gabenantys po 2 mln. barelių irakietiškos naftos. Anksčiau tanklaiviui „Agios Fanourios I“ bent du kartus nepavyko praplaukti per sąsiaurį.
Pažymima, kad šiuo metu jis yra pakeliui į Vietnamą, kur gegužės 26 d. bus iškrautas Nghi Son naftos perdirbimo ir naftos chemijos komplekse.
Be to, pasak „Kpler“ analitikų, tanklaivis „Kiara M“ taip pat išplaukė iš Persijos įlankos su išjungtu atsakikliu.
„Kol kas nežinoma, kur su San Marino vėliava plaukiojantis tanklaivis iškraus 2 mln. barelių irakietiškos naftos“, – nurodė bendrovė.
Gegužės 6 d. per Hormuzo sąsiaurį praplaukė ir supertanklaivis „Basrah Energy“ su 2 mln. barelių naftos iš Jungtinių Emyratų. Pasak „Kpler“, gegužės 8 d. su Panamos vėliava plaukiojantis laivas iškrovė krovinį Fudžeiros naftos terminaluose.
Nuo pat karo Artimuosiuose Rytuose pradžios Iranas blokavo Hormuzo sąsiaurį. Eismas per šią svarbią arteriją buvo smarkiai apribotas. Trumpam atnaujinus laivybą sąsiauriu, oficialusis Teheranas vėl jį užblokavo.
Jungtinės Valstijos savo ruožtu paskelbė visų į Irano uostus įplaukiančių laivų blokadą. Tačiau kai kurie laivai prasiveržia pro Hormuzo sąsiaurį nepaisant dvigubos blokados.
