Pasidavusių Mariupolio gynėjų laukia Rusijos teismas, V.Zelenskis kalba apie išlaisvintus šiaurinius regionus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad visus Ukrainos miestus, kuriuos laikinai okupavo Rusija, Ukraina susigrąžins.

„Chersonas, Melitopolis, Berdianskas, Mariupolis ir visi mūsų miestai bei bendruomenės, kurie yra okupuoti – laikinai okupuoti – turi žinoti, kad Ukraina juos susigrąžins“, – sakė Ukrainos prezidentas.

„Stengiamės būti kuo greitesni. Tai tiesa. Privalome išvyti okupantus ir užtikrinti tikrą Ukrainos saugumą“, – išplatintame pranešime tęsė V.Zelenskis.

Apsilankius kavinėje, pavadintoje „Atgal į TSRS“, atrodo, kad Sovietų Sąjunga niekada taip ir nesubyrėjo. Prie durų lankytojus pasitinka Vladimiro Lenino biustai. Sienas puošia raudonos vėliavėlės su kūjo ir pjautuvo emblema, o ant stalų stovi didžiuliai plastikiniai nuo sovietmečio likę telefonai, šalia jų – dubenėliai su tradiciniais barščiais ir balta mišraine.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Trečiadienį rytiniame Donecko regione Rusijos pajėgos nužudė mažiausiai 10 civilių ukrainiečių, įskaitant du vaikus, pranešė regiono gubernatorius Pavlo Kirilenko , praneša „Reuters“.

P.Kirilenko nepateikė detalių, tačiau teigė, kad kad dar septyni žmonės buvo sužeisti.

Tarptautinės tyrimų grupės „Bellingcat“ žurnalistas Hristo Grozjevas komentare „Laisvės radijui“ teigė, kad Rusijos saugumo elitas supranta, kad karas prieš Ukrainą pralaimėtas.

Pasak žurnalisto, Rusijos saugumo pajėgų elitas supranta, kad karas su Ukraina faktiškai pralaimėtas, todėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neduoda įsakymo panaudoti branduolinius ginklus, nes supranta, kad įsakymo gali ir neįvykdyti, o tai taps pretekstu valstybės perversmui.

Rusijos kariai vis dažniau atsisako dalyvauti mūšiuose Ukrainoje, teigia Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinis žvalgybos direktoratas, rašo BBC.

Teigiama, kad keli 70-ojo gvardijos motorizuotojo pulko daliniai atvirai atsisakė dalyvauti kare.

Dalinių vadai deda visas pastangas, kad nuslėptų nepaklusnumo atvejus, teigia direktoratas, o labiausiai nebendradarbiaujantys kariai „siunčiami į pavojingiausią fronto liniją, tikintis, kad jie bus greitai nužudyti“.

BBC akcentuoja, kad negali nepriklausomai patikrinti šios informacijos.

Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, kad sieks sukurti „Europos geopolitinę bendriją“, kuri būtų tarsi laukiamasis su privilegijomis kaimyninėms šalims, norinčioms ateityje prisijungti prie bloko. Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis pažadėjo, kad šis projektas bus pradėtas įgyvendinti apytiksliai šių metų viduryje. Tokiu būdu jis sukonkretino idėją, kurią praėjusią savaitę Europos Parlamentui pateikė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnai trečiadienį paragino valstybes nares ambicingai padėti Ukrainai atsistatyti po karo – be kita ko, per galimą bendrą skolinimąsi didžiulėms išlaidoms padengti.

Tęsiantis karui Ukrainos atstatymo poreikių mastas nėra žinomas, tačiau Europos Komisija – pagrindinė ES vykdomosios valdžios struktūra – mano, kad jau padaryta žala siekia šimtus milijardų eurų.

Siekiant padėti sumokėti už tokią pagalbą, pareigūnai siūlo „pakartoti“ ES atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondą – 800 mlrd. eurų fiskalinių paskatų, finansuojamų iš bendros 27 ES valstybių narių skolos.

Ukraina laikosi po daugiau nei 80 invazijos dienų

+7

Šis fondas, oficialiai vadinamas Naujos kartos planu, buvo įsteigtas įveikus vadinamųjų „taupiųjų“ valstybių narių, tokių kaip Nyderlandai ir Danija, didelį pasipriešinimą.

„Anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai turėsime apsvarstyti finansavimą Europos mastu, kaip tai padarėme COVID atveju“, – per spaudos konferenciją Briuselyje kalbėjo EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas.

Viename dokumente, kuriame apžvelgiami būdai, kaip blokas galėtų padėti karo draskomai šaliai, Komisija nurodė, kad gelbėti Ukrainą būtų galima papildomai prisidedant prie esamų ES programų ir didinant Bendrijos biudžetą.

Tačiau, kaip teigiama dokumente, „atsižvelgiant į paskolų, kurių veikiausiai prireiks, mastą, tarp svarstomų galimybių yra ir lėšų rinkimas ES vardu arba su valstybių narių nacionalinėmis garantijomis“.

Naujos bendros skolos idėjai tikriausiai priešinsis Šiaurės Europos šalys, kurios 2020 metų vasarą buvo susitelkusios prieš ES ekonomikos atkūrimo planą.

Suvokdamas šias abejones, vienas ES pareigūnas atkreipė dėmesį, kad EK siūlymai lieka sąmoningai migloti.

„Kviečiame valstybes nares „pažaisti“ idėjomis ir pažiūrėti, ar yra noro pritarti ir žengti toliau“, – sakė jis.

Po kelias savaites trukusio „plataus masto puolimo Donbase“ Rusijos kariuomenei nepavyko padaryti didelės pažangos. Jai pavyko užimti tik Popasnos miestą Luhansko srityje, tačiau tik beveik visiškai jį sugriovus.

Rusijos pareigūnai teigia, kad jų „specialioji operacija“ vyksta pagal planą, tačiau kai kurie Vakarų ekspertai daro išvadą, kad Kremliaus kampanija Ukrainoje gali baigtis kariniu pralaimėjimu, rašo BBC Rusijos naujienų tarnyba.

Lenkijos analitinio centro „Rochan“ vadovas Konradas Muzyka agentūrai „Reuters“ sakė, kad Rusijos kariuomenė Donbase praranda per daug karių ir įrangos, kurią jai vis sunkiau pakeisti.

„Esant dabartinei padėčiai, [Rusijai] gresia arba pralaimėjimas, arba mobilizacija. Nemanau, kad yra kokių nors tarpinių variantų“, – mano K.Muzyka.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Jungtinės Valstijos trečiadienį vėl atidarė ambasadą Kyjive, kuri buvo uždaryta tris mėnesius dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, informavo Valstybės departamentas.

„Ukrainos žmonės su mūsų saugumo pagalba, apgynė savo tėvynę nesąžiningos Rusijos invazijos akivaizdoje, todėl virš ambasados vėl plevėsuoja“ JAV vėliava, sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.

JAV uždarė savo ambasadą Kyjive vasario 14-ąją, likus dešimčiai dienų iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymo pradėti invaziją į Ukrainą, ir perkėlė savo diplomatus į vakarinį Lvivo miestą ir kaimyninę Lenkiją.

A.Blinkenas praėjusį mėnesį paskelbė apie laipsnišką JAV diplomatų sugrįžimą į Ukrainą, o Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas naująja Amerikos ambasadore Ukrainoje paskyrė karjeros diplomatę Bridget Brink.

Vakarų valstybės laipsniškai grąžina savo diplomatus į Kyjivą, kur ukrainiečių pajėgos atrėmė Rusijos pajėgų puolimą.

J.Bidenas sako „tvirtai“ remiantis Suomijos ir Švedijos siekį prisijungti prie NATO

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį išreiškė tvirtą paramą Suomijos ir Švedijos siekiui įstoti į NATO ir pasiūlė JAV paramą „agresijos“ atveju paraiškų teikimo proceso metu.

„Jungtinės Valstijos dirbs su Suomija ir Švedija, kad išliktų budrios prieš bet kokias grėsmes mūsų bendram saugumui ir atgrasytų nuo agresijos ar agresijos grėsmės ir jai pasipriešintų“, kol svarstomos jų paraiškos, teigė J.Bidenas.

J.Bidenas, kuris ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priims Suomijos prezidentą Sauli Niinisto ir Švedijos ministrę pirmininkę Magdaleną Andersson, sakė, kad „tikisi bendradarbiauti su JAV Kongresu ir mūsų NATO sąjungininkais, kad Suomija ir Švedija greitai taptų stipriausio istorijoje gynybinio aljanso narėmis“.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„Nuoširdžiai sveikinu šias istorines paraiškas ir tvirtai joms pritariu“, – sakė jis.

Suomija ir Švedija anksčiau trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Dabar šiuos prašymus turi apsvarstyti visos 30 Aljanso narių.

Nors dauguma sąjungininkių šiltai sutiko Šiaurės šalių siekį, Turkija, kuri, kaip ir visos NATO narės, turi teisę vetuoti šalies kandidatūrą, pareiškė prieštaravimų, o Briuselyje susitikę ambasadoriai nepasiekė bendro sutarimo dėl oficialių derybų dėl narystės pradžios.

Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Preliminariais Rusijos Finansų ministerijos duomenimis, Rusijos išlaidos gynybai per pirmuosius keturis šių metų mėnesius padidėjo beveik 40 proc., skelbia „The Guardian“.

Sausio-balandžio mėn. gynybai Rusija išleido 1,7 trilijono rublių (21 mln. svarų sterlingų), t.y. beveik pusę to, ką buvo numačiusi biudžete visiems 2022 m.

Vien balandį Rusija kariuomenei išleido 628 mlrd. rublių (7,9 mlrd. svarų sterlingų), t.y. 128 proc. daugiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį.

Iš pradžių ministerija prognozavo, kad 2022 m. biudžeto perteklius sudarys 1 proc. BVP, arba 1,3 trilijono rublių. Dabar ji tikisi bent 1,6 trln. rublių deficito.

Rusija trečiadienį pranešė, kad uždaro Kanados transliuotojo CBC biurus Maskvoje, atsakydama į Otavos sprendimą uždrausti Kremliaus remiamą naujienų organizaciją RT.

„Priimtas sprendimas imtis atsakomųjų priemonių dėl Kanados veiksmų, šiuo atveju – uždaryti Kanados televizijos ir radijo transliavimo bendrovės CBC biurus Maskvoje, panaikinant ir jos žurnalistų akreditacijas bei rusiškas vizas“, – nurodė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Kovą Otava oficialiai uždraudė transliuoti RT ir „RT France“, teigdama, kad jų programos „neatitinka Kanados transliavimo standartų“.

Propagandos skleidimu kaltinami RT ir valstybės kontroliuojama žiniasklaidos priemonė „Sputnik“ blokuojami daugumoje Vakarų šalių nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios.

M.Zacharovos teigimu, Kanados sprendimas buvo „rusofobiškas“, o CBC tapo „propagandiniu triukšmu“.

„Bet koks alternatyvus požiūris skelbiamas Kremliaus dezinformacija“, – pareiškė ji.

Kanada tvirtai remia Rusijos užpultą Ukrainą, o Otava yra viena iš garsiausiai už griežtas sankcijas Maskvai pasisakančių sostinių.

Reaguodama į tokią poziciją, Rusija uždraudė įvažiuoti keliems šimtams kanadiečių, įskaitant aukšto rango pareigūnus, įstatymų leidėjus ir žurnalistus.

Trečiadienį Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas, viešėdamas okupuotame Ukrainos Melitopolio mieste, pareiškė, kad Rusija planuoja įvesti rublius visose užgrobtose teritorijose. M.Chusnulinas jas pavadino "išlaisvintomis".

"Bankų sistemą reikia (paleisti) kuo greičiau. Lygiagrečios rublio ir grivinos apyvartos klausimas - mes tikrai pradėsime maksimalią rublio apyvartą", - Rusijos valstybinė naujienų agentūra "RIA Novosti" citavo M.Chusnulino žodžius.

M.Chusnulinas taip pat sakė, kad rusų užgrobta Zaporižios atominė elektrinė "dirbs Rusijai", bet galės tiekti elektrą Ukrainai, jei ši už ją sumokės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, numatantį karo padėties šalyje pratęsimą 90 dienų.

Žytomyro miesto ugdymo įstaigose vaikai nebesimokys rusų kalbos. Apie tai feisbuke paskelbė miesto taryba.

„Žytomyro mokyklose rusų kalbos nebus mokomasi net pasirinktinai“, – sakė meras Serhijus Suchomlinas.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Kijevo regione rasta 1288 civilių gyventojų kūnai.

„Šiuo metu turime 1288 nužudytų žmonių kūnus. Pabrėžiu, civilių“, – sako Kijevo srities policijos vadovas Andrijus Nyebytovas, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.

Pasak jo, dauguma šių žmonių buvo nušauti iš automatinių ginklų.

Pasak Ukrainos Luhansko srities administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus, dėl karo veiksmų Luhansko srityje buvo sugadinta paskutinė didelė elektros pastotė ir regionas liko be elektros energijos.

„Netoli Lysyčansko vyksta aktyvūs mūšiai, nukentėjo 220 kV elektros linija“, – sakė S.Haidajus.

„Žala yra labai didelė. Remontas neįmanomas, kol nesibaigs kovos“, – pridūrė jis.

Europos Komisija (EK) Ukrainai šiais metais siūlo skolinti 9 milijardus eurų – pinigai būtų skirti palaikyti karo nualintai šalies ekonomikai, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

„Tai yra tik kelio pradžia ir aš labai džiaugiuosi, kad mes pagaliau pradedame kalbėti ir šiandien yra patvirtinti to koordinavimo, investicijų į Ukrainos atstatymą pamatai“, – BNS teigė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Virginijus Sinkevičius

„Kalbant apie trumpalaikę makroekonominę pagalbą, tai čia Europos Sąjunga skirs papildomai devynis milijardus eurų per šiuos metus būtent Ukrainos ekonomikai palaikyti“, – pridūrė jis. 

Eurokomisaro teigimu, pinigai Ukrainai būtų suteikti paskolų forma. Jis neįvardijo, kokiems konkrečiai tikslams būtų skolinamos lėšos – pasak jo, tai priklausys nuo pačios Ukrainos. 

Plačiau skaitykite čia.

Čekijos vyriausybė vienbalsiai pritarė Suomijos ir Švedijos narystei NATO, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai šios šalys pateikė savo prašymus.

Ministras pirmininkas Petras Fiala trečiadienį pareiškė, kad palankiai vertina Šiaurės šalių sprendimą prisijungti prie Aljanso. Jis pridūrė, kad jų kariuomenės visiškai atitinka visus būtinus stojimo kriterijus.

Stojimo protokolus dar turi ratifikuoti abeji Čekijos parlamento rūmai, o tai turėtų įvykti netrukus.

P.Fiala sakė, kad nenumato jokių kliūčių, nes valdančiosios partijos turi daugumą abejuose parlamento rūmuose.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin trečiadienį pareiškė besitikinti, kad NATO narės „kaip įmanoma greičiau“ ratifikuos Helsinkio stojimo į Aljansą protokolą.

Premjerė pripažino, kad yra „tam tikrų spręstinų klausimų“, kilusių Suomijai ir Švedijai nusprendus drauge pateikti paraiškas, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

„Norime užtikrinti, kad kiekviena NATO valstybė narė kaip įmanoma greičiau ratifikuotų mūsų paraišką“, – žurnalistams sakė S.Marin po Romoje surengtų derybų su Italijos premjeru Mario Draghi.

„Manau, kad tai yra pagrindinis klausimas kalbant apie saugumą: kuo greitesnis ratifikavimo procesas būtų geriausia saugumo garantija Suomijai ir Švedijai šiame etape“, – pridūrė ji.

M.Draghi savo ruožtu išreiškė Italijos paramą abiem šalims.

„Norime paspartinti vidaus procedūras, kad narystė įsigaliotų kuo greičiau“, – pabrėžė jis.

Teikdami stojimo į NATO paraiškas, Helsinkis ir Stokholmas atsisako daugelį metų vykdytos neutralumo politikos. Šis žingsnis gali virsti reikšmingiausia transatlantinės organizacijos plėtra per pastaruosius dešimtmečius.

Tačiau tokiems siekiams priešinasi NATO narė Turkija, grasinanti blokuoti paraiškas, nes abi Šiaurės šalys esą suteikia prieglobstį Ankarai priešiškoms ginkluotoms grupuotėms.

S.Marin teigė abejojanti, jog formali Suomijos narystė „daug ką pakeis“, nes jos šalis ir taip glaudžiai bendradarbiauja su NATO.

Vis tik ji pabrėžė, kad Helsinkis būtų naudingas Aljansui, nes „jau dabar turime labai gerus gynybos pajėgumus“.

„Tačiau manau, kad svarbu būti 5-ojo straipsnio, užtikrinančio bendrą saugumą, dalimi. Tai yra svarbus klausimas, kodėl teikiame paraišką dėl narystės NATO“, – pridūrė premjerė.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas sakė, kad gamyklos „Azovstal“, kurią okupantai bando nušluoti nuo žemės paviršiaus, vietoje norima padaryti technologijų parką ar tiesiog parko zoną. 

Kovotojų lyderis taip pat sakė, kad Mariupolis „bus atstatytas, akcentuojant kurorto verslą“. D.Pušilinas išreiškė viltį, kad Rusija padės okupacinei valdžiai.

Mariupolio miesto taryba savo ruožtu pareiškė, kad okupantai planuoja „Azovstal“ nugriauti.

„Scanpix“/AP nuotr./„Azovstal“ gamykla

Miesto valdžia tokius okupantų veiksmus aiškina tuo, kad netrukus Ukrainos ginkluotosios pajėgos turės galimybę deokupuoti Mariupolį, todėl „rusai prevenciškai naikina svarbų Ukrainai pramonės kompleksą“, nori ištrinti bet kokį priminimą apie didvyrišką Ukrainos karių gynybą. 

Mariupolio miesto taryba pabrėžia, kad okupantai nėra suinteresuoti Mariupolio atkūrimu ir plėtra, nes jiems tai tik teritorija Krymo koridoriui sukurti.

 Maskva trečiadienį paskelbė nepageidaujamais asmenimis 24 Italijos ir 27 Ispanijos diplomatus, atsakydama į analogišką šių šalių sprendimą dėl karo Ukrainoje išsiųsti Rusijos diplomatų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatintame pranešime nurodė, kad 27 Ispanijos ambasados Maskvoje ir Ispanijos generalinio konsulato Sankt Peterburge darbuotojai buvo „paskelbti personae non gratae".

Tuo metu ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova Rusijos naujienų agentūroms sakė, kad taip pat išsiųsti 24 Italijos diplomatai.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi trečiadienį Rusijos sprendimą išsiųsti būrį Europos diplomatų pasmerkė kaip „priešišką aktą“, tačiau nurodė, kad diplomatiniai kanalai turi likti atviri.

„Tai akivaizdžiai priešiškas aktas, taip pat reakcija į mūsų sprendimą dėl rusų diplomatų išsiuntimo“, – sakė M.Draghi per spaudos konferenciją su Suomijos premjere Sanna Marin.

Jis pridūrė, kad diplomatiniai kanalai turi likti atviri, „nes būtent jais, jei įmanoma, bus pasiekta taika (Ukrainoje)".

Ukrainos sostinėje trečiadienį įvyko pirmasis nuo Rusijos invazijos pradžios teismo procesas dėl karo nusikaltimų, per kurį prieš teismą stojo neginkluoto civilio nužudymu kaltinamas rusų karys.

21 metų Vadimas Šišimarinas pripažintas kaltu dėl neginkluoto 62 metų civilio nužudymo vasario 28 dieną Ukrainos šiaurės rytuose. 

„Scanpix“/AP nuotr./Vadimas Šišimarinas

Bylą nagrinėjo Kyjivo Solomjankos rajono teismas.

Kariui iš Irkutsko srities Sibire skirta įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.

Teisme paklaustas, ar yra kaltas dėl jam iškeltų kaltinimų, V.Šišimarinas atsakė: „Taip.“

„Jis supranta, kuo yra kaltinamas“, – naujienų agentūrai AFP kiek anksčiau sakė V. Šišimarino advokatas Viktoras Ovsianikovas, neatskleidęs, kokios pozicijos laikysis gynyba.

Ukrainos pareigūnai sako, kad V.Šišimarinas bendradarbiauja su tyrėjais ir pripažįsta incidento, įvykusio praėjus vos keturioms dienoms nuo Rusijos invazijos pradžios, faktus.

Pasak prokurorų, V.Šišimarinas vadovavo tankų divizijos daliniui, kai jo kolona buvo atakuota. 

Po atakos V.Šišimarinas ir dar keturi kartu sprukę kariai pavogė automobilį ir važiuodami netoli Šupachivkos kaimo Sumų regione sutiko kelio pakraščiu dviračiu važiavusį 62 metų vyrą. 

„Vienas iš karių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis apie juos nepraneštų“, – nurodė prokuratūra.

Tuomet V.Šišimarinas pro automobilio langą šovė į civilį iš Kalašnikovo automato.  

„Vyras mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų“, – rašoma prokuratūros pranešime.

„Aiškus signalas“

Gegužės pradžioje Ukrainos pareigūnai pranešė apie V. Šišimarino suėmimą, tačiau tąsyk nepateikė išsamesnės informacijos. Buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame šis karys sakė, jog atvyko kovoti į Ukrainą, kad „finansiškai paremtų savo motiną“.

Savo veiksmus jis paaiškino taip: „Man buvo įsakyta šauti. Aš šoviau į jį vieną kartą. Jis nukrito, ir mes tęsėme kelionę.“

Pasak kario advokato V. Ovsianikovo, ši byla sudėtinga. 

„Tai pirmoji tokia byla Ukrainoje su tokiu kaltinamuoju aktu. Nėra atitinkamos teisinės praktikos ar nuosprendžių tokiose bylose. Mes tai išspręsime“, – sakė jis.

Pasak V. Ovsianikovo, jis nepastebėjo jokių valdžios institucijų daromų teisių pažeidimų.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova virtinėje įrašų socialiniame tinkle „Twitter“ pabrėžė šios bylos svarbą jos šaliai.

„Atliekame daugiau kaip 11 tūkst. tyrimų dėl karo nusikaltimų ir turime jau 40 įtariamųjų“, – sakė ji. 

„Šiuo pirmuoju teismo procesu mes siunčiame aiškų signalą, kad kiekvienas nusikaltėlis, kiekvienas asmuo, kuris įsakė vykdyti nusikaltimus Ukrainoje arba padėjo juos vykdyti, neišvengs atsakomybės“, – pabrėžė generalinė prokurorė. 

Ketvirtadienį prieš teismą turėtų stoti dar du rusų kariai, kaltinami apšaudę raketomis civilinę infrastruktūrą šiaurės rytinėje Charkivo srityje.  

Gegužės 18 d. rytą Melitopolio vietos žiniasklaida pranešė, kad okupuotame mieste, Zaporižios srityje, įvyko sprogimas, kuris buvo girdimas beveik visuose miesto rajonuose.

Žiniasklaidos interneto svetainės duomenimis, prie Žaliosios poliklinikos, netoli okupantų įkurto komendanto štabo, sprogo granata, po to netoliese prasidėjo susišaudymas.

Pasak žurnalistų, likus valandai iki incidento, užpuolikų vadavietės pastatas buvo aptvertas, o ten esą turėjo atvykti aukštas svečias.

„Mieste tikriausiai vėl veikė Ukrainos diversinė grupė“, – rašė „RIA Melitopol“.

Vėliau leidinys patikslino, kad, pasak jo žurnalistų, okupantams besipriešinantys ukrainiečiai Melitopolyje susprogdino rusų šarvuotą traukinį, sugadino geležinkelio bėgius ir įrangą. Nukentėjusių rusų areivių skaičius tikslinamas. 

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė šiais metais papildomai skirti Ukrainai iki 9 mlrd. eurų karo padariniams įveikti.  

U.von der Leyen vaizdo kreipimesi taip pat sakė, kad metas galvoti apie Ukrainos atkūrimą, kai tik baigsis karas. Ji pridūrė, kad Europos Sąjunga „strategiškai suinteresuota vadovauti šioms atstatymo pastangoms“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Ursula von der Leyen

Rusijos Belgorodo gubernatorius Večeslavas Gladkovas sakė, kad vieną iš kaimų „apšaudė Ukraina“. „Telegram“ kanale jis teigė, kad Belgorodo rajono Solochy kaimą apšaudė Ukraina.

Teigiama, kad apšaudymo metu vienas žmogus nukentėjo, apgadinti pastatai. Tiesa, kol kas nei sprogimų aukos, nei apgadintų pastatų nuotraukos nerodomos. Pokalbių kambariuose tik plinta nuotraukos, kuriose kažkas „atskrido į kaimą“.

Latvijos Saeima labai greitai ratifikuos Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO protokolus, trečiadienį pareiškė šalies prezidentas Egilas Levitas.

Valstybės vadovas po susitikimo su ministru pirmininku Krišjaniu Kariniu sakė, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO sustiprins Aljansą ir ypač Šiaurės Europos regioną.

Premjeras savo ruožtu sakė, kad Švedijos ir Suomijos sprendimas prisijungti prie Aljanso yra svarbi ir teigiama žinia. K. Karinis patvirtino, kad kai tik Latvija gaus oficialų prašymą ratifikuoti stojimo protokolus, jie iškart bus perduoti parlamentui.

„Esu tikras, kad parlamentas nieko nevilkins ir per trumpą laiką užbaigs visą ratifikavimo procesą. Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO sustiprins Aljansą, Latviją ir regioną. Mūsų kaimynai žengs teigiamą žingsnį, kuris padės sustiprinti gerus santykius su partneriais  Skandinavijoje“, – sakė premjeras.

Suomija ir Švedija trečiadienį oficialiai pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Šalių stojimo į NATO protokolus turi ratifikuoti visų 30 Aljanso valstybių narių parlamentai.

Japonijos užsienio reikalų ministras trečiadienį per pirmąsias po pusmečio pertraukos derybas su kolega iš Kinijos paragino Pekiną „vaidinti atsakingą vaidmenį“ dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Japonija prisidėjo prie Vakarų sąjungininkių, dėl Ukrainos krizės įvedusių griežtų sankcijų Rusijai, o Kinija atsisako pasmerkti Maskvos invaziją.

Japonų užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi kinų diplomatijos vadovui Wang Yi pasakė, kad Rusijos invazija „yra aiškus Jungtinių Tautų chartijos ir kitų tarptautinių įstatymų pažeidimas“, sakoma Japonijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Y.Hayashi „paragino Kiniją vaidinti atsakingą vaidmenį palaikant tarptautinę taiką ir saugumą“, pridūrė ministerija.

Tai pirmos abiejų šalių užsienio reikalų ministrų derybos nuo lapkričio, nurodo japonų Užsienio reikalų ministerija. Jos buvo surengtos kilus dideliam susirūpinimui dėl geopolitinės įtampos.

Manoma, kad Kinija ir Rusija labiau koordinuoja savo veiksmus. Pekinas atsisako prisidėti prie protestų prieš Maskvos invaziją, nors pažadėjo nebandyti apeiti dėl karo Ukrainoje įvestų sankcijų.

Derybos įvyko prieš JAV prezidento Joe Bideno šios savaitės vizitą Japonijoje po apsilankymo Pietų Korėjoje.

Japonijoje jis surengs dvišales derybas su premjeru Fumio Kishida ir dalyvaus vadinamojo Ketverto, taip pat apimančio Australiją ir Indiją, susitikime.

Numanomas šios grupės sukūrimo tikslas yra spausti Kiniją, didinančią savo ekonominį ir karinį svorį regione.

Japonija su nerimu stebi augančias Pekino karines ambicijas ir Y.Hayashi per derybas su Wang Yi kėlė tokius klausimus kaip ginčijamos salos ir padėtis Rytų Kinijos jūroje bei Pietų Kinijos jūroje.

Tačiau tuo pačiu metu Kinija yra didžiausia Japonijos prekybos partnerė ir Tokijas nenorėtų būti įtrauktas į Pekino ir Vašingtono ginčus.

Y.Hayashi sakė, kad Kinija ir Japonija „turėtų sakyti, ką reikia pasakyti, ir pradėti dialogą“. Jis perspėjo, kad dvišaliai santykiai „susiduria su įvairiais sunkumais ir kad viešoji nuomonė Japonijoje yra itin griežta Kinijos atžvilgiu“.

Maskva trečiadienį pranešė išsiunčianti 34 „Prancūzijos diplomatinių atstovybių darbuotojus“, atsakydama į analogišką Paryžiaus sprendimą išsiųsti Rusijos diplomatų iš Prancūzijos, Europai reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje.

„Prancūzijos atstovybių Rusijoje 34 darbuotojai paskelbti persona non grata“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime ir nurodoma, kad jie turės šalį palikti per dvi savaites.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu sakė, kad Paryžius „griežtai smerkia“ šį Rusijos sprendimą.

Sakydama, kad šis žingsnis „neturi jokio teisėto pagrindo“, ministerija pareiškime teigė, kad „Prancūzijos ambasados Rusijoje diplomatų ir personalo darbas... visiškai atitinka Vienos konvenciją dėl diplomatinių ir konsulinių santykių“, nors Paryžius balandį išsiuntė Rusijos ambasados darbuotojų dėl įtarimų, kad jie yra šnipai.

Rusų kariai tikisi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo vasarą, todėl bando daryti įtvirtitimus Luhansko srityje. Apie tai pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos kariai bandė priartėti prie Severodonecko, todėl miestas ir šalia esantys kaimai buvo apšaudomi. Be to, S.Haidajus teigė, kad Popasnos rajone okupantai bando atkirsti „gyvybės kelią“.

„Ukrainos gynėjai griauna mūsų kelių infrastruktūrą tik kraštutiniais atvejais, kad atgrasytų agresoriaus veržimąsi ir blokuotų ginklų, įrangos privežimą. Viską atstatysime Rusijos pinigais“, – sakoma pareiškime.

Anot jo, Luhansko sritis bus deokupuota, nors rusai šiuo metu čia telkia pajėgas ir ginkluotę.

„Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje Ukrainos kariai gali pradėti kontrapuolimą. Rusai tam ruošiasi Starobilske ir Svatove. Jie taip pat ruošiasi tam, kad bus sukrauti į maišus, o išgyvenusiųjų saujelė ruošiasi bėgti į Rusiją“, – sakė jis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, grasinęs blokuoti Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO, trečiadienį paragino Aljanso nares gerbti Ankaros susirūpinimą dėl šių dviejų šalių, kurias turkų lyderis kaltina suteikiant saugų prieglobstį teroristams.

„Mūsų vienintelis lūkesti iš NATO sąjungininkų – ... pirmiausiai suprasti mūsų jautrumą, gerbti jį ir galiausiai palaikyti“, – sakė R.T.Erdoganas, kreipdamasis parlamente į savo partijos įstatymų leidėjus.

Rusijos kariuomenė bandė prasiveržti Avdijivkos rajone, tačiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai išlaikė savo pozicijas, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kirylenka. 

„Donecko kryptis yra Avdijivka. Šiandien taip pat buvo bandoma prasiveržti. Mūsų ginkluotosios pajėgos laikosi savo pozicijų“, – sakė P.Kyrylenka.

Jis pridūrė, kad priešas turi daug technikos ir karių.

Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad beveik tūkstantis Ukrainos karių paliko blokuotą „Azovstal“ gamyklą Mariupolyje.

Apie tai pranešė Rusijos Federacijos gynybos ministerijos atstovas generolas majoras Igoris Konašenkovas, kurį cituoja propagandos šaltinis „RIA Novosti“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai palieka „Azovstal“ gamyklą

Rusija teigia, kad kariai pasidavė į nelaisvę, o Ukrainos pusė tvirtina, kad vyksta Mariupolio gynėjų gelbėjimo operacija, tikimasi apsikeitimo kariais.

Anot I.Konašenkovo, nuo gegužės 16 dienos „pasidavė“ 959 žmonės, tarp jų 80 sužeistųjų, iš kurių 51 išvežtas į Novoazovsko ligoninę okupuotoje Donecko srities dalyje.

Praėjusią naktį iš „Azovstal“ požemių išėjo 694 „Azov“ pulko ir kitų dalinių kariai, iš kurių 29 buvo sužeisti, pranešė Rusijos gynybos ministerijos atstovas.

Praeitą mėnesį Maskva paskelbė perėmusi Mariupolio kontrolę po kelias savaites trukusios apsiausties, bet šimtai Ukrainos karių tebekovojo didžiuliame „Azovstal“ komplekse, nuo Rusijos atakų ir bombardavimų slapstydamiesi toje pramonės zonoje esančiuose požeminiuose tuneliuose ir bunkeriuose.

Ukrainos gynybos ministerija sakė darysianti „viską, kas būtina“, kad išgelbėtų „Azovstal“ likusius karius, kurių skaičius nebuvo atskleistas, bet pripažino, kad neturi galimybių to padaryti karinėmis priemonėmis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški kariai apieško „Azovstal“ palikusius Ukrainos karius

Rusai sunaikino dar vieną mokymo įstaigą Donecko srityje – Avdijivkos mokyklą, kuri sudegė, pranešė regiono valstybės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

„Naktį rusų kariuomenė apšaudė mokyklą iš uždraustos fosfatinės amunicijos. Mokykla sudegė iki pamatų. Laimei, niekas nenukentėjo: pastate buvo tik budėję žmonės, jiems pavyko pabėgti.

Iki didelio masto Rusijos invazijos šioje Avdijivkos mokykloje mokėsi daugiau nei 200 vaikų.

Mokyklos teritorijoje nebuvo karių, karinės technikos. Tiesiog rusai, kaip visada, sąmoningai griauna civilinę infrastruktūrą“, – tikino P.Kyrylenka. 

Donecko srities administracijos nuotr./Sudegusi mokykla Avdijivkoje

Ukrainos sostinėje trečiadienį prasidės pirmasis nuo Rusijos invazijos pradžios teismo procesas dėl karo nusikaltimų, per kurį prieš teismą stos neginkluoto civilio nužudymu kaltinamas rusų karys.   

Šis teismo procesas, po kurio, kaip tikimasi, vyks dar keli, taps išbandymu Ukrainos teisingumo sistemai tokiu metu, kai tarptautinės institucijos taip pat atlieka savo tyrimus dėl Rusijos pajėgų įvykdytų žiaurumų.

21 metų Vadimas Šišimarinas bus teisiamas dėl neginkluoto 62 metų civilio nužudymo vasario 28 dieną Ukrainos šiaurės rytuose. 

Nuotr. iš I.Venediktovos „Facebook“ profilio/Vadimas Šišimarinas

Jo bylą nagrinės Kyjivo Solomjankos rajono teismas. Teismo posėdžio pradžia numatyta 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.   

Kariui iš Irkutsko srities Sibire gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.  

„Jis supranta, kuo yra kaltinamas“, – naujienų agentūrai AFP sakė V. Šišimarino advokatas Viktoras Ovsianikovas, neatskleidęs, kokios pozicijos laikysis gynyba.

Ukrainos pareigūnai sako, kad V.Šišimarinas bendradarbiauja su tyrėjais ir pripažįsta incidento, įvykusio praėjus vos keturioms dienoms nuo Rusijos invazijos pradžios, faktus.

Pasak prokurorų, V.Šišimarinas vadovavo tankų divizijos daliniui, kai jo kolona buvo atakuota. 

Po atakos V.Šišimarinas ir dar keturi kartu sprukę kariai pavogė automobilį ir važiuodami netoli Šupachivkos kaimo Sumų regione sutiko kelio pakraščiu dviračiu važiavusį 62 metų vyrą. 

„Vienas iš karių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis apie juos nepraneštų“, – nurodė prokuratūra.

Tuomet V.Šišimarinas pro automobilio langą šovė į civilį iš Kalašnikovo automato.  

„Vyras mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų“, – rašoma prokuratūros pranešime.

„Aiškus signalas“

Gegužės pradžioje Ukrainos pareigūnai pranešė apie V.Šišimarino suėmimą, tačiau tąsyk nepateikė išsamesnės informacijos. Buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame šis karys sakė, jog atvyko kovoti į Ukrainą, kad „finansiškai paremtų savo motiną“.

Savo veiksmus jis paaiškino taip: „Man buvo įsakyta šauti. Aš šoviau į jį vieną kartą. Jis nukrito, ir mes tęsėme kelionę.“

Pasak kario advokato V.Ovsianikovo, ši byla sudėtinga. 

„Tai pirmoji tokia byla Ukrainoje su tokiu kaltinamuoju aktu. Nėra atitinkamos teisinės praktikos ar nuosprendžių tokiose bylose. Mes tai išspręsime“, – sakė jis.

Pasak V.Ovsianikovo, jis nepastebėjo jokių valdžios institucijų daromų teisių pažeidimų.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova virtinėje įrašų socialiniame tinkle „Twitter“ pabrėžė šios bylos svarbą jos šaliai.

„Atliekame daugiau kaip 11 tūkst. tyrimų dėl karo nusikaltimų ir turime jau 40 įtariamųjų“, – sakė ji. 

„Šiuo pirmuoju teismo procesu mes siunčiame aiškų signalą, kad kiekvienas nusikaltėlis, kiekvienas asmuo, kuris įsakė vykdyti nusikaltimus Ukrainoje arba padėjo juos vykdyti, neišvengs atsakomybės“, – pabrėžė generalinė prokurorė. 

Ketvirtadienį prieš teismą turėtų stoti dar du rusų kariai, kaltinami apšaudę raketomis civilinę infrastruktūrą šiaurės rytinėje Charkivo srityje.  

Trečiadienį Odesos srityje Rusijos kariuomenė paleido raketas. Apie tai pranešė operatyvinė komanda „Pivden“.

„Dar vienas raketų smūgis į Odesos sritį iš Juodosios jūros. Priešas ir toliau bando sunaikinti infrastruktūrą ir daryti psichologinį spaudimą civiliams, atakuodamas gyvenvietes“, – sakoma pranešime.

Pirminiais duomenimis, didelės žalos ar aukų nėra.

Okupantai bando visiškai kontroliuoti Drobyševę ir blokuoti Lymaną. Apie tai savo „Facebook“ puslapyje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Donecko kryptimi priešas tęsia puolimą Lymano, Severodonecko, Bachmuto, Avdijivkos ir Kurachivo kryptimis. Lymano kryptimi priešas pradėjo puolimą, siekdamas visiškai kontroliuoti Drobyševės kaimą ir blokuoti Lymaną“, – sakoma pranešime.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar sakė, kad Kyjivas žino, kiek karių vis dar yra gamykloje, tačiau pabrėžė, kad tai yra „slapta informacija“, skelbia BBC.

Pirmadienį 264 kovotojai, kurių daugelis buvo sunkiai sužeisti, buvo evakuoti į Rusijos remiamų sukilėlių kontroliuojamas teritorijas.

Antradienį buvo pastebėti dar septyni autobusai, išvažiuojantys iš teritorijos, nurodė agentūra „Reuters“.

Agentūra pridūrė, kad vėliau kolona atvyko į Olenivką – kaimą, kurį rytiniame Donbaso regione laiko prorusiški sukilėliai.

Rusijos prokurorai pareiškė, kad apklaus visus Ukrainos karius, vykdydami tyrimą dėl to, ką Maskva vadina „Ukrainos režimo nusikaltimais prieš Donbaso civilius gyventojus“.

„Azovstal“ komplekso gynėjų išvežimas iš Mariupolio

+12

Ukraina nori, kad jos kariai – paskutiniai pietinio uostamiesčio gynėjai – būtų iškeisti į paimtus į nelaisvę Rusijos karius pagal Maskvos patvirtintą evakuacijos susitarimą.

Šimtai Ukrainos karių – jūrų pėstininkų, Nacionalinės gvardijos (įskaitant „Azov“ pulką), pasieniečių, policijos ir teritorinės gynybos dalinių – taip pat daug civilių su mažais vaikais slapstėsi šioje vietoje nuo tada, kai kovo pradžioje besiveržiančios Rusijos pajėgos apsupo Mariupolį.

Šio mėnesio pradžioje dešimtys civilių gyventojų buvo evakuoti iš Mariupolio į Rusijos ir Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priims Švedijos ministrą pirmininką ir Suomijos prezidentą, taip parodydamas svarbią paramą praėjus kelioms dienoms po to, kai abi šalys paskelbė sieksiančios įstoti į NATO, skelbia CNN.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Tikimasi, kad lyderiai aptars Suomijos ir Švedijos prašymus įstoti į NATO, Europos saugumą ir paramą Ukrainai Rusijos invazijos akivaizdoje, sakoma Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pranešime.

Abi šalys siekia prisijungti prie karinio aljanso po to, kai Rusijos puolimas Ukrainoje sukėlė naują susirūpinimą dėl saugumo visame regione. Jų istoriniai prašymai prisijungti prie NATO reiškia dramatišką Europos saugumo ir geopolitikos raidą.

JAV ir kiti NATO vadovai išreiškė paramą Suomijos ir Švedijos prisijungimui prie karinio aljanso.

Rusijos pajėgos Zaporižios regione grobia Ukrainos piliečius, pranešta Zaporižios regiono karinės administracijos oficialiame „Telegram“ kanale.

„Zaporižios srities teritorijoje okupantai toliau grobia Ukrainos piliečius. 2022 m. gegužės 17 d. vakare okupantai įkaitais laikė 280 žmonių. Iš jų 163 buvo paleisti, o 117 vis dar laikomi įkaitais“, – teigiama pranešime.

Anksčiau Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denysova pranešė, kad daugiau kaip 3 tūkst. civilių Mariupolio gyventojų Rusijos okupantai laiko „filtravimo kalėjime“ - buvusioje pataisos kolonijoje Olenivkos kaime, Donecko srityje.

Tarp įkaitų yra apie 30 savanorių, kurie bandė gabenti humanitarinę pagalbą į Mariupolį ir gelbėti gyventojus, skelbia UNIAN.
 

Rusijos pajėgų smūgiai sunaikino Ukrainos šiaurės rytiniame Charkivo mieste veikusį unikalų augalų sėklų banką, kokių pasaulyje yra tik keletas, skelbia UNIAN.

Apie tai pranešė Humanitarinės ir informacinės politikos komitetas.

Komitetas nurodė, kad Rusijos pajėgos subombardavo Jurjevo augalininkystės institutui priklausantį vienintelį šalyje Nacionalinį augalų genetinių išteklių centrą, kuriame buvo saugoma daugiau kaip 160 tūkst. augalų rūšių ir veislių pavyzdžių iš viso pasaulio, rinktų ištisus dešimtmečius. Šios kolekcijos buvo visiškai sunaikintos.

Paskelbtose nuotraukose matyti visiškai išdegusi, pelenais nuklota patalpa, kurioje anksčiau stovėjo stelažai su įvairių sėklų pavyzdžiais, taip pat vienas kitas išlikęs apdegęs sėklų paketas.

Sėklų banke buvo šimtus metų senumo veislių. Tokių senovinių veislių neįmanoma atkurti, skelbia komitetas.

„Ukrainos augalų genetinis bankas išgyveno Antrąjį pasaulinį karą ir Charkivo okupaciją, bet neišgyveno rusų invazijos“, – teigė komitetas.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad Rusijos kariai pradėjo pereiti prie gynybos, praneša UNIAN.

Jis tai pasakė pokalbyje su Marku Feiginu.

„Visomis kryptimis dabar Rusijos kariai gavo maždaug tokį įsakymą, tai iš atvirų šaltinių, čia nėra jokios paslapties, tai tiesiog akivaizdu iš jų veiksmų: užimti pozicijas, kuo geriau išlaikyti gynybą šioje vietovėje“, – sakė O.Arestovyčius.

Pasak jo, okupantai stengiasi pasiekti patogias gynybai teritorijas: gyvenvietes, kalvas ir natūralias ribas, tokias kaip upės ir raguvos. Dalis karių toliau žengia pirmyn, o likusieji „jau grumiasi už nugaros“.

„Galima sakyti, kad Rusijos kariuomenė visame ruože nuo Chersono iki Charkivo pradėjo pereiti prie gynybos. Vienintelė vieta, kur jie to dar nepadarė, yra Iziumo ir Luhansko kryptys. Štai kur jie vis dar spaudžia“, – pažymėjo O.Arestovyčius.

JAV valstybės departamentas paskelbė apie „Konfliktų stebėjimo centro“ (Conflict Observatory) – projekto, kuriuo siekiama rinkti, analizuoti ir suteikti plačią prieigą prie įrodymų apie Rusijos Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus ir kitus žiaurius nusikaltimus – sukūrimą.

Pasak Valstybės departamento spaudos tarnybos, „Conflict Observatory“ yra bendras pirmaujančios geografinių informacinių sistemų bendrovės „Esri“, Jeilio universiteto Humanitarinių tyrimų laboratorijos, Smitsono kultūros gelbėjimo iniciatyvos ir „PlanetScape Ai“ projektas.

Programa apima atvirų šaltinių įrodymų dokumentavimą, tikrinimą ir sklaidą.

„Conflict Observatory“ analizuos ir saugos viešai prieinamą ir komerciškai prieinamą informaciją, įskaitant palydovines nuotraukas ir socialiniuose tinkluose skleidžiamą informaciją, laikydamasi tarptautinių teisinių standartų, kad ją būtų galima naudoti dabartiniuose ir būsimuose atskaitomybės mechanizmuose. Tai apima ir griežtų saugojimo grandinės procedūrų palaikymą, kad ateityje būtų galima bylinėtis civilinėse ir baudžiamosiose bylose atitinkamose jurisdikcijose. Interneto platformoje bus atvirai skelbiami Konfliktų stebėjimo tarnybos dokumentai, kurie padės paneigti Rusijos dezinformacijos pastangas ir atskleisti piktnaudžiavimo atvejus", – sakoma pranešime.

Jame pažymima, kad programai įgyvendinti skiriama 6 mln. JAV dolerių pradinė investicija, o ateityje ji bus finansuojama iš Europos demokratinio atsparumo iniciatyvos (EDRI).

Rusijos užsienio reikalų ministerija nusiuntė Valstybės Dūmai sąrašą Rusijos ir tarptautinių organizacijų susitarimų, kurie gali būti denonsuoti. Be kita ko, bus svarstomas išstojimas iš Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO).

Apie tai pranešė Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus, rašo „Kommersant“.

Pasak P.Tolstojaus, visi pasiūlymai bus nagrinėjami kartu su Federacijos taryba. Pirmininko pavaduotojas sakė, kad reikėtų persvarstyti sutartis, kurios esą „atneša šaliai tiesioginę žalą, o ne naudą“.

„Rusija pasitraukė iš Europos Tarybos, dabar atėjo eilė pasitraukti iš PPO ir PSO, kurios pamynė visus įsipareigojimus mūsų šaliai“, – sakė Tolstojus.

Anksčiau Pasaulio sveikatos organizacija pritarė rezoliucijai, kuri beveik visiškai izoliuotų Rusiją nuo PSO. Šio dokumento projektą pateikė Ukraina. Dėl šio sprendimo PSO svarstys galimybę perkelti savo biurą iš Maskvos, taip pat atsisakys rengti seminarus, konferencijas ir kitus renginius Rusijoje.

PSO Europos regioninio komiteto nariai priėmė dokumentą, pavadintą „Rusijos agresijos sukeltos nepaprastosios sveikatos apsaugos situacijos Ukrainoje ir kaimyninėse šalyse“: 43 šalys balsavo už, tik trys – Rusija, Baltarusija ir Tadžikistanas – prieš ir dvi susilaikė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vakare savo kalboje pareiškė, kad evakuacijos misija Mariupolio plieno gamykloje „Azovstol“ tęsiasi, praneša CNN.

„Tęsiamas derybų su Rusija procesas dėl mūsų didvyrių evakuacijos iš „Azovstalio“. Evakuacijos misija tęsiama. Ją prižiūri mūsų kariškiai ir žvalgybos pareigūnai. Dalyvauja galingiausi tarptautiniai tarpininkai“, – sakė V.Zelenskis. 

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./V.Zelenskis

Ukrainos kariuomenė vėlai pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos baigė „kovinę misiją“ Mariupolio plieno gamykloje, kuri ištisas savaites buvo paskutinė gynėjų tvirtovė vieta mieste, kurį okupavusios Rusijos pajėgos.

Ukrainos prezidentas taip pat sakė, kad antradienį kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu apie „paramą Ukrainos gynybai ir mūsų bendradarbiavimą ES lygmeniu“.

„Informavau jį apie dabartinę padėtį mūšio lauke ir galimą šios padėties raidą. Su Prancūzijos Prezidentu E.Macronu turėjau dalykišką ir ilgą pokalbį. Aptarėme ES rengiamą šeštąjį sankcijų paketą, derybų su Rusija procesą ir mūsų didvyrių evakuaciją iš „Azovstal“, – sakė jis.