JAV siunčia dar keturis HIMARS kompleksus į Ukrainą

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

JAV perdavė Ukrainai sviedinius reaktyvinėms salvinės ugnies sistemoms HIMARS, galinčius pasiekti taikinius už 80 kilometrų. Sviedinių, galinčių nuskristi 300 kilometrų, perdavimas priklauso nuo daugybės faktorių. Apie tai per brifingą trečiadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

HIMARS sviedinių, kuriuos gauna Ukraina, nuotolis yra 80 kilometrų. Tai gana didelis atstumas. Mes ir toliau suteiksime galimybę šaudyti į nutolusius taikinius, kurių jie (Ukraina) anksčiau negalėjo pasiekti, ir, mano nuomone, jie pakankamai efektyviai naikina taikinius“, – sakė Ll.Austinas.

„Imago“/„Scanpix“ nuotr./Lloydas Austinas

Pentagono vadovas pabrėžė, kad nuolat kontaktuoja su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Valerijumi Zalužnu dėl ginkluotės tiekimo ir gynybinių Ukrainos poreikių. Paklaustas, ar Ukraina ateityje gaus didelio nuotolio HIMARS sviedinių, Ll.Austinas atsakė: „Tai, kad jie (Ukrainos kariai) moka su jais dirbti, suteikia jiems didžiulį potencialą. Tai (tolimojo nuotolio sviedinių perdavimas) priklausys nuo to, kaip jie kariaus ir kokie bus jų poreikiai.“

Ukrainos pirmoji ponia trečiadienį emocingai paragino JAV įstatymų leidėjus atsiųsti jos šaliai daugiau ginklų kovai su agresore Rusija, pabrėžusi, jog kalba milijonų tėvų, bijančių dėl savo vaikų, vardu.

Sekdama savo vyro prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris virtualiai kreipdamasis į Kongresą pasitelkė vaizdinę medžiagą, pavyzdžiu, Olena Zelenska rodė įstatymų leidėjams linksmų vaikų, kuriuos nužudė ar suluošino rusų pajėgos, nuotraukas.

Vienoje iš tų nuotraukų matoma keturmetė Liza Dmytryjeva. Dauno sindromą turėjusią linksmą mažylę, sėdinčią vežimėlyje, jos motina nufotografavo likus valandai iki mergaitės žūties per Rusijos smūgį į pietvakarius nuo sostinės Kyjivo esančiame Vinycios mieste praėjusią savaitę.

„Norime, kad kiekvienas tėvas ir kiekviena motina galėtų pasakyti savo vaikui: „Eik ramiai miegoti, daugiau nebebus antskrydžių, nebebus raketų smūgių“. Argi to norėti yra per daug?“ – kalbėjo Ukrainos pirmoji ponia.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Olena Zelenska

O.Zelenska, kuri pirmaisiais karo mėnesiais saugumo sumetimais slėpėsi kartu su dviem poros vaikais, tačiau pastaruoju metu vis aktyviau reiškiasi viešumoje, pripažino, jog pirmajai poniai neįprasta prašyti ginklų, bet pabrėžė, jog šiuo atveju tai gyvybiškai svarbu.

Ukrainai reikalingos oro gynybos sistemos, „kad raketos neužmuštų vežimėliuose sėdinčių vaikų“, kalbėjo ji.

„Padėkite mums sustabdyti šį terorą prieš ukrainiečius“, – sakė O.Zelenska.

Ji priminė Rugsėjo 11-osios teroro išpuolius ir JAV Nepriklausomybės deklaracijos nuostatą, kad „visi žmonės apdovanoti tam tikromis neatimamomis teisėmis, tarp kurių yra gyvybė, laisvė ir laimės siekimas”.

Kitą savaitę JAV įstatymų leidėjai išeis atostogų, ir „tai yra normalu“, sakė O.Zelenska.

„Būtent tokio normalumo mes dabar netekę. Ar mano sūnus rudenį galės grįžti į mokyklą? Aš to nežinau, kaip ir milijonai kitų motinų Ukrainoje“, – kalbėjo pirmoji ponia.

Tiek JAV prezidentas Joe Bidenas, su kuriuo O.Zelenska susitiko antradienį, tiek Kongresas entuziastingai palaiko ginklų tiekimą Ukrainai ir gegužę patvirtino 40 mlrd. JAV dolerių (eurų) pagalbos šiai šaliai paketą.

Tačiau Rusijos pajėgoms pamažu stumiantis pirmyn Ukrainos rytuose, Kyjivas siekia užsitikrinti stabilesnį ginkluotės, įskaitant ilgesnio nuotolio tikslaus nutaikymo raketas, tiekimą.

JAV įstatymų leidėjai plojo O.Zelenskai, kuri dėkojo už pagalbą ir sakė: „Kol Rusija žudo, Amerika gelbsti.“

Kyjivas trečiadienį paragino savo sąjungininkus taikyti Rusijai daugiau sankcijų ir paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, Maskva pareiškus, kad jos kariniai tikslai kaimyninėje šalyje plečiasi.

„Rusijos užsienio reikalų ministras, prisipažindamas, kad svajoja užgrobti daugiau Ukrainos žemių, įrodo, jog Rusija atmeta diplomatiją ir koncentruojasi į karą bei terorą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

„Rusai nori kraujo, o ne derybų. Raginu visus partnerius sustiprinti sankcijų spaudimą Rusijai ir paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai“, – pridūrė jis.

„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas ir Dmytro Kuleba

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas anksčiau trečiadienį pareiškė, kad taikos derybos su Ukraina „esant dabartinei padėčiai“ neturi prasmės, Maskvai tęsiant puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.

„Esant dabartinei padėčiai tai neturi jokios prasmės“, – sakė jis interviu valstybinei žiniasklaidai, kalbėdamas apie taikos derybas su Kyjivu.

Jis sakė, kad pirmieji derybų su Ukraina raundai parodė, jog Kyjivas neturi „noro ką nors rimtai aptarti“.

„Jie paprasčiausiai niekada nesugebės suformuluoti nieko, kas būtų verta rimto rimtų žmonių dėmesio“, – kalbėjo ministras.

„Mes tai jau supratome“, – pridūrė jis.

Pasak S.Lavrovo, Rusijos ir Ukrainos derybos faktiškai sustojo balandžio viduryje.

Rusijos diplomatijos vadovas taip pat sakė, kad Maskvos kariniai tikslai Ukrainoje nebėra sutelkti „tik“ į šalies rytus, ir pridūrė, kad Vakarų ginkluotės tiekimas pakeitė Kremliaus skaičiavimus.

Europos Sąjungos šalys trečiadienį sutarė nauju sankcijų paketu suvaržyti Ukrainą užpuolusios Rusijos aukso eksportą ir įšaldyti didžiausio šios valstybės banko turtą.

„Pagrindinis tikslas – suderinti [sankcijas] su G-7 (Didžiojo septyneto) partneriais, sustiprinti įgyvendinimą ir prireikus pašalinti spragas“, – tviteryje parašė ES rotacijos tvarka pirmininkaujančios Čekijos vyriausybė.

Bendrija iki šiol yra patvirtinusi šešis sankcijų Rusijai dėl invazijos į Ukrainoje paketus. Vėliausiu, priimtu birželį, buvo įvestas draudimas importuoti didžiąją dalį rusiškos naftos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, praėjusią savaitę pasiūliusi šias priemones valstybėms narėms, sakė, kad jos padės veiksmingiau įgyvendinti ankstesnes sankcijas ir pratęsti jų galiojimą iki 2023 metų sausio.

„Maskva turi ir toliau mokėti didelę kainą už savo agresiją“, – pridūrė ji.

Dėl rusiško aukso importo draudimo birželio pabaigoje jau susitarė (G-7) šalys. Tame susitikime dalyvavo ES priklausančios Vokietija, Prancūzija ir Italija.

Sankcijomis taip pat bus įšaldytas Rusijos banko „Sberbank“ turtas ir į juodąjį sąrašą įtraukta keletas asmenų ir subjektų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Sberbank“ logotipas

Be to ES ketina nustatyti savo griežtų sankcijų Maskvai išimtis, pagal kurias bus atšauktas su prekyba maistu ir trąšomis susijusio Rusijos bankų turto įšaldymas. Briuselis taip reaguoja į Maskvos kaltinimus neva pasaulinę maisto krizę kursto Vakarų sankcijos, o ne Kremliaus invazija į Ukrainą.

Tai yra „įsipareigojimas, kad sankcijos nekels pavojaus maisto ir energijos saugumui visame pasaulyje“, teigė Čekijos vyriausybė.

Prekių gabenimas Juodąja jūra pastaruoju metu buvo blokuotas – ir dėl Rusijos karinių laivų, ir dėl minų, kurias padėjo Kyjivas siekdamas užkirsti kelią galimam puolimui iš jūros.

Dėl maisto trūkumo padidėjo bado rizika dešimtims milijonų žmonių skurdesnėse šalyse, visų pirma Afrikoje, kurios lyderiai jau pasiskundė ES dėl bankams nustatytų sankcijų.

Lietuva artimiausiu metu suteiks prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai papildomą karinę paramą: šarvuotus transporterius M113 ir M577 bei rezervo rengimui reikalingą amuniciją, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, dėl suteikto ar pažadėto M113 skaičiaus ši šarvuota transporto priemonė tampa reikšminga Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalimi, o Lietuva prie to ženkliai prisideda.

Taip jis kalbėjo dalyvaudamas nuotoliniame NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikime.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį į Ukrainą remiančių šalių vaidmenį organizuojant Ukrainos kariams mokymus. Vilnius siūlo organizuoti plataus spektro karinius mokymus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, teigiama pranešime.

„Ukraina identifikavo pagrindinius poreikius kursams, o Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi juos atliepti. Šiuo metu pateikta užklausa dėl karo policininkų, išminavimo specialistų rengimo. Lietuvos kariuomenė taip pat prisidės prie didelio masto Ukrainos personalo rengimo Jungtinėje Karalystėje, siųsdama ten instruktorius“, – kalbėjo A.Anušauskas.

Iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama apima ir oro gynybos sistemas „Stinger“, prieštankinius ginklus, šarvines liemenes bei šalmus, 120 milimetrų minosvaidžius, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus, M113 šarvuotus transporterius, sunkvežimius, visureigius.

KAM nuotr./Ukrainos kariai pratybose išsilaipina iš Lietuvos kariuomenės šarvuočio M113

Taip pat Lietuva Ukrainai perdavė bepilotį orlaivį „Bayraktar TB2“ su amunicija, kuri buvo nupirkta už piliečių surinktus pinigus.

Iš viso Lietuvos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai siekia apie 123 mln. eurų.

Lietuvos kariuomenė taip pat vertina galimybę nusiųsti iki 10-ies instruktorių į Jungtinę Karalystę, kuri per artimiausius tris mėnesius ketina pravesti bazinį trijų savaičių trukmės karinį rengimą 10 tūkst. Ukrainos karių.

NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikimą inicijuoja Jungtinės Amerikos Valstijos, o į jį yra kviečiamos ir NATO šalys partnerės iš viso pasaulio.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad taikos derybos su Ukraina „esant dabartinei padėčiai“ neturi prasmės, Maskvai tęsiant puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.

„Esant dabartinei padėčiai tai neturi jokios prasmės“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu valstybinei žiniasklaidai, kalbėdamas apie taikos derybas su Kyjivu.

Jis sakė, kad pirmieji derybų su Ukraina raundai parodė, jog Kyjivas neturi „noro ką nors rimtai aptarti“.

„Jie paprasčiausiai niekada nesugebės suformuluoti nieko, kas būtų verta rimto rimtų žmonių dėmesio“, – kalbėjo ministras.

„Mes tai jau supratome“, – pridūrė jis.

Pasak S.Lavrovo, Rusijos ir Ukrainos derybos faktiškai sustojo balandžio viduryje.

Rusijos diplomatijos vadovas taip pat sakė, kad Maskvos kariniai tikslai Ukrainoje nebėra sutelkti „tik“ į šalies rytus, ir pridūrė, kad Vakarų ginkluotės tiekimas pakeitė Kremliaus skaičiavimus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą vasario 24 dieną.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas siekia, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galiausiai susitiktų Stambule tartis dėl kautynių nutraukimo ir oficialių taikos derybų pradžios.

Rusijos kariuomenė nevykdė didelių puolamųjų operacijų, kai šio mėnesio pradžioje užėmė paskutiniąsias ukrainiečių pajėgų tvirtoves kaimyninėje Luhansko srityje, kartu su Donecko sritimi sudarančioje Donbaso regioną.

Analitikai mano, kad Rusijos kariuomenė dabar perėjo į „operatyvinę pauzę“, per kurią bus papildytos ginkluotės atsargos ir pergrupuotos pajėgos.

Ukraina savo ruožtu stengiasi sužlugdyti Maskvos planus, rengdama vis galingesnes atakas prieš karinius sandėlius ir kitą logistikos infrastruktūrą, per kurias naudojamos iš JAV ir Europos gautos raketų sistemos.

JAV pareigūnai mano, kad Rusija mėgina kompensuoti savo nuostolius, tardamasi dėl šimtų kovinių dronų įsigijimo iš Irano.

JAV siunčia dar keturis HIMARS kompleksus į Ukrainą. Apie tai pranešė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. Iš viso, reminatis viešais duomenimis, Ukrainoje turėtų būti 16 JAV perduotų HIMARS kompleksų.

Pirmieji HIMARS leido Ukrainai atakuoti Rusijos pajėgų amunicijos sandėlius giliai už fronto linijos, o tokių smūgių jau buvo atlikta kelios dešimtys.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenė Zaporižios srityje jau naudoja JAV raketines sistemas „Himars“

Prieš pora dienų paskelbta, kad Ukraina derasi dėl iki 300 km nuotolio sviedinių HIMARS kompleksams tiekimo.

Rusijos gynybos ministerija teigia sunaikinusi tris tokius kompleksus, tačiau ši informacija nėra patvirtinta.

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad dėl Vakarų ginkluotės tiekimo Ukrainai pasikeitė karo „geografinės užduotys“ ir grasino užgrobti naujas teritorijas, jei bus tiekiama tolimojo nuotolio ginklų Ukrainai, praneša Rusijos propagandinė žiniasklaida.

„Dėl specialios karinės operacijos ir geografinių jos užduočių prezidentas labai aiškiai pasakė, kaip jūs jį citavote: denacifikacija, demilitarizacija ta prasme, kad nebūtų grėsmių mūsų saugumui, karinės grėsmės iš Ukrainos teritorijos, ši užduotis išlieka. 

Imago / Scanpix nuotr./Sergejus Lavrovas

Tačiau kai buvo derybininkų susitikimas Stambule, kalbėjome apie vieną geografiją ir  mūsų pasirengimas priimti Ukrainos pasiūlymą buvo pagrįstas 2022 metų kovo pabaigos geografija.

Dabar geografija pasikeitė. Tai ne tik DNR (apsišaukėliška Donecko liaudies respublika – red. past.) ir LNR (apsišaukėliška Luhansko liaudies respublika – red. pats.), tai taip pat yra Chersono sritis, Zaporižios sritis ir daugybė kitų teritorijų“, – kalbėjo S.Lavrovas.

Jis tvirtino, kad Vakarams „pumpuojant Ukrainą“ vis ilgesnio nuotolio ginklais, tokiais kaip „Himars“, „geografinės specialiųjų operacijų užduotys“ nutols nuo dabartinės linijos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Vakarai turi panaikinti rusiškų grūdų eksporto apribojimus.

„Mes padėsime eksportuoti ukrainietiškus grūdus, tačiau remiamės tuo, kad taip pat bus panaikinti visi apribojimai, susiję su galimu rusiškų grūdų eksportu“, – sakė V.Putinas žurnalistams Teherane po derybų su Irano ir Turkijos prezidentais.

Rusijos karinė intervencija smarkiai sutrikdė kviečių ir kitų javų gabenimą iš Ukrainos, vienos didžiausių šių produktų eksportuotojų pasaulyje, todėl nuogąstaujama dėl maisto stygiaus, galinčio ypač skaudžiai paveikti neturtingas valstybes.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Kaip žinote, galima sakyti, amerikiečiai faktiškai panaikino apribojimus rusiškų trąšų tiekimui pasaulio rinkoms“, – sakė V.Putinas.

„Jei jie nuoširdžiai nori pagerinti padėtį pasaulio rinkose, tikiuosi, tas pats nutiks ir su rusiškų grūdų tiekimu eksportui“, – kalbėjo jis. 

Dėl nutrūkusio eksporto iš Ukrainos Afrikoje, skurdžiausiame pasaulio žemyne, smarkiai šoktelėjo grūdų kainos. Tai paaštrino konfliktų ir klimato kaitos poveikį ir pakurstė nuogąstavimus dėl socialinių neramumų.

Jungtinės Tautos perspėjo, kad Afrikai dėl šio konflikto gresia „beprecedentė“ krizė.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos vadovas Sergejus Šoigu inspektavo ketvirtąją Rusijos karių grupuotę okupuotose Ukrainos teritorijose. Tai – „Zapad“ („Vakarų“) grupuotė. Prieš tai ministras inspektavo „Centro“, „Pietų“ ir „Rytų“ grupuotes.  

Gynybos ministerija savo „Telegram“ kanale pranešė, kad S.Šoigu „vadavietėje“ išklausė grupuotės vado generolo leitenanto Andrejaus Syčevojaus pranešimą „apie esamą padėtį ir atsakomybės zonoje vykdomas kovines užduotis“.

Mil.ru nuotr./Generolas Andrejus Syčevojus

Generolas A.Syčevojus yra ketvirtasis įvardytas grupuotės vadas Ukrainoje. Pirmieji išslaptinti generolai Aleksandras Lapinas ir Sergejus Surovikinas, vadovaujantys „Centro“ ir „Pietų“ grupuotėms, o šį pirmadienį paskelbta, kad „Rytų“ grupuotei vadovauja generolas Rustamas Muradovas, kovojęs Čečėnijoje ir vadovavęs Rusijos kontingentui Kalnų Karabache 2021 m.

Išklausęs generolą A.Syčevojų S.Šoigu įsakė sustiprinti „greitą Ukrainos bepiločių orlaivių naikinimą“ „virš teritorijų, besiribojančių su Rusija“. Jau yra buvę daugybė atvejų, kai dronai iš Ukrainos teritorijos įskrido į Rusijos teritoriją – apie juos nuolat praneša pasienio regionų gubernatoriai.

Dar šešios savaeigės haubicos „Caesar“, kurias Kyjivui birželį pažadėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, jau gabenamos į Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, antradienį pranešė prancūzų užsienio reikalų ministrė.

Ukraina jau yra gavusi 12 šių pabūklų, vertinamų dėl jų taiklumo ir mobilumo, o dabar „šeši kiti jau pakeliui“, ministrė Catherine Colonna sakė Senato komitetui.

„Nacionaliniu lygiu Prancūzija visiškai įsipareigojusi, nors mes mažiau negu kiti skelbiame, ką darome, – pridūrė C.Colonna. – Priėmėme sprendimą neskelbti apie visą mūsų karinį indėlį.“

Prancūzija taip pat tiekia Ukrainai šaudmenų ir prieštankinių raketų „Milan“. Birželio pabaigoje gynybos ministras Sebastienas Lecornu sakė, kad Paryžius išsiųs Kyjivui „reikšmingą skaičių“ šarvuotųjų transporterių.

Prancūzijos valstybinės gynybos pramonės įmonės „Nexter“ gaminamos „Caesar“ turi 155 mm kalibro haubicą, sumontuotą ant šešiaračio sunkvežimio bazės. Šie pabūklai gali smogti taikiniams, esantiems toliau kaip už 40 kilometrų.

Po savaitės ar dviejų Mykolajivas bus uždarytas dienai ar dviem, kad būtų galima išsiaiškinti galimų išdavikų adresus, pranešė Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

Pasak jo, žmonės apie miesto uždarymą bus informuoti iš anksto, kad galėtų įsigyti reikiamų produktų ir planuoti savo veiksmus.

Jis pridūrė, kad nuo antradienio, liepos 19 d., apie kolaborantus gauta 18 laiškų, jie yra tikrinami.

Bandant užimti 58-osios atskiros motorizuotosios pėstininkų brigados pozicijas buvo likviduota privačios karinės kampanijos „Wagner“ grupė, pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Jo duomenimis, rusų vadovybė metė „Wagner“ į mūšį, be kita ko, Popasnos kryptimi.

„Jie buvo prisijungę, kai Rusijos kariuomenė ištisas savaites stovėjo vietoje ir negalėjo užimti net mažo miestelio.

Pastarosiomis dienomis jie bandė atakuoti 58-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados, pavadintos etmono Ivano Vyhovskio vardu, pozicijas.

Samdiniai atakavo 58 brigados pozicijas ir iš oro. Vienas iš Su-25 pilotų, pasamdytas rusų privačios karinės kompanijos, kelias dienas iš eilės raketomis apšaudė mūsų vyrukus. Kol jo nenuleido ant žemės“, – detales atskleidė S.Haidajus.

Jo žiniomis, ši „Wagner“ grupė buvo visiškai likviduota.

Liepos 20-osios rytą rusų okupantai apšaudė Charkivą, yra žuvusiųjų, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

„Vienam Charkivo rajonų ryte smogė rusų okupantai. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai. Pirminiais duomenimis yra sužeistųjų“, – teigė O.Synehubovas. 

Kiek vėliau jis patikslino, kad dėl apšaudymo žuvo trys žmonės, tarp kurių 13 metų paauglys. 

O.Synehubovas taip pat ragino gyventojus be reikalo neiti į miesto gatves ir likti saugiose vietose.

 Jill Biden  ir Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska antradienį susitiko antrą kartą, šįkart – Baltuosiuose rūmuose.

JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris yra sakęs, kad jo šalis rems Ukrainos kovą su Rusija „kiek reikės“, padėjo savo žmonai sutikti Volodymyro Zelenskio sutuoktinę, šios automobiliui sustojus prie įėjimo. Prezidentas įteikė O.Zelenskai puokštę su saulėgrąžomis – Ukrainos nacionalinėmis gėlėmis.

Olenos Zelenskos susitikimas su JAV pirmąja pora

+1

Abi moterys, kurios pirmą kartą buvo susitikusios Rytų Europoje per Motinos dieną, apsikabino, papozavo nuotraukoms ir nuėjo į Baltuosius rūmus, kur administracija informavo O.Zelenską, kaip JAV bando padėti dėl karo psichologiškai ir emociškai kenčiantiems ukrainiečiams.

O.Zelenskos šios savaitės vizitas Vašingtone sulaukia daug dėmesio.

„Labai malonu vėl pasimatyti su jumis“, – sakė J.Biden. Ji prisiminė jų pirmą susitikimą gegužės 8 dieną, surengtą JAV pirmajai poniai lankantys Rytų Europoje ir iš Slovakijos nuvažiavus į Vakarų Ukrainą pasimatyti su O.Zelenska. Tuomet O.Zelenska viešumoje pasirodė pirmą kartą nuo vasario pabaigos, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė užpulti Ukrainą.

J.Biden gegužę lankėsi Rumunijoje ir Slovakijoje, siekdama pademonstruoti paramą ukrainiečiams, daugiausia moterims ir vaikams, pabėgusiems į šias šalis po Rusijos invazijos.

„Kai grįžau, vienas iš mano pasakytų dalykų – kad negalima nuvažiuoti į karo zoną ir grįžus nejausti žmonių, kuriuos sutikau, sielvarto ir skausmo“, – sakė J.Biden, prisimindama, kaip O.Zelenska supažindino ją su daugeliu pabėgėlių.

„Tuomet paprašėte manęs kalbėti psichikos sveikatos klausimais, tad sugrįžau ir pasikalbėjau su savo komanda“, – sakė J.Biden. Ji pridūrė nusiuntusi O.Zelenskai laišką ir jame papasakojusi, „ką darome, kad padėtume motinų ir vaikų, tikrai, aiškiai patyrusių didelę tragediją ir žiaurius nusikaltimus, psichinei sveikatai“.

J.Biden, prie kurios prisidėjo JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas Greenfield ir kiti administracijos pareigūnai, sakė, kad jie paeiliui informuos O.Zelenską, kaip jų agentūros padeda ukrainiečiams. Susitikime dalyvavo ir JAV viceprezidentės Kamalos Harris vyras Dougas Emhoffas.

Kol amerikiečių ir ukrainiečių žurnalistai buvo kambaryje, O.Zelenska nekalbėjo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Olenos Zelenskos susitikimas su JAV pirmąja pora

Pasisakys Ukrainos vardu

Prieš atvykdama į Baltuosius rūmus O.Zelenska antradienį ukrainiečių vardu atsiėmė žmogaus teisių apdovanojimą, skirtą pagerbiant jų kovą už laisvę. Disidentų apdovanojimą už nuopelnus žmogaus teisėms įteikė JAV antikomunistinė ne pelno organizacija „Victims of Communism Memorial Foundation“.

„Garbė būti čia ir priimti šį apdovanojimą kiekvieno ukrainiečių vyro ir kiekvienos moters, šiandien kovojančių su Rusijos agresija, vardu“, – per vertėją pasakė O.Zelenska.

Prieš vizitą Baltuosiuose rūmuose O.Zelenska pirmadienį susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir JAV Tarptautinės plėtros agentūros administratore Samantha Power .

Trečiadienį O.Zelenska Kapitolijuje turi kreiptis į JAV Kongresą. Ankstesniu karo etapu į JAV Kongresą panašiai kreipėsi jos vyras.

Pirmaisiais karo mėnesiais O.Zelenska su dviem poros vaikais buvo dingusi iš viešumos, bet po Motinos dieną įvykusio susitikimo su J.Biden Ukrainos pirmoji ponia reiškiasi vis aktyviau.

V.Zelenskis apie savo žmonos kelionę į Vašingtoną pakalbėjo tradiciniame vakaro pranešime ukrainiečiams. Jis sakė, kad O. Zelenska kalbės JAV Kongresui visų ukrainiečių motinų ir moterų vardu.

„Tikrai manau, jog tai išgirs tie, nuo kurių priklauso sprendimų priėmimas JAV“, – sakė V.Zelenskis.

Sirija trečiadienį paskelbė nutraukianti diplomatinius santykius su Ukraina, palaikydama savo artimą sąjungininkę Rusiją, ir pareiškė, kad tai yra atsakas į atitinkamą Kyjivo žingsnį.

„Sirijos Arabų Respublika nusprendė nutraukti diplomatinius santykius su Ukraina, vadovaudamasi abipusiškumo principu ir atsakydama į Ukrainos vyriausybės sprendimą“, – valstybinei naujienų agentūrai SANA sakė vienas neįvardytas Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.

Ukraina jau praeito mėnesio pabaigoje paskelbė nutraukianti santykius su Damasku, kai Sirija pripažino Rusijos remiamus prokremliškų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“ Ukrainos rytinėse Donecko ir Luhansko srityse.

Nuo invazijos pradžios Rusija Ukrainoje prarado 38 750 savo karių, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Kaip pranešama. Ukrainos kariuomenė per šį laikotarpį sunaikino 1700 rusų tankų, 3905 šarvuotas kovos mašinas, 221 orlaivį, 188 sraigtasparnius. 

Didžiausius nuostolius rusų kariuomenė patyrė Bachmuto kryptimi. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bachmutas

Ukrainos pajėgos smogė Antonivo tiltui per Dnieprą Chersono srityje – tikėtina, kad tiltas tebėra tinkamas naudoti, tačiau tai yra pagrindinis Rusijos pajėgų pažeidžiamumas, mano britų žvalgyba.

„Įrašai socialiniuose tinkluose aiškiai parodė, kad tilto važiuojamajai daliai mūšio metu padaryta žala. Tai viena iš dviejų perėjų per Dnieprą, per kurią Rusija gali aprūpinti savo kariuomenę arba išvesti iš teritorijos, kurią užėmė į vakarus nuo upės.

Nuotr. iš „Telegram“/Sprogimas prie tilto

Į šią teritoriją įeina ir politiškai bei simboliškai Rusijai svarbus Chersono miestas. Dniepro žemupis yra natūralus barjeras, kurio įprastas plotis yra apie 1000 metrų“, – rašoma pranešime.

Tikėtina, kad Dniepro pervažų kontrolė bus pagrindinis veiksnys, lemiantis kovų regione baigtį, mano britai.

Pažymima, kad Rusija ir toliau pasiekia minimalios sėkmės puolime Donbase, Ukrainos pajėgos laikosi gynybos linijos.

Antradienį Ukrainos kariškiai smogė Antonivo tiltui okupuotame Chersone, kuris jungia miestą su kairiuoju Dniepro krantu. Antonivo tiltas yra pagrindinė okupantų tiekimo linija kairiajame Dniepro krante.

Tokiu būdu Ukrainos gynėjai gali atkirsti priešo grupę nuo pagrindinių jos jėgų.

Ukrainos gynybos ministras antradienį paprašė Vakarų šalių smarkiai padidinti tiksliai nutaikomų salvinės raketų ugnies sistemų ir vadino šiuos ginklus „iš pagrindų keičiančiais padėtį“ bei atveriančiais galimybę surengti kontrpuolimą prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas.

Nuo birželio vidurio Jungtinės Valstijos perdavė Ukrainai aštuonias sistemas M142 HIMARS ir planuoja parūpinti dar keturias. Kyjivo gautos iš šių sistemų paleidžiamos raketos gali tiksliai smogti taikiniams iki 80 km spinduliu.

„Šios sistemos leido mums sunaikinti apie 30 vadaviečių ir šaudmenų sandėlių“, – JAV strateginių studijų centrui „Atlantic Council“ vaizdo ryšiu sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksijus Reznikovas

„Tai reikšmingai sulėtino Rusijos puolimą ir dramatiškai sumažino jų artilerijos apšaudymų intensyvumą. Taigi, tai veikia. Esame dėkingi savo partneriams“, – pridūrė jis.

Tačiau O.Reznikovas pabrėžė, kad Kyjivui reikia daug daugiau šių sistemų ir atkreipė dėmesį, kad Ukrainos sienos su Rusija ilgis prilygsta atstumui nuo Barselonos iki Varšuvos.

„Europos skydas Ukrainoje yra tokio paties ilgio – 2 500 kilometrų agresyvi fronto linija su priešu. Kad surengtume veiksmingą kontrpuolimą, manau, mums reikėtų mažiausiai 100“ HIMARS, pažymėjo ministras.

„Tokiu atveju tai būtų iš esmės padėtį mūšio lauke keičiantis veiksnys“, – sakė O.Reznikovas.

Jis taip pat dar kartą paprašė perduoti toliau – 100–150 km – nuskriejančių raketų, kad būtų sugriautos Rusijos dalinių aprūpinimo grandinės.

JAV prezidento Joe Bideno administracija iki šiol nesutiko perduoti didesnio veikimo nuotolio šaudmenų, baimindamasi, kad Ukraina gali pradėti atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje ir potencialiai išplėstų karą į tiesioginį susirėmimą su Vakarais.

Dnipro karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka telegrame pranešė, kad Rusija vėl atakavo Nikopolį, pietinėje šalies dalyje esantį miestą. Anot jo, iš viso paleista apie 30 raketų.

„Anksčiau du žmonės žuvo ir du buvo sužeisti. Šeši žmonės, įskaitant keturis vaikus, buvo paguldyti į ligoninę. Labiausiai nukentėjusiam buvo tik treji metai! Treji metai!“, – rašo jis. 

Dėl apšaudymo sugriauti trys privatūs namai, dar keliolika – apgadinta. 

JAV Senatas antradienį atliko pirmąjį žingsnį ruošiantis pritarti Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO planams, abiem pagrindinėms partijoms remiant Aljanso plėtrą po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Visos 30 dabartinių NATO narių turi ratifikuoti planus priimti į bloką dvi Šiaurės šalis, bet Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šią savaitę vėl pagrasino įšaldyti jų stojimą, nors jam pritarė per birželio pabaigoje Madride įvykusį Aljanso viršūnių susitikimą.

Senato užsienio ryšių komitetas beveik vienbalsiai patvirtino rezoliuciją Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO ratifikuoti. Tikėtina, kad visos sudėties Senatas patvirtins šį dokumentą artimiausiomis savaitėmis.

„Scanpix“ nuotr./Švedijos kariai Gotlande

Komiteto pirmininkas demokratas Bobas Menendezas sakė, kad Suomijos ir Švedijos stojimas į Vakarų šalių karinį aljansą „neabejotinai yra viena reikšmingiausių užsienio politikos sėkmių pastaraisiais metais“.

„JAV užsienio politikos prioritetams vystantis atsižvelgiant į kintantį pasaulį, savaime aišku, kad transatlantinės partnerystės ateitis bus dar glaudžiau persipynusi ir integruota dėl [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino beatodairiškumo“, – sakoma pranešime.

Kitokią nuomonę išsakė respublikonas senatorius Randas Paulas, skeptiškai vertinantis planus didinti Vašingtono karinius įsipareigojimus. Jis siūlė pataisą, kad rezoliucijoje būti pabrėžta, jog, remiantis JAV konstitucija, teisę skelbti karą turi tik Kongresas. Komiteto nariai šį siūlymą atmetė.

Plačiau skaitykite ŠIAME straipsnyje.

Rusija, Turkija ir Iranas antradienį pažadėjo toliau bendradarbiauti, kad Sirijoje būtų „eliminuoti teroristai“, sakoma po trišalio prezidentų susitikimo Teherane paskelbtame bendrame pareiškime.

Šios trys šalys „patvirtino ryžtą tęsti savo... bendradarbiavimą, kad galiausiai būtų eliminuoti teroristai – asmenys, grupės, įmonės ir subjektai“, sakoma pareiškime.

Šalys išreiškė „nepritarimą neteisėtam pajamų už naftą, kurios turėtų priklausyti Sirijai, paėmimui ir perdavimui“.

Jos taip pat „atmetė bet kokius bandymus sukurti naują realybę... [Sirijoje] kovos su terorizmu dingstimi, įskaitant neteisėtas savivaldos iniciatyvas, ir išreiškė savo pasiryžimą priešintis separatistinėms darbotvarkėms“ Sirijoje.

Trišalis pareiškimas buvo paskelbtas Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui paraginus Rusijos ir Irano lyderius paremti jo pastangas kovoti su „terorizmu“ Sirijoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

Zaporižioje okupantai laiko nelaisvėje daugiau kaip 400 ukrainiečių, tarp kurių yra ir šiluminės jėgainės darbuotojų ir pareigūnų, tiesioginės transliacijos metu pasakojo Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas, kuriuo remiasi portalas „Unian“.

Anot pareigūno, Rusijos kariai už sulaikytų žmonių išlaisvinimą iš giminaičių reikalauja pinigų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios AE

Enerhodare okupantai branduolinės elektrinės teritorijoje stato  karinę įrangą, sakė jis ir pabrėžė, kad okupantai visiškai nesuvokia galimų tokių veiksmų pasekmių. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagyrė antradienį įvykusias derybas su Irano ir Turkijos vadovais, kalbėdamas po trišalio pasitarimo dėl konflikto Sirijoje, aptemdyto Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje.

V.Putinas sakė, kad susitikimas Teherane padėčiai Sirijoje aptarti buvo „iš tikrųjų naudingas ir gana turiningas“. Pasak jo, diskusijos vyko „dalykiškai ir konstruktyviai“.

Kremliaus vadovas pridūrė, kad kartu su Turkijos ir Irano lyderiais priėmė bendrą deklaraciją ir įsipareigojo stiprinti bendradarbiavimą, siekiant „normalizuoti“ padėtį Sirijoje.

V.Putinas taip pat gyrė dvišalius susitikimus su ultrakonservatyvių pažiūrų Irano prezidentu Ebrahimu Raisi ir Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu.

Jis sakė su R.T.Erdoganu aptaręs Ukrainos ir Rusijos grūdų eksporto klausimą, taip pat apsirūpinimo maistu saugumo temą, bet daugiau detalių nepateikė.

„Scanpix“/AP nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas ir Vladimiras Putinas

Anksčiau antradienį, derybų pradžioje, V.Putinas padėkojo Turkijos lyderiui už tarpininkavimą deryboms dėl Ukrainos grūdų eksporto ir teigė, kad buvo pasiekta tam tikra pažanga.

Rusijos karinė intervencija smarkiai sutrikdė kviečių ir kitų javų gabenimą iš Ukrainos, vienos didžiausių šių produktų eksportuotojų pasaulyje, todėl nuogąstaujama dėl maisto stygiaus, galinčio ypač skaudžiai paveikti neturtingas valstybes.

Vizitas Irane buvo tik antroji V.Putino kelionė į užsienį nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Jungtinės Valstijos antradienį apkaltino Rusiją planuojant aneksuoti papildomų Ukrainos teritorijų.

„Rusija atlieka pasiruošimus aneksuoti savo kontroliuojamą Ukrainos teritoriją, tiesiogiai pažeisdama Ukrainos suverenitetą“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.

„Rusija pradeda plėtoti, galima sakyti, tam tikrą aneksijos vadovėlį, labai panašų į mūsų matytą 2014 metais“, kai Maskva įsiveržė į Krymą ir galiausiai jį aneksavo, pridūrė J.Kirby.

„Jau dabar Rusija skiria neteisėtus marionetinius pareigūnus savo kontroliuojamose Ukrainos teritorijose“, – kalbėjo atstovas.

Pasak J.Kirby, Rusija planuoja organizuoti „suklastotus referendumus“ savo pajėgų užimtose teritorijose. Šie balsavimai gali įvykti jau rugsėjį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Mariupolyje

„Priverstinė aneksija būtų šiurkštus Jungtinių Tautų chartijos pažeidimas, ir mes neleisime, kad tai įvyktų netrukdomai ar nebaudžiamai“, – pabrėžė J.Kirby.

Nacionalinio saugumo tarybos atstovas pridūrė, jog jis toliau „demaskuos“ Rusijos planus, „kad pasaulis žinotų, jog bet kokia rengiama aneksija yra iš anksto suplanuota, neteisėta ir prieštaraujanti įstatymams“.

„Ketiname atsakyti greitai ir griežtai, išvien su mūsų sąjungininkais ir partneriais, – sakė J.Kirby. – Taikome sankcijas Rusijos paskirtoms marionetėms ir statytiniams.“

J.Kirby sakė, kad Maskva planuoja aneksuoti teritorijų Chersono ir Zaporižios srityse, taip pat visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją.

Naujausioje apžvalgoje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) veikiančio Karo studijų instituto ekspertai atkreipė dėmesį, kad liepos 19 d. Rusijos nacionalistai ir karo šalininkai paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną išplėsti karo tikslus, visiškai mobilizuoti valstybę karui ir atsisakyti pozicijos, esą Rusija nedalyvauja kare.

Buvęs Rusijos kovotojų vadas ir nacionalistinis tinklaraštininkas Igoris Girkinas pateikė platų karinių, ekonominių ir politinių veiksmų, kurių, jo teigimu, Kremlius turi imtis, kad laimėtų karą Ukrainoje, sąrašą. Pirmoji vieta šiame sąraše – atsisakyti „specialiosios karinės operacijos“ retorikos ir apibrėžti oficialius karo Ukrainoje tikslus. Jis pasisakė už ekspansyvius teritorinės plėtros planus, neapsiribojančius Kremliaus deklaruojamais siekiais Donbase, įskaitant visos „Novorosijos“ teritorijos (į kurią, Girkino teigimu, įeina Charkuvas, Dnipras, Mykolajivas, Odesa, Zaporižia, Chersono, Donecko ir Luhansko sritis bei Kryvyj Rihas) prijungimą prie Rusijos Federacijos ir Malorosijos valstybės (visa Ukraina iki Lenkijos sienos) sukūrimą, kuri, I.Girkino teigimu, turėtų būti sujungta su Rusija per Rusijos ir Baltarusijos sąjunginę valstybę. Jis taip pat ragino Kremlių visiškai perkelti Rusijos ekonomiką į karo padėtį ir vykdyti plačias mobilizacines priemones, įskaitant priverstinį šaukimą į kariuomenę ir (tolesnį) rusų teisių sustabdymą, rašoma apžvalgoje. 

Rusijos kariai Chersono srityje

„Nors I.Girkino liepos 19 d. įrašas yra aštri Kremliaus ketinimų Ukrainoje kritika, kiti Rusijos karo tinklaraštininkai siekė formuoti Putinui palankų naratyvą, kartu siekdami tų pačių maksimalistinių tikslų, teigdami, esą Kremlius nuo pat karo pradžios sąmoningai sudarė sąlygas užsitęsti karui Ukrainoje“, – teigia Karo studijų institutas. 

„V.Putinas gali tiesiog ignoruoti karo tinklaraštininkus, nors pastaruoju metu jis rodė susirūpinimą dėl jų pozicijos, arba jis gali įvairiais būdais pasinaudoti jų pasakojimais. Jis gali palaukti ir pažiūrėti, kokį atgarsį jų raginimai dėl visiškos mobilizacijos ir platesnių karo tikslų sukels tarp Rusijos gyventojų, kurie jam labiausiai rūpi. Jis gali tikėtis, kad jų pusiau nepriklausomi raginimai imtis kraštutinių priemonių gali paskatinti paramą tikslų ir mobilizacijos išplėtimui, kurio jis trokšta, tačiau mano, kad rusai vis dar nepasirengę tam pritarti. Vietoj to jis gali atmesti jų raginimus siekti didesnių ambicijų ir didesnių aukų, taip pateikdamas save kaip nuosaikų lyderį, susilaikantį nuo per didelių reikalavimų savo tautai“, – pastebi ekspertai. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

JAV pareigūnai pranešė, kad Rusija planuoja aneksuoti okupuotą Ukrainos teritoriją jau 2022 m. rudenį, taip patvirtindama Karo studijų instituto 2022 m. gegužės mėn. vertinimą. JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, remdamasis naujai išslaptinta žvalgybine informacija, paskelbė, kad Kremlius pradeda įgyvendinti 2014 m. „aneksijos vadovėlio“ Ukrainoje versiją ir „nagrinėja išsamius planus“ aneksuoti Chersono, Zaporižios ir visas Donecko bei Luhansko sritis, rašoma toliau. 

Po aneksijos V.Putinas gali tiesiogiai ar netiesiogiai pareikšti, es1 Rusijos doktrina, leidžianti naudoti branduolinius ginklus Rusijos teritorijai ginti, taikoma ir naujai aneksuotoms teritorijoms. Tokie veiksmai keltų grėsmę Ukrainai ir jos partnerėms, jei Ukraina bandys išlaisvinti okupuotą teritoriją. V.Putinas gali manyti, kad grasinimas branduoliniais ginklais arba jų panaudojimas atkurtų Rusijos atgrasymą po to, kai jo pražūtinga invazija sugriovė šalies konvencinius atgrasymo pajėgumus, nors ankstesnės Rusijos užuominos apie Maskvos pasiryžimą panaudoti branduolinius ginklus pasirodė tuščios. Ukrainai ir jos Vakarų partneriams gali likti vis mažiau galimybių paremti Ukrainos kontrpuolimą užimtose teritorijose, teigiama apžvalgoje.

Karo studijų institutas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos kariuomenė nesugeba įgyvendinti ankstesnių pratybų ar mūšių metu išmoktų pamokų – arba nesugeba išmokti tinkamų pamokų – yra nuolatinė tendencija.

„Ryškiausias šio reiškinio pavyzdys – Rusijos kariuomenės nesugebėjimas sukurti darnios vadovavimo ir valdymo sistemos, skirtos maždaug 120 Rusijos batalionų taktinių grupių (BTG), surinktų 2022 m. vasario mėn. invazijai į Ukrainą, po to, kai 2014 m. Ukrainoje ir 2016 m. Sirijoje sėkmingai veikė mažesnio skaičiaus BTG“, – rašoma apžvalgoje. 

Svarbiausios Karo studijų instituto ekspertų išvados:

• Rusijos nacionalistinių ir karą remiančių pažiūrų atstovų raginimai Kremliui oficialiai apibrėžti operacijas Ukrainoje kaip karą, vykdyti visuotinę mobilizaciją ir siekti išplėstinių teritorinių tikslų pasiekė crescendo: vieni kritikavo Kremlių, kiti teigė, kad V.Putinas visą laiką ruošėsi karo „sirizacijai“.
• Tikėtina, kad Kremlius jau 2022 m. rugsėjo 11 d. bandys neteisėtai prijungti prie Rusijos okupuotas Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sritis.
• Rusijos karo tinklaraštininkai pabrėžė, kad Rusijos oro desanto pajėgos nesugebėjo kariauti taip, kaip buvo apmokytos – tai kritika, kuri padeda paaiškinti bendras Rusijos nesėkmes per pirminę invaziją į Ukrainą.
• Rusijos pajėgos toliau stengėsi atnaujinti puolamąsias operacijas Slovjansko link iš į pietryčius nuo Iziumo ir Barvinkovės apylinkių.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas į rytus nuo Siversko ir iš dalies sėkmingai vykdė antžemines atakas į rytus nuo Bachmuto.
• Rusijos valdžia toliau naudoja netradicinius kovinės galios šaltinius, kad išvengtų visuotinės mobilizacijos.
• Rusijos okupacinė valdžia stiprina teisėsaugos priemones, kad apsaugotų okupuotų teritorijų administracinę kontrolę.