Ukrainos gynėjai jau išlaisvino beveik 6 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino informaciją, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino iš okupantų 6 tūkst. kvadratinių kilometrų šalies teritorijos. Tai jis pareiškė savo vaizdo kreipimesi 201-osios karo dienos pabaigoje.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

„Nuo rugsėjo pirmųjų dienų iki šiol mūsų kariai jau išlaisvino daugiau kaip 6 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos – rytuose ir pietuose. Mūsų karių puolimas tęsiasi. Dėkoju 57-ajai atskirajai motorizuotajai pėstininkų brigadai, kuri atsigavo po sunkių mūšių rytuose ir labai drąsiai bei užtikrintai žengia į pietus. Dėkoju 59-ajai atskirajai motorizuotajai pėstininkų brigadai už tai, kad nepaisant visko – nepaisant atviros vietovės ypatumų, nepaisant okupantų artilerijos – nuolat judėjo pirmyn. Dėkoju 128-osios atskirosios kalnų šturmo brigados kariams už kelių gyvenviečių išlaisvinimą ir labai veiksmingus veiksmus neutralizuojant priešo veiklą. Jūs esate tikri didvyriai!“ – pabrėžė valstybės vadovas.

„Vakar visi matėme Rusijos smūgių pasekmes. Vis dėlto daugumą teroristų raketų pavyko numušti. 9 iš 12 raketų buvo numuštos. 7 raketas numušė 138-osios Dnepro zenitinių raketų brigados, priklausančios oro pajėgų vadovybei „Rytai“, kariai, o 2 raketas numušė 96-osios Kijevo zenitinių raketų brigados, priklausančios oro pajėgų vadovybei „Centras“, dangaus gynėjai. Ačiū, mūsų gynėjai, mūsų gynėjos!“ – sakė Zelenskis.

Ukraina prašo Jungtinių Valstijų suteikti daugiau ginklų, įskaitant 300 kilometrų galinčių nuskrieti raketų sistemų ATACMS.

Apie tai pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis atitinkamu JAV įstatymų leidėjams perduotu dokumentu.

Jame išvardyta dešimtys ginklų rūšių, kurių Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms prireiks 2023 m. tęsiant kontrpuolimą.

Tarp jų – taktinės raketų sistemos ATACMS, kokias JAV prezidento Joe Bideno administracija anksčiau atsisakė tiekti. 

Ukrainos puolamųjų operacijų reikalavimų sąraše yra 29 tipų ginkluotės sistemos ir šaudmenys. Tarp jų – tankai, bepiločiai orlaiviai, artilerijos sistemos, priešlaivinės raketos „Harpoon“ ir 2000 raketų HIMARS sistemoms.

Rugpjūčio pabaigoje Jungtinių Valstijų prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas pareiškė, kad jie nesuteiks Ukrainai 300 km nuotolio raketų ATACMS, skirtų reaktyvinėms salvinės ugnies sistemoms HIMARS.

Anksčiau generolas leitenantas Ihoris Romanenka, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas, sakė, kad Ukrainos kariuomenei reikia ilgojo nuotolio raketų ATACMS, daugiau reaktyvinių sistemų HIMARS, tankų ir aviacijos, kad būtų galima veiksmingai kontratakuoti.

Ukrainos gynėjai jau išlaisvino beveik 6 tūkst. kvadratinių kilometrų šalies teritorijos, kurią buvo užgrobę rusų okupantai. Apie tai paskelbė Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas tęsiasi pietuose ir Charkivo srityje. Ukrainos kariuomenės generalinis štabas praneša apie dešimtis išlaisvintų kaimų ir miestelių. Charkivo srityje ukrainiečių kariai daugelyje vietų pasiekė valstybės sieną su agresore Rusija, o kontrpuolimo veiksmai tęsiasi ir Luhansko srities teritorijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai išlaisvintoje Hoptivkoje

Per pastarąsias dvi savaites Ukrainos kariuomenė įvairiose pietinėse teritorijose pasistūmėjo nuo 4 iki kelių dešimčių kilometrų ir išlaisvino beveik 500 kvadratinių kilometrų plotą.

Pirmadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad išlaisvintose Ukrainos teritorijose toliau vykdomos apylinkių šukavimo ir išminavimo operacijos. Taip pat užfiksuoti masiniai priešo nusikaltimai Ukrainos teritorijoje, tarptautinės humanitarinės teisės ir karo taisyklių pažeidimai.

Oficialioje Pentagono ataskaitoje teigiama, kad nuo vasario 24 d. JAV Ukrainai perdavė 140 artilerijos sistemų ir 660 000 sviedinių bei raketų.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenė Zaporižios srityje naudoja JAV raketines sistemas „Himars“

Be to, Ukraina gavo:

• 41 000 nešiojamų raketų sistemų, skirtų kovai su šarvuotais taikiniais;
• 1,4 tūkst. nešiojamų priešlėktuvinių raketų sistemų;
• 15 sraigtasparnių;
• 38 radarus;
• 10 200 automatų ir pistoletų;
• apie 63,8 mln. šaulių ginklų šaudmenų;
• 18 patrulinių laivų.

Rusijos okupantų paskirtas Zaporožės regiono vienas vadovų Vladimiras Rogovas teigia, kad Ukrainos pajėgos rengia puolimą prie Zaporižios atominės elektrinės, praneša Rusijos propagandinė naujienų agentūra TASS.

„Perkeliama daug sunkiųjų ginklų, M777, HIMARS ir kt.“, – sakė jis.

Be to, rugsėjo 11 d. apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos bataliono „Vostok“ vadas Aleksandras Chodakovskis sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos prie Donecko perkelia įrangą ir karius. Pasak jo, traukinių ešelonai atvyksta į Pokrovską, kuris yra už 50 kilometrų nuo miesto. Anot jo, į vieną ešeloną buvo paleistos „Iskander“ patrankos, tačiau nepavyko pataikyti.

Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad iš Rusijos pajėgų atkovotame kaime svarbioje šiaurės rytinėje Charkivo srityje rasti keturi civilių kūnai su kankinimo žymėmis.

Regiono prokuratūra pranešė, kad po to, kai buvo atkovotas Zaliznyčnės kaimas, vietos gyventojai pranešė, kad Rusijos kariai nužudė žmonių.

„Rugsėjo 11 dieną teisėsaugos pareigūnai aptiko keturis kūnus. Ant visų jų yra kankinimo žymių“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė prokurorai.

„Trys iš jų buvo užkasti netoli privačių namų, o dar vienas asfalto gamyklos teritorijoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sakė prokurorai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai išlaisvintame Kupjanske

Pareiškime priduriama, kad, remiantis preliminaraus tyrimo duomenimis, civilius gyventojus nužudė Rusijos kariai, kai užėmė kaimą.

Prokurorai teigė, kad kūnai buvo perduoti teismo medicinos ekspertizei ir pradėtas tyrimas „dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo kartu su tyčiniu nužudymu“.

Penktadienį naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip Ukrainos pareigūnai, atlikdami tyrimą dėl dar vieno galimo karo nusikaltimo, ekshumavo du kūnus kitame atkovotame Charkivo srityje esančiame Hrakovės kaime.

Ukraina anksčiau šiemet apkaltino Rusijos pajėgas karo nusikaltimais prie Kyjivo esančioje Bučoje, kurios kontrolę ji atgavo kovą.

Atsitraukus rusų pajėgoms šio miestelio gatvėse buvo rasta dešimtys lavonų civiliais drabužiais, dalis – surištomis rankomis.

Maskva neigia kaltinimus karo nusikaltimais ir tvirtina, kad tai Kyjivo su Vakarų parama surežisuotos „klastotės“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nesutiks su jokiais Minsko susitarimų variantais.

Taip jis kalbėjo per interviu CNN paklaustas apie Ukrainos pajėgų kontrpuolimą pietinėje Chersono srityje ir Ukrainos rytuose.

Prezidentas pabrėžė, kad ukrainiečiai siekia savo valstybės teritorijos deokupacijos.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

„Pagrindinis deokupacijos tikslas – neleisti Rusijai tęsti 2014 metais pradėtą labai lėtą okupaciją“, – sakė jis.

V.Zelenskis pažymėjo, kad negali pateikti išsamios informacijos apie karinių pajėgų operatyvinius veiksmus mūšio lauke.

„Mes nestovėsime vietoje. Visą laiką lėtai, palaipsniui eisime. Kitaip su jais nekalbėsime. Kai tik sustosime ir stovėsime, žinau, kad kai kurios valstybės stums mus link Minsko proceso“, – kalbėjo prezidentas.

„Noriu, kad pasaulis suprastų – tai skirtingi dalykai. Diplomatinis sprendimas ir antri, treti, penkti, dešimti Minsko [susitarimai] yra skirtingi dalykai. Minsko [susitarimai] yra tuščias popieriaus lapas, kad Rusija galėtų pailsėti prieš kitą invaziją“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Vakarų šalių remti Minsko taikos susitarimai, taip pat formaliai palaikyti Maskvos, buvo sudaryti tarp Kyjivo ir Donbase veikusių separatistų 2014 metų pabaigoje ir pertvarkyti kitų metų pradžioje, bet buvo nuolat pažeidinėjami.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kelios dienos prieš karo Ukrainoje pradžią pareiškė, kad Minsko susitarimai, kuriais siekta užbaigti separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje nebeegzistuoja, Maskvai pripažinus Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę.

V.Zelenskis per 17-ojo Jaltos europinės strategijos susitikimo (YES) organizuotą diskusiją praėjusią savaitę pabrėžė, kad šiuo metu jokios derybos su Rusija dėl karo pabaigos nėra įmanomos, nes Maskva negali suformuluoti adekvačių pozicijų.

Kyjivas ir Maskva parodė „ženklus, kad yra suinteresuoti“ sukurti saugumo zoną aplink didžiausią Europoje atominę elektrinę Ukrainoje, kuriai gresia apšaudymai nuo tada, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį, pirmadienį pranešė Tarptautinės atominės energijos agentūra (TATENA).

Apšaudymai aplink Rusijos kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę pietų Ukrainoje padidino būgštavimus dėl branduolinės nelaimės.

TATENA, kurios du ekspertai dirba elektrinėje po šio mėnesio pradžioje vykdytos palaikymo ir pagalbos misijos, paragino nutraukti kovas aplink šį objektą.

AP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Zaporižios AE

„Mums čia tikrai reikia, kad Ukraina ir Rusija susitartų dėl labai paprasto principo nepulti ar neapšaudyti elektrinės“, – žurnalistams sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.

„Iš esmės tai įsipareigojimas, kad jokiais kariniais veiksmais nebus taikomasi į elektrinę ar jos teritoriją, kas galėtų turėti įtakos normaliam jos veikimui. To mes ir tikimės“, – teigė R.Grossi.

Jis pridūrė, kad Kyjivas ir Maskva „bendradarbiauja“ su agentūra spręsdami šią problemą ir užduoda „daug klausimų“.

„Mačiau ženklų, kad jie suinteresuoti šiuo susitarimu“, – sakė R.Grossi, prasidėjus eiliniam Vienoje įsikūrusios agentūros 35 narių Valdytojų tarybos posėdžiui.

Kyjivas primygtinai reikalauja, kad Rusijos pajėgos pasitrauktų iš elektrinės, tačiau R.Grossi sakė, kad „sritys, susijusios su didesne demilitarizacija ar karių judėjimu, nepriklauso mano įgaliojimams“.

Šią savaitę TATENA Valdytojų tarybos posėdyje turėtų būti priimta rezoliucija, raginanti Rusiją „nedelsiant nutraukti“ visus veiksmus prieš Zaporižios elektrinę ir „bet kurį kitą“ branduolinį objektą Ukrainoje, kad „kompetentingos institucijos“ atgautų visišką kontrolę, sakė keli diplomatai naujienų agentūrai AFP.

Ukraina sekmadienį pranešė, kad buvo išjungtas šeštasis ir paskutinis Zaporižios elektrinės reaktorius.

R.Grossi teigė, kad padėtis kol kas yra „stabili“, tačiau perspėjo, kad ilgalaikėje perspektyvoje ji bus „netvari“, jei apšaudymai tęsis.

Tiek Kyjivas, tiek Maskva dėl apšaudymo kaltina vienas kitą.

Anot Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono biuro, sekmadienį jis telefonu paprašė Rusijos vadovo Vladimiro Putino išgabenti iš elektrinės rusišką sunkiąją ir lengvąją ginkluotę.

V.Putinas sakė, kad Rusijos specialistai elektrinėje imasi veiksmų užtikrinti jos saugumą, ir pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi tęsti darbą su TATENA, kad susitartų dėl „nepolitizuotų“ objekto problemų sprendimų, teigia Kremlius.

Rusijos aneksuoto Krymo administracijos vadovas Sergejus Aksionovas, paskirtas iš Maskvos po to, kai pusiasalį okupavo Rusijos kariuomenė, įrašė vaizdo pranešimą, kuriame grasina kriminaline bausme Krymo gyventojams, kurie „eina į viešus renginius, gieda Ukrainos himną ir šaukia nacionalistinius šūkius“.

Pasak jo, tokie vaizdo įrašai neseniai pradėti platinti internete.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./partijos „Rusų vienybė“ lyderis Sergejus Aksionovas Sevastopolyje

„Per viešus renginius skanduojami nacionalistiniai šūkiai ir giedami himnai, ypač per specialią karinę operaciją. Už tai bus baudžiami – ir organizatoriai, ir dalyviai“, – sakė S.Aksionovas.

Pasak jo, dėl tokių veiksmų galima netekti darbo arba teisės užsiimti verslu Kryme.

„Jei jums nepatinka mūsų šalis, keliaukite į tą, kurią mylite“, – sakė S.Aksionovas.

Ukrainos kariuomenės ir Nacionalinės gvardijos kariai Donecko srityje įžengė į Sviatohirsko miestą ir valo teritoriją. Sviatohirsko miestas yra ant Šiaurinio Doneco upės kranto už 30 km nuo Slovjansko, kurį nesėkmingai iki šiol atakavo Rusijos pajėgos.

Apie tai pranešė portalo „Ukraina pravda“ šaltiniai kariuomenėje.   

Nuotr. iš socialinių tinklų/Ukrainos vėliava Sviatohirske

Oficialių pranešimų iš Generalinio štabo ar Gynybos ministerijos kol kas nėra.

Socialiniuose tinkluose pasirodė Ukrainos vėliavos, iškeltos ant miesto tarybos prieangio, taip pat Nacionalinės gvardijos kovotojo Vitalijaus Markivo ir užrašo „Mes esame Sviatohirske“ nuotrauka.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Vitalijus Markivas

Mažiausiai tūkstantis civilių Iziume, Charkivo srityje, žuvo dėl rusų okupacijos, buvo sunaikinta 80 proc. miesto infrastruktūros, teigė Iziumo miesto tarybos deputatas Maksimas Strelnikovas.

„Rugsėjo 10 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dėka virš Iziumo vėl suplazdėjo geltonai mėlyna Ukrainos vėliava. Dabar ji yra ant visų namų, miesto tarybos patalpose, aukščiausiame Charkivo srities taške. 

Šiuo metu Iziumo mieste vyksta stabilizavimo procesas, kurį vykdo ginkluotosios pajėgos, Ukrainos saugumo tarnyba ir kitos teisėsaugos institucijos, kad vyriausybė ir ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas galėtų oficialiai paskelbti šią džiugią žinią, kurios mes taip ilgai laukiau“.

M.Strelnikovas sakė, kad Iziumo miestas labai nukentėjo dėl karo.

„Kaip pažymėjo Iziumo meras Valerijus Marčenka, sunaikinta daugiau nei 80 proc. visos miesto infrastruktūros. Tai privatūs ir daugiabučiai gyvenamieji namai, įmonės, valstybinės institucijos, komunalinės paskirties objektai, taip pat pramonės objektai. Deja, miestas sugriautas. Baisiausia, kad laukia žiema, o centralizuota šildymo sistema sugriauta“, – pridūrė jis.

Pasak miesto deputato, valdžia šią problemą turėtų išspręsti kuo greičiau.

Pirminiais duomenimis, nepaisant „ramios evakuacijos“, Iziumo mieste liko apie 10 000 gyventojų. Pavaduotoja tikisi, kad valdžia turės laiko „padaryti viską, kad žiema mums nebūtų netikėta“.

Taip pat reikalingi vaistai ir ligoninės.

Duomenys apie civilių gyventojų aukų skaičių reikalauja patikslinimo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Iziumas 2022 rugsėjo 11 d.

„Mūsų turima informacija, per karines operacijas žuvo mažiausiai tūkstantis vietos gyventojų, bet dar daugiau žmonių buvo sužeisti, jiems laiku nebuvo suteikta medicininė pagalba. Kadangi rusų okupantai sunaikino visas sveikatos priežiūros įstaigas Iziume dar kovo mėnesį, jos neveikė. Prieiga prie vaistų buvo apribota. Rusų okupantai ir marodieriai apiplėšė visas vaistines.

Todėl gyventojų, kuriems reikalinga skubi medicininė pagalba, medikamentų ir hospitalizavimo klausimai yra labai opūs. Šie klausimai yra labai svarbūs.“

Kitą Rusijos karių rotaciją daugiausia sudarys Rusijos Tolimųjų Rytų ir Kamčiatkos gyventojai.

Kremlius renka pastiprinimą savo kariams iš Tolimųjų Rytų ir Kamčiatkos, tikėdamasis, kad jie bus veiksmingesni žiemą.

Tai teigiama Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato „Telegram“ kanalo žinutėje.

„Rusijos Federacija paskelbė kampaniją, kuria siekiama rinkti lėšas įsigyti žiemines uniformas Ukrainos okupaciniam kontingentui. Kremlius pripažino, kad neturi pakankamai biudžeto lėšų šiems poreikiams“, – rašoma pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karinė technika Charkivo srityje 2022 kovo mėn.

Taip pat tapo žinoma, kad kitą okupantų rotaciją daugiausia sudarys Rusijos Tolimųjų Rytų ir Kamčiatkos gyventojai.

„Jie geriau pritaikyti gyvenimui žemos temperatūros sąlygomis ir bus efektyvesni žiemos periodu. Taip pat šie kariškiai nėra pratę prie komforto ir lengvai toleruos geresnio pragyvenimo trūkumą“, – teigia žvalgyba.

Be to, pranešime teigiama, kad yra informacijos, jog Kremliaus verbuotojai sugebėjo pritraukti tam tikrą dalį šiaurinių regionų gyventojų pažadėdami didelius atlyginimus.

„Kaip sako patys „rekrūtai“: „tiek neuždirbsime per visą gyvenimą“. Tačiau šis personalas turi labai žemą pasirengimo lygį ir praktiškai nieko nežino apie tikrąją karo veiksmų Ukrainoje padėtį“, pažymėjo Ukrainos žvalgyba.

Kaip pranešė „UNIAN“, Rusija į karą siunčia daugiausia atokių regionų atstovus. Maskvos ir Sankt Peterburgo, kur iš viso gyvena daugiau nei 12% šalies gyventojų, gyventojai į žuvusių rusų suvestines praktiškai nepatenka.

Ukrainos prezidento administracija pažymėjo, kad vidutiniškai maskviečiai  miršta 87,5 karto rečiau nei dagestaniečiai, 275 kartus rečiau nei buriatai ir 350 kartų rečiau nei tuviai.

Ukrainos karas su Rusija įžengė į naują etapą, kuris tapo įmanomas dėl Vakarų ginklų tiekimo, pirmadienį paskelbtame interviu teigė ukrainiečių gynybos ministras.

„Kontrpuolimas yra trečiasis Ukrainos plano atkovoti pozicijas pietuose ir šiaurėje etapas“, – Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“ sakė Oleksijus Reznikovas.

Pirmuoju etapu bandyta atgrasyti Rusiją nuo puolimo, o antruoju siekta „stabilizuoti frontą ir patikrinti jo atsparumą“, nurodė ministras.

„Mūsų kariuomenės vadai, atsižvelgdami į iš partnerių gautą ginkluotę, parengė planą: pradėjome naudoti mobiliąsias artilerijos sistemas HIMARS [iš JAV], kad nutrauktume priešo tiekimo linijas ir sunaikintume degalų bei ginklų sandėlius“, – sakė jis.

Pasak O.Reznikovo, Prancūzija neseniai pažadėjo naują pagalbos paketą.

„Negaliu pateikti detalių, bet tai labai geri elementai, esu patenkintas“, – patikino jis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo savaitgalio atkovojusios dešimtis miestų ir gyvenviečių, įskaitant svarbų Iziumo miestą.

Vyriausybė taip pat apkaltino Rusijos pajėgas, kad atsitraukdamos jos taikosi į elektros tinklus ir dėl to rytuose nutrūksta elektros energijos tiekimas.

„Tai bus tęsiama serijomis, epizodais: bus du tokie pat epizodai, kaip šis“, – sakė O.Reznikovas.

„Tai bus tarsi sniego gniūžtė, ji pradės riedėti, vis didėdama ir didėdama... ir pamatysime, kaip antroji pagal dydį pasaulio kariuomenė bus priversta trauktis“, – kalbėjo ministras.

Jis pakartojo, kad Ukrainos pergalė reikštų visišką rusų užgrobtų teritorijų, įskaitant 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymą, susigrąžinimą.

O.Reznikovas sakė, kad Ukraina taip pat siekia „aiškaus plano, kaip rusai atlygins žalą ir kaip bus nustatyta atsakomybė už karo nusikaltimus“.

Per pastaruosius šešis mėnesius vykstančius mūšius Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Iziumo mieste žuvo mažiausiai 1 000 žmonių, praneša „Reuters“.

Praėjus dviem dienoms po to, kai Ukrainos pajėgos atkovojo pagrindinį aprūpinimo centrą, Ukrainos pareigūnai įspėja, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius nuo tada, kai Rusijos pajėgos užėmė miestą kaip pagrindinę tvirtovę, yra didelis.

Jo susigrąžinimas yra didelis Maskvos pralaimėjimas.

„Iziumas smarkiai nukentėjo dėl Rusijos agresijos“, – sakė miesto tarybos narys Maksimas Strelnikovas per televizijos spaudos konferenciją. Jis sakė, kad 80 proc. miesto infrastruktūros, įskaitant centrinę šildymo sistemą, buvo sunaikinta.

„Mūsų turimais duomenimis, dėl kovų, deja, žuvo mažiausiai 1 000 gyventojų, tačiau manome, kad dar daugiau žmonių nukentėjo dėl to, kad negalėjo gauti būtinos medicininės pagalbos, nes rusai kovo mėnesį sunaikino visas Iziume esančias medicinos įstaigas“, – sakė jis.

Iziume liko tik apie 10 000 žmonių, t. y. maždaug penktadalis prieškarinio miesto gyventojų, sakė M.Strelnikovas.

Iziumas buvo vienas iš daugiau kaip 20 miestų ir kaimų, kuriuos Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad jos pajėgos susigrąžino pastarosiomis dienomis, vykdydamos kontrpuolimą, privertusį Rusijos pajėgas palikti savo pozicijas ir palikti didžiules amunicijos bei įrangos atsargas.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija teigė, kad Rusija tikriausiai įsakė savo pajėgoms pasitraukti iš visos Charkovo srities į vakarus nuo Oskilo upės, paliekant pagrindinį aprūpinimo maršrutą, kuris palaikė Rusijos operacijas rytuose.

Iziumo miesto meras Valerijus Marčenka interviu BBC papasakojo, kas šiuo metu vyksta išvaduotame mieste ir kada jo gyventojai galės ten grįžti.

Pasak jo, dabar Iziume yra Ukrainos kariuomenė.

„Mieste ramu, kariai „valo“ miestą nuo priešų, ieško priešo karių, kurie slėpėsi privačiuose namuose. Jei juos randa, išmuša iš slėptuvių“, – sakė V.Marčenka.

Anot jo, vėliau mieste vyks vadinamoji filtracija: „Ieškos kolaborantų. Tai užtruks dar apie 10 dienų. Po to miestą palikę gyventojai galės ramiai sugrįžti“, – sakė meras.

Jis taip pat sakė, kad iš miesto išvyko daug žmonių – beveik du trečdaliai gyventojų.

Sėkmingo ukrainiečių kontrpuolimo Charkivo srityje rezultatai

+8

Miestas subombarduotas

Pasak V.Marčenkos, Iziumas labai nukentėjo nuo to laiko, kai kovo mėnesį jį užėmė Rusijos kariuomenė.

„Nuo kovo mėnesio, kai okupantai bombardavo lėktuvais ir artilerija, mūsų miestas buvo suniokotas, apgadinti daugiaaukščiai pastatai ir infrastruktūra“, – sako jis.

Dabar daugelyje vietovių nėra elektros, dujų ir vandens. Taip pat nėra ryšio.

„Dabar mūsų kariai diegia „Starlink“ (palydovinio ryšio sistemą – BBC) ir leidžia vietiniams gyventojams susisiekti su savo artimaisiais“, – sako V.Marčenka.

Be to, mieste yra didžiulė šildymo problema.

„Beveik visos katilinės yra susprogdintos, todėl šildymo sezonas yra labai abejotinas. Nukentėjo beveik 70 proc. aukštybinių pastatų, jie visiškai subombarduoti. Padėtis labai sudėtinga“, – pabrėžė meras.

Vis dėlto, pasak jo, nepaisant to, daugelis gyventojų vis tiek planuoja grįžti į Iziumą.

Rusija pirmadienį pareiškė, kad jos kariuomenė apšaudo Ukrainos rytinės Charkivo srities vietoves, atkovotas ukrainiečių pajėgų, ir pažadėjo tęsti karinius veiksmus šalyje.

Maskva taip pat pareiškė nematanti sąlygų kalbėtis su Kyjivu ir atmetė derybų galimybę.

Gynybos ministerija savo kasdieniame pranešime nurodė, kad Rusijos aviacinės, raketinės ir artilerinės pajėgos „suduoda tikslius smūgius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniams ir rezervams“.

Pasak ministerijos, taikomasi į objektus tokiose strategiškai svarbiose vietovėse kaip Kupjansko ir Iziumo miestai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Palikta Rusijos karinė technika Charkivo regione

Praėjusį savaitgalį Ukraina pranešė atkovojusi iš Rusijos pajėgų daug teritorijų šalies pietuose ir rytuose, įskaitant Iziumą, Kupjanską ir Balakliją.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmadienį pranešė, kad tęsdamos didelio masto kontrpuolimą per pastarąją parą atkovojo daugiau kaip 20 gyvenviečių.

Rusija šeštadienį paskelbė, kad atitraukia karius iš Charkivo srities, nes nusprendė „pergrupuoti“ savo pajėgas.

Kremlius pareiškė, kad kariniai veiksmai Ukrainoje bus tęsiami nepaisant bet kokių nesėkmių.

„Specialioji karinė operacija tęsiasi ir tęsis, kol bus pasiekti užsibrėžti tikslai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, turėdamas galvoje vasarį pradėtą karą kaimyninėje šalyje.

Paklaustas apie galimas taikos derybas su Kyjivu, D.Peskovas sakė nematąs „jokių derybų perspektyvų“.

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos taip pat sudavė smūgių pietinėje Chersono srityje, kur Ukrainos pajėgos taip pat pamažu stumiasi pirmyn.

Ji nurodė, kad per praėjusią parą žuvo daugiau kaip 300 ukrainiečių karių ir iki tūkstančio buvo sužeista. Tačiau šios informacijos nepriklausomai patvirtinti nebuvo galima.

Dėl sėkmingo Ukrainos gynybos pajėgų kontrpuolimo Charkivo kryptimi okupantai bando bėgti gilyn į laikinai okupuotas teritorijas. Kai kurie iš jų bando kirsti sieną su Rusijos Federacija ir išvykti į Belgorodo srities teritoriją.

Tai pranešime skelbia Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos skyrius.

Pabėgimo metu okupantai užsiima masiniu grobstymu, krauna į automobilius iš ukrainiečių atimtus generatorius, telefonus, kompiuterius. Užfiksuoti keli mokyklų apiplėšimų atvejai. Iš sporto salių išimamos net prisitraukimų skersiniai ir sporto įranga.

Viename iš kaimų rusų kareiviai pavogė autobusą ir paliko jį už 6 kilometrų. Jame rasti 36 okupantų kūnai.

Vadinamojo „DNR“ padalinių, kurie dar neseniai buvo dislokuoti Iziumo mieste, personalas turėjo trauktis už 60 kilometrų nuo miesto dėl to, kad trūko amunicijos ir degalų papildymo. Jų artimuosius šokiruoja pasakojimai apie puolimą Ukrainoje, nes Rusijos žiniasklaida skelbia priešingą informaciją – apie sėkmingą Rusijos puolimą.

Vyriausiasis Rusijos remiamas pareigūnas pareiškė, kad per pastarąją savaitę, Kyjivui surengus plataus masto puolimą rytuose, Ukrainos kariuomenė aštuonis kartus viršijo Rusijos ir prorusiškų pajėgų skaičių.

„Kalbant apie pajėgas, kurios buvo perduotos Ukrainos kariuomenės kontrpuolimui, jos mūsų karių skaičių viršijo maždaug aštuonis kartus, ne mažiau“, – pirmadienį interviu televizijai „Rossija 24“ sakė vyriausias Rusijos remiamas pareigūnas šiaurės rytinėje Charkivo srityje Vitalijus Gančevas, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

V.Gančevas antrino kitiems Rusijos pareigūnams, bandantiems Maskvos atsitraukimą pateikti kaip sprendimą persigrupuoti toliau nuo fronto linijos.

„Todėl, siekiant išsaugoti mūsų personalą, manau, buvo nuspręsta pasitraukti, persigrupuoti“, – pridūrė jis.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos, savaitgalį pasiekusios didelių laimėjimų rytuose, atkovojo 500 kv. km rusų kontroliuotų teritorijų pietinėje Chersono srityje.

„Išlaisvinome maždaug 500 kvadratinių kilometrų teritorijos“, – sakė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos centro vadovė Natalia Humeniuk, pirmą kartą įvertinusi per pastarąsias dvi savaites pasiektus kontrpuolimo laimėjimus.

Ji pridūrė, kad Vysokopilios, Novovoznesenskės, Bilohirkos, Suchyj Stavoko ir Myroliubivkos gyvenvietės yra visiškai išlaisvintos.

Maskvos primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas savo ruožtu tvirtino, kad situacija mieste yra kontroliuojama.

„Dabar situacija Charkive paprasčiausiai negali pasikartoti, – sakė K.Stremousovas. – Mieste nėra jokios panikos.“

Sekmadienį Ukraina pranešė, kad jos pajėgos šį mėnesį atkovojo daugiau kaip 3 000 kv. km rusų kontroliuotų teritorijų.

Karo studijų institutas pirmadienį įvertino, kad „Ukraina pakreipė įvykių eigą savo naudai, tačiau dabartinis kontrpuolimas karo nesustabdys“.

Pirmadienį, rugsėjo 12 d., 13.11 val. Charkivo mieste ir srityje paskelbtas oro pavojaus signalas. Vietos žiniasklaida praneša, kad prieš tai gyventojai išgirdo sprogimą.

Informaciją apie rusų įvykdytą miesto apšaudymą patvirtino Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas. Jis paragino Charkivo gyventojus apsisaugoti ir likti prieglaudose.

„Okupantai smogė Charkivui. Informacija apie aukas tikslinama. Neignoruokite pavojaus signalų!“ – pranešė jis.

Vėliau O.Synegubovas pridūrė, kad Charkivo miesto Kyjivo rajone įvyko smūgis į kelio dangą. Deja, vienas žmogus žuvo, vienas praeivis buvo sužeistas.

„Charkivo apšaudymas. Masyvus. Smūgis į miesto centrą, nusileidimas Osnovjansko ir Kijevo rajonuose“, – rašė miesto meras Ihoris Terekhovas.

Informacija apie sunaikintus objektus ir aukas tikslinama.

Ukrainiečių kariuomenė pirmadienį pranešė, kad per pastarąją parą atkovojo daugiau kaip 20 gyvenviečių, tęsiantis plataus masto kontrpuolimui.

„Per pastarąsias 24 valandas Ukrainos ginkluotosios pajėgos išstūmė priešą daugiau nei iš 20 gyvenviečių“ ir susigrąžina „visišką jų kontrolę“, – savo pranešime nurodė Ukrainos kariuomenė.

„Atsitraukdami Rusijos kariai paskubomis palieka savo pozicijas ir bėga“, – priduriama pranešime.

Savaitgalį Ukraina paskelbė ir apie kitus savo laimėjimus, įskaitant Iziumo, Kupjansko ir Bakaklijos miestų išvadavimą šalies rytuose.

Kyjivas vėliau pareiškė, kad Rusijos pajėgos tame regione sudavė atsakomųjų smūgių infrastruktūrai.

V. Zelenskis: jokių karinių objektų. Tikslas yra atimti iš žmonių šviesą ir šilumą

Pati Maskva pripažino, kad prarado dalį užimtos teritorijos, o ekspertai sako, kad jei bus patvinti pranešimai apie Kyjivo laimėjimus, Kremliaus karinėms ambicijoms Rytų Ukrainoje būtų suduotas stiprus smūgis.

Sekmadienio vakarą Ukrainos rytuose daug kur buvo dingusi elektra, o šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tai įvyko dėl „Rusijos teroristų“ tyčinių smūgių civilinei infrastruktūrai.

„Visiškas elektros energijos tiekimo nutraukimas Charkivo ir Donecko srityse, dalinis – Zaporižios, Dniepropetrovsko ir Sumų srityse“, – sakoma V.Zelenskio pareiškime, paskelbtame socialiniuose tinkluose.

„Jokių karinių objektų, – pridūrė prezidentas. – Tikslas yra atimti iš žmonių šviesą ir šilumą.“

Ukrainiečių pareigūnai nurodė, kad Rusija smogė jų rajonų elektros perdavimo infrastruktūrai. Vėliau gauta pranešimų, kad elektros tiekimas daugumoje paveiktų vietovių buvo atnaujintas.

Charkivo srityje per Rusijos karių suduotą smūgį elektrinei žuvo vienas darbuotojas, pranešė gubernatorius Olehas Synjehubovas. Jis pridūrė, kad elektros energijos tiekimas buvo iš dalies atnaujintas.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka pareiškė, kad šios Rusijos atakos buvo „nevilties aktas po didžiulių Rusijos nuostolių ir atsitraukimo Rytų Ukrainoje“.

Sekmadienį Rusija sudavė smūgių 15 vietovių, esančių tarp rytinio Kramatorsko miesto iki pietinio Mykolajivo uostamiesčio, pranešė Ukrainos kariuomenė.

Ukrainiečiai anksčiau neteko visos elektros energijos, gaminamos Rusijos kontroliuojamoje Zaporižios atominėje elektrinėje.

Šalies branduolinės energijos agentūra pranešė, kad paskutinis veikęs šios jėgainės reaktorius savaitgalį buvo išjungtas saugumo sumetimais dėl aplink besitęsiančių kautynių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį apkaltino Kyjivą Zaporižios AE – didžiausios Europoje branduolinės jėgainės – apšaudymu. V.Putinas taip pat perspėjo, kad tokie veiksmai gali turėti „katastrofiškų pasekmių“.

Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, komentuodamas prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą dėl neįmanomų derybų su Rusijos Federacija iki karo pabaigos, pareiškė, kad Rusija vis dar reikalauja „visiško Ukrainos pasidavimo savo sąlygomis“. 

Savo „Telegram“ paskyroje D.Medvedevas pareiškė: „Kažkoks tai Zelenskis pasakė, kad nekurs dialogo su tais, kurie skelbia ultimatumus.

Šių metų „ultimatumai“ – vaikų žaidimai prieš reikalavimus ateityje. Ir jis juos žino: visiška Kijevo režimo kapituliacija Rusijos sąlygomis“.

Rugsėjo 10 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad šiuo metu jokios derybos su Rusijos Federacija dėl karo pabaigos nėra įmanomos, nes Rusijos pusė negali suformuluoti adekvačių derybinių pozicijų.

Vokietijos ambasadorė Ukrainoje Anka Feldhusen sakė, kad Berlyną „nudžiugino“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas rytuose ir pietuose.

Tai ji sakė interviu „Radio NV“, rašo „Europejska pravda“.

„Visi mes Berlyne stebėjome ir džiaugėmės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimu rytuose ir pietuose“, – sakė A.Feldhusen.

Tuo pačiu, anot jos, Berlyne dar nesibaigė diskusija dėl galimo vakarietiško tipo tankų tiekimo Ukrainai.

"Ši diskusija tęsiasi. Ne kartą girdėjote mūsų kanclerį sakant, kad dėl šios matematikos jis glaudžiai bendrauja su partneriais – JAV, Didžiąja Britanija, Prancūzija... Tai dar ne diskusijos pabaiga ir tikiuosi, kad ji baigsis sėkmingai bei teigiamai Ukrainai“, – pridūrė A.Feldhusen.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Leopard 2 tankas

Priminsime, kad po rimtų Ukrainos sėkmių susigrąžinant teritorijas Charkivo srityje Vokietijos politinės partijos, ypač koalicinės partnerės, reikalauja iš vyriausybės sustiprinti Ukrainos paramą ginkluote. Visų pirma perduoti „Leopard 2“ ir „Marder BMP“ tankus .

Iki šiol kancleris Olafas Scholzas priešinosi vakarietiško tipo tankų tiekimui Ukrainai, nurodydamas, kad net ir pagrindiniai NATO partneriai tankų netiekia tiesiogiai, o Vokietija pati to daryti nenori.

Anksčiau leidinys „Welt“ pranešė, kad O.Scholzas atmetė Ukrainos premjero Denyso Šmyhalo prašymą dėl papildomos sunkiosios ginkluotės tiekimo. Visų pirma „Leopard 2“ perdavimą.

Per praėjusią parą Ukrainos gynėjai eliminavo apie 300 Rusijos Federacijos karių, sunaikino vieną lėktuvą ir vieną nepilotuojamą orlaivį.

Didžiausius nuostolius Rusija patyrė Kryvyj Riho ir Donecko kryptimis.

Rusų kariuomenės personalo praradimai siekia netoli 53 tūkst. 

Vakarų šalių vyriausybės skatina savo ginklų gamintojus didinti gamybos apimtis, kad būtų papildytos atsargos, smarkiai sumažėjusios aprūpinant ginkluote Ukrainą, kuri jau septintą mėnesį grumiasi su Rusijos agresija.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas praėjusią savaitę paskelbė, kad ilgalaikiai planai, kaip aprūpinti Ukrainą ir atkurti ginklų atsargas, bus svarstomi per šalių sąjungininkių aukšto rango pareigūnų, atsakingų už ginkluotės pirkimus, susitikimą,

„Jie aptars, kaip mūsų gynybos pramonės bazės galėtų geriausiai aprūpinti būsimas Ukrainos pajėgas reikalingais pajėgumais“, – sakė jis Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje vykusiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime. 

Ukrainos gynybos kontaktinę grupę sudaro pusšimtis šalių, remiančių nuo Rusijos agresijos besiginančią šalį. 

Penktadienį Pentagono ginkluotės pirkimo vadovas Billas LaPlante'as pranešė, kad susitikimas įvyks rugsėjo 28 dieną Briuselyje.

„Mūsų tikslas – nuspręsti, kaip galime toliau dirbti kartu, kad padidintume svarbiausių pajėgumų gamybą, išspręstume tiekimo grandinės problemas ir padidintume mūsų sistemų sąveiką“, – Pentagone žurnalistams sakė B.LaPlante'as.

Rusija dėl Ukrainos pajėgų veiksmų patyrė didelį operatyvinį pralaimėjimą – per greitą kontrpuolimą Ukraina atkovojo beveik visą Charkivo sritį.

Ukrainiečiams susigrąžinus Iziumą, baigėsi perspektyva, kad Rusija galėtų pasiekti savo užsibrėžtus tikslus Donecko srityje, kasdieninėje apžvalgoje rašo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

„Iziumo praradimas žlugdo pradinį Rusijos kampanijos planą šiam karo etapui ir užtikrina, kad Rusijos veiksmai Bachmuto link ar aplink Donecko miestą negalės būti lemiami (jei apskritai įvyks)“, – rašoma apžvalgoje.

Ukrainiečių spaudimas Chersone kartu su sparčiu kontrpuolimu Charkive rusams kelia baisią laiko ir erdvės dilemą, rašo analitikai.

Analizėje rašoma, kad dabartiniu kontrpuolimu karas nesibaigs. „Kampanija šiaurės rytų Ukrainoje galiausiai pasieks kulminaciją ir rusai galės atkurti tvirtą gynybos liniją ir galbūt net surengti vietines kontratakas. Ukraina turės pradėti vėlesnes kontrpuolimo operacijas, greičiausiai kelias, kad užbaigtų Rusijos okupuotos teritorijos išlaisvinimą. Tikėtina, kad karas tęsis iki 2023 m.“, – rašoma apžvalgoje.

Analitikai teigia, kad Ukraina pakreipė šio karo eigą savo naudai.

„Tikėtina, kad Kyjivas vis labiau diktuos pagrindinių kovų vietą ir pobūdį, o Rusija vis dažniau pastebės, kad į didėjantį Ukrainos fizinį ir psichologinį spaudimą neadekvačiai reaguoja per viena po kitos vykstančias karines kampanijas, nebent Maskva ras būdą susigrąžinti iniciatyvą“, – rašo analitikai.

Taip pat JAV Karo tyrimų institutas skelbia, kad su Rusijos karu Ukrainoje susiję Rusijos pareigūnai ir kariniai tinklaraštininkai vis dažniau dėl Rusijos nesėkmių fronte kaltina Rusijos gynybos ministeriją.

Charkivo srities kontrpuolimas jau dabar kenkia Kremliaus santykiams su Rusijos gynybos minsiterija ir dar labiau atitolina Vladimirą Putiną nuo aukštesnės karinės vadovybės.

Rusijos pralaimėjimas Charkivo srities mūšyje tik sustiprins viešą kritiką Šoigu ir gynybos ministerijos atžvilgiu, o tai gali lemti personalo pokyčius. 

Kitos instituto įžvalgos: 

• Rugsėjo 11 d. Ukrainos valdžios institucijos išjungė paskutinį veikiantį Zaporižios atominės elektrinės reaktorių.
• Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad Rusijos pajėgos pasitraukia iš pozicijų visoje Charkivo srityje, išskyrus pačius rytus.
• Rusijos kariniai tinklaraštininkai apibrėžė, kad po Rusijos kariuomenės pasitraukimo iš pozicijų Charkovo srities rytuose nauja fronto linija yra Oskilo upė, tekanti nuo Kupjansko iki Izumo.
• Ukrainos pajėgos pasistūmėjo į Vovčanską ir Didįjį Burluką, į pietus nuo tarptautinės sienos.
• Ukrainos pajėgos toliau kovoja poziciniuose mūšiuose ir vykdo smūgius Rusijos kariniams, logistikos ir transporto ištekliams palei pietinę ašį.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas Avdijivkos ir Bachmuto rajonuose.
• Rusijos valdžios institucijos toliau iš įvairių išorės šaltinių traukia kovines pajėgas operacijoms Ukrainoje remti ir stengiasi kompensuoti savanorių trūkumą.
• Sėkmingi pastarojo meto Ukrainos kontrpuolimai tikriausiai prisidėjo prie Rusijos pareiškimo, kad referendumai dėl aneksijos bus atidėti neribotam laikui.

Atsižvelgdama į Ukrainos pažangą, Rusija tikriausiai nurodė išvesti savo karius iš visos okupuotos Charkivo srities į vakarus nuo Oskilo upės, skelbiama Jungtinės Karalystės žvalgybos pranešime.

„Šiame sektoriuje tebėra pavienių pasipriešinimo židinių, tačiau nuo trečiadienio Ukraina atgavo teritoriją, kuri yra bent du kartus didesnė už Didįjį Londoną“, – rašoma pranešime. Didysis Londonas – Anglijos administracinis vienetas sudarytas iš Londono miesto ir ceremoninės grafystės, užimantis 1572 kv. km.

Anot britų žvalgybos, Pietuose, netoli Chersono, Rusijai „tikriausiai sunkiai sekasi per Dniepro upę į fronto liniją perkelti pakankamus rezervus.“

„Improvizuotas plūduriuojantis tiltas, kurį Rusija pradėjo statyti daugiau kaip prieš dvi savaites, tebėra nebaigtas; Ukrainos toliašaudė artilerija dabar tikriausiai taip dažnai smogia į Dniepro perėjas, kad Rusija negali remontuoti sugadintų kelių tiltų“, – rašoma apžvalgoje.

Anot JK žvalgybos, greita Ukrainos sėkmė turi didelę reikšmę bendram Rusijos operaciniam planui.

„Labai tikėtina, kad didžioji dalis pajėgų Ukrainoje yra priversta teikti pirmenybę neatidėliotiniems gynybiniams veiksmams.

Tikėtina, kad ir taip ribotas dislokuotų karių pasitikėjimas Rusijos vyresniąja karine vadovybe dar labiau pablogės“, – rašoma pranešime.

Charkivo srityje atkurta 80% elektros tiekimo, kuris buvo dingęs po raketų smūgių į svarbiausią civilinę infrastruktūrą.

Prezidento kanceliarijos pirmininko pavaduotojas Kyrylo Tymošenko pranešė: "Elektros ir vandens tiekimas mieste ir regione atkurtas 80%. Mes dirbame toliau."

Dieną prieš tai Ukrainos prezidento patarėjas Mykhailo Podolyakas pareiškė, kad „tiesioginiai tyčiniai smūgiai kritinei civilinei infrastruktūrai, ypač didžiausiam Charkivo TPP-5, yra besąlygiška Rusijos terorizmo apraiška ir jos siekis masiškai palikti civilius be šviesos ir šilumos“.

Valstybinė pagalbos tarnyba praneša, kad sekmadienį apie 20 val. rusai paleido dvi raketas į „kritinės infrastruktūros objektą Charkivo Cholodnohirskio rajone, kuris atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant elektros tiekimą regione“, taip pat panašų objektą Chuhivo rajone Slobožanskės gyvenvietės teritorijoje

Charkivo Cholodnohirskio rajone kilo gaisras administracinio pastato įrenginiuose. Pastatas buvo smarkiai apgadintas. Žuvo 2 darbininkai.

Kol atvyko gelbėtojai, gaisro plotas siekė daugiau nei 1000 kvadratinių metrų, o likvidavimo darbuose dalyvavo 12 Valstybinės pagalbos tarnybos operatyvinių padalinių ant tanklaivių, karinės-civilinės administracijos specialistai, komunalinės ir avarinės tarnybos. 
Gaisro plotas Slobožanskės gyvenvietės teritorijoje siekė 70 kvadratinių metrų, nukentėjo 2 žmonės. Gaisras užgesintas 22.15 val.

Apie vidurnaktį į Charkivą pataikė antroji Rusijos Federacijos raketa. Raketa pataikė į trijų aukštų gyvenamąjį pastatą Novobavarskio rajone, kuris buvo sunaikintas. Žuvo 1 žmogus, dar 2 buvo sužeisti. Gaisras nekilo.

Rusų okupantai Svatovėje, Luhansko srityje, paniškai susikrovė daiktus ir pabėgo dėl prie regiono artėjančios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo.

Taip teigiama rugsėjo 12-osios rytą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.

Atsitraukimo metu Rusijos kariai paskubomis krauna daiktus, evakuoja šeimas ir bėga iš savo pozicijų gilyn į laikinai užimtas teritorijas.

„Luhansko srityje Rusijos kariškiai ir jų šeimos paliko Svatovės miestą, iš vietinių gyventojų liko tik vadinamosios „liaudies milicijos“ kariškiai“, – rašoma pranešime.

Kaip pažymėjo Generalinis štabas, rusai iš Charkivo srities Velikiy Burluk ir Dvorichna gyvenviečių grobia vietos gyventojų turtą ir transporto priemones.

Kaip pranešė „UNIAN“, vakar Generalinis štabas pranešė, kad dėl sėkmingo Ukrainos karių kontrpuolimo Charkivo kryptimi Rusijos okupantai palieka savo pozicijas ir su grobiu bėga gilyn į laikinai okupuotas teritorijas arba į Rusiją.

Per naktį Rusijos pajėgos smogė dviem Dniepropetrovsko srities rajonams „Uragan“, „Grad“ raketomis ir sunkiąja artilerija, užfiksuoti sugriovimai.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos pirmininkas Valentinas Rezničenka.

„Rusai nesiliauja apšaudę mūsų miestus ir kaimus... Naktį jie apšaudė Nikopolio ir Kryvyj Riho rajonus iš „Uragan“, „Grad“ ir sunkiosios artilerijos“, – sakė jis.

Ypač Nikopolio rajoną okupantai apšaudė tris kartus, pataikydami į tris bendruomenes – Nikopolio, Marganeco ir Červonohrihorivsko.

„Žuvusiųjų ar sužeistųjų nebuvo. Buvo apgadinti privatūs namai, licėjus ir elektros tinklai. Žalos dydis tikslinamas“, – pridūrė karinės administracijos pirmininkas.

Be to, pasak V.Rezničenkos, priešas smogė Kryvyj Riho rajono Zelenodolskajos bendruomenei, apgadino namus ir dujotiekį, tačiau aukų nebuvo.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos per 24 valandas išstūmė okupantus iš daugiau nei 20 gyvenviečių ir visiškai jas kontroliuoja, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad gynybos pajėgos atrėmė priešo atakas prie Majorskos ir Krasnohorivkos, o mūšiai tęsiasi Mykolajivkos II ir Zaicevės rajonuose.

„Po sėkmingų gynybos pajėgų veiksmų Chersono kryptimi priešas patyrė didelių nuostolių. Turimais duomenimis, 810-oji atskiroji jūrų pėstininkų brigada (nuolatinė dislokacijos vieta Sevastopolis) neteko beveik 85 proc. savo personalo. Likusių karių moralė yra labai žema ir jie masiškai atsisako grįžti į mūšio zoną“, – teigiama ataskaitoje.

Generalinio štabo duomenimis, per pastarąją parą gynybos pajėgoms pavyko išstumti priešą iš daugiau kaip dvidešimties gyvenviečių, todėl dabar jos toliau vykdo visišką kontrolę ir imasi stabilizavimo priemonių.

Gynybos pajėgų lėktuvai sudavė aštuonis smūgius – smogė būrio atramai, šešioms priešo karių ir karinės įrangos koncentracijos vietoms ir vienai priešlėktuvinių raketų sistemai.

Buvo sunaikintas vienas nepilotuojamas orlaivis „Orlan-10“, numušta viena valdomoji raketa X-59, keturios jūrinės valdomosios raketos „Kalibr“ ir penkios iš oro paleidžiamos valdomosios raketos X-101. Patikslinami priešo nuostoliai, susiję su gyvosios jėgos skaičiumi.

Per 24 valandas Rusijos pajėgos prieš Ukrainą surengė 18 raketų ir 39 oro smūgius, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Gynybos pajėgos atrėmė priešo atakas prie kelių gyvenviečių, o Chersono kryptimi Rusijos pajėgos patyrė didelių nuostolių.

„Priešas sutelkia pastangas, kad įtvirtintų Donecko srities teritorijos kontrolę, laikinai užimtų teritorijų kontrolę ir sutrikdytų mūsų karių puolimą tam tikromis kryptimis. Priešas toliau apšaudo mūsų pozicijas, vykdo oro žvalgybą ir bando imtis priemonių, kad atstatytų prarastas pozicijas“, – teigė Generalinis štabas.

Pažymima, kad išlieka tolesnė oro ir raketų smūgių Ukrainoje grėsmė.

„Nukentėjo daugiau kaip 30 gyvenviečių, ypač Kramatorskas, Konstantinovka, Dnipras, Pavlogradas ir Velikomichailovka. Rusai įvykdė dar vieną teroro aktą – raketomis smogė Charkivo šiluminei elektrinei, svarbiam miesto infrastruktūros objektui. Dėl to keliuose regionuose buvo iš dalies nutrauktas elektros energijos tiekimas“, – teigiama ataskaitoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį patvirtino, kad Ukrainos kariai, tęsdami didelio masto kontrpuolimą šalies rytuose, iš Rusijos pajėgų visiškai atkovojo strategiškai svarbų Iziumo miestą.

Kreipdamasis į tautiečius, praėjus 200 dienų nuo Rusijos invazijos pradžios, V.Zelenskis padėkojo ukrainiečių pajėgoms, kurios „išvadavo šimtus mūsų miestų ir kaimų... o neseniai – Balakliją, Iziumą ir Kupjanską“. Jis turėjo omenyje tris svarbius centrus, kurių kontrolę neseniai susigrąžino Kyjivo kariuomenė.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas anksčiau sekmadienį paskelbė, kad nuo kontrpuolimo pradžios anksčiau šį mėnesį iš Rusijos jau atkovota 3 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos.

Pasak stebėtojų, jei pranešimai apie Iziumo išvadavimą bus patvirtinti, Maskvos karinėms ambicijoms Rytų Ukrainoje būtų suduotas stiprus smūgis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, pasitelkę šarvuotus transporterius „Bushmaster“, toliau laisvina Charkivo sritį, tviteryje rašo Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Jis apkeliavo pusę pasaulio, nuo Australijos iki Ukrainos, kad apgintų Laisvę. 2022 m. rugsėjo mėn. „Bushmaster“ dėka Ukrainos kariuomenė pasiekė Oskilo upę ir toliau laisvina Charkivo sritį“, – rašė ministras.

Jis taip pat padėkojo Australijos gynybos ministrui Richardui Marlesui, Ukrainos ambasadoriui Australijoje Vasilijui Myrošničenkai ir australams už paramą Ukrainai.

Per dieną Ukrainos kariškiai šalies pietuose likvidavo dar 40 rusų karių, daug priešo įrangos ir amunicijos sandėlį, feisbuke pranešė Pietų operatyvinės vadovybės atstovas Vladyslavas Nazarovas.

„Padėtis operatyvinėje zonoje išlieka sudėtinga, tačiau kontroliuojama. Priešas vykdo oro žvalgybą, toliau apšaudo mūsų dalinių pozicijas, bando imtis priemonių prarastoms pozicijoms atkurti, manevruoja kariais, imituodamas rezervų atvykimą. Nepasisekus sausumoje, per kovos dieną priešas surengė 19 oro antskrydžių palei kontakto liniją“, – sakė jis.

Pasak V.Nazarovo, per dieną Ukrainos aviacija pietų kryptimi sudavė tris smūgius, o raketų ir artilerijos daliniai atliko 270 šaudymų, kurių metu sunaikino priešo ginklų ir įrangos koncentracijos zoną, elektroninės kovos stotį ir du šaudmenų sandėlius.

„Apibendrinti priešo nuostoliai per kovos dieną – 40 „rašistų“, 4 tankai ir dar 4 šarvuočiai, 3 savaeigės haubicos „Msta-S“, šaudmenų sandėlis Kachovkoje“, – pažymėjo vadovybės atstovas.

Pirmadienio naktį Rusijos pajėgos apšaudė Charkivo Novobavarsko rajoną, apgadino gyvenamąjį namą. Pranešta, kad žuvo žmogus, du - sužeisti.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.

„Apšaudomas Novobavarsko rajonas. Smūgis į gyvenamąjį pastatą. Kol kas nėra informacijos apie aukas ir nuostolius“, – rašė jis.