Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 30, 06:08 Atnaujinta 2022 09 30, 23:59

V.Putinas patvirtino parašu – šiemet į karinę tarnybą Rusijoje bus pašaukta 120 tūkst. žmonių

Penktadienio naktį Vladimiras Putinas parašais paskelbė, kad Chersono ir Zaporižios regionai pripažįstami nepriklausomomis teritorijomis. Penktadienį Kremliuje Rusijos prezidentas dalyvaus naujų teritorijų prijungimo prie Rusijos sutarčių pasirašymo ceremonijoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad jei okupuotos Ukrainos teritorijos bus prijungtos prie Rusijos, jokioms deryboms su Kremliumi vietos nebeliks.
Mobilizuoti Rusijos rezervistai
Mobilizuoti Rusijos rezervistai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Svarbiausios naujienos iš Ukrainos

  • Iš Zaporižios išvykstančiam humanitarinės pagalbos konvojui Rusija smogė raketomis, 23 žmonės žuvo, 28 – sužeisti
  • V.Putinas parašais paskelbė, kad Chersono ir Zaporižios regionai pripažįstami nepriklausomomis teritorijomis
  • Aptiktas ketvirtas nuotėkis iš Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream“
  • Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, Baltarusijoje planuojama dislokuoti 20 tūkst. mobilizuotų asmenų iš Rusijos.
  • Vladimiras Putinas penktadienį Kremliuje dalyvaus naujų teritorijų prijungimo prie Rusijos sutarčių pasirašymo ceremonijoje

Svarbiausias ketvirtadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje
08:38

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Dažais nupurkštas Rusijos konsulatas Niujorke

23:59

Penktadienį raudonais purškiamaisiais dažais buvo apgadintas Rusijos konsulatas Niujorke, praneša agentūra „Agence France-Presse“.

Policijos atstovas spaudai sakė, kad tyrimas dėl incidento tęsiamas ir jokių areštų nebuvo atlikta.

 

V.Zelenskis: mūsų priešo kelias yra aiškus

23:39

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidžiaugė Ukrainos kontrpuolimo sėkme rytuose, nes Kyjivo pajėgos, atrodo, priartėjo prie svarbiausio Lymano miesto, kurį Maskva užėmė pavasarį, susigrąžinimo.

„Mūsų šalies rytuose pasiekta reikšmingų rezultatų. Apie tai jau yra pakankamai viešos informacijos. Visi girdėjo, kas vyksta Lymane, Donecko srityje. Šie žingsniai mums daug reiškia“, – sakė V.Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.

„Turime išlaisvinti visą savo kraštą ir tai bus geriausias įrodymas, kad tarptautinių teisių ir žmogiškųjų vertybių negali pažeisti jokia teroristinė valstybė, net tokia įžūli kaip Rusija“, – pridūrė jis.

V.Zelenskio pasisakymas nuskambėjo po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį oficialiai aneksavo keturis Maskvos valdomus Ukrainos regionus po paskubomis surengtų pseudoeferendumų.

„Mūsų priešo kelias yra... visiškai aiškus – pralaimėjimas, gėda ir pasmerkimas“, – sakė V.Zelenskis.

Rusijos įsigyti iranietiški dronai mūšiuose patyrė daug nesėkmių

23:17

JAV turi įrodymų, kad Irano dronai, kuriuos Rusija naudoja Ukrainoje, patyrė „daugybę nesėkmių“ mūšio lauke, penktadienį per spaudos konferenciją žurnalistams sakė gynybos sekretoriaus pavaduotoja politikai Sasha Baker, rašo CNN.

Jis sakė, kad šie bepiločiai orlaiviai nėra didelis technologinis Rusijos žingsnis konflikte.

Gauti rusų karių skambučių įrašai: „Putinas – kvailys“

22:25

Aleksandras: Mes negalime užimti Kyjivo. Paimam tik kaimus, ir viskas. Nikita: Aplink voliojasi lavonai. Sergejus: Mums buvo duotas įsakymas nužudyti visus, ką pamatom.

Ukrainos sostinė turėjo būti užimta per kelias dienas.

Tačiau prezidento Vladimiro Putino destruktyviam žygiui kliūtimi greitai tapo taktinės klaidos ir įnirtingas Ukrainos pasipriešinimas. Taigi jo pajėgos taip ir liko įstrigusios miesto pakraščiuose.

Apkasuose ir užimtuose namuose aplink Bučą, vakarinį Kyjivo priemiestį, įstrigę Rusijos kariai nepakluso įsakymams ir ėmė iš savo mobiliųjų telefonų neteisėtai skambinti žmonoms, draugėms, draugams ir tėvams, esantiems už šimtų kilometrų nuo fronto linijos.

Jų pokalbių klausėsi ir dar viena ausis: Ukrainos vyriausybės.

„New York Times“ išskirtine teise gavo tūkstančių skambučių, kovo mėnesį perimtų Ukrainos teisėsaugos agentūrų, įrašus.

Plačiau skaitykite čia.

JAV Kongresas patvirtino 12,3 mlrd. dolerių pagalbą Ukrainai

22:08

Penktadienį JAV Kongresas patvirtino 12,3 mlrd. JAV dolerių pagalbą Ukrainai.

Į paketą, kuris buvo patvirtintas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aneksavo keturis Rusijos okupuotus Ukrainos regionus, įtraukta 3 mlrd. dolerių ginklams, reikmenims ir atlyginimams Ukrainos kariuomenei, o prezidentas Joe Bidenas įgalioja Pentagoną perduoti Ukrainai 3,7 mlrd. dolerių vertės ginklų ir kitos technikos.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas
„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

 

Per ataką prie Zaporižios žuvo mažiausiai 30 žmonių

21:37

Penktadienio rytą Rusijos kariai raketomis apšaudė civilinį humanitarinį konvojų prie išvažiavimo iš Zaporižios.

Naujausiais duomenimis, per ataką žuvo mažiausiai 30 žmonių, dar 80 buvo sužeista, skelbia UNIAN.

D.Medvedevas toliau plūstasi „Telegram“ tinkle

21:16

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas mano, kad Ukrainos įstojimas į NATO paspartins Trečiojo pasaulinio karo pradžią.

„Zelenskis nori kuo greičiau įstoti į NATO. Tai puiki idėja. Šiaurės Atlanto aljansas tik prašo paspartinti Trečiojo pasaulinio karo pradžią“, – rašoma jo paskelbtoje žinutėje „Telegram“ tinkle.

Kada Rusijos režimą ištiks krachas? L.Kasčiūnas įvardija kelis galimus scenarijus

21:13

Nors Ukrainą užpuolusi Rusija akivaizdžiai patiria rimtų sunkumų, ji neatsitraukia. Šalyje vyksta šiokie tokie protestai prieš paskelbtą mobilizaciją, dalis žmonių bėga svetur. Vis dėlto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno nuomone, tai, kas dabar vyksta Rusijos visuomenėje, dar nėra tie procesai, kurie galėtų išjudinti režimą.

Kai kuriose Vakarų šalyse jau esama socialinių įtampų. L.Kasčiūnas atkreipė dėmesį į neseniai daug Ukrainai padedančioje Čekijoje vykusį protestą, rafinuotai apgalvotu šūkiu: „Daugiau ne dėl Ukrainos, o dėl savo žmonių.“

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas

Apie panašius dalykus, ypač sudėtingėjant situacijai, įspėjama ir Lietuvoje.

„Matyt, tokio naratyvo mes girdėsime ir daugiau. Kažkas turbūt politiškai bandys naudotis – nebūtinai tos partijos, kurios yra Seime. Gal kažkurios, kurios bandys ateiti iš už Seimo ribų – įvairūs judėjimai gali atsirasti ir panašiai.

Čia yra iššūkis. Ir, be abejo, žiema bus nelengva. Rusija gali tuo pasinaudoti“, – laidai „15/15“ sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Plačiau skaitykite čia.

ES pristatė griežtesnius reikalavimus dėl vizų išdavimo rusams

20:56

Europos Sąjunga penktadienį pristatė griežtesnius reikalavimus dėl vizų išdavimo rusams, sudarysiančius sudėtingų, o kai kuriems net neįmanomų kliūčių jiems atvykti į bloką.

Išimtys numatytos tik norintiesiems atvykti dėl humanitarinių priežasčių.

Toks žingsnis žengtas tūkstančiams žmonių pabėgus iš Rusijos, daugiausia į ES nepriklausančias kaimynines šalis, jiems bandant išvengti dalinės mobilizacijos karui Ukrainoje, apie kurią anksčiau šį mėnesį paskelbė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas.

ES valstybių narių nuomonės dėl to, kaip elgtis su šaukimo į Rusijos kariuomenę vengiančiais asmenimis, išsiskyrė: rytinės bloko narės, besiribojančios su Rusija, laikosi griežtos pozicijos, o kitos, pavyzdžiui, Vokietija, siūlo rusams galimą prieglobstį.

Europos Komisijos pateiktose atnaujintose gairėse numatyta, kad trumpalaikių Šengeno vizų prašantys rusai bus tikrinami daug griežčiau, o jų paraiškų nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau.

Europos sienų apsaugos pareigūnai taip pat turėtų daugiau galimybių iš naujo įvertinti jau išduotas vizas ir, esant būtinybei, jas panaikinti.

Pakeitimai pristatyti po to, kai su Rusija besiribojančios ES valstybės narės paragino visiškai uždrausti vizų rusams išdavimą.

Plačiau skaitykite čia.

V.Putinas patvirtino parašu – šiemet į karinę tarnybą Rusijoje bus pašaukta 120 tūkst. žmonių

20:40

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl rudeninio šaukimo į karinę tarnybą – į ją bus pašaukta 120 tūkst. žmonių.

Oficialiame Rusijos Federacijos teisinės informacijos interneto portale, kaip rašo pravda.ua, nurodoma, kad nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. į karinę tarnybą Rusija pašauks 120 tūkst. žmonių.

Tai Rusijos Federacijos piliečiai nuo 18 iki 27 metų, kurie nėra rezerve ir kuriems pagal Rusijos įstatymus taikoma karinė tarnyba.

Be to, pagal šį dokumentą nuo spalio 1 d. kariai, jūreiviai, seržantai ir jaunesnieji karininkai, kurių karinė tarnyba baigėsi, turi būti atleisti iš karinės tarnybos.

Dekretas įsigalioja jo oficialaus paskelbimo dieną.

A.Blinkenas: V.Putino kaltinimai dėl „Nord Stream“ nuotėkių – absurdiški

20:13

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį „absurdišku“ ir „piktinančiu“ pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginį apie dujotiekių „Nord Stream“ nuotėkius sukėlusį tariamą Vakarų sabotažą.

„Tikrai neturiu ką atsakyti į absurdišką prezidento Putino kaltinimą, kad mes, kiti partneriai ar sąjungininkai yra kaip nors už tai atsakingi“, – sakė A.Blinkenas ir pasmerkė Maskvos „piktinančias dezinformacijos kampanijas“.

Po anksčiau šią savaitę pasirodžiusių pranešimų apie povandeninius sprogimus, NATO ir Europos Sąjungos laikomus sabotažo aktu, ketvirtadienį buvo aptiktas ketvirtas nuotėkis iš Baltijos jūros dugnu nutiestų vamzdynų.

V.Putinas anksčiau penktadienį apkaltino Vakarus organizavus sprogimus, sukėlusius nuotėkius „Nord Stream“ dujotiekiuose, jungiančiuose Rusiją ir Europą.

„Vakarams nepakanka sankcijų, jie perėjo prie sabotažo. Neįtikėtina, bet tai faktas!“ – sakė V.Putinas per televiziją transliuotoje kalboje Kremliuje, kur surengta ceremonija, skirta aneksuoti keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.

„Organizuodami sprogimus tarptautiniuose dujotiekiuose „Nord Stream“, nutiestuose Baltijos jūros dugnu, jie faktiškai pradėjo griauti Europos energetikos infrastruktūrą“, – sakė V.Putinas.

„Visiems aišku, kam tai naudinga“, – nedetalizuodamas pridūrė Kremliaus šeimininkas.

Tiek Maskva, tiek Vašingtonas neigia kaip nors prisidėję prie šio incidento.

Vėliau penktadienį JT Saugumo Taryba rengs posėdį, kuriame aptars nuotėkius iš dujotiekių.

„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ tapo politinės įtampos objektais, Kremliui vasarį pasiuntus karius į Ukrainą.

Įtariama, kad Rusija keršydama už Vakarų šalių jai įvestas sankcijas nutraukė gamtinių dujų tiekimą Europai, tačiau abiejuose dujotiekiuose, nors jie ir neveikė, tebebuvo dujų.

NATO: durys Ukrainai atviros, bet dėmesys sutelktas į paramą priešintis Rusijos invazijai

20:03

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Ukrainai prisijungti prie Aljanso durys yra atviros, tačiau pabrėžė, kad dabar pagrindinis dėmesys skiriamas pastangoms remti Ukrainos pasipriešinimą Rusijos invazijai.

„Kiekviena demokratinė Europos valstybė turi teisę kreiptis dėl narystės NATO, o NATO sąjungininkai gerbia šią teisę. Ir mes ne kartą kartojome, kad NATO durys lieka atviros. Ir tai įrodėme per pastaruosius metus“, – sakė J.Stoltenbergas per spaudos konferenciją Briuselyje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

„NATO sąjungininkai, susitikę NATO viršūnių susitikime Madride, taip pat labai aiškiai pareiškė, kad mes palaikome Ukrainos teisę pasirinkti savo kelią, nuspręsti, kurių saugumo mechanizmų dalimi ji nori būti. Sprendimas dėl narystės turi būti patvirtintas visų 30 sąjungininkų; tokius sprendimus priimame bendru sutarimu“, – sakė Aljanso vadovas.

„Dabar mūsų dėmesys sutelktas į neatidėliotinos paramos Ukrainai teikimą, kad padėtume Ukrainai apsiginti nuo žiaurios Rusijos invazijos. Čia yra sutelktas pagrindinis NATO sąjungininkų dėmesys ir pagrindinės pastangos“, – pabrėžė J.Stoltenbergas.

Anksčiau penktadienį Rusija per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė prašantis paspartintos procedūros dėl narystės NATO.

Plačiau skaitykite čia.

Kultūros ministras Meksikoje paskelbė deklaraciją, reikalaujančią Rusiją nutraukti karą

19:44

Kultūros ministras Simonas Kairys Meksikoje paskelbė deklaraciją, kurioje pusšimtis pasaulio šalių reikalauja Rusijos nutraukti karą Ukrainoje.

Deklaracija buvo paskelbta UNESCO pasaulinėje konferencijoje MONDIACULT 2022, penktadienį pranešė Kultūros ministerija.   

Deklaraciją pasirašiusios šalys reikalauja Rusijos tuoj pat baigti karą Ukrainoje, atsitraukti iš suverenios valstybės teritorijos, taip pat sustabdyti daromą didžiulę žalą Ukrainos gamtos, kilnojamam ir nekilnojamam kultūros paveldui.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Simonas Kairys
Lukas Balandis / BNS nuotr./Simonas Kairys

„Negalime tiesiog stebėti, kaip viena šalis bando ištrinti kitos šalies identitetą ir kultūrą. Negalime toleruoti besitęsiančių veiksmų, prieštaraujančių UNESCO Konstitucijai ir mūsų bendroms konvencijoms“, – pabrėžiama deklaracijos tekste, kurį MONDIACULT 2022 dalyviams pristatė Lietuvos kultūros ministras S.Kairys.

Deklaraciją pasirašė 48 pasaulio šalys: Albanija, Andora, Australija, Kanada, Ekvadoras, Gruzija, Gvatemala, Islandija, Japonija, Moldova, Monakas, Juodkalnija, Naujoji Zelandija, Šiaurės Makedonija, Norvegija, Palau, San Marinas, Šveicarija, Ukraina, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija ir Švedija.

Meksikoje vykstanti UNESCO pasaulinė konferencija MONDIACULT 2022 „Kultūros politika ir darnus vystymasis“ – didžiausias pastarųjų dešimtmečių kultūros politikos renginys, suburiantis kultūros ministrus, vyriausybines agentūras ir nevyriausybinį sektorių iš viso pasaulio.

Po paskelbtos aneksijos V.Putinas kreipėsi Raudonojoje aikštėje: šiandien yra tiesos ir teisingumo diena

19:36

Rusija penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo. Po ceremonijos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Raudonoijoje aikštėje kreipėsi į rusus. Kaip rašo britų leidinys „The Guardian“, savo kalboje šią dieną jis vadino „tiesos ir teisingumo diena“.

Plačiau skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

 

G-7 atmeta Rusijos įvykdytą Ukrainos regionų aneksiją

18:50

Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė, kad niekada nepripažins Rusijos įvykdytos dar keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos ir fiktyvių „referendumų“.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos aneksuoti Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionus „yra naujas žemiausias Rusijos įžūlaus tarptautinės teisės nepaisymo taškas“, sakoma ministrų pareiškime.

Rusija penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.

Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. 

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.

Ukraina ketina ir toliau laisvinti okupuotas teritorijas

18:34

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, kad Kyjivui „niekas nesikeičia“ ir kad jis toliau laisvins Rusijos okupuotą teritoriją.

D.Kuleba tviteryje tai paskelbė po to, kai Vladimiras Putinas pasirašė „prisijungimo sutartis“, kuriomis įforminama neteisėta Rusijos įvykdyta keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksija.

D.Kuleba apkaltino Rusijos vadovą bandymu „užgrobti teritorijas, kurių jis net fiziškai nekontroliuoja“.

 

Rusijai aneksavus Ukrainos regionus, Jungtinė Karalystė paskelbė naujas sankcijas

18:21

Jungtinė Karalystė griežtina sankcijas Rusijai po „neteisėtos“ keturių Ukrainos sričių aneksijos, pranešė užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.

Šiomis priemonėmis bus apribota Rusijos prieiga prie pagrindinių Britanijos komercinių ir sandorių paslaugų, taip pat uždrausta eksportuoti į Rusiją beveik 700 prekių grupių, kurios yra labai svarbios gamybos procesams, pranešė JK užsienio reikalų ministerija.

 

JAV smerkia Rusijos įvykdytą okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją

17:53 Atnaujinta: 18:16

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasmerkė „apgaulingą“ Rusijos pareiškimą, kad ji aneksavo keturis Ukrainos regionus, ir sakė, kad Maskva pažeidžia tarptautinę teisę.

„Jungtinės Valstijos smerkia šiandieninį apgaulingą Rusijos bandymą aneksuoti suverenią Ukrainos teritoriją. Rusija pažeidžia tarptautinę teisę, pamina Jungtinių Tautų chartiją ir rodo nepagarbą taikioms tautoms“, – sakoma J.Bideno pareiškime.

„Jungtinės Valstijos visada gerbs tarptautiniu mastu pripažintas Ukrainos sienas. Mes ir toliau remsime Ukrainos pastangas susigrąžinti savo teritorijos kontrolę, stiprindami jos pozicijas kariniu ir diplomatiniu požiūriu, įskaitant 1,1 mlrd. dolerių papildomą saugumo pagalbą, apie kurią JAV paskelbė šią savaitę“, – sakė J.Bidenas.

Jungtinės Valstijos penktadienį taip pat paskelbė naujas „griežtas“ sankcijas Rusijos pareigūnams ir šalies gynybos pramonei.

Rusija penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.

Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. 

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas savo ruožtu pareiškė, kad „Jungtinės Valstijos nedviprasmiškai atmeta nesąžiningą Rusijos bandymą pakeisti tarptautiniu mastu pripažintas Ukrainos sienas“.

„Atsakydamos į tai, Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkės bei partnerės taiko greitas ir griežtas priemones“, – sakė jis.

J.Bideno administracija teigė, kad sankcijos bus taikomos virtinei Rusijos parlamento narių, vyriausybės pareigūnų, jų šeimų narių, taip pat Rusijos kariuomenę aprūpinančioms pramonės šakoms, „įskaitant tarptautinius tiekėjus“.

Be to, JAV paskelbė, kad Didžiojo septyneto (G-7), kuriam be Jungtinių Valstijų priklauso Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Japonija, sąjungininkės remia sankcijų taikymą bet kuriai šaliai, kuri palaiko Kremliaus bandymą prijungti Ukrainos regionus.

„Mes taip pat skelbiame aiškų įspėjimą, kuriam pritaria G-7 lyderiai: reikalausime atsakomybės iš bet kurio asmens, subjekto ar šalies, kurie teikia politinę ar ekonominę paramą neteisėtiems Rusijos bandymams pakeisti Ukrainos teritorijos statusą“, – sakė A.Blinkenas.

V.Zelenskio atsakas V.Putinui: esame pasirengę derėtis su kitu Rusijos prezidentu

17:45

Penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, paskelbęs apie okupuotų Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijų aneksiją, paragino Ukrainą nutraukti ugnį ir sėsti prie derybų stalo, pabrėžęs, kad šios teritorijos visiems laikams jau Rusijos. V.Putinas apkaltino Ukrainą, jog ji vengia derybų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis atsakė, kad Ukraina yra pasirengusi derėtis su Rusija, bet ne su prezidentu V.Putinu.

„Ukraina buvo ir tebėra derybinių pastangų lyderė. Būtent mūsų valstybė visada siūlė Rusijai sutikti sugyventi lygiomis, sąžiningomis, garbingomis ir teisingomis sąlygomis. Akivaizdu, kad su šiuo Rusijos prezidentu tai neįmanoma. Jis nežino, kas yra orumas ir sąžiningumas. Todėl esame pasirengę dialogui su Rusija, tačiau su kitu Rusijos prezidentu“, – savo vaizdo kreipimęsi sakė V.Zelenskis.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

 

JAV skelbia sankcijas Rusijai dėl okupuotų Ukrainos teritorijų aneksijos

17:41

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė naujas „griežtas“ sankcijas Rusijos pareigūnams ir šalies gynybos pramonei, reaguodamos į Kremliaus pareiškimą, kad jis aneksavo keturias okupuotas kaimyninės Ukrainos teritorijas.

„Jungtinės Valstijos Rusijos atžvilgiu skelbia skubias ir griežtas [baudžiamąsias] priemones“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

JAV taip pat paskelbė, kad Didžiojo septyneto (G-7) sąjungininkės remia sankcijų taikymą bet kuriai šaliai, kuri palaiko Kremliaus bandymą prijungti Ukrainos regionus.

M.Podoliakas: Rusijai teks prašyti išleisti karius iš apsupimo, jei Kremliui svarbios jų gyvybės

17:34

Jei Rusijos vadovams rūpi Rusijos karių gyvybės, Rusija turės prašyti apsupto Lymano miesto „katile“ įstrigusiai savo karių grupuotei leisti išeiti. Manoma, kad į apsupimą pateko apie 5,5 tūkst. rusų karių. Tai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Prieš aštuonerius metus Rusijos kariuomenė apsupo mūsų karius prie Ilovaisko. Tada mūsų vaikinai sutiko išeiti be ginklų. Tačiau Rusija sulaužė duotą žodį – kolona buvo sušaudyta. Dabar Rusija turės paprašyti pasitraukti iš Lymano katilo. Žinoma, jei Kremliaus pokylio dalyviams rūpi jų kariai“, – pažymėjo M.Podoliakas.

Ukraina pateikė paraišką dėl greitos narystės NATO

17:15

Po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad Rusija aneksuoja okupuotas Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina pateikė paraišką dėl greitos narystės NATO.

„De facto mes jau nuėjome kelią į NATO.

De facto jau įrodėme, kad esame suderinami su Šiaurės Atlanto aljanso standartais. Jie yra realūs Ukrainai – realūs mūšio lauke ir visais mūsų bendravimo aspektais.

Mes pasitikime vieni kitais, padedame vieni kitiems ir saugome vieni kitus. Būtent tai ir yra Šiaurės Atlanto aljanso esmė.

De facto. Šiandien Ukraina prašo, kad ji būtų de jure. Pagal procedūrą, kuri atitiks mūsų svarbą apsaugoti visą mūsų bendruomenę. Pagreitintai.

Žengiame lemiamą žingsnį pasirašydami Ukrainos prašymą paspartintai prisijungti prie NATO“, – sakė V.Zelenskis.

Vienas esminių Ukrainą užpuolusios Rusijos reikalavimų – jos neutralumas ir atsisakymas siekti narystės NATO.

G.Nausėda: sprendimas aneksuoti Ukrainai priklausančias sritis yra neteisėtas ir niekinis.

16:38

„Šiandien desperacijos apimtas Putino režimas peržengė dar vieną raudoną liniją.

Paskelbtas sprendimas aneksuoti Ukrainai priklausančias Chersono, Donecko, Luhansko ir Zaporižios sritis yra neteisėtas ir niekinis.

Anksčiau ar vėliau Rusija turės už tai sumokėti. Atsakyti reikės ir už Bučą, Irpinę bei Iziumą. Už bėgančių civilių žudynes Kramatorske ir kruviną naujausią ataką prieš humanitarinės pagalbos konvojų Zaporižioje. Ir už branduolinį bei energetinį šantažą taip pat.

Lietuva niekada ir jokiomis aplinkybėmis nepripažins nei suklastotų vadinamųjų „referendumų“ okupuotose srityse, nei jų rezultatų. Krymas, Chersonas, Zaporižia, Doneckas ir Luhanskas yra Ukraina!“, – sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėdą, Rusijai aneksavus okupuotas Ukrainos teritorijas.

ES lyderiai: Bendrija niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Ukrainos regionų aneksijos

16:12

Europos Sąjungos vadovai penktadienį pažadėjo, kad „niekada nepripažins“ Rusijos įvykdytos neteisėtos dar keturių Ukrainos regionų aneksijos, ir apkaltino Kremlių keliant pavojų pasaulio saugumui.

„Griežtai atmetame ir nedviprasmiškai smerkiame Rusijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių aneksiją“, – sakoma 27 šalių vadovų pareiškime.

Ukrainos kariuomenė: rusų grupuotė Lymane baigiama apsupti

16:08

Rusijos grupuotės apsupimas prie Lymano Donecko srityje „yra baigiamojoje stadijoje“. Tai pareiškė Rytų pajėgų grupės atstovas Serhijus Čerevatis. Į apsupimą pateko apie 5,5 tūkst. rusų karių.

„Toliau tęsiamos priemonės, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos kariuomenės apsupimą Lymano kryptyje, o Ukrainos pajėgos kontroliuoja beveik visus logistikos kelius“, – sakė jis.

Ukrainos gynėjai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti Lymano apylinkėse bėgantys rusų okupantai, ir tokį „atsitraukimą“ pavadino „taktiniu persigrupavimu“.

Rusijos atstovai tikina, kad prie Lymano vyksta sunkūs mūšiai, o besiginančiai grupuotei padėti siunčiami rezervai.

V.Putinas: Rusija turi keturis naujus regionus

15:38

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją.

„Žinote, kad Luhansko, Donecko liaudies respublikoje, Chersono ir Zaporižios srityje įvyko referendumai. Žmonės išsakė savo valią“ – savo kalbą pradėjo V.Putinas.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Jis tikino, kad taip „žmonės išreiškė savo valią“. Esą tai jiems suteikia Jungtinių Tautų tarptautiniai dokumentai dėl teisės apsispręsti.

Plačiau skaitykite čia.

Videovaizduose – prie Lymano puolantys ukrainiečiai ir bėgantys rusai

15:35

Svarbiame Ukrainos Lymano mieste apsuptos rusų pajėgos bando ištrūkti iš katilo, į kurį jas uždarė dar vieną žaibišką puolimą surengę ukrainiečiai.

Teigiama, kad apsupta apie 5,5 tūkst. rusų ir separatistų karių.

Iš vaizdo įrašų bei nuotraukų, kurių autentiškumo šiuo metu negalima patikrinti, galima spręsti, kad dalis pajėgų bėga chaotiškai, o dalis rengiasi prasiveržti organizuotai, kolonomis.

Ukrainos pajėgos jau užėmė daugelį aplink Lymaną esančių gyvenviečių bei kaimų bei kontroliuoja kelius, kuriais bando trauktis rusų pajėgos.

Lymanas yra į šiaurę nuo Donecko. Maskva aneksuoja Donecko sritį, nors kontroliuoja tik dalį jos.

Ukrainos pajėgos patvirtino, kad yra prie Lymano slenksčio, ir teigė, kad išlaisvino netoliese esantį Ščurovės kaimą, esantį vos už penkių kilometrų nuo šio miesto.

Daugiau skaitykite čia: Maskvai gresia didelis pralaimėjimas: ukrainiečiai apsupo Lymaną ginančius rusus, šie bandys prasiveržti

ES smerkia „siaubingą Rusijos išpuolį“ prieš humanitarinę vilkstinę Ukrainoje

15:33

Europos Sąjunga penktadienį pasmerkė „siaubingą Rusijos išpuolį“ prieš civilinę humanitarinę vilkstinę pietų Ukrainoje, pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„ES kuo griežčiausiai smerkia šį pasibaisėtiną išpuolį. Atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J.Borrellis.

Per Rusijos smūgius civilių automobilių vilkstinei ties fronto linija pietiniame Zaporižios regione žuvo mažiausiai 25 ir buvo sužeista dar 50 žmonių, paskelbė ukrainiečių pareigūnai, padidindami aukų skaičių nuo 23. Taip pat nurodoma, kad visi žuvusieji yra civiliai.

Maskva pripažino: mobilizuotieji – jau fronte

14:32

Prorusiškos separatistų pajėgos Donecke pranešė, kad į regioną atvyko pirmoji Rusijos mobilizuota piliečių grupė. Mobilizacija buvo paskelbta rugsėjo 21 d., o tai reiškia, kad rusai kovų zonoje atsidūrė vos po savaitės nuo mobilizacijos pradžios. 

Šį separatistų pranešimą paskelbė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Tekste rašoma, kad į frontą atsiųsti mobilizuotieji pradėjo „intensyvaus kovinio rengimo“ kursą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizacija Rusijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizacija Rusijoje

Apie į Donecko regioną atvykusius kariškius nėra jokios informacijos, taip pat nežinoma, ar jie turėjo karinės patirties. Anksčiau ne kartą buvo pranešta, kad karinės registracijos ir šaukimo tarnybos priima ne tik tarnybos patirties turinčius, bet ir niekada kariuomenėje netarnavusius asmenis.

Donecko regione Ukrainos kariuomenė sėkmingai vykdo kontrpuolimą ir išlaisvina teritorijas, kurias šį pavasarį užėmė Rusijos pajėgos ir separatistai. Rusijos šaltiniai praneša, kad gynybai trūksta gyvosios jėgos ir reikia pastiprinimo.

Ketvirtadienį Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos mobilizuoti kariai iš aneksuoto Krymo jau perkelti į Chersono sritį, kur taip pat vyksta aktyvios kovos. Rusijos šaltiniai to nepatvirtino.

ES šalys preliminariai sutarė dėl naujo sankcijų paketo Rusijai

13:55

Europos Sąjungos šalys pasiekė pirminį susitarimą dėl aštuntojo bloko sankcijų Rusijai dėl karo prieš Ukrainą paketo, penktadienį, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Europos Komisija anksčiau šią savaitę pasiūlė įvesti naujas, prieš Rusijos eksportą nukreiptas sankcijas, naftos kainų apribojimą, išplėsti kelionių „juodąjį sąrašą“ ir turto įšaldymą.

Kremlius: reikia patikslinti dviejų okupuotų Ukrainos regionų ribas

13:40

Kremlius penktadienį pareiškė, kad jam dar reikia patikslinti dviejų okupuotų Ukrainos regionų, kuriuos Rusija ketina aneksuoti, bet kurių visiškos kontrolės jos pajėgos neturi, ribas.

„Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rusija pripažįsta 2014 metų ribose. Dėl Chersono ir Zaporižios sričių teritorijų turiu tai patikslinti, dabar negaliu atsakyti į šį klausimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusija vėliau penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksuos keturis okupuotus Ukrainos regionus, pranešė Maskva, prezidentui Vladimirui Putinui pagrasinus, kad šioms teritorijoms „apginti“ jis gali panaudoti branduolinius ginklus.

Rusijos lyderis šiame renginyje turi pasakyti svarbią kalbą.

Aneksijai rengiamasi po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Vakarai šiuos „referendumus“ vadina fiktyviais.

Ketvirtadienio vakarą paskelbtame prezidento dekrete V. Putinas pareiškė pripažįstantis Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono regionų nepriklausomybę, taip atverdamas kelią Maskvai pretenduoti į šias teritorijas.

Vasario pabaigoje Rusija pripažino kitų dviejų regionų, kuriuos ruošiasi aneksuoti – Donecko ir Luhansko – nepriklausomybę.

Rusijos lyderis yra pagrasinęs panaudoti branduolinius ginklus šioms keturioms teritorijoms „ginti“, tačiau tai nesustabdė didelio ukrainiečių kontrpuolimo šalies rytuose ir jų pajėgos jau yra prie Donecko srities Lymano miesto, kurį Maskvos kariuomenė šią vasarą užėmė po kelias savaites vykdyto bombardavimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį šaukia skubų nacionalinio saugumo tarybos posėdį, pranešė jo atstovas spaudai, Kremliui paskelbus aneksijos ceremonijos laiką.

Minimos keturios teritorijos sudaro sausumos koridorių tarp Rusijos ir 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Šie penki regionai kartu sudaro apie 20 proc. Ukrainos, kurios pajėgos pastarosiomis savaitėmis atsikovoja vis daugiau žemių.

D.Pušilinas pripažįsta: Ukrainos pajėgos apsupo Lymaną, atsiėmė Jampilę

12:52 Atnaujinta: 14:24

Ukrainos kariškiai puslankiu apsupo Donecko srities Lymano miestą, pripažino apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vadovas Denisas Pušilinas.

Pasak jo, kelią iš Svatovės ir toliau kontroliuoja sąjungininkų pajėgos, tačiau jis kartais apšaudomas. Jampilės ir Drobyševo gyvenvietės „nėra visiškai kontroliuojamos sąjungininkų pajėgų“, – pridūrė D.Pušilinas.

Anksčiau Rusijos „karo korespondentai“ pranešė, kad Ukrainos pajėgos pralaužė Rusijos gynybą ties Stavkų kaimu, esančiu už 10 kilometrų į šiaurę nuo Lymano, ir atkirto Torskojės-Drobyševo kelią, kuris yra paskutinis Rusijos dalinių, laikančių gynybą į vakarus nuo Lymano, aprūpinimo ir pasitraukimo kelias. Amerikos karo studijų institutas rašė, kad Ukrainos kariuomenė apsupo rusų grupuotę netoli Lymano.

Be to, Ukrainos šaltiniai pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos įžengė į Jampilę.

L.Truss: JK niekada nepripažins Rusijos vykdomos keturių Ukrainos teritorijų aneksijos

12:21

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss penktadienį apkaltino Vladimirą Putiną pažeidus tarptautinę teisę, Rusijai rengiantis oficialiai aneksuoti keturias okupuotas Ukrainos teritorijas.

L.Truss sukritikavo Rusijos vadovą už „aiškią nepagarbą Ukrainos žmonių, kuriems jis teigia, atstovaujantis, gyvybėms“.

„Jungtinė Karalystė niekada neignoruos suverenios šių žmonių valios ir mes niekada nepripažinsime Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionų ne Ukrainos teritorija“, – pabrėžė ji.

„Scanpix“/AP nuotr./Liz Truss
„Scanpix“/AP nuotr./Liz Truss

 

Rusija per ceremoniją Kremliuje aneksuos daugiau Ukrainos teritorijų

12:13

Rusija penktadienį per ceremoniją Kremliuje aneksuos keturis okupuotus Ukrainos regionus, pranešė Maskva, prezidentui Vladimirui Putinui pagrasinus, kad šioms teritorijoms „apginti“ jis gali panaudoti branduolinius ginklus.

Rusijos lyderis šiame renginyje turi pasakyti svarbią kalbą.

Aneksijai rengiamasi po praėjusią savaitę įvykusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Vakarai šiuos „referendumus“ vadina fiktyviais.

Ketvirtadienio vakarą paskelbtame prezidento dekrete V. Putinas pareiškė pripažįstantis Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono regionų nepriklausomybę, atveriančia kelią Maskvai pretenduoti į šias teritorijas.

Vasario pabaigoje Rusija pripažino kitų dviejų regionų, kuriuos ruošiasi aneksuoti – Donecko ir Luhansko – nepriklausomybę.

Rusijos lyderis yra pagrasinęs panaudoti branduolinius ginklus šioms keturioms teritorijoms „ginti“, tačiau tai nesustabdė didelio ukrainiečių kontrpuolimo šalies rytuose ir jų pajėgos jau yra prie Donecko srities Lymano miesto, kurį Maskvos kariuomenė šią vasarą užėmė po kelias savaites vykdyto bombardavimo.

V.Putinas dėl konflikto Ukrainoje kaltina Vakarus ir teigia, kad visus konfliktus buvusios Sovietų Sąjungos šalyse nulėmė jos subyrėjimas.

Kaip žinia, jis yra pareiškęs, kad SSRS žlugimas buvo tragedija, o neseniai kalbėjo, kad Maskva turėtų susigrąžinti įtaką buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį šaukia skubų nacionalinio saugumo tarybos posėdį, pranešė jo atstovas spaudai, Kremliui paskelbus aneksijos ceremonijos laiką.

Minimos keturios teritorijos sudaro sausumos koridorių tarp Rusijos ir 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Šie penki regionai kartu sudaro apie 20 proc. Ukrainos, kurios pajėgos pastarosiomis savaitėmis atsikovoja vis daugiau žemių.

Pietuose Ukrainos pajėgos susigrąžina teritorijas netoli Chersono, o neseniai atgautų kaimų gyventojai pasakojo apie Rusijos okupacijos mėnesius.

„Jie mus apiplėšė ir žemino“, – sakė 72 metų Marija Syžuk iš Vysokopilios kaimo, kur girdėjosi – dažniausiai tolumoje, bet kartais arčiau – abiejų šalių artilerijos šūviai.

Ukrainos pajėgos daro pažangą rytinėje Charkivo srityje ir atkovoja teritorijų Donecke. Kariniai stebėtojai teigia, kad Kyjivo pajėgos priartėjo prie Lymano miesto.

„Nenoriu žudyti žmonių“

Maskvos pajėgos atsako smūgiais palei visą fronto liniją, o pareigūnai Kyjive ketvirtadienį pranešė, kad per Rusijos bombardavimą Dnipropetrovsko srityje žuvo trys žmonės, Donecko srityje – penki. Charkivo srityje buvo sužeisti septyni žmonės.

Kartu su grasinimais panaudoti branduolinius ginklus V.Putinas paskelbė šimtų tūkstančių rusų mobilizaciją Maskvos kariuomenei Ukrainoje sustiprinti. Mobilizacija išprovokavo demonstracijas ir masinį vyrų bėgimą į užsienį.

Suomijos Valimos sienos kirtimo punktą užplūdus bėgantiems rusams, Helsinkis ketvirtadienį paskelbė, kad nuo vidurnakčio uždarys sieną Rusijos piliečiams, turintiems Šengeno zonos turistines vizas.

„Aš vos prasibroviau, nežinau, kaip prasibraus kiti“, – naujienų agentūrai AFP sakė 49 metų rusas Andrejus Stepanovas.

Mongolijos sostinėje Ulan Batore jaunas rusas, bėgantis nuo pirmos Rusijoje po Antrojo pasaulinio karo mobilizacijos, tiesiai paaiškino savo išvykimo priežastį: „Aš nenoriu žudyti žmonių.“

„Buvo labai sunku viską palikti – namus, tėvynę, artimuosius, bet tai geriau nei žudyti žmones“, – AFP sakė dvidešimtmetis vyras, norėjęs likti anonimu.

Tuo metu Baltarusija ruošdamasi priimti 20 tūkst. Rusijos karių tam pritaiko sandėlius, angarus ir apleistus ūkius, ketvirtadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerija.

Ketvirtadienį JAV pažadėjo daugiau lėšų Ukrainai paremti: Senatas priėmė naują 12 mlrd. dolerių (eurų) ekonominės ir karinės pagalbos Ukrainai paketą.

Europos Komisija pasiūlė įvesti naujas, prieš Rusijos eksportą nukreiptas sankcijas, naftos kainų apribojimą, išplėsti kelionių „juodąjį sąrašą“ ir turto įšaldymą.

V.Zelenskis sureagavo į apšaudymą Zaporižioje: kraujo ištroškę niekšai, jūs už tai atsakysite

12:02

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad rusai rugsėjo 30-osios rytą į Zaporižią paleido 16 raketų. Anot jo, priešas siautėja dėl Ukrainos kariuomenės sėkmės fronte ir todėl žudo civilius.

„Teroristinė valstybė apšaudo raketomis civilius Zaporižios, Mykolajivo ir Dnipropetrovsko srities gyventojus. Raketomis ir bepiločiais orlaiviais smogia Ukrainos regionams.

Vien Zaporižioje ir srityje okupantai per vieną rytą paleido 16 raketų! Tai gali padaryti tik visiški teroristai, kuriems civilizuotame pasaulyje neturėtų būti vietos.

Priešas siautėja ir siekia atkeršyti už mūsų tvirtumą ir savo nesėkmes. Jis ciniškai naikina taikius ukrainiečius, nes seniai prarado viską, kas žmogiška.

Kraujo ištroškę niekšai! Jūs tikrai atsakysite. Už kiekvieną prarastą ukrainiečio gyvybę“, – rašė Ukrainos prezidentas. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

 

JAV Senatas priėmė naują 12 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą

11:13

JAV Senatas ketvirtadienį patvirtino naują 12 mlrd. dolerių (eurų) vertės ekonominės ir karinės pagalbos Ukrainai paketą pagal laikiną federalinio biudžeto pratęsimą iki gruodžio mėnesio.

Pagal šią pagalbos priemonę, dėl kurios sutarė abiejų partijų senatoriai, numatyta skirti 3 mlrd. dolerių ginklams, karių aprūpinimui ir atlyginimams. JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat galės nurodyti JAV gynybos departamentui nusiųsti Ukrainai savo ginklų bei karinės technikos už 3,7 mlrd. dolerių.

Be to, Kyjivui skiriama 4,5 mlrd. dolerių, kad jis galėtų palaikyti Ukrainos finansų stabilumą, o vyriausybė veiktų ir teiktų paslaugas Ukrainos žmonėms.

Dėl naujos paramos susitarta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui penktadienį planuojant paskelbti apie Rusijos kariuomenės užimtų Ukrainos teritorijų aneksiją.

„Praėjus septyniems mėnesiams nuo konflikto pradžios visiškai aišku, kad amerikiečių pagalba labai padėjo Ukrainos žmonėms priešintis piktai ir žiauriai Putino agresijai“, – sakė Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras.

„Tačiau kova dar toli gražu nesibaigė ir mes privalome, privalome toliau padėti drąsiems ir narsiems Ukrainos žmonėms“, – sakė jis.

Pagalba Ukrainai yra dalis trumpalaikio federalinio biudžeto pratęsimo po finansinių metų pabaigos rugsėjo 30 dieną, Kongreso partijoms nesusitarus dėl lėšų 2022–2023 finansiniams metams.

Pratęsimas užtikrins vyriausybės darbą iki gruodžio, tačiau pirmiausia jam turi pritarti Atstovų Rūmai, kad jau pirmadienį nebūtų uždarytos kai kurios vyriausybės įstaigos.

Nuo metų pradžios, įskaičiuojant naują paramą, JAV vyriausybė Ukrainai skyrė 65 mlrd. dolerių.

Ukrainos pajėgos apsupo Lymaną ginančią rusų grupuotę

11:12

JAV karo studijų institutas (ISW), apibendrindamas rugsėjo 29 d. įvykius fronte, cituoja daugybę Rusijos „karo tinklaraštininkų“ (kurie remia invaziją ir gauna informaciją iš šaltinių mūšio lauke) pranešimų, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos beveik baigė apsupti Lymano miestą Donecko srityje.

 

Pasak instituto ekspertų, kurie remiasi populiarių Rusijos telegram kanalų duomenimis, Ukrainos kariai pralaužė gynybą ir sugebėjo užblokuoti kelią, kuris buvo paskutinis Lymano srityje veikiančios Rusijos kariuomenės grupuotės aprūpinimo kelias. Korespondentai padėtį regione apibūdina kaip „itin sudėtingą“.

Kitas tinklaraštininkas teigia, kad Ukrainos pajėgos puola Lymaną iš trijų pusių. Šis šaltinis taip pat rašo, kad kelias iš šio miesto į Svatovės miestą yra užblokuotas.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai
„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai

Tuo tarpu Vašingtono Užsienio politikos instituto vyresnysis bendradarbis Robas Lee apie padėtį Limane rašo, kad „kišenė“ „tikriausiai gali žlugti šį vakarą arba rytoj, o tai mestų šešėlį ant pranešimo apie aneksiją“. (R.Lee turi omenyje penktadienį planuojamą pasirašyti sutartį dėl keturių iš dalies okupuotų Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – „prijungimo“ prie Rusijos).

Pasak R.Lee, „Rusija Donbase susiduria su gyvosios  trūkumu ir rezervų stoka“. „Jei ji praras pajėgas Lymano kišenėje, tai gali lemti tolesnį Ukrainos veržimąsi gilyn į Donbasą“, – mano karinis ekspertas.

 

Rusų žiniasklaida: per Ukrainos smūgį Chersone žuvo Maskvos primestas pareigūnas

11:01 Atnaujinta: 14:22

Rusijos kontroliuojamame Ukrainos pietiniame Chersono regione per Kyjivo pajėgų smūgius žuvo vienas Maskvos primestos administracijos pareigūnas, penktadienį pranešė rusų valstybinė naujienų agentūra.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos nuotr./Aleksejus Kateriničevas
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos nuotr./Aleksejus Kateriničevas

„Chersono administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Aleksejus Kateriničevas žuvo dėl ukrainiečių karių raketinės atakos Chersono [miesto] centre“, – remdamasi vietos pareigūnais pranešė „RIA Novosti“. Pranešama, kad raketos pataikė į namą, kuriame jis gyveno.

 

Iš Zaporižios išvykstančiam humanitarinės pagalbos konvojui Rusija smogė raketomis: 25 žuvo

10:14 Atnaujinta: 12:17

Penktadienio rytą Rusijos kariai raketomis apšaudė civilinį humanitarinį konvojų prie išvažiavimo iš Zaporižios.

Apie tai „Telegram“ pranešė Zaporižios OVA pirmininkas Oleksandras Staruchas.

„Žmonės stovėjo eilėse, kad galėtų išvykti į laikinai okupuotą teritoriją pasiimti savo giminaičių, pasiimti pagalbos“, – rašė jis.

Pranešama, kad žuvo 25 žmonės, 62 – ligoninėje. Visi jie – civiliai.

Preliminariais duomenimis, Rusijos kariai į Zaporižią paleido 16 raketų, iš kurių keturios pataikė į automobilių turgaus rajoną ir civilių gyventojų koloną.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenko tai pranešė savo „Telegram“ kanale.

„Rusai toliau naikina ukrainiečius ir mūsų Zaporižios kraštą. Jie tęsia terorą. Jie ir toliau žudo. Preliminariai buvo paleista 16 raketų, naudojant oro gynybos sistemas S-300“, – pabrėžė jis.

Britų žvalgyba: Rusijos kariuomenė susidūrė su dar viena problema

09:46

Tikėtina, kad medicininė pagalba Rusijos koviniams daliniams, kovojantiems prieš Ukrainą, pablogės, teigiama britų žvalgybos ataskaitoje.

Kai kuriems naujai mobilizuotiems Rusijos rezervistams buvo įsakyta įsigyti savo pirmosios pagalbos reikmenis kovinėms operacijoms, patariant, kad moteriškos higienos prekės yra ekonomiškas sprendimas.

Žvalgyba daro išvadą, kad medicininis parengimas ir pirmosios pagalbos žinios yra menki.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Ukrainoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai Ukrainoje

Kai kurie Rusijos kariai gavo savo modernius vakarietiško stiliaus turniketus, tačiau juos prie įrangos pritvirtino kabelių raiščiais – tikriausiai todėl, kad tokios įrangos buvo nedaug arba ją buvo galima pavogti.

„Tai beveik neabejotinai apsunkins arba padarys neįmanomą savalaikį turniketo uždėjimą katastrofiško kraujavimo atveju mūšio lauke“, – teigiama pranešime.

Didžiosios Britanijos žvalgyba pažymi, kad Rusijos karių nepasitikėjimas pakankamomis medicininėmis atsargomis beveik neabejotinai prisideda prie motyvacijos mažėjimo ir nenoro vykdyti puolamąsias operacijas daugelyje Ukrainos padalinių.

Pagalbos prašymas: Ukrainos ministrė kreipėsi į Baltijos šalis, Lenkiją ir Sakartvelą

09:40

Ministro pirmininko pavaduotoja – laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk kreipėsi į Lenkijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Sakartvelo vyriausybes su prašymu nedrausti Krymo totoriams kirsti sieną, praneša „Ukrinform“.

„Okupacinė valdžia Kryme pradėjo nelegalią mobilizaciją. Pradėjo masiškai mobilizuoti Krymo totorius ir kitus Krymo etninius gyventojus, kad jie dalyvautų kare okupantų pusėje. Akivaizdu, kad tokie veiksmai turi genocido požymių. Krymo totoriai ir kt. Ukrainos Krymo vietinės tautos visomis jėgomis stengiasi išvengti mobilizacijos į priešo armiją“, – rašoma pranešime.

Anot jos, totoriai bando išvykti į Ukrainai draugiškas šalis, tačiau Reintegracijos ministeriją pradėjo gauti informaciją, kad Lenkijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Sakartvelo pasieniečiai vietomis atsisako leisti kirsti sieną Krymo tautų atstovams, priversdamos jas grįžti į Krymą arba į Rusiją.

„Kreipiamės į Lenkijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Sakartvelo vyriausybes su prašymu atkreipti dėmesį į nurodytą problemą. Prašome mūsų draugiškas šalis palengvinti Krymo vietinių tautų atstovų išvykimą iš Ukrainos Krymo teritorijos ir iš Rusijos Federacijos teritorijos į trečiąsias šalis. Dabar kaip niekad svarbi tarptautinės bendruomenės Krymo vietinių tautų parama!“ – pabrėžė I.Vereščuk.

Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus

09:26

Rugsėjo 29 dieną rusų okupantai kare prieš Ukrainą prarado 8 bepiločius orlaivius, 2 lėktuvus, sraigtasparnį ir apie 500 karių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas

Didžiausius nuostolius priešas patyrė Kramatorsko ir Donecko kryptimis.

Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 30 d. sudarė maždaug: 59080 karių, 2338 tankus, 4932 šarvuotų kovos mašinas, 264 lėktuvus, 225 sraigtasparnius. 

Rusijai planuojant keturių Ukrainos regionų aneksiją ukrainiečiai tęsia kontrpuolimą

08:49

Rusijai rengiantis aneksuoti keturis Ukrainos regionus, Kyjivo pajėgos baigia išstumti Maskvos kariuomenę iš penktojo ir grasina rusų tiekimo linijoms.

Penktadienį Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionai per ceremoniją Kremliuje bus inkorporuoti į Rusiją, nors to nepripažins dauguma pasaulio valstybių.

Tačiau aneksija neapims Charkivo regiono, į kurį Maskva nusitaikė pačioje vasario 24 dieną pradėtos invazijos pradžioje. Šioje srityje, kur yra daugiausia rusakalbių gyvenamas antras pagal dydį Ukrainos miestas, vykdomas įspūdingas kontrpuolimas.

Ketvirtadienį ukrainiečių tankai ir šarvuočiai laisvai manevravo pramoniniame Kupjansko mieste Charkivo srities rytuose, kažkada buvusiame svarbiu rusų tiekimo centru.

Kupjanske yra smarkiai apgadintas tiltas per Oskilo upę – gamtinį barjerą, kurį atsitraukiančios rusų pajėgos bandė išlaikyti, ir geležinkelio linija, naudota okupacinių pajėgų aprūpinimui.

Nuotr. iš socialinių tinklų/Ukrainos kariai Balaklijoje
Nuotr. iš socialinių tinklų/Ukrainos kariai Balaklijoje

„Tai svarbus geležinkelių centras, jungiantis su Luhansko sritimi ir... Rusijos geležinkelių sistema“, – sakė Kupjansko naujasis ukrainiečių karinis administratorius Andrijus Kanaševyčius.

„Akivaizdu, kad kalbant apie logistiką ir tiekimą, jiems buvo svarbu jį kontroliuoti“, – pridūrė pareigūnas.

Rusijos pajėgos bandė išlaikyti Kupjanską nepaisydamos savo fronto žlugimo prie Charkivo miesto ir atsitraukimo iš teritorijų Ukrainos šiaurės rytuose.

Pakankamai saugus

Rugsėjo 19 dieną vakarinis Oskilo upės krantas buvo ukrainiečių rankose, tačiau vyko artilerijos dvikova, įnirtingai kovota dėl rytiniame krante esančių užstatytų teritorijų.

Ketvirtadienį pirmą kartą miestas buvo pakankamai saugus, kad ugniagesiai ir civiliai savanoriai galėtų per tilto liekanas iš rankų į rankas perdavinėti maisto paketus.

Sugriuvus tilto važiuojamajai daliai, kariai ir civiliai pabėgėliai gali eiti tik išlikusiu pėstiesiems skirtu tilto pakraščiu.

2 tūkst. Jungtinės Karalystės pristatytų maisto davinių dėžių perduoti prireikė dviejų tuzinų vyrų. Perduotos dėžės buvo pakrautos į sunkvežimį ir bus išdalytos neseniai išvaduotose teritorijose rytiniame krante.

Nors miesto centre esančiu tiltu nebegalima važiuoti, Ukrainos pajėgos rado alternatyvų būdą, kaip į rytinį krantą perkelti sunkiąją techniką, įskaitant tankus ir Vakarų tiekiamus šarvuočius.

Tankai ir pėstininkai, nepaisydami retkarčiais atskriedavusių sviedinių, apsaugojo didelę miesto teritoriją, įskaitant vietas, kurios buvo okupuotos septynis mėnesius.

Mūšio metu buvo nutrauktas vandens ir elektros tiekimas, todėl iš Kupjansko išvyko daug civilių gyventojų. A.Kanaševyčiaus duomenimis, Kupjanske liko apie 10–15 proc. gyventojų. Prieš karą jų buvo 27 tūkstančiai.

Dar antradienį Rusijos pajėgos tebebuvo pramoniniame Vuzlovo Kupjansko rajone už penkių kilometrų į pietus nuo tilto.

Ketvirtadienį ukrainiečių šarvuotis ir pėstininkų būrys budėjo prie rajono kultūros centro, o evakuotis pradėję vietos gyventojai sėdo į autobusus.

„Tarsi kalėjimas“

Spartus Kupjansko kritimas pirmosiomis vasarį pradėtos invazijos dienomis sustiprino įtarimus, kad ne visi rusakalbiai regiono gyventojai palaiko Kyjivą.

Tačiau dauguma vietos gyventojų, su kuriais bendravo naujienų agentūra AFP, regis, lengviau atsikvėpė, kai Ukraina juos išlaisvino. Kai kurie žmonės džiūgavo.

30 metų verslininkas Maksimas Korolevskis sakė, kad miestas buvo išduotas.

„Vasario 24 dieną daug žmonių, apie 200 vietinių vaikinų, atvyko į verbavimo centrą, kad galėtų kovoti už Ukrainą. Tačiau vasario 25 dieną priešais šią vietą stovėjo rusų šarvuočiai su Rusijos vėliavomis ir rusų kareiviais. Ką mes galėjome padaryti? Nieko negalėjome padaryti“, – sakė jis.

Vyriškis kaltino buvusį prorusišką miesto merą Genadijų Macegorą ir skundėsi persekiojimu bei kratomis.

„Rusija baudė už kiekvieną proukrainietišką nuomonę, – sakė jis. – Septyni okupacijos mėnesiai buvo tarsi kalėjimas“.

Juodkalnijai išvarius 6 rusų diplomatus, Kremlius uždarė konsulatą

08:37

Juodkalnija, kur vykdomas didelio masto tyrimas dėl įtariamo šnipinėjimo, ketvirtadienį nurodė išvykti šešiems Rusijos diplomatams, o Maskva reaguodama uždarė savo konsulatą šioje Balkanų valstybėje.

Šeši diplomatai, dirbę Rusijos ambasadoje Podgoricoje, persona non grata paskelbti dėl „veiklos, prieštaraujančios Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių“, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Užsienio reikalų ministerija.

Maskva atsakydama „neribotam laikui“ uždarė savo konsulatą Juodkalnijoje, sakoma Rusijos ambasados pareiškime.

Juodkalnijoje anksčiau buvo pradėtas tyrimas dėl šnipinėjimo, pranešė prokuratūra. Vietos žiniasklaida praneša apie ryšius su Rusijos šnipinėjimu.

Policija atliko kratas kelių žmonių namuose, taip pat kitose vietose.

Asmenys, kurių atžvilgiu vyksta tyrimas, įtariami „nusikalstamos organizacijos sukūrimu ir šnipinėjimu“, sakė valstybinės prokuratūros atstovas Vukasas Radonjičius.

Analitikai: V.Putinas prarado pasitikėjimą S.Šoigu, nesilaiko sprendimų priėmimo taisyklių

08:12

Biurokratinės Rusijos dalinės mobilizacijos nesėkmės gali rodyti, kad Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl bendradarbiauja su Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadais, kurie tiesiogiai dalyvauja mūšio lauke. Apie tai rašo JAV Karo studijų institutas.

Tai, kad V.Putinas apėjo standartinę tvarką, pagal kurią komunikacija vyksta per Gynybos ministeriją, rodo, jog neparengti rezervai nedelsiant perkeliami į karštąsias fronto zonas. Nes patys vadai domisi neatidėliotinu pastiprinimu ir mažiau rūpinasi mobilizacijomis, atitinkančiomis standartinę karinę praktiką.

Anot analitikų, tai rodo ir pasitikėjimo Sergejaus Šoigu ministerija praradimą.

„Prieštaringi ir nenuoseklūs Kremliaus pareigūnų ir Rusijos gynybos ministerijos naratyvai apie mobilizacijos procedūras gali rodyti, kad V.Putinas, kaip vyriausiasis vadas, davė skirtingus arba prieštaringus įsakymus“, – sakoma Karo studijų instituto ataskaitoje.

Analitikai pažymi, kad šiuo metu mažai tikėtina, jog Baltarusija tiesiogiai dalyvaus kare Ukrainoje. V.Putinas ir toliau naudoja savo santykius su apsišaukėliu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, kad išnaudotų Baltarusijos žemes Rusijos karinių pajėgų plėtrai, o ne tik jų dalyvavimui kare.

Naktinio smūgio Mykolajive padariniai: jau žinomi aštuoni sužeistieji

07:09

Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (VST) iš griuvėsių ištraukė nuo priešo smūgio nuniokotame gyvenamajame name Mykolajive įstrigusią moterį. Pranešama, kad aštuoni žmonės buvo sužeisti.

Apie tai savo „Telegramoje“ pranešė Mykolajivo srities karinės administracijos pirmininkas Vitalijus Kimas.

„Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba moterį atblokavo. Ji gyva. Aštuoni sužeisti. Deriname gyventojų sąrašus“, – pranešė jis.

Odesa ir Mykolajivas užpulti dronais kamikadzėmis

07:07

Naktį Rusijos pajėgos atakavo Odesos ir Mykolajivo regionus bepiločiais orlaiviais kamikadzėmis, iš kurių du buvo numušti, kai priartėjo prie Odesos.

Apie tai žurnalistams pranešė operatyvinė vadovybė „Pietūs“.

„Priešas atakavo pietinius regionus, pasiųsdamas penkis dronus kamikadzes virš Mykolaji srities ir du – virš Odesos srities. Virš Mykolajivo srities buvo numušti trys dronai „Shahed-136“: vienas jų atakavo administracinį pastatą srities centre, o kitas – svarbų infrastruktūros objektą rajone. Dirba gelbėjimo ir skubios pagalbos tarnybos“, – sakoma pranešime.

Okupantai apšaudė Mykolajivą: nukentėjo gyvenamasis rajonas, žmonės po griuvėsiais

06:24

Šiąnakt rusų okupantai vėl apšaudė Mykolajivą – raketos pataikė į miegamąjį miesto rajoną, pranešė miesto meras Oleksandras Senkevičius ir Mykolajivo karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

„7 sprogimai (bent 2 už miesto ribų). rusų okupantai 2 raketomis atakavo bendrabučio gyvenamąjį rajoną. 1 raketa pataikė į 9 aukštų pastatą, padaryta didelė žala, po griuvėsiais yra žmonių“, – pranešė V.Kimas.

V.Kimo paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti smarki ugnis.

 

Virš jūros netoli Odesos numušti trys dronai kamikadzės

06:21

Šiąnakt į Odesą ir Mykolajivą pataikė Rusijos paleisti Irano bepiločiai kamikadzės, pranešė Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenko.

„Odesos regionas. Priešlėktuvinės gynybos pajėgos virš jūros netoli Odesos numušė 3 nepilotuojamus orlaivius. Danguje vis dar yra priešų bepiločių orlaivių. Vyksta kovinės operacijos“, – pažymėjo jis.

Tarp Južnoukrajinsko ir Voznesensko Mykolajivo srityje įvyko sprogimai

06:19

Tarp Južnoukrajinsko ir Voznesensko Mykolajivo srityje įvyko sprogimai, „Telegram“ pranešė Mykolajivo srities karinės administracijos pirmininkas Vitalijus Kimas.

Jis teigė, kad sprogimus sukėlė Irano bepiločiai lėktuvai „Shahed“, kuriuos Rusijos okupantai naudoja kare prieš Ukrainą.

„1 „Shahedas“ apgadino centre esantį pastatą. 1 „Shahedas“ – infrastruktūrą. Dirba Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba“, – sakė V.Kimas.

Tuo pat metu aukų ar sužeistųjų kol kas nėra. Pasak Mykolajivo mero Oleksandro Senkevičiaus, dronas pataikė į miesto centre esantį pastatą, todėl dabar įvykio vietoje dirba visos atitinkamos tarnybos.

V.Putinas parašais paskelbė, kad Chersono ir Zaporižios regionai pripažįstami nepriklausomomis teritorijomis

06:08

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretus, kuriais Chersono ir Zaporižios regionai pripažįstami nepriklausomomis teritorijomis.

Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė naujienų agentūra „Ria Novosti“.

V.Putino pasirašytas dokumentas
V.Putino pasirašytas dokumentas

„Vadovaudamasis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, pripažindamas ir dar kartą patvirtindamas Jungtinių Tautų Chartijoje įtvirtintą tautų lygybės ir apsisprendimo principą, atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 27 d. vykusiame referendume išreikštą Chersono srities gyventojų valią, nusprendžiu: Pripažinti Chersono srities suverenitetą ir nepriklausomybę“, – rašoma viename iš skelbiamų dokumentų.

V.Putino pasirašytas dokumentas
V.Putino pasirašytas dokumentas

 

Paskutinis atnaujinimas 2022-09-30 06:08

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min