Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 28, 06:07 Atnaujinta 2022 09 28, 23:24

Žvalgybos vadovas: Ukraina ir Rusija derasi dėl apsikeitimo visais belaisviais

Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose baigėsi vadinamieji referendumai dėl prisijungimo prie Rusijos ir antradienio vakarą buvo paskelbti jų rezultatai. Maskva ir jos statytiniai tvirtina, kad absoliuti dauguma okupuotų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių gyventojų nori prisijungti prie Rusijos. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas. Ukrainos valdžios atstovai tvirtina, kad fiktyvių pseudoreferendumų rezultatai neturės jokios įtakos veiksmams mūšio lauke ir siekiams išlaisvinti visą šalies teritoriją.
Ukrainos kariai
Ukrainos kariai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Svarbiausios žinios iš Ukrainos

  • Okupuotoms Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims Maskvos primesta valdžia antradienį jau skelbė pergalę pseudoreferendumuose dėl prisijungimo prie Rusijos: už aneksiją esą pasisakė 87–98 proc. balsavusiųjų
  • Nuotoliniu būdu kalbėdamas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perdavė žinią Vladimirui Putinui: „Rusijai pripažinus šiuos pseudoreferendumus kaip normalius, įgyvendinus vadinamąjį Krymo scenarijų ir dar vieną kartą pabandžius aneksuoti Ukrainos teritoriją, reikš, kad su šiuo Rusijos prezidentu nėra apie ką kalbėti.“
  • Šiuo metu Baltarusijoje vykdomos geležinkelių infrastruktūros patikrinimo priemonės, o tai gali reikšti, kad ruošiamasi priimti karinius ešelonus iš Rusijos
  • Ukrainos pajėgų atkovotoje Charkivo srityje, netoli sienos su Rusija, rasta dar viena įtariama masinė kapavietė
  • Nuo mobilizacijos bėgantys Rusijos gyventojai toliau plūsta į Sakartvelą, Kazachstaną ir kitas šalis. Vien į Kazachstaną per kelias pastarąsias dienas jau atvyko 98 tūkst. Rusijos piliečių

Svarbiausias antradienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

V.Zelenskis dar kartą kreipėsi į rusus: kovokite už tai, kas jums priklauso, ir nelįskite į mūsų žemę

00:09

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino rusus kovoti už savo teises ir gyvybes ir nesikišti į Ukrainos reikalus.

Tai jis pasakė savo tradiciniame vakariniame vaizdo kreipimesi.

„Kalbant apie padėtį fronte, mums viskas aišku. Todėl dar kartą kartoju... Tiems, kurie supranta tik rusų kalbą. Jei norite gyventi – bėkite. Norite gyventi – pasiduokite. Norite gyventi – kovokite gatvėse už savo laisvę. Iš jūsų viskas buvo atimta. O gal kas nors iš jūsų turi naftos platformas? Turite rūmų? Turite vynuogynų? Ar turite jachtų? Arba kokį nors banką? Už ką jūs kovojate?“ – kalbėjo V.Zelenskis.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis
Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad rusai turi už ką kovoti savo šalyje.

„Jūs turite tik paskolas, vakare kažką pavalgyti, o dabar – mobilizacija. Kovokite už savo teises! Nesikiškite į mūsų žemę, mūsų sielą ir kultūrą“, – sakė V.Zelenskis.

Suomija smarkiai apribos Rusijos piliečių teisę atvykti į šalį

00:07

Suomijos vyriausybė gerokai apribos Rusijos piliečių teisę atvykti į šalį kaip turistams arba tranzitu keliaujant į kitas Šengeno erdvės dalis, trečiadienį pareiškė Suomijos vyriausybė.

„Rytoj, ketvirtadienį, rugsėjo 29 d., vyriausybė priims nutarimą, kuriuo bus gerokai apribota Rusijos piliečių teisė atvykti į Suomiją kaip turistams ir naudotis Suomija kaip tranzito šalimi keliaujant į kitas Šengeno erdvės dalis, kaip išsamiau aprašyta nutarime“, – sakoma vyriausybės pareiškime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Automobilių eilė prie pasienio su Suomija
AFP/„Scanpix“ nuotr./Automobilių eilė prie pasienio su Suomija

„Be to, Vyriausybė gavo informaciją apie būdus, kaip sustiprinti Suomijos ir Rusijos sienos kontrolę naudojant pasienio tvorą“, – priduriama jame.

Praėjusį savaitgalį, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus „dalinę mobilizaciją“ Suomijos piliečiams, per Suomijos sausumos sieną atvyko rekordinis skaičius rusų – iš viso per šeštadienį ir sekmadienį atvyko 16 886 rusai, pranešė sienos apsaugos tarnybos tarptautinių reikalų vadovas Matti Pitkaniitty.

Jis pridūrė, kad daugelis iš jų „vyko tranzitu į kitas šalis“.

Suomija su Rusija turi 1 340 km sieną.

Žvalgybos vadovas: Ukraina ir Rusija derasi dėl apsikeitimo visais belaisviais

22:58

Ukraina ir Rusija derasi dėl apsikeitimo visais karo belaisviais.

Pasak Gynybos ministerijos Žvalgybos valdybos viršininko Kyrylo Budanovo, Ukraina toliau derasi dėl apsikeitimo belaisviais, tačiau šis procesas užtrunka ilgai.

Rugsėjo 21 d. įvykusiems 215 karo belaisvių, įskaitant „Azovstal“ gynėjus, mainams buvo rengiamasi du mėnesius, pridūrė K.Budanovas.

Vicepremjerė Iryna Vereščuk anksčiau sakė, kad Rusija šiuo metu laiko 2 500 ukrainiečių karo belaisvių.

Okupantai raketomis atakavo Kryvyj Rihą

22:19 Atnaujinta: 23:23

Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulis pranešė apie raketų ataką prieš miestą.

Tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale.

Dėl atakos Kryvyj Rihe padaryta didelė žala civilinei infrastruktūrai.

„Vakare, apie 20.40 val., priešas atakavo Kryvyj Rihą raketomis. Raketų atakos padariniai: X-59 raketos - viena raketa buvo numušta, kita pataikė į civilinę infrastruktūrą. Žala yra didelė. Šiuo metu vyksta pasekmių šalinimas“, - sakė jis.

O.Vilkulis pridūrė, kad Kryvyj Riho rajone vakare priešas apšaudė didelę Zelenodolsko bendruomenės Kostromką, buvo pažeista elektros perdavimo linija, žmonių aukų nebuvo.

 

Baltieji rūmai: JAV niekuomet nepripažins Rusijos mėginimų aneksuoti Ukrainos teritoriją

21:44

Jungtinės Valstijos niekada nepripažins Rusijos bandymų aneksuoti dalį Ukrainos ir rengia naujas ekonomines sankcijas Maskvai, trečiadienį pareiškė Baltieji rūmai.

„Niekada nepripažinsime šių neteisėtų ir nelegitimių aneksijos bandymų“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

„Kartu su savo sąjungininkais ir partneriais sieksime, kad Rusijai, fiziniams ir juridiniams asmenims Rusijoje ir už jos ribų būtų taikomos papildomos ekonominės“ sankcijos, pridūrė ji.

Maskvos primesti pareigūnai keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono srityse – išvakarėse paskelbė pergalę „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos.

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas. Vakarų šalys pareiškė niekuomet nepripažinsiančios šių „referendumų“ rezultatų.

Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė rusų okupantų atakas 11 gyvenviečių teritorijose

20:58

Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė rusų okupantų atakas 11 gyvenviečių teritorijose, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo feisbuko puslapyje.

„Per šią parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė priešo atakas Zaicevo, Majorsko, Zaliznojės, Otradovkos, Mykolajivkos II, Ozerjanovkos, Pervomajsko, Pobedos, Novomychailivkos, Pavlovkos ir Bezimianojės gyvenviečių rajonuose“, – sakoma pranešime.

Generalinis štabas: smogta rusų vadavietei

20:53

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad buvo smogta keturioms rusų gyvosios jėgos ir technikos koncentracijos vietoms ir dviem rusų okupantų tvirtovėms.

Be to, raketinės pajėgos ir artilerija pataikė į priešo vadavietę ir vieną retransliacijos stotį, rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo feisbuko puslapyje.

„Gynybos pajėgų aviacija, palaikydama antžeminių grupių veiksmus, per dieną smogė dviem priešo tvirtovėms“, – rašoma pranešime.

Sakartvele surengtas protestas prieš išaugusią rusų imigraciją

20:34

Sakartvelo opozicijos šalininkai trečiadienį protestavo prieš „nekontroliuojamą“ migraciją iš Rusijos, beveik padvigubėjusią nuo tada, kai rusų prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie mobilizaciją karui Ukrainoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sakartvele surengtas protestas prieš išaugusią rusų imigraciją
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sakartvele surengtas protestas prieš išaugusią rusų imigraciją

Mojuodami Sakartvelo ir Ukrainos vėliavomis, dešimtys protestuotojų susirinko prie Kazbegio pasienio kontrolės punkto. Šioje vietoje Rusijos piliečiai sieną masiškai kerta nuo praėjusios savaitės, kai buvo paskelbta dalinė mobilizacija.

Mitinge, kurį organizavo provakarietiška opozicinė partija „Droa“, skambėjo Ukrainos himnas ir liaudies dainos.

Demonstrantai laikė plakatus su užrašais „Putinas yra teroristas“ ir „Rusija žudo“.

Plačiau skaitykite čia.

JAV skelbia apie naują 1,1 mlrd. dolerių vertės ginkluotės ir atsargų paketą Ukrainai

20:25

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naują 1,1 mlrd. dolerių (eurų) vertės ginkluotės ir atsargų paketą Ukrainai, skirtą vidutinės trukmės ir ilgalaikiam ukrainiečių pajėgų stiprinimui.

Gynybos departamento pranešime teigiama, kad JAV kariuomenės tiekėjų užsakymų paketą sudaro „Himars“ raketų sistemos ir šaudmenys, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos, radarai ir šarvuotos transporto priemonės.

„Wikipedia“ nuotr./Itin mobili raketinės artilerijos sistema HIMARS
„Wikipedia“ nuotr./Itin mobili raketinės artilerijos sistema HIMARS

Pentagono teigimu, šis paketas yra „daugiametė investicija į svarbiausius pajėgumus, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kovojančios su įsiveržusia Rusijos kariuomene, išliktų tvirtos“.

Priskaičiavus naująjį paketą, bendra JAV karinė pagalba Ukrainai nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę, pasiekė 16,2 mlrd. dolerių (16,7 mlrd. eurų).

Į naują paketą įtraukta dar 18 sistemų „Himars“ – itin tikslaus nutaikymo raketų sistemų, kurias ukrainiečiai nuo birželio veiksmingai naudoja smogdami Rusijos ginklų sandėliams ir vadavietėms toli už fronto linijos.

Taip pat jame numatyta 150 šarvuotų transporto priemonių, 150 taktinių transporto priemonių ginkluotei vilkti, sunkvežimių ir priekabų bei sistemų, padedančių Ukrainai apsisaugoti nuo vis dažniau mūšio lauke Rusijos naudojamų iranietiškų dronų.

Daugiau nei pusė dujų iš „Nord Stream“ nutekėjo į atmosferą

20:04

Danijos energetikos agentūros vadovas Kristofferis Bottzauwas teigia, kad daugiau nei pusė dujų iš pažeistų „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje jau nutekėjo į atmosferą.

Dauguma dujų jau ištekėjo iš vamzdynų, spaudos konferencijoje sakė K.Bottzauwas ir pridūrė, kad tikimasi, jog likęs dujų kiekis nutekės iki sekmadienio.

Danijos gynybos ministras Mortenas Bodskovas anksčiau šiandien sakė, kad prireiks „vienos ar dviejų savaičių“, kol bus galima pradėti pažeistų statinių apžiūrą.

Švedija: penktadienį dėl „Nord Stream“ nuotėkių renkasi JT Saugumo Taryba

19:57

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį susitiks aptarti, kaip įtariama, sabotažo sukeltų „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje nuotėkių, trečiadienį informavo Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde.

„Dabartinė Saugumo Tarybos pirmininkė Prancūzija šiandien mus informavo, kad Rusija paprašė surengti susitikimą dėl „Nord Stream“ nuotėkių ir kad šis susitikimas planuojamas penktadienį“, – spaudos konferencijoje sakė A.Linde.

Švedijos saugumo tarnyba (SAPO) anksčiau trečiadienį pranešė, kad tirs nepaaiškinamus sprogimus ir nuotėkius „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynuose Baltijos jūroje ir pavadino juos „sabotažu sunkinančiomis aplinkybėmis“.

„Cover Images“/„Scanpix“ nuotr./„Nord Stream“ dujų nuotekis
„Cover Images“/„Scanpix“ nuotr./„Nord Stream“ dujų nuotekis

SAPO perėmė tyrimą iš policijos, nes „jis gali būti susijęs su sunkiu nusikaltimu, kuris bent iš dalies gali būti nukreiptas prieš Švedijos interesus“, sakoma jos pareiškime ir priduriama, kad „negalima atmesti, jog už to slypi užsienio galia“.

Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviejuose povandeniniuose dujotiekiuose įvykę nuotėkiai „nėra atsitiktinumas“ – esama požymių, kad tai buvo „tyčinis veiksmas“, trečiadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

JAV su sąjungininkais svarsto naujas sankcijas Rusijai

19:54

Pasak Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės departamento sankcijų koordinavimo skyriaus vadovo Jameso O'Brieno, JAV kartu su sąjungininkais siekia, kad Maskva kuo greičiau patirtų didelių ekonominių nuostolių dėl okupuotuose Ukrainos regionuose surengtų fiktyvių referendumų.

„Bus ir daugiau paketų. Mes rengiame daugiau sankcijų“, – sakė jis, skelbia CNN.

Jis sakė tikintis, kad prezidento Joe Bideno administracijos tempas, kai sankcijos Rusijai skelbiamos vidutiniškai kas šešias savaites, išliks ir toliau.

Pasak jo, Vašingtonas kreips dėmesį į finansų sektorių ir aukštąsias technologijas, ypač į energijos gavybą ir žmogaus teisių pažeidėjus.

„Viskas yra svarstoma“, – sakė jis.

JK sako niekuomet nepripažinsianti Rusijos mėginimų aneksuoti Ukrainos teritoriją

19:24

Jungtinė Karalystė „niekada nepripažins Rusijos bandymų aneksuoti“ Ukrainos teritoriją, trečiadienį po pokalbio su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė britų ministrė pirmininkė Liz Truss.

Dauningo gatvės atstovas spaudai sakė, kad L.Truss pabrėžė, jog Britanija „tvirtai remia [Ukrainą] Rusijos fiktyvių referendumų Ukrainoje akivaizdoje“.

„Premjerė aiškiai pareiškė, kad JK niekada nepripažins Rusijos bandymų aneksuoti suverenią teritoriją. Ji pakartojo, kad Ukraina gali tikėtis Jungtinės Karalystės paramos, kol prezidentas [Vladimiras] Putinas bus nugalėtas“, – nurodė JK vyriausybės atstovas.

Ukraina nustatė penkis rusus, kurie šaudė į civilių automobilius karo pradžioje

18:46

Ukrainos valdžios institucijos teigia nustačiusios penkis Rusijos karius, kurie, kaip įtariama, pirmosiomis karo dienomis Kyjivo regione šaudė į civilių automobilius.

Ukrainos tyrėjų surinktuose vaizdo kamerų įrašuose matyti, kaip Rusijos daliniai šaudo į civilių automobilius keliuose netoli Hostomelio, miesto į šiaurės vakarus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo.

Viename iš klipų automobilis užsidega po to, kai jį apšaudo priešais esančiame miške dislokuoti kariai. Pasak Ukrainos nacionalinės policijos pajėgų vadovo Ihorio Klymenko, automobilio vairuotojas žuvo.

Gilėja „Gazprom“ ginčas su Ukrainos tranzito bendrove, didėja pavojus dujotiekio eksploatacijai

18:05

Rusijos dujų bendrovės „Gazprom“ ir Ukrainos dujotiekio operatoriaus „Naftogaz“ ginčas dėl mokėjimų pagilėjo, todėl gali kilti pavojus vienam iš nedaugelio vis dar veikiančių dujotiekių iš Rusijos į Europą, rašo CNN.

Ginčas susijęs su tranzito mokesčiais už dujas, gabenamas per Ukrainos teritoriją į Vidurio Europą. Po naujausių abiejų bendrovių apsikeitimų nuomonėmis trečiadienį Europoje pakilo didmeninės dujų kainos. 

Trečiadienį paskelbtame pareiškime „Gazprom“ teigė atmetantis visas teisines „Naftogaz“ pretenzijas ir teigė, kad „už paslaugas, kurių nesuteikė Ukrainos šalis, neturėtų būti ir nebus mokama“. 

„Gazprom“ teigė, kad „Naftogaz“ atsisakė vykdyti savo tranzito įsipareigojimus.

Jis taip pat sakė, kad 2019 m. susitarime numatyta, jog visi ginčai turėtų būti sprendžiami Ciuriche, Šveicarijoje - tačiau dėl antirusiškų sankcijų „iš „Gazprom“ buvo atimta pagrindinė teisė į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą“.

Bendrovė „Gazprom“ pareiškė, kad „Naftogaz“ pretenzijas vertina kaip "nedraugišką žingsnį tęsiant Ukrainos bendrovės nesąžiningą elgesį", dėl kurio Rusijos valstybė gali įvesti sankcijas bendrovei "Naftogaz". „Praktiškai tai reikš draudimą, ribojantį „Gazprom“ vykdyti savo įsipareigojimus subjektams, kuriems taikomos sankcijos“.

Bendrovės „Naftogaz“ generalinis direktorius Jurijus Vitrenko atkirto socialiniame tinkle „Twitter“: „Gazprom“ pareiškimas yra dar vienas teisinės valstybės principo nepaisymo ir sąsajų su Rusijos Federacijos vykdomu agresijos karu prieš Ukrainą pavyzdys“.

J.Vitrenko sakė, kad „Naftogaz“ pasinaudojo force majeure aplinkybe dėl tranzito per įvažiavimo punktą Sochanovka, nes jį kontroliuoja Rusijos ginkluotosios pajėgos, ir vietoj to pasiūlė tranzitą per įvažiavimo punktą Sudžą be jokių papildomų išlaidų“.

„Gazprom“ pripažino „Naftogaz“ teisę perduoti ginčus arbitražui. Kai „Naftogaz“ naudojasi šia teise, tai yra tiesiog įprastas naudojimasis sutartine teise, o ne „nedraugiškas veiksmas“.

U.von der Leyen siūlo naują ES sankcijų paketą

17:27

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paskelbė apie dar vieną siūlomų sankcijų Rusijai paketą, kurį ji pateiks 27 valstybėms narėms.

U.Von der Leyen teigia, kad „praėjusią savaitę Rusija, vykdydama mobilizaciją“ ir „fiktyvius referendumus, kuriais neteisėtai bandoma jėga užgrobti žemę ir pakeisti tarptautines sienas“, eskalavo invaziją į Ukrainą iki visiškai naujo lygio.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ursula Von Der Leyen
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ursula Von Der Leyen

ES yra „pasiryžusi priversti Kremlių susimokėti nauju griežtų sankcijų Rusijai paketu“, – sako U.von der Leyen.

Ji siekia dar labiau apriboti prekybą, kad dar labiau izoliuotų ir suvaržytų Rusijos ekonomiką: „Nauju griežtu Rusijos produktų importo draudimu jie nebus įleisti į Europos rinką ir Rusija neteks papildomų 7 mlrd. eurų pajamų.“

ES išplės produktų, kurių negalima eksportuoti į Rusiją, sąrašą, ypač ginklų, orlaivių ir cheminių medžiagų.

Tai „susilpnins jos galimybes modernizuoti“ Rusijos karinę bazę.

U.Von der Leyen taip pat teigia, kad pagal paketą ES piliečiams bus uždrausta dalyvauti Rusijos valstybinių įmonių valdymo organų veikloje: „Rusija neturėtų naudotis ES žiniomis ir patirtimi“.

Rusija prašys sušaukti JT Saugumo Tarybą dėl „Nord Stream“ nuotėkių

17:21

Rusija trečiadienį pareiškė, kad prašys sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą dėl „Nord Stream“ nuotėkių, Maskvai atmetant kaltinimus, kad ji kaip nors prie jų prisidėjo.

„Rusija ketina sušaukti oficialų JT Saugumo Tarybos posėdį dėl provokacijų, susijusių su dujotiekiais „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Plačiau skaitykite čia.

O.Scholzas: Vokietija niekuomet nepripažins pseudoreferendumų rezultatų

16:54

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paskambinęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad Berlynas niekuomet nepripažins Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose surengtų aneksinių referendumų rezultatų.

„Vokietija niekada nepripažins fiktyvių referendumų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionuose, kuriuose neva dauguma pasisakė už prijungimą prie Rusijos, rezultatų“, – V.Zelenskį patikino O. Scholzas, kurį cituoja jo atstovas Steffenas Hebestreitas.

Maskvos primesti pareigūnai teigė pasiekę triuškinančią pergalę išvakarėse pasibaigusiuose pseudoreferendumuose, bet Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.

Iš „Apple“ programėlių parduotuvės pašalintas populiariausias rusiškas soc. tinklas

16:33

„Apple“ iš savo pasaulinės parduotuvės „App Store“ pašalino „iOS“ visas programėles, priklausančias „VK Group“ - tarp jų yra ir didžiausias socialinis tinklas Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje bei Kazachstane „VKontakte“, praneša „The Verge“.

Plačiau skaitykite čia.

123RF.com nuotr./VKontakte
123RF.com nuotr./VKontakte

 

Turkų lyderis: pseudoreferendumai apsunkina pastangas ieškoti diplomatinio sprendimo karui

16:31

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad referendumai dėl aneksijos, kuriuos prokremliška valdžia šią savaitę surengė keturiuose Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose, apsunkina pastangas ieškoti diplomatinio sprendimo karui.

Šie R.T.Erdogano komentarai buvo jo biuro pareiškime, paskelbtame po trečiadienį įvykusio pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Scanpix“/AP nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas
„Scanpix“/AP nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Per pokalbį R.T.Erdoganas taip pat pakartojo, kad Turkija yra pasirengusi „įnešti reikiamą indėlį“, kad karas būtų išspręstas taikiai, ir pasiūlė tarpininkauti arba padėti sukurti demilitarizuotą zoną aplink Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę.

Maskvos primesti pareigūnai teigė pasiekę triuškinančią pergalę išvakarėse pasibaigusiuose pseudoreferendumuose, bet Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.

„Tagesspiegel“: „Nord Stream“ vamzdžiai Baltijos jūroje gali tapti visam laikui netinkami naudoti

16:27

Vokietijos specialiosios tarnybos teigia, kad trys dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ vamzdžiai Baltijos jūroje gali tapti visam laikui netinkami naudoti po tariamų sabotažo veiksmų.

Tai pranešė vokiečių leidinys „Tagesspiegel“, remdamasis šaltiniais vyriausybės sluoksniuose.

Teigiama, kad jei vamzdynai nebus greitai suremontuoti, į juos pateks dideli kiekiai sūraus vandens, kuris sukels koroziją. Kadangi vamzdžių pažeidimai labai dideli, į juos gali patekti itin daug vandens.

Kaip ir Europos Komisija, Vokietijos saugumo institucijos ir federalinė žvalgybos tarnyba BND įtaria sabotažo aktą. Dėl atakos sudėtingumo ekspertai ir Vokietijos vyriausybės sluoksniai mano, kad jį galėjo įvykdyti tik vyriausybės padalinys. Spėjama, kad už to slypi Rusija, tačiau motyvas lieka neaiškus.

Vokietijos žvalgyba dabar atlieka pagrindinį tyrimą, įvertindama palydovines laivų judėjimo nuotraukas prieš sprogimus.

Viena iš teorijų teigia, kad narai galėjo įdėti sprogmenų į du „Nord Stream 1“ vamzdžius ir vieną iš dviejų „Nord Stream 2“ vamzdžių.

Remiantis „Tagesspiegel“ informacija, tiksliniai sprogimai rodo, kad dujų nuotėkis yra didžiulis, todėl slėgio kritimo greitis vamzdžiuose buvo staigus.

Maskva: Rusija neišduos užsienio pasų mobilizuojamiems piliečiams

15:56

Maskva neišduos užsienio pasų karui Ukrainoje mobilizuojamiems rusams, trečiadienį pranešė valstybės informacinis portalas, tvyrant nuogąstavimams, kad bus ribojamas išvykimas iš šalies, iš kurios jau pabėgo dešimtys tūkstančių žmonių.

„Jei pilietis šaukiamas į karinę tarnybą arba gavo šaukimo [į kariuomenę] laišką, jam bus atsisakyta išduoti pasą“, – skelbiama svetainėje.

Pranešime priduriama, kad asmenys, kuriems bus atsisakyta išduoti šį kelionėms į užsienį reikalingą dokumentą, bus informuojami, kiek laiko bus taikoma tokia priemonė.

Prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus mobilizaciją Ukrainoje kariaujančioms Rusijos pajėgoms paremti, dešimtys tūkstančių žmonių pasitraukė į kaimynines šalis, siekdami išvengti šaukimo.

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Daugelis baiminasi, kad šaukiamojo amžiaus vyrams bus uždrausta išvykti iš šalies. Pasirodė pranešimų, kad kai kuriems iš jų jau buvo neleista kirsti sienos.

Tik nedidelė dalis rusų turi specialius pasus, suteikiančius galimybę nuvykti į užsienį.

Rusijos piliečiams taip pat išduodamas „vidaus“ pasas – dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę ir pripažįstamas kai kuriose kaimyninėse buvusiose sovietinėse šalyse.

Minėtame portale neminimi jokie šių dokumentų išdavimo apribojimai.

Su vidaus pasais Rusijos piliečiai gali keliauti į Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną ir Kirgiziją. V.Putinui paskelbus apie dalinę mobilizaciją, daugelis rusų išvyko būtent į šias valstybes.

S.Cichanouskaja: Baltarusijos įtraukimas į karą Ukrainoje prilygtų „politinei savižudybei“

15:29

Viena Baltarusijos opozicijos lyderių Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį pareiškė, kad autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka įvykdytų „politinę savižudybę“, jei įtrauktų šalies kariuomenę į kaimyninėje Ukrainoje Rusijos sukeltą karą.

„Jei jis privers mūsų kariuomenę dalyvauti (kare Ukrainoje), jam tai bus politinė savižudybė“, – sakė S.Cichanouskaja naujienų agentūrai AFP prieš savo kalbą kasmetinėje Jungtinės Karalystės pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos konferencijoje Liverpulyje šiaurės vakarų Anglijoje.

„Net tie žmonės, kurie palaiko jo režimą ir yra Lukašenkos sąjungininkai, yra prieš karą Ukrainoje“, – pridūrė ji.

2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus, kad juos vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas A.Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.

Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą.

Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

Su A.Lukašenka rinkimuose konkuravusi S.Cichanouskaja savo politinę veiklą tęsia iš Vilniaus.

40-metė opozicionierė taip pat pasmerkė „fiktyvius“ referendumus dėl aneksijos, kuriuos prokremliška valdžia šią savaitę surengė keturiuose Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose.

Maskvos primesti pareigūnai teigė pasiekę triuškinančią pergalę, bet Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.

Pasak S.Cichanouskajos, šie balsavimai tėra fiktyvus Kremliaus bandymas „parduoti kažką (Rusijos žmonėms) kaip pergalę“, kuri nesulauks pasaulinio pripažinimo.

„Visi matė, kad Kremliaus kariuomenė nėra tokia galinga, kad karalius yra nuogas. Taigi, nė viena normali šalis nepripažins šio referendumo“, – pridūrė ji.

Tačiau po neseniai nuskambėjusių grasinimų Baltarusijoje ypač sustiprėjo baimė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali panaudoti taktinį branduolinį ginklą aneksuotoms teritorijoms ginti.

S.Cichanouskaja pažymėjo, kad anksčiau šiais metais A.Lukašenka sėkmingai pasinaudojo savo paties surengtu „vadinamuoju referendumu“, kuris suteikė jam teisines galimybes šalyje dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus.

JAV ragina savo piliečius kuo skubiau išvykti iš Rusijos

14:49

JAV ambasada kreipėsi į šalies piliečius, prašydama kuo greičiau išvykti iš Rusijos. Šiuo metu vis dar yra ribotų būdų pasitraukti iš šios valstybės. Likę amerikiečiai buvo raginami nesilankyti Rusijos Federacijos teritorijoje.

Atitinkamas pareiškimas buvo paskelbtas oficialioje JAV ambasados ​​Maskvoje svetainėje.

„JAV piliečiai neturėtų keliauti į Rusiją, o gyvenantys ar keliaujantys Rusijoje turėtų nedelsdami išvykti iš Rusijos, kol išliks ribotos komercinių kelionių galimybės“, – sakoma pranešime.

D.Peskovas įvardino Rusijos minimalų planą kare su Ukraina

13:33

Rusijos Federacijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad net ir po pseudoreferendumo Rusija tęs karą ir siekia užgrobti visą Donecko srities teritoriją.

„Bent jau tai, ką aš jums galiu pasakyti visiškai tiksliai: žinote, kad dar ne visos Donecko liaudies respublikos teritorijos yra išlaisvintos. Mes kalbame apie teritoriją, kuri buvo 2014 m“, – kalbėjo D.Peskovas.

Todėl, anot jo, minimali Maskvos užduotis yra „išlaisvinti visą Donecko liaudies respublikos teritoriją“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

 

Prokremliški lyderiai Luhanske ir Chersone prašo V.Putino aneksuoti šiuos regionus

13:26

Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamo Luhansko regiono lyderis Leonidas Pasečnikas po čia surengto pseudoreferendumo trečiadienį oficialiai paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino aneksuoti šią teritoriją.

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.

Kremliaus remiamas Luhansko „liaudies respublika“ pasiskelbusio separatistų darinio lyderis L.Pasečnikas kreipdamasis į V.Putiną tvirtino, kad Luhansko regiono gyventojus jau aštuonerius metus puola Ukrainos kariuomenė.

Maskvos remiami separatistai didelę Luhansko srities dalį kontroliuoja nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.

„Atsižvelgdamas į respublikos gyventojų sprendimą referendume, prašau jūsų apsvarstyti Luhansko liaudies respublikos paskelbimą Rusijos Federacijos subjektu“, – sakoma separatistų pareigūnų paskelbtame L.Pasečniko pareiškime.

Iškart po L.Pasečniko pranešimo panašų prašymą pateikė Maskvos primestas Ukrainos pietinės Chersono srities vadovas Vladimiras Salda. Chersono regioną Rusijos pajėgos užėmė pradiniu vasario 24-ąją pradėtos invazijos į Ukrainą etapu.

„Mūsų gyventojai padarė istorinį pasirinkimą ir nusprendė tapti dalimi daugiatautės Rusijos Federacijos populiacijos, kur visi žmonės yra lygūs vieni prieš kitus ir prieš įstatymą“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame V.Saldos pareiškime.

Kiek anksčiau Maskvos primesti pareigūnai keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose paskelbė pergalę „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarų šalys pareiškė niekuomet nepripažinsiančios šių „referendumų“ rezultatų.

„Scanpix“/AP nuotr./Luhanskas
„Scanpix“/AP nuotr./Luhanskas

 

O.Scholzas paragino V.Putiną susilaikyti nuo branduolinių ginklų naudojimo

13:16

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną susilaikyti nuo branduolinių ginklų naudojimo kare prieš Ukrainą.

Tai jis pasakė interviu leidiniui „Neuen Osnabrücker Zeitung“.

„Kas žino? Tačiau, kaip ir JAV prezidentas Joe Bidenas, noriu aiškiai pasakyti Rusijai: palikite šią idėją už nugaros!“ – sakė jis, atsakydamas į klausimą apie galimybę Rusijai panaudoti branduolinį ginklą.

Interviu O.Scholzas dalinę Rusijos ginkluotųjų pajėgų mobilizaciją taip pat pavadino „desperacijos aktu ir kiek paniška reakcija į Rusijos ginkluotųjų pajėgų nesėkmes Rytų Ukrainoje“, sukėlusią nemažą ažiotažą šioje šalyje. 

„Vladimiras Putinas galėtų nedelsiant užbaigti šį karą, išvesdamas savo kariuomenę ir pradėdamas derybas su Kyjivu“, – sakė O.Scholzas.

Rusija nori siųsti į mūšius karo akademijos pirmakursius

12:38

Rusijos Federacijoje karinio jūrų laivyno akademijos pirmakursius planuoja siųsti į karą Ukrainoje, prieš tai protestuoja jų tėvai. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.

„Karinių jūrų pajėgų akademijos pirmakursių tėvai protestuoja prieš kariūnų siuntimą į karą“, – pabrėžia žvalgybos agentūra.

Jos duomenimis, Sovietų Sąjungos laivyno admirolo M.G.Kuznecovo vardo karo akademijos karinio rengimo ir mokslo centro Sankt Peterburge pirmakursiai buvo įspėti apie galimybę būti išsiųsti į karą Ukrainoje.

„Po mėnesio mokymų universitete kariai buvo iškeldinti iš kareivinių, kurios buvo perduotos mobilizacijos reikmėms, į pastatą be remonto ir langų, kad būtų išvengta bendravimo su tėvais.

Kursantai yra visą parą stebimi ir saugomi. Jų tėvai kreipėsi į akademijos vadovybę, tačiau jiems buvo atsisakyta susitikti“, – rašoma pranešime.

„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizacija Rusijoje
„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizacija Rusijoje

Tuo pačiu Ukrainos karinė žvalgyba primena, kad Rusijos kariškiai turi galimybę padėti ginklus ir išgelbėti savo sveikatą bei gyvybes.

„Rusams garantuojamas išlaikymas pagal Ženevos konvencijų normas“, – rašoma pranešime.

Norvegija sustiprins savo naftos įrenginių saugumą dėl incidentų „Nord Stream“

11:45

Norvegija, šiuo metu didžiausia dujų tiekėja Europai, ketina sustiprinti savo naftos įrenginių saugumą, kilus įtarimams, kad du povandeniniai gamtinių dujų vamzdynai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ buvo sugadinti per sabotažo aktą. 

„Vyriausybė nusprendė imtis priemonių, kad padidintų infrastruktūros objektų, sausumos terminalų ir platformų saugumą Norvegijos kontinentiniame šelfe“, – sakoma antradienio vakarą paskelbtame Norvegijos energetikos ministro Terje Aasland pranešime. 

Pranešimas buvo paskelbtas po to, kai pirmadienį dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ įvyko trys dujų nuotėkiai, o Švedijos seismologai prieš pat nuotėkius užregistravo du „didžiulius energijos išsiskyrimus“, kuriuos tikriausiai sukėlė sprogimai.

Be to, kelios naftos bendrovės pranešė prieš incidentą aplink savo platformas Norvegijos vandenyse pastebėjusios neidentifikuotus bepiločius orlaivius.

Europos lyderiai mano, kad nuotėkiai atsirado dėl „tyčinio veiksmo“.

Pastebėjus netoli naftos platformų skraidančius dronus, Norvegijos naftos saugos tarnyba kiek anksčiau šią savaitę paragino „visas žemyninio šelfo operatores ir laivybos bendroves „sustiprinti budrumą“, pažymėdama, kad jie gali sukelti avariją ar išpuolį. 

Nerimas sustiprėjo pranešus apie nuotėkius dujotiekiuose „Nord Stream“, jungiančiuose Rusiją su Vokietija Baltijos jūra. 

„Daugelis dalykų gali reikšti, kad tai yra sabotažas“, – pažymėjo T. Aaslandas. 

Prasidėjus karui Ukrainoje, Norvegija tapo pagrindine dujų tiekėja Europai, užėmusi Rusijos vietą. 

Skandinavijos šalis turi didžiulį vamzdynų tinklą, jungiantį ją su žemynu, o ekspertų teigimu, jai kyla sabotažo grėsmė.

Rusijos smūgiai nutraukė elektros tiekimą didelėje Ukrainos Charkivo miesto dalyje

11:44

Rusija praėjusį vakarą raketomis apšaudė antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, kur pataikė į traukinių depą ir nutraukė elektros tiekimą daugiau kaip 18 tūkst. namų ūkių, trečiadienį pranešė pareigūnai.

Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synehubovas sakė, kad Rusijos pajėgos leido raketas S-300. Jos buvo sukurtos kaip priešlėktuviniai ginklai, bet dabar jomis dažnai apšaudoma civilinė infrastruktūra Ukrainos miestuose.

Charkivo srities gelbėjimo tarnyba pranešė, kad sprogimai, kurie miesto centre buvo girdimi maždaug 21 val. (ir Lietuvos laiku), sunaikino vieną elektros transformatorių ir vienas dirbtuves.

Apie aukas nepranešama, bet regiono energijos kompanija nurodė, kad be elektros liko 18,5 tūkst. vartotojų Charkive.

Minėtame traukinių depe naujienų agentūros AFP reporteriai matė, kaip ugniagesiai gesina gaisrą, kilusį po mažiausiai dviejų smūgių, sunaikinusių vieną biurą, dalį bėgių ir du vagonus.

Lygiai prieš savaitę panašus smūgis buvo suduotas netoliese esančiam traukinių depui ir gyvenamiesiems rajonams. Jis pakurstė nuogąstavimus, kad Maskva, siekianti okupuoti Charkivą, taikosi į civilinius objektus.

ES: „Nord Stream“ nuotėkiai atsirado dėl „tyčinio veiksmo“

11:09

Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviejuose Rusijos ir Vokietijos povandeniniuose dujotiekiuose įvykę nuotėkiai „nėra atsitiktinumas“ – esama požymių, kad tai buvo „tyčinis veiksmas“, trečiadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

ES įtaria, kad du povandeniniai gamtinių dujų vamzdynai buvo sugadinti per sabotažo aktą, ir įspėja apie atsakomuosius veiksmus dėl bet kokio išpuolio prieš Europos energetinius tinklus, pareiškime 27 ES šalių narių vardu sakė J.Borrellis.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Dujų nuotekis
AFP/ „Scanpix“ nuotr./Dujų nuotekis

„Bet koks tyčinis Europos energetinės infrastruktūros trikdymas yra visiškai nepriimtinas ir į jį bus ryžtingai ir vieningai reaguojama“, – perspėjo jis.

J.Borrellis paragino ištirti „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ vamzdynų nuotėkius ir sakė: „Visa turima informacija rodo, kad šie nuotėkiai yra tyčinio veiksmo rezultatas.“

„Paremsime bet kokį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kas ir kodėl įvyko, ir imsimės tolesnių veiksmų didindami savo atsparumą energetinio saugumo srityje“, – sakė jis.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis platformoje „Twitter“ parašė, jog, „kaip atrodo, „Nord Stream“ sabotažas yra bandymas toliau destabilizuoti energijos tiekimą ES“.

Jis pridūrė: „Atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn ir bus priversti sumokėti.“

Švedija ir Lenkija jau pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkio iš vamzdynų Baltijos jūroje priežastis – sabotažas. Varšuva teigia, kad kaltininkė tikriausiai yra Rusija, norinti eskaluoti karą Ukrainoje.

„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiai yra strateginė infrastruktūra, jungianti Rusiją su Europa. Nors abu dujotiekiai neveikė, juose buvo dujų, kurios dėl nuotėkio veržiasi į paviršių Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose.

Švedijos seismologai prieš pat nuotėkį užregistravo du „didžiulius energijos išsiskyrimus“, kuriuos tikriausiai sukėlė sprogimai.

Britų žvalgyba: Ukrainos pajėgos juda į priekį mažiausiai dviem kryptimis

10:59

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pamažu žengia į priekį mažiausiai dviem kryptimis nuo Oskil ir Siverskio Doneco upių linijos, pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija. Pastarosiomis dienomis Ukrainos kariai tęsė puolimo operacijas šalies šiaurės rytuose.

„Padaliniai lėtai juda į priekį mažiausiai dviem kryptimis nuo Oskil ir Siverskio Doneco upių linijos, kur pajėgos sutvirtino pozicijas po veržimosi anksčiau šį mėnesį“, – sakoma pranešime.

Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo žvalgyba, Rusija stiprina savo gynybą. Taip daro greičiausiai dėl to, kad Ukrainos dalinių veržimasis dabar kelia grėsmę tam tikroms Luhansko srities dalims.

Taip pat teigiama, kad Chersono srityje tęsiasi sunkios kovos, kur Rusijos ginkluotosios pajėgos dešiniajame Dnipro krante tebėra pažeidžiamos.

„Rusija ir toliau sunkiai veržiasi į priekį netoli Bachmuto Donbase, net jei jos pajėgos patiria didelį spaudimą šiauriniams ir pietiniams flangams. Tikėtina, kad taip yra dėl politinio spaudimo, nes Rusija naudoja pajėgas, kurios kitu atveju galėtų sustiprinti kitus flangus“, – sakoma pranešime.

Kyjivas po pseudoreferendumų ragina reikšmingai didinti karinę pagalbą ukrainiečiams

10:50

Kyjivas trečiadienį paragino Vakarus reikšmingai padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai, Maskvos primestiems pareigūnams keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose paskelbus pergalę „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos.

„Ukraina ragina Europos Sąjungą, NATO ir Didįjį septynetą nedelsiant reikšmingai padidinti spaudimą Rusijai, įskaitant griežtų sankcijų įvedimą, ir reikšmingai padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai“, – sakoma ukrainiečių Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

G.Meloni: Ukraina gali kliautis Italija

10:29

Ukraina gali tikėtis Italijos naujosios vyriausybės paramos, žinutėje ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sakė italų kraštutinių dešiniųjų lyderė Giorgia Meloni.

„Žinote, kad galite kliautis mūsų lojalia parama Ukrainos žmonių laisvės reikalui. Išlikite stiprūs ir išlaikykite tvirtą tikėjimą!“ – vėlai antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ angliškai parašė G.Meloni.

Taip ji atsakė į V.Zelenskio atsiųstą sveikinimą dėl jos partijos „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) istorinės pergalės sekmadienį įvykusiuose visuotiniuose rinkimuose.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Giorgia Meloni
„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Giorgia Meloni

„Vertiname nuolatinę Italijos paramą Ukrainai [jos] kovoje su Rusijos agresija. Kliaujamės vaisinga partneryste su naująja Italijos vyriausybe“, – tviteryje itališkai buvo parašęs V.Zelenskis.

Kadenciją baigiantis Italijos premjeras Mario Draghi buvo vienas tvirčiausių Europos Sąjungos sankcijų Ukrainą užpuolusiai Rusijai rėmėjų, nors jo šalis yra priklausoma nuo rusiškų gamtinių dujų.

Roma taip pat yra nusiuntusi ginklų Ukrainos pajėgoms, kovojančioms su įsiveržusia Rusijos kariuomene.

G.Meloni yra euroskeptikė, bet remia M.Draghi poziciją dėl Ukrainos, nors jos sąjungininkai vyriausybėje, antiimigracinės „Lygos“ (it. Lega) lyderis Matteo Salvini ir buvęs premjeras Silvio Berlusconi, seniai palaiko šiltus santykius su Maskva.

G.Meloni, kuri tikriausiai taps naująja Italijos premjere, taip pat atsakė į Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio sveikinimą.

„Drauge ginkime savo bendras vertybes ir Europos saugumą“, – tviteryje parašė G.Meloni.

„Bloomberg“: po mobilizacijos Rusija tikisi užgrobti Charkivą ir Odesą

10:19

Kremlius vis dar tikisi perimti iniciatyvą mūšio lauke ir po dalinės mobilizacijos vėl perkelti kariuomenę į Charkivą ir Odesą. Apie tai rašo „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais V.Putino administracijoje.

Rusijos pareigūnai pažymėjo, kad neatsisakė savo pradinių ketinimų surengti „specialiąją operaciją“, nepaisant daugybės nesėkmių fronte.

Be to, Kremlius tikisi toliau veržtis į Ukrainą, galbūt užgrobdamas svarbiausius miestus, įskaitant Charkivą ir Odesą. Anot jų, tai „Ukrainai paliks tik dalelę prieškario savęs“.

Po to Maskva esą sutiks su taikos derybomis, kad išlaikytų daugiau užgrobtų teritorijų.

Kartu žurnalistai užsimena, kad tokie planai, švelniai tariant, neatitinka šiandieninės Rusijos pozicijos fronte.

„Mažai tikėtina, kad 300 tūkst. mobilizuotų karių, prastai parengtų ir motyvuotų, sugebės pakeisti situaciją mūšio lauke. Karo analitikai sako, kad jų greičiausiai pakaks tik pristabdyti Ukrainos veržimąsi“, – teigiama straipsnyje.

ES smerkia Rusijos pseudoreferendumų Ukrainoje suklastotus rezultatus

10:00

Europos Sąjunga trečiadienį kaip neteisėtus pasmerkė Rusijos surengtus balsavimus keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose, o jų rezultatus pavadino suklastotais.

„ES smerkia neteisėtų „referendumų“ surengimą ir jų suklastotus rezultatus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Tai dar vienas Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas, sistemingai pažeidinėjant žmogaus teises“, – pabrėžė jis.

Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus

09:42

Per pastarąją parą Rusijos Federacija kare prieš Ukrainą prarado apie 400 karių, vieną lėktuvą, 12 bepiločių orlaivių.

Apie tai skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenys.

Didžiausius nuostolius rusų okupantai patyrė Kramatorsko ir Donecko kryptimis.

Bendri Rusijos Federacijos koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. iki rugsėjo 28 d. sudarė maždaug: 58150 karių, 2312 tankų, 4889 šarvuotas kovos mašinas, 262 lėktuvus, 224 sraigtasparnius. 

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai
„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai

 

Rezervistai jau atvyko: ukrainiečiai apšaudė ką tik mobilizuotų rusų ešeloną

09:17

Okupuotoje Luhansko srities dalyje ešelonas su ką tik mobilizuotais rusais pateko į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių apšaudymą.

Tai paskelbė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Vos prieš savaitę Rusijoje buvo paskelbta dalinė mobilizacija, o pirmieji šauktiniai jau pasiekė frontą. Visų pirma, pastiprinimas atvyko į 1-osios tankų armijos 2-osios motorizuotųjų šaulių divizijos 1-ojo tankų pulko dalinius.

Jie visai nebuvo apmokyti. Kaip ir tie, kurie buvo jėga paimti iš okupuotos Luhansko srities dalies. Tačiau gerų naujienų jiems nėra. Yra mums“, – sakė jis. 

Pasak jo, kalbant apie frontą, reikia orientuotis į situaciją Lymane, „po sėkmės ten sulauksime rezultatų ir Luhansko srityje“.

„Pastarosiomis savaitėmis daug sprogimų už priešo linijų, įskaitant ešeloną su ką tik mobilizuotais rusais“, – pažymėjo S.Haidajus.

Taip pat, jo duomenimis, okupantai telkia medikus į lauko ligonines, nes tiesiog nespėja didelio kiekio sužeistųjų vežti į stacionarias ligonines.

Karas Ukrainoje stabdo buvusio Sovietų Sąjungos bloko valstybių plėtrą

09:13

Sparčiai auganti infliacija ir mažėjantis dujų tiekimas, kurį lėmė Rusijos invazija į Ukrainą, kitais metais stabdys augimą buvusiame Sovietų Sąjungos bloke, trečiadienį paskelbė prognozę Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). 

Bankas sumažino augimo gaires 2023 metams ir skaičiuoja, kad Ukrainos atsigavimas bus daug silpnesnis nei tikėtasi anksčiau. 

Prognozuojama, kad kitais metais banko investicijų zonos ekonomika turėtų augti 3 procentais. 

Anksčiau ERPB prognozavo didesnę – 4,7 proc. – plėtrą regione, apimančiame įvairias šalis – nuo Albanijos iki Lenkijos ir Maroko. 

1991 metais įkurtas ERPB, kurio funkcija yra padėti buvusio sovietinio bloko šalims pereiti prie laisvosios rinkos ekonomikos, vėliau išplėtė savo veiklą, įtraukdamas Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalis. 

„Dėl neigiamų veiksnių, susijusių su aukštomis energijos kainomis, karu Ukrainoje, infliacija ir numatomu sulėtėjimu Vakarų Europoje, kitų metų perspektyvos tampa niūresnės“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė vyriausioji ekonomistė Beata Javorcik. 

Vis dėlto dabar tikimasi, kad regiono augimas 2023 metais sieks 2,3 proc., palyginti su 1,1 proc. ankstesne prognoze, atsižvelgiant į „laikiną“ ūgtelėjimą dėl didelių vartotojų išlaidų po pandemijos.

Nepaisant to, bankas ir toliau atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis ERPB šalių yra labai priklausomos nuo dujų savo energijos poreikiams tenkinti.

„Šie laikai kelia didelį nerimą ERPB regionams ir daugeliui išsivysčiusių ekonomikų“, – pridūrė B.Javorcik. 

„Artėjant žiemai, Rusijos karo prieš Ukrainą ekonominė kaina tampa vis akivaizdesnė su kiekviena diena“, – pridūrė ji.

Pasaulinė infliacija šiais metais išaugo, daugiausia dėl pašokusių naftos, dujų ir maisto kainų, Rusijai vasarį pradėjus puolimą prieš kaimyninę Ukrainą. 

Infliacija ERPB zonoje liepos mėnesį pasiekė 16,5 proc. – aukščiausią lygį nuo 1998-ųjų.

„Gali būti, kad infliacija ERPB regionuose dar nepasiekė piko, nes daugelyje šalių stebimas gamintojų kaštų augimas ir aukštos gamtinių dujų kainos dar nevisiškai atsispindėjo vartotojų kainose“, – pažymėjo analitikė. 

ERPB skaičiuoja, kad Ukrainos ekonomika šiemet susitrauks 30 proc., palyginti su ankstesniais skaičiavimais, o 2023 metais augs 8 procentais. 

Bankas gegužę prognozavo daug didesnį – 25 proc. – atsigavimą kitais metais.

Londone įsikūręs bankas paaiškino, jog tikėjosi, kad Ukrainos atstatymo darbai tokiu metu jau bus pradėti. 

Sankcijų Rusijai poveikis

ERPB pridūrė, kad sankcijų paveikta Rusijos ekonomika kitais metais susitrauks 3 proc., o 2022 metais susitraukimas sieks 5 procentus. 

„Apskritai manome, kad sankcijos poveikis vis stiprės“, – pridūrė B.Javorcik. 

Skolintojas pabrėžė, kad jo prognozės gali būti pablogintos, jei karas Ukrainoje suintensyvėtų arba Rusija toliau mažintų dujų eksportą. 

Jei Maskva nutrauks dujų tiekimą Europai, ERPB šalys taip pat susidurs su didelėmis tiekimo grandinių problemomis. 

„Karo padariniai tampa matomi [ERPB regiono] ekonomikose“, – pridūrė ekonomistė.

„Matome daug aukštesnes energijos kainas, išaugusią infliaciją, o numatomas sulėtėjimas Vakarų Europoje gana stipriai atsilieps eksportui“, – pridūrė ji. 

Analitikai vis dažniau prognozuoja pasaulinę recesiją 2023 metais, centriniams bankams didinant palūkanų normas, kad atvėsintų dešimtmečių aukštumas pasiekusią infliaciją.

JT deklaruoja įsipareigojimą dėl Ukrainos vientisumo ir pripažintų sienų

07:46

Jungtinės Tautos antradienį dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, kai keliose karo draskomos šalies dalyse promaskvietiška valdžia paskelbė pergalę balsavimuose dėl aneksijos, kuriuos tarptautinė bendruomenė pasmerkė kaip fiktyvius.

„Jungtinės Tautos tebėra visiškai įsipareigojusios palaikyti Ukrainos suverenitetą, vienybę, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė generalinio sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos stiprinimo reikalams Rosemary DiCarlo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipdamasis į posėdžio dalyvius vaizdo ryšiu dar kartą pasmerkė paskubomis organizuotus pseudoreferendumus Rusijos okupuotuose Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionuose.

„Okupuotoje Ukrainos teritorijoje labai ciniškai bandoma priversti vyriškos lyties gyventojus mobilizuotis į Rusijos kariuomenę tam, kad jie būtų pasiųsti kovoti prieš savo pačių tėvynę“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, V.Zelenskis perspėjo, kad „aneksija yra toks žingsnis, dėl kurio jis atsiduria vienas prieš visą žmoniją“.

„Dabar reikia aiškaus signalo iš visų pasaulio šalių“, – sakė V.Zelenskis.

Nepaisant V.Zelenskio raginimų, nėra jokių galimybių, kad Saugumo Taryba, kurioje Rusija turi veto teisę, pasiektų vieningą poziciją dėl aneksijos.

Vis dėlto Jungtinės Valstijos ketina pateikti rezoliuciją, smerkiančią „fiktyvius referendumus“, raginančią valstybes nares „nepripažinti jokio pakeisto Ukrainos statuso ir įpareigojančią Rusiją išvesti savo karius iš Ukrainos“, sakė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield.

Kinijos pareiškimai ir balsavimas dėl rezoliucijos bus atidžiai stebimi norint išsiaiškinti, ar nesikeičia jos pozicija Rusijos atžvilgiu. Pekinas dar nėra pasmerkęs Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Mūsų pozicija ir pasiūlymas, kaip vertinti ir spręsti Ukrainos klausimą, yra nuoseklus ir aiškus“, – antradienį sakė Kinijos ambasadorius prie JT Zhang Junas.

„Tai reiškia, kad reikia gerbti visų šalių suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – teigė jis.

Vasario mėnesį, iškart po Maskvos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą, Kinija nusprendė susilaikyti balsuojant dėl šiuos veiksmus smerkiančios rezoliucijos, kurią Rusija vetavo.

Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia leido suprasti, kad Rusija vėl pasinaudos veto teise, ir kritikavo šį žingsnį kaip „Vakarų delegacijų pykčio priepuolius“.

„Referendumai vyko išskirtinai skaidriai, laikantis visų rinkimų normų“, – teigė V.Nebenzia ir pridūrė, kad vienintelis Vakarų tikslas buvo „kiek įmanoma labiau susilpninti Rusiją ir nuleisti jai kraują“.

Rusijos pajėgos į frontą siunčia kriminalinius nusikaltėlius

07:43

Okupacinės pajėgos į karinius dalinius priima asmenis, nuteistus už kriminalinius nusikaltimus ir asmenis, kuriems nebuvo surengti jokie mokymai.

Apie tai savo pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Į Rusijos okupacinę kariuomenę pradėta priimti dalinės mobilizacijos būdu pašauktus karius. Jiems nebuvo surengta jokių mokymų. Taip pat Rusijos Federacijos karinė-politinė vadovybė kartu su daline mobilizacija tęsia vadinamosios „savimobilizacijos“ priemones. Į dalinius, kurie jau kovoja Ukrainoje, atvyko asmenys, nuteisti už kriminalinius nusikaltimus“, – teigiama paskelbtame pranešime.

 

V.Zelenskis Jungtinėms Tautoms: Kyjivas nesiderės su Maskva po pseudoreferendumų

07:22

Kyjivas negalės derėtis su Rusija po Maskvos organizuotų „referendumų“ dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos, antradienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Tai, kad Rusija šiuos pseudoreferendumus pripažįsta „normaliais“, įgyvendina vadinamąjį Krymo scenarijų ir vėl bando aneksuoti Ukrainos teritorijas, reiškia, kad nėra apie ką kalbėti su dabartiniu Rusijos prezidentu“, – sakė V.Zelenskis vaizdo pareiškime.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis
Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

„Matant visam pasauliui, Rusija okupuotoje Ukrainos teritorijoje vykdo visišką farsą, vadinamą „referendumu“, – sakė jis.

„Žmonės prieš kulkosvaidžius verčiami pildyti popierius televizijos nuotraukai. Pseudoreferendumų tariamų rezultatų skaičiai buvo surašyti iš anksto“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad „grasinimai panaudoti branduolinius ginklus tapo nuolatiniu Rusijos pareigūnų ir propagandistų naratyvu“.

Prorusiški pareigūnai Ukrainoje skelbia pergalę pseudoreferendumuose

06:58

Keturių Maskvos okupuotų Ukrainos regionų pareigūnai antradienį paskelbė pergalę pseudoreferendumuose dėl susijungimo su Rusija, tarptautinei bendruomenei pasmerkus šiuos fiktyvius balsavimus.

Pietinėje Zaporižios srityje vietos rinkimų institucija paskelbė suskaičiavusi visus balsus ir pareiškė, kad 93,11 proc. rinkėjų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.

Vis dėlto institucija nurodė, kad šie rezultatai yra preliminarūs.

Pietinėje Chersono srityje Rusijos primesti pareigūnai paskelbė, jog 87,05 proc. rinkėjų pritarė tam, kad regioną aneksuotų Rusija.

Prorusiškų separatistų kontroliuojamoje rytinėje Luhansko srityje už prisijungimą prie Rusijos balsavo 98,42 proc. rinkėjų, remdamosi vietos pareigūnais pranešė Rusijos naujienų agentūros.

„Aišku“, kad Luhanskas grįš į Rusijos sudėtį, platformoje „Telegram“ pareiškė Luhansko liaudies respublika pasiskelbusio separatistų darinio lyderis Leonidas Pasečnikas.

Pasak naujienų agentūrų, suskaičiavus visus balsavimo biuletenius rytiniame Donecko regione paaiškėjo, kad čia 99,23 proc. rinkėjų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.

Kremliaus remiamas Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas sakė: „Mes visi to labai seniai norėjome.“ Jį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

D.Pušilinas pasidžiaugė „milžinišku“ rezultatu ir sakė: „Mes susijungiame su savo didžiąja tėvyne, su didžiąja Rusija.“

Tuo tarpu Jungtinės Tautos pareiškė, kad yra įsipareigojusios palaikyti Ukrainos teritorinį vientisumą ir jos pripažintas sienas.

V.Zelenskis: Ukraina gins savo žmones regionuose, kur surengti pseudoreferendumai

06:39

Ukraina gins piliečius savo regionuose, kuriuos yra okupavusios rusų pajėgos ir kuriuose Maskva organizavo pseudoreferendumus dėl prisijungimo prie Rusijos, antradienį sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Imsimės veiksmų savo žmonėms apsaugoti ir Chersono srityje, ir Zaporižios srityje, Donbase, šiuo metu okupuotuose Charkivo srities rajonuose, Kryme“, – sakoma jo vaizdo pareiškime, paskelbtame per susirašinėjimo platformą „Telegram“.

„Šio farso okupuotoje teritorijoje net negalima vadinti referendumų imitacija“, – pridūrė V.Zelenskis.

Pareigūnai keturiuose Maskvos okupuotuose Ukrainos regionuose antradienį paskelbė pergalę „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos, kuriuos tarptautinė bendrija pasmerkė kaip balsavimų imitaciją.

JAV rengia naują 1,1 mlrd. dolerių vertės JAV ginklų paketą Ukrainai

06:29

Jungtinės Valstijos rengia naują 1,1 mlrd. dolerių vertės ginklų paketą Ukrainos kovai su Rusija, kuris bus paskelbtas netrukus, antradienį pranešė JAV pareigūnai, rašo „Reuters“.

Šis paketas bus naujausia ginkluotės dalis Ukrainai, kovojančiai su Rusijos pajėgomis Rytų Ukrainoje. Pareigūnai su anonimiškumo sąlyga sakė, kad apie paketą bus paskelbta artimiausiomis dienomis.

Tikimasi, kad paramos paketui bus naudojamos lėšos iš Kongreso skirtos Ukrainos saugumo paramos iniciatyvos ir J.Bideno administracija galės įsigyti ginklų iš pramonės įmonių.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas
„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Į paketą bus įtrauktos HIMARS paleidimo sistemos, lydinčioji amunicija, įvairių tipų kovos su dronais sistemos ir radarų sistemos, taip pat atsarginės dalys, mokymai ir techninė parama, sakė apie planą informuotas šaltinis.

Be to Vašingtonas rengia naują sankcijų Rusijai raundą, jei paskelbus referendumo rezultatus Maskva aneksuos okupuotas Ukrainos teritorijas.

Prezidentas Joe Bidenas pasmerkė referendumus ir pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos niekada nepripažins jų rezultatų

Skaičiuojama, kad Jungtinės Valstijos suteikė Ukrainai daugiau kaip 15 mlrd. dolerių karinės pagalbos.

Analitikai: Rusija karą Ukrainoje gali įvardinti kaip „kovos su terorizmu operaciją“

06:08

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 30 d. tikriausiai paskelbs apie Rusijos aneksiją okupuotoje Ukrainos teritorijoje po to, kai Rusijos pareigūnai rugsėjo 27 d. užbaigė suklastotus „referendumus“, skelbiama JAV įsikūrusio Karo studijų instituto naujausioje apžvalgoje.

Pranešama, kad Rusijos pajėgos į Chersono ir Charkovo sričių fronto linijas be išankstinio apmokymo siunčia naujai mobilizuotus Vakarų karinės apygardos vyrus.

Rusijos pajėgos tęsė nesėkmingas puolamąsias operacijas aplink Bachmutą ir į vakarus nuo Donecko miesto. Okupantai padarė didelę žalą Ukrainos aerodromui Kryvyj Rihe ir tęsė įprastinius oro ir raketų smūgius visoje Pietų Ukrainoje.

Analitikai teigia, kad Rusijos valdžios institucijos steigia kontrolės punktus prie Rusijos sienų, kad priverstinai mobilizuotų rusų vyrus, kurie siekia išvengti priverstinės mobilizacijos bėgdami iš šalies.

Rusijos pareigūnai taip pat sudaro sąlygas prievarta mobilizuoti arba pašaukti į kariuomenę Ukrainos civilius gyventojus aneksuotose okupuotos Ukrainos teritorijose.

Be to, manoma, kad Rusijos pareigūnai gali bandyti savo invaziją į Ukrainą ir netrukus aneksuotos Ukrainos teritorijos okupaciją įforminti kaip „kovos su terorizmu operaciją“.

Paskutinis atnaujinimas 2022-09-28 06:08

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min