Ukrainos ekspertai atvyko į Lenkiją dalyvauti raketos sprogimo tyrime

„Įsivaizduokime, kad dauguma svarbiausių transporto mazgų ir tiltų pagrindiniuose šalies keliuose iš vakarų į rytus nebetinkami keliauti. Jie sunaikinti. Iš Lvivo į Charkivą vis dar galima nuvažiuoti, tačiau daug mažesniais keliais, kurių pralaidumas negali užtikrinti didelio automobilių srauto. Tai reiškia, kad kelionė, trukusi 8-10 valandų, gali užtrukti kelias dienas. Kai kur teks stovėti spūstyje ir važiuoti lėčiau“, – tokią analogiją pateikė Ukrainos elektros perdavimo operatorė „Ukrenergo“, pasakodama apie elektros tiekimo situaciją šalyje. 

Kaip rašoma bendrovės „Telegram“ kanale, vien lapkričio 15 dieną dėl Rusijos raketų atakų apgadinta 15 energetikos infrastruktūros objektų. 

„Kad tokiomis sąlygomis elektros sistema veiktų stabiliai ir būtų išvengta dar didesnių avarijų, tenka priverstinai riboti vartojimą – iki 40 proc. visoje šalyje. Dabar, deja, tvarkaraščiai taikomi visoje Ukrainoje“, – rašoma pranešime. 

„Ukrenergo“ taip pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksuota viena Rusijos sunaikinta elektros transformatorinė, elektrą tiekusi 400 tūkst. gyventojų. Anot bendrovės, tokių objektų – dešimtys ir jų tvarkymas užtrunka. 

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad po naujausių Rusijos smūgių įvairių miestų energetikos infrastruktūrai daugiau nei 10 mln. šalies gyventojų neturi elektros.

„Šiuo metu daugiau nei 10 mln. ukrainiečių yra be elektros“, – sakė jis.

Prezidentas pridūrė, kad Odesos, Vinycos, Sumų ir Kyjivo regionai yra labiausiai paveikti.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Darome viską, kad normalizuotume tiekimą“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Naujus smūgius Ukraina patyrė po pergalių mūšio lauke prieš Rusiją. Maskva praėjusią savaitę atsitraukė iš pietinio Ukrainos miesto Chersono.

Žala Ukrainos energetikos infrastruktūrai pastaruoju metu yra tokia didelė, kad šalies pareigūnai buvo priversti patys išjungti daliai gyventojų elektrą, kad subalansuotų tinklus.

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas praneša, kad išlaisvintame Ukrainos Chersono mieste suplėvesavo ir Lietuvos trispalvė – duris vėl atvėrė Lietuvos garbės konsulatas.

„Lietuviška trispalvė vėl plazda išlaisvintame Chersone!“ – feisbuke pranešė ambasadorius.

„Kartu su srities gubernatoriumi ir karinės administracijos vadovu Jaroslavu Januševičiumi iš naujo atidarėme Lietuvos garbės konsulatą Chersono srityje. Stiprybės bei ištvermės mūsų garbės konsului Viktorui Popovui! Kartu iki Pergalės!“ – rašo V.Sarapinas.

Kankinimų mastas, kurio įrodymų rasta šį mėnesį iš Rusijos pajėgų atkovotame Pietų Ukrainos Chersono mieste, yra „siaubingas“, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos ombudsmenas.

„Tokio masto dar nesu matęs, – pareiškė Dmytro Lubynecas. – Mastas tiesiog siaubingas.“

Rusijos pajėgoms po aštuonių mėnesių okupacijos praėjusį mėnesį pasitraukus iš Chersono, ėmė rastis šiurpinančių liudijimų apie prievartą, žeminantį elgesį ir kankinimus šiame mieste okupacijos laikotarpiu.

D.Lubynecas pareiškė, jog pareigūnai rado „kankinimo kambarių“, kuriuose, anot jo, buvo kankinti dešimtys žmonių.

Oleksijaus Hodzenkos/Ukrainos Gynybos ministerijos nuotr./Išlaisvintas Chersonas ir Antonivkos tiltas

Pasak jo, ukrainiečiai buvo kankinami elektros šoku ir mušami metaliniais strypais.

„Po to jie buvo nužudyti“, – pareiškė jis ir pridūrė kalbėjęs su vyru, kuris vienoje iš tokių vietų buvo laikytas 45 dienas.

„Per tą laiką jis matė dešimtis žmonių, kurie buvo kankinami“, – pridūrė D.Lubynecas.

Anot jo, ukrainiečių pareigūnai mano, kad bus rasta daugiau tokių vietų.

„Nes tai yra sistema. Sistema, kurią sukūrė Rusijos Federacija“, – pažymėjo jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ketvirtadienio suvestinėje rašo, kad per dieną priešas surengė 5 oro ir 25 raketų smūgius, atliko daugiau kaip 10 atakų iš kelių raketų paleidimo įrenginių.

Remiantis pranešimu, raketomis atakuoti Dnipras ir Odesa, Charkivo, Zaporižios, Nikopolio, Dniepropetrovsko ir Mykolajivo sritys. 

Remiantis atnaujinta informacija, gynybos pajėgos įvairiomis kryptimis numušė 2 sparnuotąsias raketas, 2 valdomas oro raketas ir 5 bepiločius orlaivius „Shahed-136“.

„Rusijos Federacija rengia įstatymo projektą, kuriuo numatoma nuo 2023 m. pavasario įteisinti Ukrainos piliečių, gyvenančių laikinai okupuotose teritorijose ir gavusių Rusijos Federacijos piliečio pasą, šaukimą į kariuomenę“, – rašoma pranešime. 

Štabo teigimu, Rusijoje praėjusią savaitę mobilizuota 650 kalinių, jie išsiųsti į mokymus Rostovo srityje. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Kai kuriose užimtose Luhansko srities gyvenvietėse Rusija sustiprino administracines ir policines priemones, uždaryti įvažiavimai į Rubižnę iš Kreminos ir Varvarovkos pusių. Mieste apribotas civilių judėjimas, sustiprintos filtravimo priemonės, nurodo štabas.

„Mariupolyje okupacinė valdžia planuoja dislokuoti Rusijos gvardijos specialiosios paskirties ir greitojo reagavimo dalinius, iš viso iki 400 žmonių“, – rašoma toliau.

Remiantis pranešimu, Rusija toliau prievarta išveža gyventojus iš kai kurių užimtų Chersono srities gyvenviečių. 

Be to, atkreipia dėmesį štabas, nustojo veikti centrinė Naujosios Kachovkos miesto ligoninė, nes visa medicinos įranga ir greitosios pagalbos automobiliai buvo pavogti ir išvežti į Krymą.

„Ukrainos gynybos pajėgų raketinės kariuomenės ir artilerijos daliniai smogė 3 kontrolės punktams, 17 gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietų, 5 amunicijos sandėliams ir 3 kitiems svarbiems priešo taikiniams“, – teigiama suvestinėje.
 

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad Nyderlandų teismo sprendimas byloje dėl reisu MH17 skridusio oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo virš Ukrainos 2014 metais yra politiškai motyvuotas, ir pridūrė, kad teismui buvo daromas „precedento neturintis spaudimas“.

„[Bylos] nagrinėjimo eiga ir rezultatai rodo, kad jis buvo pagrįstas politiniu užsakymu sustiprinti versiją, kurią prastūminėja Haga ir jos bendražygiai“, – rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.

„Giliai apgailestaujame, kad Hagos apygardos teismas nepaisė nešališko teisingumo principų, vietoj jų pasirinkęs pataikauti dabartinei politinei konjunktūrai ir tokiu būdu sudavęs didelį smūgį visos Nyderlandų teisminės sistemos reputacijai“, – pareiškė Maskva.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./MH17 reiso lėktuvo nuolaužos

Užsienio reikalų ministerija taip pat pažymėjo, kad teismas patyrė „precedento neturintį spaudimą“, kurį darė Nyderlandų politikai, prokurorai ir žiniasklaida.

Pasak Maskvos, šis teismo procesas Nyderlanduose „dėl daugybės keistybių, neatitikimų ir abejotinų prokuratūros argumentų“ galėtų įeiti į istoriją kaip „vienas skandalingiausiųjų teisminių procesų istorijoje“.

Taip pat skaitykite ČIA.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija sureagavo į D.Peskovo šiandien išsakytus melagingus teiginius, esą dėl Rusijos bombardavimų kaltas pats Kyjivas, nenorintis derėtis. 

URM atstovas spaudai Olegas Nikolenko Rusiją palygino su Islamo valstybės teroristais, kurie taip pat žuvo nekaltus žmones, kad pasiektų savo reikalavimus. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Kyjivas

„Rusija veikia kaip teroristinė valstybė. D.Peskovo pareiškimas turėtų atverti akis kai kurioms šalims, kurios vis dar tiki, kad Rusija nori derėtis. Rusijos agresijos negalima sustabdyti derybomis. Ją galima sustabdyti tik priešlėktuvinės gynybos sistemomis, tankais ir raketomis MLRS“, – feisbuke rašo jis.

Taip pat skaitykite: Kremliaus atstovas D.Peskovas dėl raketų smūgių Ukrainai apkaltino patį Kyjivą

Nyderlandų teismui už akių teistiems dviem rusams ir vienam ukrainiečiui skyrus įkalinimo iki gyvos galvos bausmes byloje dėl reisu MH17 skridusio oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo virš Ukrainos 2014 metais, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį gyrė šį teismo sprendimą, kurį pavadino „svarbiu“.

„Svarbus Hagos teismo sprendimas. Pirmieji nuosprendžiai MH17 numušimo kaltininkams“, – parašė V.Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“. 

Rusai Igoris Girkinas ir Sergejus Dubinskis bei ukrainietis Leonidas Charčenka pripažinti kaltais dėl nužudymo ir tyčinio lėktuvo katastrofos sukėlimo. Visi jie buvo teisti už akių ir vargu ar kada nors atliks bausmę.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Labai svarbu patraukti atsakomybėn ir kurstytojus, nes nebaudžiamumo jausmas skatina naujus nusikaltimus“, – pridūrė V.Zelenskis.

„Dabar bausmė už visus Rusijos Federacijos žiaurumus – ir padarytus tuomet, ir daromus dabar – yra neišvengiama.“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė „sveikinantis“ teismo sprendimą.

Plačiau apie tai skaitykite: Hagos teismas priėmė sprendimą byloje dėl MH17 katastrofos

Ukrainos teisėsauga užfiksavo daugiau kaip 3,5 tūkst. Rusijos įvykdytų karo nusikaltimų. Išlaisvintose šalies teritorijose randama vis daugiau palaidojimų, vien Donecko, Mykolajivo, Charkivo ir Chersono srityse aptikta beveik tūkstantis civilių gyventojų kūnų. 

Pranešama, kad išminuotojai rado 33 tūkst. sprogmenų. 

Ukrainos tyrėjai išlaisvintame Chersono regione aptiko 63 kūnus su kankinimų žymėmis, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.

Pasak jo, paieškos tik prasidėjo, tad neabejojama, kad aukų ir palaidojimų vietų bus ir daugiau. 

Oleksijaus Hodzenkos/Ukrainos Gynybos ministerijos nuotr./Išlaisvintas Chersonas ir Antonivkos tiltas

Ukrainos ekspertai atvyko į Lenkiją dalyvauti tyrime, kurio metu bus siekiama nustatyti, iš kur buvo paleista raketa, kuriai nukritus žuvo du žmonės, ketvirtadienį pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras.

„Mūsų ekspertai jau Lenkijoje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Dmytro Kuleba.

„Tikimės, kad, bendradarbiaudami su Lenkijos teisėsauga, jie galės greitai patekti į [sprogimo] vietą.“

Antradienį netoli Ukrainos sienos esančiame Pševoduvo kaime nukrito raketa, žuvo du žmonės. 

Dėl šio įvykio Vakarai ėmė būgštauti dėl galimo karo eskalavimo. 

„Ukraina ir Lenkija konstruktyviai ir atvirai bendradarbiaus tirdamos šį incidentą, kurį lėmė Rusijos raketų teroras prieš Ukrainą“, – parašė D.Kuleba.

Plačiau skaitykite ČIA.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį apsilankė Pševoduve, kur prieš kelias dienas nukritus raketai žuvo du žmonės.

Su žuvusiųjų artimaisiais ir vietos gyventojais susitikęs A.Duda patikino, kad jie gali jaustis saugiai. Pasak jo, incidentas Pševoduve – nelaimingas atsitikimas.

Tyrimas tęsis dar „keliasdešimt valandų“, įvykio vietoje dirba specialistai, sakė jis. Lenkijos lyderis taip pat prašė gerbti aukų artimųjų privatumą.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasisakymus, kad Lenkijoje nukritusią raketą paleido Rusijos pusė, A.Duda apibūdino kaip emocinę reakciją ir pabrėžė, kad net ir prezidentai gali būti veikiami emocijų.

Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Lenkijos prezidentas Adrzejus Duda lankosi Pševoduvo kaime. Lenkija, 2022 lapkričio 17 d.

„Tai labai sudėtinga situacija Ukrainai, kuri patiria daug emocijų ir streso. Atminkite, kad pastarosiomis dienomis Ukraina patyrė itin galingą raketų ataką iš Rusijos pusės. Rusija negailestingai paleido kelis šimtus raketų prieš Ukrainą“, – kalbėjo jis.

„Šios raketos krito ant Ukrainos miestų, praktiškai visoje Ukrainoje, įskaitant Vakarų Ukrainą, taip pat netoli mūsų sienos. Žuvo žmonės, paprasti piliečiai, ne Ukrainos kariai, o paprasti civiliai. Taigi tai labai sudėtinga padėtis“, – sakė prezidentas.

„Niekam nenuostabu, kad yra emocijos, taip pat ir prezidento emocijos. Prezidentas taip pat labai išgyvena tai, kas vyksta su jo visuomene, kuri jį išrinko į šias pareigas ir už kurią jis jaučiasi atsakingas“, – pabrėžė A.Duda.

Lenkijos prezidentas Adrzejus Duda lankosi Pševoduvo kaime. Lenkija, 2022 lapkričio 17 d.

+2

Jis taip pat sakė, kad išvadas apie incidentą Pševoduve padarė remdamasis tyrėjų pateikta informacija.

„Mūsų ir ekspertų nuomone, įvyko nelaimingas atsitikimas, visiškai netyčinis, ši raketa nebuvo nukreipta į Lenkiją, ji nėra traktuojama kaip išpuolis prieš Lenkiją“, – taip pat sakė jis.

Taip pat skaitykite ČIA.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus teigia, kad šiame regione Ukrainos kariai pamažu žengia į priekį, tačiau „kiekvienas metras yra gana sunkus“.

„Svatovės-Kreminos kryptimi tendencija tebėra teigiama, mūsų kariai žengia į priekį“, – Ukrainos žiniasklaidai sakė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Ukrainos kariai fronte

Pareigūnas pabrėžė, kad kontrpuolimas Luhansko srityje lėtas, veržtis į priekį sunku, o viena iš priežasčių – netikėtumo faktoriaus, kaip buvo Charkivo atveju, nebuvimas.

„Deokupavus Charkivo sritį Rusijos kariai vis dar sugebėjo užminuoti didžiulę teritoriją, sukaupti atsargų. Jie taip pat atsivežė Kadyrovo vyrų ir Prigožino užverbuotų kalinių dalinius, sugebėjo susprogdinti tiltus, pastatyti tam tikrus gynybinius statinius. Todėl kiekvienas Luhansko srities metras, kiekviena gyvenvietė yra gana sudėtinga“, – pridūrė jis.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijai tenka galutinė atsakomybė už gyvybių pareikalavusį sprogimą Lenkijoje, pirminiam tyrimui rodant, kad raketą paleido prieš Kremliaus atakas besiginančios ukrainiečių pajėgos.

Kreipdamasis į žurnalistus Bankoke vykstančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių aukščiausiojo lygio susitikime A.Blinkenas sakė, kad dar kartą kalbėjosi su savo kolega iš Ukrainos apie tyrimą, tačiau pridūrė: „Kad ir kokia būtų galutinė tyrimo išvada, jau žinome, kam tenka galutinė atsakomybė už šį tragišką incidentą – Rusijai.“

„Reuters“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

„Dabar kiekvieną dieną matome, kaip Rusija raketomis apšaudo Ukrainą, siekdama sunaikinti jos svarbiausią infrastruktūrą, taikydamasi į Ukrainos gebėjimą palaikyti elektros, šilumos tiekimą, leisti šaliai tiesiog gyventi ir judėti į priekį“, – sakė jis.

„Ukraina turi teisę gintis, ir mes esame pasiryžę remti Ukrainą“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.

Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, antradienio vakarą nukritus raketai, žuvo du vietos gyventojai.

A.Blinkenas sakė, kad Jungtinės Valstijos „kol kas nematė nieko, kas prieštarautų“ Lenkijos preliminariam vertinimui, kad raketą paleido ukrainiečiai, gindamiesi nuo Rusijos atakų.

Tačiau galutinė atsakomybė už šį incidentą, pasak Vakarų, vis tiek tenka Maskvai.

Ukraina teigia, kad Rusijai tenka visa atsakomybė už raketos sprogimą Lenkijoje, o Maskva pareiškė, kad ji „niekaip nesusijusi su šiuo incidentu“.

A.Blinkenas nurodė, kad Jungtinės Valstijos „toliau vertins incidentą ir dalysis nauja informacija“ su Ukraina.

Ketvirtadienį Kremlius apkaltino Kyjivą, kad šis keičia tikslus dėl galimų taikos derybų, ir pareiškė neįsivaizduojąs viešų derybų su Ukraina.

VIDEO: Rusijos raketos smogė Dniprui – kai kuriose miesto dalyse dingo elektra

Rusijos raketos smogė Dniprui – kai kuriose miesto dalyse dingo elektra

Telegran „Zelenskiy/Official“

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trumpame pokalbyje su žurnalistais sakė, kad Jungtinės Valstijos yra pajėgios atsižvelgti į Rusijai susirūpinimą keliančius klausimus ir gali paskatinti Kyjivą grįžti prie derybų stalo, jei jis to norėtų.

D.Peskovas taip pat sakė, kad Ukraina per devynis mėnesius trunkantį konfliktą kelis kartus keitė savo poziciją dėl to, ar ji apskritai nori derėtis su Maskva, ir ja negalima pasikliauti.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Peskovas

„Iš pradžių jie derasi, paskui atsisako derėtis, tada priima įstatymą, draudžiantį bet kokias derybas, paskui sako, kad nori derybų, bet viešų“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.

„Todėl sunku įsivaizduoti viešas derybas. ... Viena yra tikra: ukrainiečiai nenori jokių derybų“, – pridūrė jis.

Atsižvelgdamas į tai, D.Peskovas sakė, kad Maskva tęs tai, ką vadina „specialia karine operacija“, ir kad raketų smūgiai į taikinius visoje Ukrainoje yra Kyjivo nenoro sėsti prie derybų stalo pasekmė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad ukrainiečių specialistai dalyvaus tyrime dėl Lenkijoje nukritusios raketos.

„Vakar gavome patvirtinimą, kad mūsų ekspertai dalyvaus tyrime. Kol tyrimas nebaigtas, negalime tiksliai pasakyti, kurios raketos ar jų dalys nukrito Lenkijos teritorijoje. Tačiau matėme kraterio skersmens nuotraukas“, – sakė prezidentas „Bloomberg New Economy Forum“ konferencijoje.

V.Zelenskis mano, kad tai galėjo būti ne tik priešraketinių sistemų liekanos.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Nežinau, kas nutiko. Nežinome 100 procentų. Manau, kad ir pasaulis nežino 100 procentų. Bet esu tikras, kad tai buvo Rusijos raketa, esu tikras, kad šaudėme iš priešlėktuvinės gynybos sistemų“, – sakė V.Zelenskis.

„Tačiau turime būti sąžiningi ir atviri: kol tyrimas nebaigtas, negalime pasakyti, kokio tipo buvo raketa, kurios nuolaužos nukrito Lenkijos teritorijoje“, – pridūrė jis.

Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, antradienio vakarą nukritus raketai, žuvo du vietos gyventojai.

Vašingtonas ir Varšuva mano, kad raketą paleido prieš Kremliaus atakas besiginančios ukrainiečių pajėgos, tačiau galutinė atsakomybė už šį incidentą, pasak Vakarų, vis tiek tenka Maskvai.

Ukraina teigia, kad Rusijai tenka visa atsakomybė už raketos sprogimą Lenkijoje, o Maskva pareiškė, kad ji „niekaip nesusijusi su šiuo incidentu“. 

Rusijos karo Ukrainoje pašaliniai padariniai ir nuogąstavimai, kad konfliktas galėtų išplisti į kitas šalis, ketvirtadienį dominavo per Didžiojo septyneto (G-7) vidaus reikalų ministrų susitikimą Vokietijoje.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser, dvi dienas truksiančio susitikimo šeimininkė, sakė, kad po antradienio incidento, kai Lenkijoje per raketos sprogimą – tikriausiai atsitiktinį – žuvo du žmonės, karas Ukrainoje „šiuo metu yra didžiausia grėsmė“ saugumui.

Kyjivo sąjungininkės skubėjo sklaidyti nuogąstavimus dėl galimos karo eskalacijos ir sakė, kad sprogimą tikriausiai sukėlė ukrainiečių oro gynybos raketa, tuo pačiu pabrėždamos, kad galiausiai dėl to kalta karą pradėjusi Maskva.

Karas „turi didžiulių pasekmių visose mūsų šalyse“, reporteriams sakė N.Faeser, atvykusi į derybas Eberbacho vienuolyne tarp šalies vakaruose esančios Eltvilės vynuogynų.

„Norime vėl stiprinti savo bendradarbiavimą ir priimti konkrečius sprendimus“, – pridūrė ji.

Kaip sakė už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson, taip pat dalyvaujanti susitikime, incidentas Lenkijoje parodė, kad Rusijos karas „kelia grėsmę visai Europai“.

„Štai kodėl svarbu, kad išliktume vieningi Europos Sąjungoje ir drauge su savo partneriais,.. kad toliau remtume Ukrainą šiame kare“, – pažymėjo Y.Johansson.

Ji pridūrė, kad, „žinoma, taip pat turime būti labai budrūs dėl kitų iškilti galinčių grėsmių“, pradedant ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga ir baigiant kova su nusikalstamomis organizacijomis, karą vertinančiomis kaip joms atsiradusią galimybę.

Tarp kitų G-7 ministrų susitikimo darbotvarkės klausimų yra kibernetinis saugumas, dezinformacijos kampanijos, prekyba žmonėmis ir kova su ekstremizmu bei terorizmu.

Grupę G-7 sudaro Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos.

Rusija dabar naudoja sovietinės konstrukcijos raketas. Jų charakteristikos buvo pagerintos dėl užsienio kilmės įrangos ir atsarginių dalių, pareiškė „Informacinio pasipriešinimo“ karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka ir pažymėjo, kad Rusija gali atnaujinti savo raketų atsargas.

„Rusai turi ne masinės gamybos, o priklausomą nuo kontrabandos atsarginių dalių gamybą raketų, kurių didžioji dalis yra užsienio kilmės.

Iš tikrųjų visos šiuo metu Rusijos naudojamos raketos yra sovietinės konstrukcijos. Jų charakteristikos pagerintos naudojant užsienietiškos kilmės įrangą ir atsargines dalis.

Šios charakteristikos suteikia jiems tam tikrų pranašumų prieš oro gynybą. Tačiau priklausomybė nuo užsienio atsarginių dalių apsunkina jų gamybą. Jei reikia visko, tada jie gali pagaminti 2–3 raketas per savaitę, o gal net mažiau, nes tai priklauso nuo atsarginių dalių prieinamumo“, – aiškino jis.

O.Kovalenkos teigimu, Rusijos raketų atsargos niekada nesibaigs, nes visada bus kažkokia minimali gamyba. Tiesa, pasak jo, Rusija negali pasigaminti tiek raketų, kad galėtų kasdien po 100 jų paleisti į Ukrainos teritoriją. 

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad nei JAV, nei Rusija neplanuoja panaudoti branduolinių ginklų.

Šis jo pareiškimas pasirodė netrukus po Turkijoje vykusio abiejų didžiųjų valstybių žvalgybos vadovų susitikimo.

„Leiskite man pasakyti, kad pagal informaciją, kurią gavau iš savo žvalgybos vadovo, nė viena iš šalių kol kas nenaudos branduolinių ginklų“, – cituojamas R.T.Erdoganas, komentarą žurnalistams davęs Indonezijoje, kur dalyvavo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime.

Pirmadienį Ankaroje įvyko retai pasitaikantis JAV ir Rusijos žvalgybų vadovų susitikimas akis į akį.

Jo metu buvo aptartos Maskvos keliamos branduolinės grėsmės Ukrainoje ir Rusijoje įkalintų amerikiečių situacija, pranešė Baltieji rūmai.

JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Williamo Burnso ir Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovo Sergejaus Naryškino susitikimas tapo bene aukščiausio lygio tiesioginėmis abiejų šalių pareigūnų derybomis nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

R.T.Erdoganas teigė norintis, kad abi šalys palaikytų glaudų dialogą.

„Žinoma, mes norime, kad jie... dažnai susitiktų“, – sakė jis.

„Neduok Dieve, (branduolinių ginklų panaudojimas) gali sukelti naują pasaulinį karą. Neleiskime, kad taip nutiktų“, – pridūrė Turkijos lyderis.

Jungtinės Valstijos jau kelis mėnesius dalija perspėjimus dėl Rusijos grasinimų panaudoti taktinius branduolinius ginklus Ukrainoje, jei kiltų grėsmė jos pačios teritoriniam vientisumui.

Rusija ketvirtadienį patvirtino, kad suteikė leidimą pratęsti susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto.

Tai įvyko po to, kai apie pratęsimą paskelbė Jungtinės Tautos, Ankara ir Kyjivas.

„Rusijos pusė taip pat leidžia techniškai pratęsti grūdų iniciatyvą, nekeičiant jos sąlygų ar apimties“, – sakė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova,

Iki šio Maskvos sutikimo buvo kilę nuogąstavimų, kad svarbus susitarimas, leidžiantis atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą, nebus atnaujintas.

Lapkričio 15-ąją Rusijos raketos smūgio tikslas buvo atjungti Ukrainos atomines elektrines, interviu „Forbes“ pareiškė Ukrainos pirmasis energetikos ministro pavaduotojas Jurijus Vlasenka, pažymėdamas, kad pagrindiniai smūgiai suduoti pastotėms.

„Tikriausiai jų energetikos inžinieriai, turintys mūsų energetikos sistemos maitinimo grandines, pasakė kariuomenei, kur smogti, kad sustabdytų mūsų atomines elektrines. Tačiau mums pavyko greitai įjungti atsargines elektros grandines, kad elektrinės veiktų“, – sakė jis.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad Rusijos kariuomenė smogė mašinų gamyklai Dniepro mieste ir dujų gavybos objektams.

„Dabar jie bombarduoja mūsų dujų gavybos įmonei, bombarduoja mūsų įmones Dnipro mieste, „Južmaš“, – sakė D.Šmyhalis.

VIDEO: Rusijos raketos smogė Dniprui – kai kuriose miesto dalyse dingo elektra

Rusijos raketos smogė Dniprui – kai kuriose miesto dalyse dingo elektra

Telegran „Zelenskiy/Official“

Naujausiais duomenimis, per raketų ataką Dnipro mieste buvo sužeisti keturi žmonės, tarp jų 15 metų paauglys, pranešė Dnipro meras Borisas Filatovas.

Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija yra visiškai atsakinga už šią savaitę įvykusį gyvybių pareikalavusį raketos sprogimą Lenkijos mieste, Vašingtonui pareiškus, kad ją greičiausiai paleido Ukrainos oro gynyba.

„Manome, kad Rusijai tenka visa atsakomybė už jos raketinį terorą ir to pasekmes Ukrainos, Lenkijos ir Moldovos teritorijai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba bei pridūrė, kad telefonu kalbėjosi su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu. 

„AFP“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Ukrainos Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Antradienį netoli Ukrainos sienos esančiam Pševoduvo kaime nukrito raketa, žuvo du žmonės. 

Dėl šio įvykio Vakarai ėmė būgštauti dėl galimo karo eskalavimo. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad raketa buvo rusiška, tačiau sąjungininkai teigė, kad sprogimą greičiausiai sukėlė Ukrainos oro gynybos raketa, kuri buvo paleista Maskvos atakai atremti.

Varšuva, Vašingtonas ir NATO pabrėžė, kad galiausiai yra kaltas Kremlius, antradienį vėl smogęs Ukrainos miestams. 

Rusija pareiškė, kad ji „niekaip nesusijusi su šiuo incidentu“ Lenkijoje.

Tuo metu vietoje, kur nukrito raketa, jau surinkti tam tikri įrodymai, rodantys įvykių seką.

Apie tai interviu televizijos kanalui TVN24 pranešė Lenkijos prezidento patarėjas Jakubas Kumochas.

„Šiandien yra jau daug įrodymų, kad viena iš raketų, kuri turėjo numušti Rusijos raketą, nepataikė į taikinį, nes nesuveikė savaiminio susinaikinimo sistema, ir ši raketa, deja, privedė prie tragedijos“, – teigė J.Kumochas. 

Pasak jo, nelaimės vietoje dirba lenkų ir amerikiečių tyrimo grupė, o ukrainiečiai taip pat prašė, kad jiems būtų leista susipažinti su šiuo vykdomu tyrimu. 

„Jei abi pusės susitars, o kiek man yra žinoma, prieštaravimų iš amerikiečių pusės nėra, tai artimiausiu metu tokia prieiga gali būti suteikta. Jei tyrimo grupė neturės pastabų techniniu lygmeniu, tai greičiausiai nebus pagrindinės priežasties nesuteikti ukrainiečiams prieigos“, – pridūrė J.Kumochas.

Paklaustas, kokius įrodymus jau pavyko surinkti, jis atsakė, kad rasta „raketos skeveldrų, [žinomas] kraterio gylis, ekspertai nustatė kryptį, iš kur raketa atskrido, net sunaudoto kuro kiekį“.

Jis pridūrė, „kad yra vaizdo įrašų“.

„Nenorėčiau kalbėti apie jų turinį, nes matyta informacija yra įslaptinta“, – sakė Lenkijos prezidento patarėjas. 

J.Kumochas pabrėžė, kad „niekas nekaltina Ukrainos tyčiniu Lenkijos teritorijos bombardavimu“.

„Tą dieną Rusija bombardavo Ukrainą, ir Rusijai tenka visa atsakomybė už viską, kas krenta. Tai primena situaciją, kai žmogus išėjo ant kelio ir susidūrė su automobiliu ar autobusu. Ar kaltas automobilis? Ne, kaltas žmogus, kuris išėjo ant kelio ir sukėlė avariją“, – pridūrė jis. 

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sakė, kad sprogimas prie Pševoduvo buvo nelaimingas atsitikimas, o Varšuva šio incidento nelaiko išpuoliu prieš šalį, nes nukritusi raketa, anot A.Dudos, tikriausiai buvo paleista Ukrainos oro gynybos pajėgų.

Ramiojo vandenyno regiono valstybių lyderiai ketvirtadienį atskrenda į Bankoką, kur vyks viršūnių susitikimas, skirtas aptarti atsigavimo nuo pandemijos strategiją ir pasaulinės ekonomikos suirutės, išprovokuotos karo Ukrainoje, valdymą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas kartu su kitais Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo narių vadovais, kurių bus 21, dalyvaus aukšto lygio derybose.

Renginys vyksta iškart po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo Indonezijoje, kurį sutrikdė nuogąstavimai, kad gyvybių pareikalavęs raketos sprogimas Lenkijoje iškėlė Rusijos karo Ukrainoje eskalacijos pavojų.

Vakarų lyderiai ėmėsi raminti pasaulį, sakydami, kad raketos smūgis greičiausiai buvo nelaimingas atsitikimas, o, Lenkijos ir NATO teigimu, tai, panašu, ukrainiečių oro gynybos raketa, paleista siekiant atsimušti nuo rusų atakų.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį G-20 susitikimo kuluaruose surengė skubias derybas su Didžiojo septyneto (G-7) ir NATO sąjungininkais, o po jų pareiškė, kad mažai tikėtina, jog raketa buvo paleista iš Rusijos.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas į Bankoką atvyks vėliau ketvirtadienį, praėjus kelioms dienoms po abiem didžiosioms ekonominėms galybėms reikšmingo susitikimo Balyje.

Abi supervalstybės stengėsi sušvelninti savo priešpriešą, itin sustiprėjusią pastaraisiais metais.

Konfrontacija išaugo Pekinui tapus galingesniu geopolitiniu žaidėju – jis vis ryžtingiau siekia pakeisti nuo Antrojo pasaulinio karo laikų vyravusią JAV kurtą pasaulio tvarką.

Pirmadienį po tris valandas trukusių tarpusavio derybų abu lyderiai pareiškė neturintys intencijų sukelti naują Šaltąjį karą, ir teigė norintys išvengti konflikto.

Įtampos sumažėjimas bus džiugi žinia APEC nariams, vis labiau nerimaujantiems dėl scenarijaus, kuris priverstų rinktis, į kurią pusę stoti.

Nors J.Bidenas ir Xi Jinpingas vis dar nesutarė dėl savarankiškojo Taivano ateities klausimo, kuris yra vienas iš daugiausiai įtampos keliančių konfliktų regione, jie rado bendrą kalbą dėl Ukrainos.

Prezidentai pabrėžė, kad branduolinių ginklų naudojimas ar grasinimas juos panaudoti yra nepriimtini – tai aiškus priekaištas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimams, kuriais Kremliaus šeimininkas svaidėsi karui Ukrainoje vystantis jo netenkinančia linkme.

APEC aukščiausiojo lygio susitikimas užbaigia intensyvią dviejų savaičių diplomatinę veiklą Azijoje.

Jis papildo G-20 viršūnių susitikimą bei Pietryčių Azijos valstybių asociacijos lyderių susibūrimą Kambodžos sostinėje Pnompenyje praėjusią savaitę.

Tikimasi, kad šio susitikimo kuluaruose Xi Jinpingas surengs dvišales derybas su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida – tai būtų pirmosios nuo 2019 metų Kinijos prezidento derybos akis į akį su Japonijos vadovu.

E.Macronas Bankoke nusileido vėlai trečiadienį.

Jo siekis yra atgaivinti Prancūzijos strategines ambicijas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione po žeminančio Australijos suduoto smūgio 2021 metais, kuomet Okeanijos milžinė nutraukė svarbią sutartį dėl povandeninių laivų.

Charkivo srities Iziumo rajone Rusijos raketos pataikė į ypatingos svarbos infrastruktūros objektą, pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas. 

„Rusijos okupantai surengė raketų atakas Iziumo rajone. Buvo užfiksuoti smūgiai į kritinę infrastruktūrą.

Deja, nukentėjo 3 darbuotojai, vyrai paguldyti į gydymo įstaigą“, – pranešė jis. 

Naujausia atakų banga surengta naujienų agentūros AFP žurnalistams pranešus apie pirmą šį rudenį sniegą Kyjive, kur nuolat planine tvarka ar neplanuotai atjungiama elektra.

Ukrainiečių energetikos operatorius „Ukrenerho“ ketvirtadienį įspėjo, kad daug kur Ukrainoje atjungta elektra, vartojimui išaugus dėl staiga nukritusios oro temperatūros.

Atjungimai yra „būtina priemonė siekiant palaikyti energijos sistemos stabilumą po šeštosios tikslingos raketų atakos“ prieš energetikos objektus, sakoma kompanijos pranešime.

Kyjivo srities administracijos vadovas šią savaitę buvo įspėjęs, kad padėtis gali tapti sunki ir kad oro temperatūra gali nukristi iki 10 laipsnių šalčio.

Nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos kariuomenė sunaikino daugiau nei 83 100 Rusijos įsibrovėlių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. sudarė apie 83 tūkst. 110 žmonių, iš kurių 400 buvo sunaikinta per pastarąją dieną.

Be to, Rusijos kariuomenė neteko 2 tūkst. 878 tankų (7 per praėjusią parą), 5 tūkst. 804 šarvuotų kovinių mašinų (7 per dieną), 1 tūkst. 860 artilerijos sistemų, 208 priešlėktuvinės gynybos įrangos sistemų, 278 lėktuvų.

Rusija surengė ataką prieš du infrastruktūros objektus Dnipro mieste. Apie tai praneša Ukrainos [rezidento kanceliarija.

„Rusijos teroristai ką tik apšaudė Dniprą. Yra keli smūgiai į du infrastruktūros objektus. Viena žmogus buvo sužeistas“, – sakoma pranešime.

Gelbėtojai šiuo metu šalina smūgio pasekmes.

Vėliau Dnipro meras Borysas Filatovas patikslino, kad nukentėjusių skaičius išaugo iki trijų, įskaitant 15-metį vaiką.

10.00 val. duomenimis jau yra 5 sužeisti dėl rusų surengtos atakos Dnipro mieste. 

„Rusijos raketos atakavo Dniprą. Jos pataikė į du miesto rajonus. Smūgis sduotas pramonės įmonei. Kilo stiprus gaisras. Apgadinti šalia esantys gyvenamieji pastatai. Buvo sužeisti penki žmonės. Tarp jų – 15 m. mergaitė. Visų jų būklė vidutinio sunkumo, jie yra ligoninėje“, – pažymėjo Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.

Dar vėliau Dnipro meras Borysas Filatovas patikslino, kad aukų skaičius išaugo iki aštuonių žmonių.

Susitarimas, leidžiantis Ukrainai eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą, bus tęsiamas „dabartinėmis sąlygomis“, naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango Turkijos pareigūnas.

„Susitarimas dabartinėmis sąlygomis galios keturis mėnesius“, – AFP sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas.

„Reuters“/„Scanpix“/Dėl Rusijos invazijos į šalį 20 mln. tonų grūdų liko užblokuoti uostuose

Ukrainos infrastruktūros ministras patvirtino, kad susitarimas, kuris būtų baigęs galioti lapkričio 19-ąją, pratęstas 120 dienų.

„Juodosios jūros grūdų iniciatyva bus pratęsta 120 dienų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Oleksandras Kubrakovas.

Ukraina yra viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o dėl Rusijos invazijos į šalį 20 mln. tonų grūdų liko užblokuoti uostuose, iki kol liepos mėnesį tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai buvo pasiektas susitarimas dėl jų išvežimo.

Tačiau Rusija kritikavo tą susitarimą, skųsdamasi, kad nukentėjo jos eksportas, ir be jokių įrodymų tvirtino, kad didžioji dalis grūdų pristatoma į Europą, o ne į skurdžias šalis, kur jų labiausiai reikia.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Maskva pareiškė stabdanti savo dalyvavimą, rusų kariuomenei apkaltinus Kyjivą „masine“ dronų ataka prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuotame Kryme. Ukraina visa tai pavadino „melagingu pretekstu“.

Po kelių dienų Rusija patvirtino, kad atnaujina savo dalyvavimą susitarime dėl ukrainietiškų grūdų gabenimo, ir sakė sulaukusi iš Kyjivo „pakankamų garantijų“ dėl šio jūrų koridoriaus demilitarizavimo.

Ukraina pabrėžė, kad neprisiėmė jokių naujų įsipareigojimų, kurie peržengtų dabartinį grūdų gabenimo Juodąja jūra susitarimą.

Minėtas turkų pareigūnas AFP sakė, kad susitarimas galios „120 dienų, atsižvelgiant į žiemos sąlygas“, ir pridūrė, kad po žiemos sezono gali būti sudaryti „nauji susitarimai“.

Deryboms artimas tarptautinis šaltinis agentūrai taip pat patvirtino, kad susijusios šalys sutarė jį pratęsti.

„Manau, kad jis (susitarimas) bus tęsiamas. Jokių problemų ten nėra“, – sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį per Indonezijoje vykusio G-20 susitikimo spaudos konferenciją.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį palankiai įvertino susitarimo, pagal kurį Ukrainai leidžiama eksportuoti grūdus, pratęsimą.

„Sveikinu visų šalių susitarimą tęsti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos saugiai laivybai eksportuojant grūdus, maisto produktus ir trąšas iš Ukrainos“, – sakoma A.Guterreso pareiškime, kuriuo pasidalijo susitarimo įgyvendinimą prižiūrintis Jungtinis koordinavimo centras (JKK), įsikūręs Stambule.

„Jungtinės Tautos taip pat yra visiškai įsipareigojusios pašalinti likusias kliūtis maisto produktų ir trąšų eksportui iš Rusijos Federacijos“, – teigiama jame.

Lapkričio 17 d., ketvirtadienio, rytą Rusija surengė raketų ataką prieš Ukrainą.

Kaip pranešė Mykolaivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas, pirmosios raketos buvo paleistos apie 8 val.

„Pirmosios 4 raketos yra ore. Pasirūpinkime savimi“, – rašė V.Kimas.

Nuo 7:30 iki 8:45 val. visuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojaus signalas.

Apie 8:30 val. „Suspilnė Dnipro“ pranešė, kad mieste girdisi sprogimų garsai. Vėliau tapo žinoma, kad kai kuriose Dnipro vietovėse dingo elektros tiekimas.

Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba sakė, kad regione veikia oro gynyba.

„Būkite slėptuvėse ir saugiose vietose. Jokiu būdu nefotografuokite raketų pataikymo vietos ir oro gynybos darbo“, – pabrėžė jis.

Socialiniuose tinkluose taip pat yra pranešimų apie oro gynybos darbą Čerkasų, Poltavos ir Charkivo srityse.

Prane6ama, kad rusai smogė infrastruktūros objektui ir Odesos srityje.

Kelių regionų vadovai perspėjo apie pavojų. Visų pirma, Kirovohrado srities karinės administracijos vadovas Andrijus Raikovyčius sakė, kad regione kilo pavojus. O Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus paragino šiandien neignoruoti oro pavojaus signalų.

Čerkasų srities karinės administracijos vadovas Ihoris Taburecas perspėjo, kad didelė atakos iš oro tikimybė. Dmytro Luninas, Poltavos srities karinės administracijos vadovas, paskelbė panašią žinutę.

Chmelnickio srities karinės administracijos vadovas Serhijus Hamalijus perspėjo apie galimus išpuolius prieš energetikos objektus.

„Vėl priešas: iškyla reali raketos smūgio grėsmė! Labai raginu visus likti slėptuvėse iki oro pavojaus pabaigos! Taip pat primenu: smūgiai nukreipti į energetikos ir infrastruktūros objektus. Prašome likti toliau nuo tokių vietų“, – rašė jis.

Ukrainos Generalinis štabas patvirtino okupantų štabo Melitopolyje sunaikinimą. Apie tai savo Facebook puslapyje praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Rusų įsibrovėliai ir toliau patiria nuostolių. Remiantis išsamia informacija, lapkričio 15 d. Melitopolio mieste mūsų kariai sunaikino vieno iš priešo dalinių štabą.

Dėl gynybos pajėgų veiksmų m. Zaporožės srityje sunaikinti du šaudmenų sandėliai, dvi sistemos  „Grad“ ir priešlėktuvinių raketų kompleksas S-300. Taip pat priešas neteko apie 100 karių“, – rašoma pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sąjungininkus pasidalyti „visais turimais duomenimis“ apie Lenkijoje nukritusią raketą, kurią, Kyjivo tvirtinimu, paleido Rusija.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Norime nustatyti visas detales, kiekvieną faktą. Todėl mums reikia... prieigos prie visų duomenų, kuriuos turi mūsų partneriai, ir sprogimo vietos“, – sakė V.Zelenskis savo naktiniame kreipimesi.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos valdžios institucijos žiniasklaidoje pradėjo atvirai reklamuoti priverstinį ukrainiečių vaikų įvaikinimą.

JAV Karo tyrimų institutas (ISW) pažymi, kad šalyje buvo masiškai platinamas „dokumentinis filmas“ apie ukrainiečių vaikų paėmimą ir priverstinį įvaikinimą į rusų šeimas.

Instituto teigimu, tai liudija filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti keli Donbaso ukrainiečių vaikai, įvaikinti rusų šeimose. Klipuose taip pat teigiama, kad vien 2022 m. Rusijos įgalioti pareigūnai iš Donbaso išvežė daugiau kaip 150 000 vaikų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų vykdoma evakuacija iš Chersono

ISW analitikai priminė, kad „prievartinio įvaikinimo ir vaikų deportavimo programos, prisidengiant poilsio ir reabilitacijos tikslais, tikriausiai yra masinės gyventojų skaičiaus mažinimo kampanijos, kuri gali pažeisti Konvenciją dėl genocido prevencijos ir yra platesnio masto etninio valymo priemonė, pagrindas“.

Analitikai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos vaikų ombudsmenė Marija Lvova-Belova remia priverstinį Ukrainos vaikų paėmimą ir jų įvaikinimą Rusijos Federacijoje. Ji net pati įsivaikino iš Mariupolio paimtą vaiką.Daugybė pranešimų rodo, kad Rusijos karių moralinė ir psichologinė būklė Luhansko ir Donecko srityse yra itin prasta.

Rusijos informacinėje erdvėje iš esmės laikomasi oficialaus Kremliaus požiūrio, kad raketų smūgis Lenkijos teritorijoje buvo Vakarų provokacija, rašoma JAV Karo tyrimų instituto (ISW) kasdieninėje analizėje.

Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas po smūgio Lenkijos teritorijoje apkaltino Vakarus artėjant prie pasaulinio karo ir rengiant hibridinį puolimą prieš Rusiją.

„Rusijos kariniai tinklaraštininkai plačiai kaltino Vakarų ir Ukrainos pareigūnus bandant melagingai apkaltinti Rusiją dėl smūgio, kad pateisintų didesnę paramą Ukrainai ir tolesnį eskalavimą Rytų Europoje. Kai kurie Rusijos šaltiniai taip pat tvirtino, kad Ukrainos ir Vakarų pareigūnai bando pasinaudoti šiuo incidentu, kad paspaustų Rusiją nutraukti koordinuotą raketų kampaniją prieš Ukrainos kritinę infrastruktūrą arba pateisintų „geresnės“ priešlėktuvinės gynybos siuntimą į Ukrainą“, – rašoma ISW apžvalgoje. 

Kiti analitikų pastebėjimai: 

• Rusijos šaltiniai ir įgalioti pareigūnai atvirai kalba apie priverstinį ukrainiečių vaikų įvaikinimą į rusų šeimas.
• Ukrainos šaltiniai ir toliau aiškinosi apkričio 15 d. masinio Rusijos raketų smūgio visoje Ukrainoje padarytą žalą
• „Wagner Group" finansininkas Jevgenijus Prigožinas toliau įsitvirtina kaip pagrindinė promaskvietiškos ultranacionalistų bendruomenės figūra, greičiausiai siekdamas ambicingų politinių tikslų.
• Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas Svatovės ir Kreminos kryptimis.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas netoli Bachmuto ir Avdijivkos bei vakarinėje Donecko srityje.
• Ukrainos pajėgos toliau taikėsi į Rusijos pajėgas ir logistikos mazgus pietų Ukrainoje.
• Daugelyje pranešimų nurodoma, kad Rusijos pajėgų Luhansko ir Donecko srityse psichologinė būklė yra itin prasta.
• Rusijos pareigūnai toliau stengėsi okupuotose teritorijose pakeisti įgaliotuosius pareigūnus Rusijos pareigūnais, priverstinai perkelti gyventojus ir integruoti okupuotas teritorijas į Rusiją.

Lenkijos kariuomenės generolas Romanas Polko, Lenkijos prezidento Saugumo ir gynybos tarybos narys, sakė, kad po raketos nukritimo Pševoduvo kaime Varšuva turėtų sustiprinti oro erdvės apsaugą.

Pasak Lenkijos leidinio „Radia ZET“, generolas mano, kad taip būtų užtikrintas maksimalus atsakas į bet kokio tipo raketas, kol jos dar nepasiekė Lenkijos ir Ukrainos sienos. Jis pabrėžė, kad Lenkijos priešlėktuvinė gynyba taip pat turėtų saugoti dalį Ukrainos teritorijos.

Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Tolumoje matosi Pševoduvo kaime nukritusios raketos sprogimo vieta - grūdų saugyklos. Lenkija, 2022 m. Lapkričio 16 d.

„Tai turėtų būti oro erdvės juostos, esančios priešais Ukrainos teritoriją, uždarymas ir oro gynybos sistemos sukūrimas. Negalime leisti, kad žūtų Lenkijos piliečiai“, - aiškino kariškis.

Generolas tikisi, kad Lenkijos teritorijoje bus įvestos papildomos oro gynybos priemonės, taip pat bus sustiprinta oro erdvės stebėsena ir joje bus dislokuoti koviniai orlaiviai.

„Turime informuoti Rusiją, kad Ukraina ir pasienio zona bus nuolat stebima NATO aljanso, o Rusijos kovinės priemonės bus numušamos“, - sakė R.Polko.

Kariškis pabrėžė, kad „precedento neturintis išpuolis prieš civilius taikinius ir infrastruktūrą yra pagrindas NATO pagaliau panaikinti apribojimus Ukrainai ir suteikti jai tolimojo nuotolio ginklų.“