Rusija raketomis atakavo Odesą: pataikė į stačiatikių vienuolyną, keturi žmonės sužeisti

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Odesos regione, likus pusvalandžiui iki raketos pataikymo į vienuolyno pastatą, daugiau kaip 20 parapijiečių paliko vienuolyno teritoriją, rašo UNIAN.

Apie tai žurnalistams pranešė vienuolyno abatas arkivyskupas Diodoras. Pasak jo, buvo apgadintas vienuolyno gyvenamasis pastatas. „Nepaisant didelių nuostolių, šventyklos, ikonos išliko, žmonės nemirė“, – sakė jis.

Pasak kunigo, likus pusvalandžiui iki sprogimo, šventovėje vakarinėse pamaldose dalyvavę parapijiečiai tiesiog paliko vienuolyno teritoriją.

Nukentėjusiame pastate gyveno vienuoliai, kurių vyriausiam – 88 metai, dar dviem – 51 ir 50 metų.

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk žurnalistams sakė, kad pastatas smarkiai apgadintas, sugriauta dalis stogo. Taip pat kilo du gaisrai, tačiau gaisras (maždaug 40 kv. m plote) buvo greitai užgesintas.

Kovo 21 d. Rusijos okupacinės pajėgos vėl apšaudė Donecko sritį. Dėl smūgio į Očeretinsko bendruomenės gyvenvietes žuvo trys žmonės, dar keturi buvo sužeisti, praneša UNIAN.

„2023 m. kovo 21 d. Rusijos kariuomenė dar kartą masiškai apšaudė Očeretinsko miestus Krasnogorovką, Časiv Jarą ir kaimą Stepnoje. Preliminariais duomenimis, atakos buvo vykdomos iš patrankų artilerijos ir daugkartinio paleidimo raketų sistemos Tornado“, – sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros pareiškime.

Nuo okupacinių pajėgų atakų Krasnogorovkoje ir Stepnoje žuvo žmogus, dar trys civiliai gyventojai patyrė įvairaus sunkumo kūno sužalojimus.

Časiv Jare nuo apšaudymo žuvo sutuoktinių pora, į kurios namą pataikė priešo sviedinys. Vienas asmuo buvo sužeistas. 

Pažymima, kad dėl smūgių buvo apgadinti ir sunaikinti privatūs ir daugiabučiai namai bei ūkiniai pastatai. Donecko srities prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl karo nusikaltimų.

UNIAN pateikia daugiau detalių apie ataką Odesoje. Nurodoma, kad priešlėktuvinė gynyba numušė dvi priešo Kh-59 raketas.

„Kovo 21 d. apie 19.40 val. danguje virš Odesos srities Jugo oro pajėgų vadavietės oro gynybos pajėgos ir priemonės numušė dvi “oras-oras„ valdomas raketas Kh-59“, – sakoma Karinių oro pajėgų pranešime.

Operacinė vadovybė „Jug“ patikslino, kad priešas iš naikintuvų Su-35 Juodosios jūros kryptimi paleido 3 valdomas raketas. Dvi iš jų buvo numuštos, tačiau trečioji pataikė į Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios vienuolyno trijų aukštų pastatą.

„Dėl raketų atakos buvo sužeisti keturi žmonės. Trys iš jų buvo lengvai sužeisti sprogimo bangos. Vienas asmuo paguldytas į ligoninę“, – pranešė vadovybė.

Ukrainos kariuomenės majoras Bachmuto rajone sako, kad situacija išlieka itin sudėtinga, tačiau, jo nuomone, rusai praranda savo „puolamąjį potencialą“.

Maksimas Žorinas savo „Telegram“ kanale teigė, kad „pagrindinė Ukrainos kariuomenės užduotis – išlaikyti jungiamąjį koridorių, kuriuo būtų galima tiekti atsargas ir evakuoti sužeistuosius“.

„Todėl kovos aplink šį koridorių, Ivankivske ir Bohdanivkoje, yra sunkiausios“, – sakė jis.

Šie du kaimai yra keliuose į vakarus nuo Bachmuto link Kostantynivkos miesto.

„Viena, ką galiu pasakyti tvirtai, yra tai, kad priešas pamažu išnaudoja puolimo potencialą, – sakė A.Žorinas. – Jie patyrė didelių nuostolių bandydami žengti į priekį pietuose ir šiaurėje, taip pat bandydami pulti tiesiogiai per miestų teritorijas. Nepaisant to, nesibaigiantys puolimo bandymai tęsiasi. Rusai turi tikslą bet kokia kaina užimti Bachmutą. Mes turime įsakymą išlaikyti liniją. Vykdome savo įsakymus.“

Ukrainos gynėjai prie Bachmuto

+4

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, tuo metu, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje priima Kinijos vadovą Xi Jinpingą, pareiškė, kad Kyjivas pakvietė Kiniją į derybas ir laukia atsakymo iš Pekino.

„Pasiūlėme Kinijai tapti partnere įgyvendinant taikos formulę. Perdavėme savo formulę visais kanalais. Kviečiame į dialogą. Laukiame jūsų atsakymo“, – spaudos konferencijoje sakė V.Zelenskis.

„Gauname tam tikrų signalų, tačiau kol kas nieko konkretaus nežinome“, – pridūrė jis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainoje šiuo metu vieši Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida, kurį ukrainiečių lyderis pavadino galingu tarptautinės tvarkos gynėju ir ilgamečiu Ukrainos draugu.

„Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Kyjive viešintį Japonijos ministrą pirmininką Fumio Kishidą – tikrai galingą tarptautinės tvarkos gynėją ir ilgametį Ukrainos draugą“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė V.Zelenskis.

Priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ Ukrainoje bus dislokuotos greičiau, nei planuota iš pradžių, pranešė CNN, remdamasi Pentagono pareiškimu.

Artimiausiomis dienomis Ukrainos kariškiai Jungtinėse Valstijose baigs mokymus, kaip naudotis šiomis sistemomis. Kursai gerokai paspartėjo dėl to, kad ukrainiečiai turi bazinių žinių apie oro gynybos sistemas.

Vėliau kariai vyks į Europą, kur bus papildomai apmokyti dirbti su dviem „Patriot“ sistemomis – amerikietiška ir olandų-vokiečių, kurios artimiausiomis savaitėmis bus dislokuotos Ukrainoje.

Wikipedia.org nuotr./Oro gynybos sistema „Patriot“

„Mūsų vertinimu, Ukrainos kariai yra įspūdingi ir absoliučiai greitai besimokantys. Turint daug žinių apie oro gynybą ir patirties kovų zonoje, jiems buvo lengviau, nors niekada nebuvo lengva, perprasti sistemos „Patriot“ veikimo ir priežiūros koncepcijas“, – sakė brigados generolas Shane'as Morganas, „Fort Sill“, kur mokomi ukrainiečiai, vadas.

JAV kariuomenė mokymams skyrė 10 savaičių, tačiau ukrainiečiai mokymus baigė maždaug per 8 savaites. Mokymų grafikas buvo „agresyvus“, sakė „Fort Sill“ atstovas spaudai, ukrainiečiai treniravosi kasdien nuo 7 iki 18 val.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva bus priversta reaguoti, jei Jungtinė Karalystė suteiks Ukrainai karinių atsargų, įskaitant šarvus pramušančius šaudmenis, kuriuose yra nusodrintojo urano.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

„Jungtinė Karalystė... paskelbė ne tik apie tankų, bet ir sviedinių su nusodrintuoju uranu tiekimą Ukrainai. Jei taip atsitiks, Rusija bus priversta reaguoti“, – po Kremliuje vykusių derybų su Kinijos kolega Xi Jinpingu žurnalistams sakė V.Putinas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį po Kremliuje įvykusių derybų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pasidžiaugė tuo, ką pavadino ypatingu Maskvos santykių su Pekinu pobūdžiu, bei teigė, kad jie turi neribotas galimybes.

„Esu įsitikinęs, kad Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas turi tikrai neribotas galimybes ir perspektyvas“, – sakė V. Putinas po derybų surengtoje vakarienėje, per kurią kėlė tostą už rusų ir kinų klestėjimą.

„Abu mūsų pasirašyti pareiškimai visapusiškai atspindi ypatingą Rusijos ir Kinijos santykių, kurie yra tikros partnerystės ir strateginės sąveikos pavyzdys, pobūdį“, – anksčiau per valstybinę televiziją sakė Rusijos lyderis.

Xi Jinpingas patvirtino, kad su savo kolega iš Rusijos pasirašė susitarimą, kuriuo jų ryšiai įžengė į naują bendradarbiavimo etapą.

„Pasirašėme pareiškimą dėl strateginės partnerystės ir dvišalių ryšių, kurie įžengia į naują erą, stiprinimo“, – sakė Kinijos lyderis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį paragino Pekiną atsižvelgti į Ukrainos poziciją, kai kalbama apie jos taiką su Rusija.

Šis pareiškimas pasirodė po to, kai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas Maskvoje susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

V.Putinas svečiui sakė, kad yra pasirengęs aptarti Pekino pateiktą 12 punktų taikos pasiūlymą, kuriame raginama palaikyti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenumą.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

„Tai Ukraina turi nuspręsti, kokios yra priimtinos bet kokio taikaus sprendimo sąlygos“, – spaudos konferencijoje sakė J.Stoltenbergas ir pabrėžė, kad Kinija taip ir nepasmerkė Maskvos invazijos.

„Todėl Kinija turi pradėti suprasti Ukrainos požiūrį ir tiesiogiai bendrauti su prezidentu (Volodymyru) Zelenskiu, jei nori rimtai siekti taikos“, – pridūrė jis.

Vakarų karinio aljanso vadovas teigė sveikinantis bet kokius pasiūlymus, galinčius užtikrinti, jo žodžiais, teisingą ir tvarią taiką. Pasak jo, Kinijos pasiūlyme yra teigiamų elementų, įskaitant branduolinės saugos, civilių gyventojų apsaugos ir teritorinio vientisumo aspektus.

Tačiau jis perspėjo, kad bet kokios paliaubos, kuriomis negerbiamas Ukrainos suverenitetas, „bus tik būdas įšaldyti karą ir užtikrinti, kad Rusija galėtų atsikurti, persigrupuoti ir vėl pulti“.

Kinija stengiasi pateikti save kaip neutralią šalį, tačiau Vašingtonas pareiškė, kad Pekino veiksmai gali būti dėmesio atitraukimo taktika, kuria siekiama padėti Maskvai.

J.Stoltenbergas teigė kol kas nematęs jokių įrodymų, kad Kinija tiekia ginklus Rusijai.

„Tačiau matėme tam tikrų ženklų, kad tai yra Rusijos prašymas ir kad šis klausimas svarstomas Pekine, – sakė jis. – Mūsų žinutė yra, kad Kinija neturėtų Rusijai teikti pagalbos letaliniais [ginklais].“

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pranešė, kad Ukrainai išmokėta dar viena Europos Sąjungos makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų iš 2023 metais numatyto 18 mlrd. eurų sumos paramos paketo.

„Šiandien pervedėme Ukrainai dar 1,5 mlrd. eurų. Mūsų parama padeda Ukrainai dirbti ginantis, o ES, remdama tokius siekius kaip efektyvus valdymas bei finansinis stabilumas, padeda Ukrainai tvirtai žengti ES link“, – tviteryje rašė EK vadovė.

„Reuters“/„Scanpix“/Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

Praėjusią savaitę apie būsimą 1,5 mlrd. eurų išmokėjimą Kyjivui, „kaip neatidėliotiną paramą, skirtą padėti Ukrainai patenkinti neatidėliotinus poreikius“, paskelbė EK pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Pernai gruodį ES Taryba patvirtino sprendimą dėl makrofinansinės pagalbos Ukrainai 2023-aisiais – 18 mlrd. eurų su 10 metų lengvatiniu laikotarpiu. ES valstybės narės padengs didžiąją dalį išlaidų palūkanoms. Garantijos šiam skolinimuisi bus teikiamos iš ES biudžeto arba Sąjungos valstybių narių. Ukraina paskolas turės grąžinti per 35 metus nuo 2033-ųjų.

Sausio mėnesį EK pervedė Ukrainai pirmąją šio paketo dalį – 3 mlrd. eurų. Nuo kovo numatyta kas mėnesį išmokėti po 1,5 mlrd. eurų.

Iš Rusijos okupuotų Ukrainos Charkivo ir Chersono sričių grąžinta penkiolika vaikų, taip pat jų motinos ir teisėti globėjai, antradienį susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas

„Tai vaikai iš Charkivo ir Chersono sričių miestų, kurie buvo okupuoti karo pradžioje.“

Iš viso nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą buvo grąžinti 308 vaikai, pridūrė jis, remdamasis šalies Nacionalinio informacijos biuro duomenimis.

Karo ekspertas Olehas Ždanovas sakė, kad Rusijos sėkmingo puolimo galimybės kasdien mažėja. Okupantams nepavyks pasiekti Slovjansko ir Kramatorsko, nes jie jau lėtėja.

„Kramatorsko ir Slovjansko laukia tik apšaudymas ir, galimas dalykas, jis suintensyvės, tiek raketų, tiek artilerijos atakos.

Esu beveik įsitikinęs, kad iki mūšių neprieis, nes fronto linija iki ten neateis. Tai labai toli, o rusų kariuomenės žengimo į priekį tempas labai lėtas: per tris puolimo mėnesius jie pasistūmėjo tik kelis kilometrus, net ne keliolika kilometrų. O dabar jiems pradeda trūkti kvapo, puolimo tempas lėtėja dėl įvairių priežasčių: moralinio nuovargio, technikos trūkumo ir mobilizuotųjų nenoro atkakliai kovoti net grasinant egzekucija“, – sakė jis.

O.Ždanovas mano, kad prasidėjus kontrpuolimui fronto linija vis labiau tols nuo Kramatorsko ir Slovjansko. 

„Turime būti pasiruošę viskam, teritorinė gynyba turi būti pasiruošusi viskam, aplink šiuos miestus turi būti įrengtos gynybos linijos. Tačiau sakyčiau, kad tikimybė, jog jie bus panaudoti ar dalyvaus karo veiksmuose, yra beveik minimali, beveik nulinė“, – pridūrė ekspertas.

NATO „pastebėjo tam tikrų ženklų“, kad Rusija tikriausiai paprašė Kinijos letalinės pagalbos, kad paremtų Maskvos karą Ukrainoje, antradienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Nematėme jokių įrodymų, kad Kinija tiekia Rusijai letalinius ginklus, tačiau matėme tam tikrų ženklų, kad Rusija to prašė ir kad šį klausimą Pekine svarsto Kinijos valdžios institucijos“, – sakė NATO vadovas per spaudos konferenciją Briuselyje.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

„Kinija neturėtų teikti letalinės pagalbos Rusijai. Tai reikštų paramą neteisėtam karui“, – perspėjo J.Stoltenbergas. 

NATO vadovo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Kinijos vadovas Xi Jinpingas Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Nuo tada, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, Pekinas tvirtino esąs nešališkas konflikte, tačiau pakartojo Kremliaus retoriką, kaltinančią NATO dėl konflikto, atsisakė pasmerkti invaziją ir finansiškai parėmė Maskvą, gerokai padidindamas rusiškų degalų pirkimo apimtis.

Jungtinė Karalystė aprūpins Ukrainą nusodrintojo urano sviedinių tankams „Challenger 2“, pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos sekretoriaus pavaduotojos Anabel Goldie.

„Be to, kad suteiksime Ukrainai pagrindinių kovos tankų „Challenger 2“ eskadroną, mes taip pat perduosime ir amunicijos“, – sakė ji.

Pasak politikės, tokie sviediniai labai efektyviai naikina šiuolaikinius tankus ir šarvuotąsias transporto priemones.

Ankčiau Didžiosios Britanijos premjeras Rishi Sunakas sakė, kad tankai „Challenger 2“ į Ukrainą atvyks kovo mėnesį.

Graižtvinis Challenger 2 pabūklas iš arti. (Cpl Ross Fernie RLC, Wikimedia (OGL v1.0)

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale parašė, kad tai yra „Jugoslavijos scenarijus“.

„Šie sviediniai ne tik žudo, bet ir užkrečia aplinką bei sukelia vėžį šiose žemėse gyvenantiems žmonėms“, – pažymėjo ji.

Ministerijos atstovė tvirtino, kad šis sprendimas lems daugybės žmonių gyvenimus.

„Jugoslavijoje pirmieji nukentėjo NATO kariai, ypač italai. Paskui jie ilgai bandė iš Aljanso sulaukti kompensacijos už prarastą sveikatą. Tačiau jų pretenzijos buvo atmestos. Kada jie atsibus Ukrainoje? <...> Jų geradariai juos nuodija.“

Jungtinės Valstijos planuoja paspartinti tankų „Abrams“ perdavimo Ukrainai procesą, pareiškė  Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatoriaus Johnas Kirby.

Pasak jo, JAV jau dirba, kad „šiek tiek greičiau, nei anksčiau tikėtasi, pristatytų Ukrainai tankus „Abrams“.

„Dirbame ties tuo... Yra tam tikrų pakeitimų, kuriuos galima padaryti procese, kad jį paspartintume“, - sakė J.Kirby.

„CoverImages“/„Scanpix“/JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby

Sausio mėnesį JAV paskelbė, kad perduos 31 savo kovinį tanką „Abrams M1“ Ukrainai.

Manyta, kad perdavimo procesas užtruks daugiau nei metus ir net ilgiau.

Tačiau šį mėnesį paaiškėjo, kad JAV kariuomenė ėmėsi įgyvendinti „Abrams M1“ tankų siuntimo į Ukrainą planą ir siekia juos pristatyti kuo greičiau.

Vis dėlto mažai tikėtina, kad Pentagonas paskelbs tikslų šių tankų pristatymo Ukrainai grafiką.

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida antradienį lankėsi Bučoje, kur Rusijos pajėgos kaltinamos masinėmis civilių žudynėmis per kelias savaites trukusią Kyjivo priemiesčio okupaciją praėjusiais metais.

Apie jo apsilankymą šalia Ukrainos sostinės esančioje Bučoje pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Rusijos kariai buvo kaltinami masinėmis civilių žudynėmis sostinės regiono Bučos priemiestyje, kurį 2022 metų pradžioje buvo užėmę kelioms savaitėms.

„Reuters“/„Scanpix“/Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida Bučoje

Maskva kaltinimus neigia ir tvirtina, kad žiaurumai Bučoje buvo inscenizuoti.

„Kyodo News“ teigė, kad F.Kishida Bučoje padėjo gėlių prie maldos namų ir pagerbė aukas.

„Esu pasipiktinęs žiaurumu. Atstovauju Japonijos piliečiams ir reiškiu užuojautą žuvusiems“, – cituojamas jis.

JAV ambasadorius Japonijoje Rahmas Emanuelis tviteryje rašė apie „dvi labai skirtingas Europos ir Ramiojo vandenyno regiono partnerystes“, kurios vyko antradienį.

„Kishida palaiko laisvę, o Xi [Jinpingas] – karo nusikaltėlį“, – sakė R.Emanuelis, turėdamas omenyje tai, kad praėjusią savaitę Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė V.Putino arešto orderį ir nori jį teisti už tūkstančių vaikų pagrobimą iš Ukrainos.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija istoriniu pavadino F.Kishidos vizitą į šalį.

„Šis istorinis vizitas yra solidarumo ir tvirto bendradarbiavimo tarp (Ukrainos ir Japonijos) ženklas“, – platformoje „Twitter“ teigė užsienio reikalų ministro pirmoji pavaduotoja Eminė Džaparova.

„Esame dėkingi Japonijai už tvirtą paramą ir indėlį į mūsų būsimą pergalę“, – sakė ji, paskelbusi F.Kishidos nuotraukas traukinio perone Kyjive.

F.Kishida yra paskutinysis Didžiojo septyneto (G-7) lyderis, apsilankęs Ukrainoje, ir jam darytas vis didesnis spaudimas vykti į šią kelionę, nes Japonijoje gegužės mėnesį vyks G-7 aukščiausiojo lygio susitikimas.

Japonija prisijungė prie Vakarų sąjungininkių, taikančių sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir siūlančių paramą Kyjivui.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnas antradienį CNN sakė, kad šiuo metu vykdomos diskusijos su Kinija dėl Kinijos vadovo Xi Jinpingo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pokalbio, kuriame būtų aptartas Pekino pasiūlymas dėl taikos plano Ukrainai. 

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Europos Parlamente

Jei pokalbis įvyktų, tai būtų pirmasis šių dviejų lyderių pokalbis. Tačiau aukšto rango Ukrainos pareigūnas pridūrė, kad „nieko konkretaus nenumatyta“. 

Kinijos vadovas šiuo metu yra Maskvoje, kur pirmą kartą vieši po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai įsakė surengti plataus masto invaziją į Ukrainą.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad V.Putinas ir Xi Jinpingas „išsamiai“ apsikeitė nuomonėmis per pirmadienį įvykusį susitikimą akis į akį.

D.Peskovas patvirtino, kad per pirmąjį susitikimą, kuris truko keturias su puse valandos, V. Putinas ir Xi aptarė Kinijos „taikos planą“, neatskleisdamas daugiau detalių.

Rusija antradienį apkaltino Kyjivą drono ataka prieš naftos perpumpavimo stotį pasienyje su Ukraina esančioje pietinėje Briansko srityje, pranešė regiono gubernatorius.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos, naudodamos bepilotį orlaivį, atakavo bendrovės „Transneft“ Novozybkovo naftos perpumpavimo stoties teritoriją. Nukentėjusiųjų nebuvo“, – socialiniuose tinkluose pranešė gubernatorius Aleksandras Bogomazas.

Kyjivas šio pranešimo kol kas nekomentuoja.

Kinija padeda Rusijai papildyti dronų atsargas, kol ši daugiau nei metus kariauja prieš Ukrainą. Kaip rašo „The New York Times“, nuo plataus masto įsiveržimo į Ukrainą Kinija Rusijai nusiuntė dronų už daugiau nei 12 mln. dolerių, o tai rodo „tylų abiejų šalių bendradarbiavimą“.

Garsiausios pasaulyje dronų gamintojos DJI ir kelių mažesnių bendrovių produkcijos pristatymai dažnai vykdavo per smulkius tarpininkus ir eksportuotojus, rašo leidinys.

„AP“/„Scanpix“/Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Sudėtingi platinimo kanalai ir „migloti“ produktų aprašymai eksporto duomenyse taip pat trukdo galutinai nustatyti, ar Kinijos gaminiuose yra JAV komponentų, o tai gali būti JAV eksporto kontrolės pažeidimas. Be to, oficialūs pardavimai greičiausiai yra tik dalis didesnio technologijų srauto per neoficialius kanalus ir kitas Rusijai draugiškas šalis, pavyzdžiui, Kazachstaną, Pakistaną ir Baltarusiją“, – teigiama ataskaitoje.

Iš viso, pasak „The New York Times“, beveik 70 Kinijos eksportuotojų po invazijos į Rusiją pardavė 26 skirtingų prekės ženklų kiniškų bepiločių orlaivių. Antras pagal parduodamų dronų prekės ženklą buvo „Autel“ – Kinijos dronų gamintojas, turintis įmonių JAV, Vokietijoje ir Italijoje.

Rusijos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kurioje paaiškino, kaip šalies teismai pradės nagrinėti baudžiamąsias bylas pagal naują Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl atsakomybės už savanorišką pasidavimą kovos lauke.

Rusijos teismas mano, kad savanoriškas pasidavimas yra nusikaltimas, jei, kaip teigiama teismo sprendimo projekte, „yra galimybių pasipriešinti ir išvengti sulaikymo“.

Tuo tarpu karys nebus teisiamas pagal Rusijos įstatymus, jei jis pateko į nelaisvę, pavyzdžiui, dėl sunkaus sužeidimo, ir fiziškai negalėjo pasipriešinti.

Pranešama, kad bausmė už savanorišką pasidavimą yra nuo 3 iki 10 metų kalėjimo. Jei karys perbėgo į priešininko pusę, jis bus teisiamas pagal „valstybės išdavystės“ straipsnį, kuris numato iki 20 metų kalėjimo.

Pirmą kartą patekusiam į nelaisvę kariui bus sunku išvengti bausmės, bet jis turės bet kokiu būdu grįžti į savo dalinį ir įrodyti, kad „nelaisvėje nepadarė jokių kitų nusikaltimų“.

Šiandien Bachmutas yra „karščiausias karo taškas“. Jau aštuonis mėnesius iš eilės rusų okupantai šturmuoja šią gyvenvietę, bet veltui. Įvairiais skaičiavimais, rusų nuostoliai jau siekia apie 30 tūkst. karių.

Apie tai, kas ten vyksta šiandien, televizijos kanalui „1+1 Ukraina“ papasakojo buvęs „Azovo“ pulko vadas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras Maksymas Žorinas.

„Kovos vyksta absoliučiai visomis kryptimis – tai pasakytina apie pakraščius ir patį miestą. Prioritetinė Ukrainos kariuomenės užduotis – išlaikyti koridorių, kuris leistų aprūpinti mūsų karius ir evakuoti sužeistuosius“, – sakė jis.

Pasak M.Žorino, šiuo metu ši užduotis vykdoma, tačiau intensyviausios kovos neabejotinai vyksta aplink šį koridorių. Jis yra netoli Ivanivsko ir Bohdanivkos gyvenviečių.

Buvęs „Azovo“ vadas sakė, kad šiame rajone rusai šiek tiek prarado puolamąjį potencialą. Okupantai negali sėkmingai veikti Bachmute.

Ukrainos gynėjai prie Bachmuto

+4

Japonų ministras pirmininkas Fumio Kishida antradienį atvyko į Kyjivą su netikėtu vizitu, pranešė Japonijos televizija NHK.

Nacionalinio transliuotojo filmuotoje medžiagoje matyti, kaip F.Kishida eina traukinių stoties peronu, lydimas kelių žmonių, panašu – Ukrainos pareigūnų.

Jo vizitas vyksta tuo metu, kai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitinka su Rusijos pareigūnais Maskvoje. Be kita ko, jis pakvietė prezidentą Vladimirą Putiną į aukščiausiojo lygio susitikimą Pekine vėliau šiais metais.

Japonų ministras pirmininkas Fumio Kishida antradienį atvyko į Kyjivą su netikėtu vizitu, pranešė Japonijos televizija NHK.

Nacionalinio transliuotojo filmuotoje medžiagoje matyti, kaip F.Kishida eina traukinių stoties peronu, lydimas kelių žmonių, panašu – Ukrainos pareigūnų.

„Reuters“/„Scanpix“/Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida

Jo vizitas vyksta tuo metu, kai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitinka su Rusijos pareigūnais Maskvoje. Be kita ko, jis pakvietė prezidentą Vladimirą Putiną į aukščiausiojo lygio susitikimą Pekine vėliau šiais metais.

Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis sakė, kad Bachmuto rajone tęsiasi intensyvūs mūšiai, okupantai bando prasiveržti į miesto centrą, bet ukrainiečių pajėgos jiems neleidžia to padaryti.

„Bachmuto gynyba tęsiasi. Intensyvūs mūšiai vyksta visoje fronto linijoje Rytų pajėgų grupės atsakomybės zonoje.

Nuotr. iš O.Syrskio „Telegram“ kanalo/Ukrainos kariai Bachmute

Bachmuto sektoriuje nuolat naikinama priešo technika, priešo gyvoji jėga ir amunicijos sandėliai“, – teigė jis. 

Pasak O.Syrskio, rusų puolamosios grupės bando prasiveržti iš pakraščių į miesto centrą, tačiau Ukrainos pajėgos dirba ir naikina jas ištisą parą.

Rusijos agresyvus karas Ukrainoje nesibaigs greitai, o su jo pasekmėmis teks kovoti ilgą laiką, interviu metu leidiniui „Rheinische Post“ sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

„Turime būti pasirengę tam, kad karas gali užtrukti ilgai. Net kai karas baigsis, ne iš karto viskas grįš į normalias vėžes. Tačiau mes taip pat neturėtume nutraukti savo pastangų, kad tas karas iš viso baigtųsi“, – pažymėjo O.Scholzas.

Jis priminė, kad būtina taikos sąlyga yra Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos teritorijos.

„IMAGO“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

„Sienos neperkeliamos jėga“, – pagrindinį principą pabrėžė O.Scholzas ir išdėstė ilgalaikes karo pasekmes.

„Turime suprasti, kad šis baisus agresijos karas ir jo padariniai mus užims ilgam ir kad ilgai turėsime valyti griuvėsius“, – teigė Vokietijos politikas.

Anksčiau Vokietijos kancleris O.Scholzas sakė, kad artimiausiu metu nėra jokių galimybių Ukrainoje pasiekti taiką ir kad karas gali užsitęsti ilgai, o jo aukų skaičius gali būti labai didelis.

O.Scholzas taip pat paragino sąjungininkus būti pasirengusius užsitęsusiai Rusijos agresijai prieš Ukrainą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį pareiškė, kad pakvietė savo kolegą iš Rusijos Vladimirą Putiną šiais metais apsilankyti jo šalyje, prieš antrąjį abiejų lyderių derybų ratą Maskvoje pranešė Rusijos naujienų agentūros.

„Vakar pakviečiau prezidentą Putiną apsilankyti Kinijoje šiais metais jam patogiu laiku“, – sakė Xi Jinpingas per susitikimą su Rusijos ministru pirmininku Michailu Mišustinu.

„AP“/„Scanpix“/Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir Rusijos premjeras M.Mišustinas

Xi Jinpingas per susitikimą su M.Mišustinu pavadino Pekiną ir Maskvą „didžiosiomis kaimyninėmis galiomis“ ir „strateginėmis partnerėmis“, sakydamas, kad Kinija teiks prioritetą ryšiams su Rusija.

Kinijos lyderis sakė, kad jo premjeras Li Qiangas „ir toliau teiks pirmenybę visapusiškai strateginei Kinijos ir Rusijos partnerystei“.

„Mes esame didžiosios kaimyninės galios ir visapusiškos strateginės partnerės“, – teigė jis.

Visuotinio karo Ukrainoje fone Rusija vykdo slaptą mobilizaciją ir ruošiasi tolesniems mobilizaciniams veiksmams, kas mėnesį įteikdama šaukimus apie 20 tūkst. žmonių.

Apie tai pranešė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.

„Šis procesas tęsiasi. Ir slaptos mobilizacijos rėmuose rusam kas mėnesį pavyksta mobilizuoti apie 20 tūkst. žmonių“, – teigė jis. 

Kartu jis pridūrė, kad slapta mobilizacija Rusijoje ir pasirengimas tolesnėms mobilizacijos priemonėms rodo, kad net ir įvykdyto ankstesnio šaukimo nepakanka.

„Kariuomenė nėra veiksminga, nėra aprūpinta, nėra tinkamai apmokyta. Tai rodo didžiuliai rusų nuostoliai mūšio lauke“, – kalbėjo jis. 

Kinijos vadovas Xi Jinpingas susitiko su Rusijos premjeru Michailu Mišustinu prieš tolesnes derybas Kremliuje, antradienį pranešė valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Šį trijų dienų valstybinį vizitą į Rusiją Pekinas laiko taikdarišku projektu, nepaisant didelio skepticizmo Kyjive ir Vakaruose.

Kinijos vadovas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį vadinamo neformalaus susitikimo metu kalbėjosi keturias su puse valandos, o antradienį, prieš pasirašydami dokumentus ir bendrą spaudos konferenciją, turėtų surengti tolesnes derybas.

„AFP“/„Scanpix“/Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir Rusijos premjeras M.Mišustinas

Vengrija užblokavo Europos Sąjungos valstybių narių galimybę paskelbti bendrą pareiškimą dėl tarptautinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio, pranešė leidinys „Bloomberg“.

Dėl Budapešto veto ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis vietoje bendro pareiškimo bloko vardu tokį paskelbė asmeniškai, kuriame „atkreipė dėmesį“ į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimą.

„ES vertina TBT sprendimą kaip atskaitomybės proceso pradžią ir Rusijos vadovų patraukimą atsakomybėn už nusikaltimus ir žiaurumus, kuriuos jie užsako, leidžia vykdyti ar vykdo Ukrainoje“, – sakoma J.Borrellio pareiškime.

Pirmadienį ES teisingumo ministrai paskelbė savo pareiškimą, kuriuo pritarė TBT sprendimui ir kurio Vengrija nepasirašė.

Antradienį vengrų leidinys „Index“ paskelbė vyriausybės komentarą, kuriame teigiama, kad Budapeštas nevetavo V.Putino arešto orderio, o „tik pasipriešino rezoliucijai, kurią visų ES valstybių narių vardu norėjo paskelbti Josepas Borrellis“.

„Užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto protestavo prieš ją“, – rašoma komentare.

„Reuters“/„Scanpix“/Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto

Artimiausiomis savaitėmis tūkstančiai Rusijos nuteistųjų, kovojusių privačios karinės grupuotės „Wagner“ pajėgose, tikriausiai sulauks malonės ir bus paleisti į laisvę, kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Jevgenijaus Prigožino vadovaujamos karinės grupuotės kalinių verbavimo kampanija Rusijos kalėjimuose pasiekė piką praėjusių metų rudenį.

Tikėtina, kad maždaug pusė užverbuotų kalinių greičiausiai buvo nužudyti arba sužeisti. Duomenys iš Rusijos tarnybų indikuoja, kad grupuotė vykdo savo pažadą išlaisvinti išgyvenusius kalinius.

Išlaisvintiems „Wagner“ veteranams išduotuose pažymėjimuose teigiama, kad jie patvirtinti prezidento Vladimiro Putino dekretu.

J.Prigožino kalinių verbavimo kampanija buvo sustabdyta, todėl, manoma, kad masės nuteistųjų paleidimas iš karinių pajėgų gretų tik pagilins personalo stygiaus problemas.

„Staigus dažnai smurtaujančių nusikaltėlių, turinčių nesenos ir dažnai traumuojančios kovinės patirties, antplūdis, ko gero, taps rimtu iššūkiu Rusijos visuomenei“, – teigė britų žvalgyba.

Rusija balandžio pradžioje planuoja surengti neoficialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį ir jame aptarti, jos teigimu, į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų „realią padėtį“.

Šis klausimas atsidūrė dėmesio centre po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimų, susijusių su ukrainiečių vaikų grobimu.

Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia pirmadienį spaudos konferencijoje sakė, kad Rusija planavo surengti Tarybos posėdį gerokai anksčiau nei penktadienį apie orderį paskelbė TBT. Balandžio mėnesį Rusija rotacijos tvarka pirmininkaus Tarybai.

TBT nurodė, kad prašo suimti V. Putiną, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.

Ukraina palankiai įvertino paskelbtus orderius V. Putinui ir Rusijos prezidento kanceliarijos vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai, kaip pirmą žingsnį siekiant, kad Rusija atsakytų už nusikaltimus, įvykdytus po 2022 metų vasario 24-osios invazijos. Rusija, kurios nėra tarp 123 TBT šalių narių, šį žingsnį pavadino teisiškai „niekiniu“.

Ketvirtadienį JT Tyrimo komisijos dėl Ukrainos paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, jog esama įrodymų, kad šimtai ukrainiečių vaikų buvo neteisėtai perkelti į Rusiją.

Komisija teigė, kad tiek tėvai, tiek vaikai susiduria su daugybe kliūčių bendravimui, o didžiausia našta tenka vaikams, nes maži vaikai greičiausiai negali užmegzti jokių ryšių. Komisija padarė išvadą, kad priverstinė deportacija „pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę ir prilygsta karo nusikaltimui“.

Ukrainos vyriausybė tvirtina, kad nuo karo pradžios į Rusiją buvo išvežtas 16 221 vaikas.

Naujienų svetainė „Courthouse News Service“ citavo TBT prokuroro Karimo Khano žodžius, pirmadienį pasakytus Rusijai Londone įvykusioje daugiau kaip 30 šalių teisingumo ministrų konferencijoje. „Grąžinkite vaikus, repatrijuokite vaikus“, – sakė jis.

Rusijos atstovas V.Nebenzia vaikų klausimą pavadino „visiškai išpūstu“. Pasak jo, Maskva Saugumo Tarybos posėdyje, kuris vyks maždaug balandžio 6 dieną, nori paaiškinti, jog vaikai buvo išvežti į Rusiją „tik todėl, kad norėjome apsaugoti juos nuo pavojaus, kurį gali sukelti kariniai veiksmai“.

V.Nebenzios buvo paklausta, ar Rusija planuoja grąžinti vaikus. „Žinoma, kai sąlygos bus saugios. Kodėl gi ne?“ – atsakė Rusijos pasiuntinys.

Jeigu Kinija apsispręstų tiekti Rusijai ginkluotę karui Ukrainoje, tai būtų esminis pokytis tiek šių valstybių santykiuose, tiek Vakarų požiūryje į Pekiną, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

„Šis momentas yra svarbus. Jeigu būtų sutarta, kad Kinija tiekia ginkluotę Rusijai, o Rusija tą ginkluotę naudoja prieš Ukrainą, tai būtų gana esminis pokytis tarpusavio santykiuose, ir Vakarų bendruomenės vertinime“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento patarėja.

Pasak jos, nors šiuo metu Kinija neigia tiekianti ginklus Rusijai, yra pagrįstų nuogąstavimų, jog į karą pradėjusią šalį gabenamos dvigubos paskirties prekės.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Asta Skaisgirytė

Pirmadienį Maskvoje įvyko neoficialios kelias valandas trukusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo derybos. Antradienį jie vėl susitiks oficialių derybų.

Pasak A.Skaisgirytės, Kinijos lyderis „bando kalbėtis su V.Putinu, kaip galima spėti, dėl Ukrainos taip pat, ne tik dėl dvišalių tarpusavio ryšių“.

Ji priminė, jog Xi Jinpingo vizitas vyksta po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas praėjusį penktadienį išdavė Rusijos prezidento arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos.

„Kaip tik prieš porą dienų pasirodė Tarptautinio baudžiamojo teismo orderis dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto. Kinijos lyderiui tas faktas nesutrukdo atvykti į Maskvą. Tai reiškia, matyt, tam tikrą ignoravimą tarptautinių institucijų, kurios buvo kuriamos po Jungtinių Tautų vėliava“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Paklausta, kokią reikšmę turi šis orderis, jeigu V. Putinas visą laiką leidžia Rusijoje ir nėra galimybių jo teisti dėl karo nusikaltimų, A.Skaisgirytė priminė velionio Serbijos prezidento Slobodano Miloševičiaus, Hagoje teisto už karo nusikaltimus, istoriją.

„Balkanų skerdiku“ pramintas S. Miloševičius per 13 metų trukusį valdymą geležiniu kumščiu kurstė etninius konfliktus ir masines žudynes buvusioje Jugoslavijoje.

Pasak A.Skaisgirytės, vykstant karui S.Miloševičius „atrodė bebaimis ir ignoravo visus tarptautinius perspėjimus, jo kariuomenė vykdė baisiausius genocidinius nusikaltimus Jugoslavijos teritorijoje“.

„Tuo metu atrodė, kad ir Miloševičiui Hagos tribunolas negresia, nors arešto orderis buvo išduotas, o vis dėlto jis tenai atsidūrė. Tai turbūt tik laiko klausimas, kada tokia lemtis ištiks ir Rusijos lyderį“, – sakė prezidento patarėja.

S.Miloševičius buvo rastas negyvas savo kameroje 2006-aisiais, būdamas 64-ių. Jis buvo pirmasis pareigas einantis valstybės vadovas, kuriam buvo iškelti kaltinimai tarptautiniame tribunole. Jam grėsė įkalinimas iki gyvos galvos, jeigu jo kaltė būtų buvusi įrodyta.

Kalbėdama apie V.Putino vizitą į Mariupolio uostamiestį, kurį pernai užėmė Maskvos pajėgos, A.Skaisgirytė sakė, jog taip norima „ciniškai pademonstruoti, kad tai yra Rusija ir jam nebaisu važiuoti į Mariupolį“.

„Vėl gi, su tam tikra bravūros doze tai yra parodymas, kad Rusija čia yra. Manyčiau, norėčiau tikėti, kad greitu laiku Rusijos ten nebebus, kad Ukrainai pavyks atsikovoti šitas teritorijas“, – sakė ji.

Per pastarąją parą Ukrainos pajėgos likvidavo 960 rusų okupantų, 15 priešo tankų, 7 bepiločius orlaivius ir kitą priešo įrangą.

Apie tai skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenys.

Skaičiuojama, kad nuo invazijos pradžios Rusija neteko jau 166570 savo karių, 3552 tankų, 6879 šarvuotų kovos mašinų, 305 lėktuvų, 290 sraigtasparnių. 

Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių laimėjimų Bachmute ir jo apylinkėse, o Rusijos operacijos Avdijivkos apylinkėse, kaip pranešama, tapo intensyvesnės, teigia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. 

Jie atkreipia dėmesį, kad pirmadienį Rusijos pajėgos greičiausiai pasiekė papildomų laimėjimų Bachmuto pietvakariuose ir šiaurėje, taip pat į šiaurės vakarus nuo Bachmuto tarp Bohdanivkos ir Chromovės.

Sekmadienį Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos pajėgos puolė Berdičių link (10 km į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos), o tai rodo, kad Rusijos pajėgos greičiausiai pasistūmėjo į vakarus nuo Krasnohorivkos (9 km į šiaurę nuo Avdijivkos) ir užėmė Stepovę (į vakarus nuo Krasnohorivkos).

„Tikėtina, kad Rusijos pajėgos didina operacijų tempą į šiaurę nuo Avdijivkos, siekdamos sudaryti sąlygas gyvenvietės apsupimui, ir, kaip pranešama, šioms operacijoms paremti rajone pasitelkia daugiau aviacijos dalinių“, – teigia ISW ekspertai.

Pranešama, kad Rusijos pajėgos Avdijivkos rajone vis dažniau naudoja raketas Kh-59, Kh-101, Kh-555 ir S-300, taip pat kad Rusijos pajėgos per Avdijivkos puolimą prarado apie tris neįvardytas kuopas (greičiausiai turima omenyje pėstininkus).

ISW anksčiau pranešė, kad šis padidėjęs Rusijos operacijų tempas Avdijivkos rajone lėmė didelius nuostolius ir greičiausiai yra klaidingos pastangos atitraukti Ukrainos pajėgas nuo kitų fronto rajonų.

ISW nepastebėjo, kad Rusijos pajėgos būtų sutelkusios didelę kovinę galią Donecko miesto pakraščiuose, ir mažai tikėtina, kad Rusijos pajėgos sugebės išlaikyti šį laikinai padidėjusį tempą.

ISW vertina, kad bendras Rusijos pavasario puolimas greičiausiai artėja prie kulminacijos, o Rusijos pajėgos gali suintensyvinti pastangas, kad pasiektų net nedidelių laimėjimų, kol neprarado iniciatyvos Ukrainoje.

„Išlieka galimybė, kad Rusijos pažanga gali paskatinti Ukrainą pasitraukti iš Bachmuto ir (arba) Avdijivkos, nors šiuo metu neatrodo, kad tai būtų tikėtina“, – rašo analitikai.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Kinijos prezidentas Xi Jinpingas Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pasiūlė santūresnę Rusijos ir Kinijos santykių viziją, nei V.Putinas tikriausiai norėtų.
• Tikėtina, kad V Putinas vis dažniau bando sutelkti likusį pasaulį prieš Vakarus, nors išlieka mažai tikėtina, kad šiomis pastangomis jis pasieks lemiamų rezultatų.
• Panašu, kad „Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas, nepaisant kai kurių pareigūnų bandymų atsiriboti, išlaiko didelę politinę įtaką ir ryšius regione. Rusijos valdžios institucijos greičiausiai nežino, kaip iš naujo apibrėžti naująjį „Wagner“ vaidmenį po to, kai J.Prigožinas pernelyg išplėtė „Wagner“ išteklius ir paramą.
• Rusijos informacinė erdvė ir toliau su pykčiu ir nerimu reaguoja į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotus Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos vaiko teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius.
• Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) atstovas spaudai Andrijus Jusovas pareiškė, kad sumažėjo didelių Rusijos raketų atakų dažnumas.
• Rusija paprašė, kad JT Saugumo Taryba aptartų Izraelio oro smūgius Sirijoje, galbūt keršydama už tai, kad Izraelis patvirtino eksporto licencijas Ukrainai skirtoms kovos su dronais trukdymo sistemoms.
• Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos ir Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas į šiaurės rytus nuo Kupjansko.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas netoli Svatovės ir Kreminos.
• Rusijos pajėgos toliau darė pažangą Bachmute ir jo apylinkėse.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas palei Avdijivkos-Donecko miesto fronto liniją ir pasiekė nedidelių laimėjimų netoli Avdijivkos.
• Rusijos šaltiniai teigia, kad Rusijos pajėgos stato gynybinius įtvirtinimus ir atrėmė Ukrainos žvalgybos pajėgų operacijas Zaporižios srityje.
• Rusijos šaltiniai apkaltino nežinomus veikėjus padėjus bombą, kuri sprogo prie dujotiekio okupuotame Simferopolyje, Kryme.
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad Rusijai sunku gauti komponentų aukštųjų technologijų pramoninei gamybai.
• Kovo 17 d. Ukrainos partizanai savadarbiu sprogstamuoju įtaisu nužudė Rusijos paskirtą Chersono srities kardomojo kalinimo centro vadovą Serhijų Moskalenką.

Japonijos premjeras Fumio Kishida antradienį per netikėtą vizitą Kyjive susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad parodytų „solidarumą ir tvirtą paramą“, pranešė japonų Užsienio reikalų ministerija.

F.Kishida yra paskutinis Didžiojo septyneto (G-7) lyderis, apsilankęs Rusijos užpultoje Ukrainoje, ir buvo vis labiau spaudžiamas nuvykti į Kyjivą, Japonijai planuojant gegužę surengti šios šalių grupės viršūnių susitikimą.

„Reuters“/„Scanpix“/Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida

Jis ne kartą sakė, kad vizitas Ukrainoje svarstomas, bet, kaip pranešta, rimta kliūtis buvo saugumo ir logistiniai iššūkiai.

Pirmadienį F.Kishida lankėsi Indijoje ir turėjo sugrįžti į Tokiją, bet nuskrido į Lenkiją, kur, kaip sakoma pranešimuose, įsėdo į traukinį ir nuvyko į Ukrainą.

Jis išreikš „pagarbą Ukrainos žmonių drąsai ir atkaklumui“, pasiūlys „Japonijos ir Japonijos pirmininkaujamo G-7 solidarumą ir tvirtą paramą Ukrainai“, nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Rusijoje tęsiasi slapta mobilizacija, tačiau mobilizuotų karių moralė yra žemo lygio, per informacinį teletiltą sakė Ukrainos Vyriausiosios gynybos žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, rašo „Unian“.

„Jei kalbėsime apie padėtį kariuomenėje, tai, kad Rusijoje tęsiasi slaptoji mobilizacija ir rengiamasi tolesniems mobilizaciniams veiksmams, rodo, kad net ir įvykdytos mobilizacijos nepakanka, kariuomenė nėra efektyvi, nėra tinkamai aprūpinta, apmokyta, ir tai liudija didžiuliai nuostoliai mūšio lauke“, – sakė jis. 

Jis pridūrė, kad žvalgyba turi daugybę rusų okupantų garso įrašų iš fronto linijų, kurie rodo žemą kovinę dvasią. A.Jusovas pažymėjo, kad viešai skelbiama tik dalis jų.

„Jie mato savo „užkardos“ darbą, mato savo vadovybės nekompetenciją ir mato didžiulius aplinkinių žmonių nuostolius. Solovjovo ir Skabejevos propagandoje tikrai nėra ideologinių komponentų ar pasitikėjimo“, – sakė atstovas ir pridūrė, kad dauguma jų būtų bandę pabėgti, jei ne užkardos būriai.