Žiniasklaida atskleidžia susitarimo detales: ką Rusija duoda Iranui už dronus?

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas pranešė, kad Kyjivo regione numušti keli dronai .

Oro pavojus paskelbtas Chersono srityje.

Pirmadienio vakarą Rusija toliau tęsė atakas.

Kyjivo srities karinė administracija pranešė, kad mieste veikė priešlėktuvinės gynybos sistemos, buvo kilusi dronų atakos grėsmė.

22.06 val. vietos laiku paskelbtas oro atakos pavojaus perspėjimas.

Kiek anksčiau, 21.55 val., oro pavojaus perspėjimas nuskambėjo Dnipro mieste.

Pranešama, kad buvo girdėti mažiausiai vienas sprogimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį į Zaporižią atvykusiam Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovui pareiškė, kad, Rusijai vis dar kontroliuojant Zaporižios atominę elektrinę, atkurti jos saugumą nėra įmanoma.

„Jei iš Zaporižios atominės elektrinės ir gretimos teritorijos nebus nedelsiant išvesta Rusijos kariuomenė ir personalas, bet kokios iniciatyvos atkurti branduolinę saugą ir saugumą bus pasmerktos žlugti“, – Rafaeliui Grossi sakė V.Zelenskis, nurodoma Ukrainos prezidentūros pranešime.

Anksčiau pirmadienį Ukrainos lyderis pranešė aplankęs savo šalies kariuomenės dalinius pietiniame Zaporižios regione, kurį iš dalies kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Netrukus apie apsilankymą šiame regione pranešė ir R.Grossi. Jis teigė ten susitikęs su V.Zelenskiu.

„Šiandien Zaporižios mieste susitikau su Zelenskiu ir turiningai apsikeitėme nuomonėmis apie Zaporižios atominės elektrinės ir jos darbuotojų apsaugą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė TATENA vadovas.

„Pakartojau, kad TATENA visapusiškai remia Ukrainos branduolinius objektus“, – pridūrė jis.

Lenkija, Ukraina ir Baltijos šalys pirmadienį dar kartą paragino išlaikyti draudimą Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse, pareiškusios, kad nėra nė vienos priežasties panaikinti apribojimus.

„Nėra jokio pagrindo atsisakyti TOK (Tarptautinio olimpinio komiteto) prieš daugiau nei metus nustatyto pašalinimo režimo Rusijos ir Baltarusijos sportininkams“, – teigiama Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos pareiškime, kurį pasirašė ir Ukraina.

„AFP“/„Scanpix“/Tiraspolyje plevėsuoja ir Rusijos vėliava

Bendrą poziciją užsienio reikalų ministerijos paskelbė antradienį Lozanoje pasidėsiančio TOK vykdomosios valdybos posėdžio, kuriame bus svarstomas Rusijos sportininkų klausimas, išvakarėse.

„Esame tvirtai įsitikinę, kad dabar ne laikas svarstyti galimybę leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams grįžti į olimpines žaidynes bet kokiu statusu“, – sakoma ministerijų pareiškime.

„Primygtinai raginame (TOK) persvarstyti savo planus“, – priduriama jame.

Iki Paryžiaus olimpinių žaidynių likus mažiau nei 500 dienų, TOK sausį pareiškė, kad nori ir toliau drausti abiejų šalių vėliavas, himną, spalvas ar bet kokius kitus identifikacinius ženklus. Tačiau komitetas tuomet pridūrė ieškantis sprendimo, kad jų sportininkams būtų leista varžytis, jei jie aktyviai nerėmė karo Ukrainoje.

Visgi ištikimiausi Ukrainos sąjungininkai peikia komitetą dėl pastangų įtraukti rusus ir baltarusius į tarptautines varžybas, o Estija užsiminė apie galimą 2024-ųjų vasaros olimpinių žaidynių Paryžiuje boikotą, jei rusams bus leista dalyvauti.

Lenkijos ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai pirmadienį aptarė artilerijos šaudmenų gamybą įgyvendinant naują 2 mlrd. eurų vertės programą, kuria siekiama tiekti amuniciją Ukrainai, tebekovojančiai prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas, ir papildyti senkančias Europos atsargas.

Už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas kartu su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu ir gynybos ministru Mariuszu Blaszczaku apsilankė bendrovės „Dezamet“ šaudmenų gamykloje Naujosios Dembos mieste Lenkijos pietryčiuose.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis

Vizitas buvo surengtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Briuselis paskelbė apie programą, pagal kurią artilerijos šaudmenis Ukrainai tiekiančioms šalims bus skiriamos kompensacijos iš 1 mlrd. eurų fondo. Pagal šią programą taip pat siekiama išleisti tokią pat sumą gamybos vienuolikoje šalių, kurios turi tokių gamybos pajėgumų, didinimui.

T.Bretonas pareiškė, kad ES, atsižvelgdama į konfliktą, kuris, kaip manoma, gali užsitęsti, yra „pasiryžusi“ skubiai daryti tai, ko reikia. Jis taip pat paragino kitas ES šalis kuo skubiau perduoti šaudmenis Ukrainai.

M.Morawiecki pažymėjo, jog šaudmenys yra tai, ko Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikia skubiausiai.

Anot jo, Ukrainos pajėgos per dieną sunaudoja iki 6 tūkst. artilerijos sviedinių, o Rusijos pajėgos – 50 tūkst. įvairių rūšių šaudmenų.

Pareigūnai taip pat pareiškė, kad Europai reikia skubiai didinti šaudmenų gamybą, ir paragino ES valstybes nares perduoti turimas atsargas Ukrainai.

Po kelis mėnesius trukusių naujų ginklų tiekimo iš Vakarų, Ukraina yra pasirengusi artimiausiomis savaitėmis duoti atkirtį Rusijos invazinėms pajėgoms – tai labai rizikinga kampanija, kuri nulems tolesnių mūšių ir galimų taikos derybų eigą, pranešė leidinys „The Wall Street Journal“.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar viešai paprašė gerbti Ukrainos kariuomenės pastangas ir laikytis informacinės tylos, skleidžiant bet kokias naujienas apie būsimą kontrpuolimą.

Nors šalies operatyviniai planai lieka konfidencialūs, tačiau kai kuriuos būsimų veiksmų aspektus galima įžvelgti įvertinus kiekvienos pusės turimą arba neturimą įrangą ir jų pastaruosius veiksmus mūšio lauke. Abi pusės stengiasi pasiekti laimėjimų ir degina amuniciją tokiais tempais, kokių nebuvo nuo dviejų pasaulinių karų.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad ant biurų pastato šalia greitkelio Maskvos šiaurės rytuose atsirado milžiniška Rusijos privačios karinės grupuotės „Wagner“ verbavimo reklama, kurioje pavaizduotas grupės logotipas ir tokie šūkiai kaip „Prisijunk prie nugalėtojų komandos!“ ir „Kartu mes nugalėsime“.

Manoma, kad taip „Wagner“, kuri patyrė didelių nuostolių Rytų Ukrainos Bachmuto mieste, siekė papildyti pajėgas prieš galimą Ukrainos kontrpuolimą.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ verbavimo kampanijos reklama Maskvoje

Mainais į palyginti pigius ir veiksmingus dronus, naudojamus Ukrainos infrastruktūrai atakuoti, Rusija Iranui tiekia kibernetinius ginklus, įskaitant skaitmeninio stebėjimo įrangą, pranešė leidinys „The Wall Street Journal“.

Anot neatskleistos tapatybės šaltinių, Maskvos ir Teherano bendradarbiavimas suintensyvėjo po to, kai pastarieji sutiko be dronų tiekti ir trumpojo nuotolio raketas, tankų ir artilerijos sviedinius.

„Rusijos valdžia nusprendė, kad karinių santykių su Iranu gilinimo nauda nusveria bet kokius trūkumus“, – teigė žurnalistai.

AP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių numuštas iranietiškas dronas „Shahed“

Iranas siekia gauti kibernetinę pagalbą, taip pat, pasak WSJ pašnekovų, dešimtis elitinių Rusijos atakos sraigtasparnių ir naikintuvų bei pagalbą įgyvendinant tolimojo nuotolio raketų programą.

Pasak „The Wall Street Journal“, pagrindinis Irano kibernetinių paslaugų teikėjas yra Rusijos bendrovė „Proteus“, kuri yra sudariusi sutartis su Rusijos gynybos ministerija.

Be kita ko, nuo pat visaverčio karo Ukrainoje pradžios Rusija Iranui teikė ryšių stebėjimo įrangą, taip pat pasiklausymo prietaisus, modernias kameras ir melo detektorius.

Į šią įrangą taip pat įeina programinė įranga, leidžianti Irano valdžios institucijoms įsilaužti į disidentų ir politinių oponentų telefonus.

Iranas jau seniai stengiasi tobulinti savo kibernetinius ginklus, o Irano vyriausybės įsilaužėliai vykdo dezinformacijos kampanijas ir daro smūgius konkuruojančių šalių, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų ir Saudo Arabijos, infrastruktūrai.

Rusija Ukrainoje naudoja Irano gamybos bepiločius orlaivius „Shahed“ nuo 2022 m. vasaros. 

Nepaisant Kyjivo ir Vakarų tvirtinimų, Iranas ne kartą neigė, kad padeda Rusijai ginklais, tačiau jau pripažino, kad perdavė dronus dar prieš plataus masto invaziją.

Nuo to laiko Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys nuolat taikė sankcijas Irano bendrovėms ir asmenims, susijusiems su dronų gamyba ir jų tiekimu Rusijai.

Ukrainos kariuomenė sunaikino du rusų kontrolės punktus ir numušė rusų bepilotį orlaivį „Orlan-10“, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Per dieną priešas surengė 7 oro ir 10 raketų smūgių, daugiau kaip 15 kartų iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų apšaudė mūsų karių pozicijas ir gyvenviečių civilinę infrastruktūrą. Raketiniams smūgiams jis ir toliau plačiai naudoja priešlėktuvines valdomas raketas S-300“, – rašoma pranešime.

Teigiama, kad raketinių ir oro smūgių tikimybė visoje Ukrainoje išlieka didelė. Tačiau rusų pajėgos daugiausia pastangų skiria puolamosioms operacijoms Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinkos kryptimis vykdyti.

„AP“/„Scanpix“/Bachmutas

Šiuo metu aršiausios kovos vyksta Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinkos fronto sektoriuose.

Dėl profesionalių ir koordinuotų veiksmų Ukrainos ginkluotosios pajėgos per pastarąją parą minėtose vietovėse atrėmė 41 priešo puolimą.

Per pastarąją parą Gynybos pajėgų aviacija sudavė 9 smūgius rusų personalo ir karinės technikos sutelkimo vietoms, taip pat vieną smūgį priešlėktuvinei raketų sistemai.

Per dieną ukrainiečių kariai numušė rusų bepilotį orlaivį „Orlan-10“. Raketų ir artilerijos daliniai smogė 2 kontrolės punktams ir priešo gyvosios jėgos koncentracijos vietovei.

Neseniai suformuoto Rusijos kariuomenės puolamojo dalinio kariai teigė, kad jų vadai, patyrę „didžiulių“ nuostolių Rytų Ukrainoje, naudojo užkardos karius, kad neleistų jiems atsitraukti, ir grasino mirtimi, pranešė CNN.

Prezidentui Vladimirui Putinui adresuotame vaizdo įraše maždaug dviejų dešimčių karine uniforma vilkinčių vyrų grupė sako, kad jie yra gynybos ministerijai pavaldaus padalinio „Audra“ likučiai.

„14 dienų sėdėjome po atvira minosvaidžių ir artilerijos ugnimi“, – sakė rusų karys Aleksandras Gorinas vaizdo kreipimesi, kuris pirmą kartą pasirodė penktadienį susiraišnėjimo platformos „Telegram“ rusiškuose kanaluose.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai

„Mes patyrėme didžiulių nuostolių. Trisdešimt keturi žmonės buvo sužeisti, o 22 žuvo, įskaitant mūsų vadą“, – pridūrė jis.

Pasak kito kario, operacijos pradžioje dalinį sudarė 161 žmogus.

A.Gorinas tvirtino, kad jo vyrai priėmė sprendimą grįžti atgal į Rusijos kariuomenės štabą, tačiau viršininkai atsisakė juos evakuoti.

„Jie pastatė užkardos dalinius už mūsų nugaros ir neleido mums palikti pozicijos... Jie grasino mus sunaikinti po vieną ir kaip bendrą vienetą. Jie nori mus sušaudyti kaip visiškai aplaidžios nusikalstamos vadovybės liudininkus“, – pasakojo A.Gorinas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pranešimą, kad Rusija dislokuos branduolinius ginklus Baltarusijoje, Vokietija apibūdino kaip „neatsakingą“ ir „eskaluojantį“, pranešė CNN.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Andrea Sasse sakė, kad šis pareiškimas yra „dar vienas Rusijos bandymas bauginti branduoliniais ginklais“.

„Šią retoriką laikome neatsakinga ir aiškiai ją atmetame – sakė A.Sasse. – Mes, žinoma, nesikratysime savo kurso remti Ukrainą jos savigynos labui“.

Toje pačioje spaudos konferencijoje dalyvavęs Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas teigė, kad šis pranešimas „visada yra ir propagandinio požiūrio dalis“.  

„IMAGO“/„Scanpix“/Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas

„Tai yra eskalacijos žingsniai, kuriuos dabar tęsia Rusijos pusė, bent jau retoriškai, – pareiškė jis. – Priežastis, atsakomybė už šį konfliktą tenka tik Maskvai“.

Šeštadienį V.Putinas paskelbė apie Rusijos planą dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje.

Baltarusija savo teritorijoje branduolinių ginklų neturi nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios, kai sutiko perduoti Rusijai visus sovietinius masinio naikinimo ginklus.

JAV valstybės departamentas CNN sakė, kad „toliau stebės Rusijos plano pasekmes“, tačiau savo branduolinių ginklų strategijos nekeis.

„Nematome jokių priežasčių, dėl kurių turėtume koreguoti savo strateginę branduolinę poziciją, ir jokių požymių, kad Rusija ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą“, – sakoma šeštadienį CNN atsiųstame Valstybės departamento pareiškime.

Kol rytiniame Donbaso regione aidi šūviai ir vyksta įnirtingi mūšiai, Rusijos okupuotame Kryme vyksta visai kitoks karas – naktiniai sprogimai, sabotažas ir dezinformacija.

Krymo susigrąžinimas gali atrodyti neįmanomas Ukrainos siekis, tačiau šalis deda daug pastangų, kad Rusijos okupacija taptų kuo nepatogesnė. O rusai taip pat nestovi vietoje – daro viską, kad išsaugotų 2014 metais okupuotą pusiasalį.

Vida Press nuotr./Simferopolis, Krymas

CNN žurnalistai aprašė Kryme statomus įtvirtinimus, partizaninius judėjimus bei Ukrainos tikslus.

Ukrainos kariuomenė vykdo išpuolius Kryme siekdama dviejų tikslų: varginti Rusijos Juodosios jūros laivyną ir sutrikdyti svarbias rusų kariuomenės tiekimo linijas.

Palydovinės nuotraukos vasarį parodė, kad keliose vietose šiaurinėje Krymo dalyje Rusija sukaupė nemažai karinės technikos.

Viešai pateikiama nedaug informacijos apie Ukrainos smūgius rusams Kryme, tačiau retkarčiais socialinėse medijose pasirodo vaizdo įrašai, kurie pateikia informacijos apie tai, kur buvo smogta.

Plačiau skaitykite ČIA.

Donecko srities policija pranešė, kad nukentėjusiųjų nuo Rusijos smūgio Slovjanske aukų skaičius auga. Šiuo metu pareigūnai užfiksavo du žuvusius ir 32 sužeistus asmenis.

„Nuo 15.00 val. žinome apie 34 sužeistuosius, du iš jų žuvo. Penkių sužeistųjų būklė itin sunki. Sunaikinti administraciniai ir biurų pastatai, 5 daugiaaukščiai ir 7 privatūs namai, 10 automobilių“, – rašoma pareiškime.

Kaip teigta anksčiau, pirmadienį Rusijos pajėgos keturiomis raketomis S-300 atakavo Donecko sritį. Raketos buvo nukreiptos į Slovjansko ir Družkivkos vietoves. 

Gelbėjimo operacijos vis dar vykdomos: vietoje dirba tyrėjų grupės, policijos sprogmenų ekspertai ir paramedikai.

Družkivkoje visiškai sunaikinti vaikų namai, apgadinti socialinės infrastruktūros objektai.

Rusijos raketų ataka Slovjanske

+2

Prancūzijos statybinių medžiagų ir buities apyvokos prekių prekybos centrų tinklas „Leroy Merlin“ pranešė apie planuojama pasitraukimą iš Rusijos, skelbia „Reuters“ ir BBC.

Prieš 18 metų į Rusijos rinką įžengęs „Leroy Merlin“ dabar šioje valstybėje turi 111 parduotuvių 65-iuose miestuose, apie 45 tūkst. darbuotojų.

Prancūzijos bendrovės nenoras nutraukti verslą Rusijoje, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, paskatino Kijevą apkaltinti ją „Rusijos karo mašinos rėmimu“.

Paskelbtame pareiškime „Leroy Merlin“ nurodė, kad visas savo operacijas Rusijoje perduos parduotuvių tinklo šioje šalyje vadovybei, taip „siekiama užtikrinti, kad būtų išsaugotos darbo vietos“.

„Leroy Merlin“ priklauso holdingo bendrovei „Association Familiale Mulliez“, kurios žinioje taip pat yra sporto prekių ir turizmo prekių tinklas „Decathlon“ bei maisto ir plataus vartojimo prekių tinklas „Auchan“.

Leidinys „Der Spiegel“ pranešė, kad Ukraina sulaukė 18 tankų „Leopard 2“, kuriuos jai pažadėjo skirti Vokietija. Kovinės mašinos buvo perduotos Ukrainos pasienyje.

Ukrainą taip pat pasiekė apie 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, priduriama pranešime, kuriame cituojami neįvardyti šaltiniai.

Sausio mėn. Vokietijos vyriausybė paskelbė, kad tieks Ukrainai tankus „Leopard 2“, įveikdama abejones dėl sunkiosios ginkluotės siuntimo, kuri, Kyjivo nuomone, yra labai svarbi siekiant įveikti Rusijos invaziją.

Berlyno sprendimas taip pat atvėrė kelią kitoms šalims reeksportuoti dalį Vokietijoje pagamintų „Leopard“ tankų į Ukrainą.

„Photothek“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Tankas „Leopard 2“

Rusija šiuo metu neperkelia branduolinių ginklų į Baltarusiją, apie tai nekalbama. Tai pareiškė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas spaudai Andrijus Jusovas portale Svoboda.Ranok, komentuodamas Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino grasinimus dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje.

Pasak jo, V.Putinas griebiasi branduolinio šantažo, nes pralaimi mūšio lauke.

„Akivaizdu, kad taip keliamos kartelės. Nors ir Jungtinės Valstijos, ir Europos Sąjunga tokiose situacijose reaguoja labai aiškiai ir nedviprasmiškai, jos neketina atsakyti į šį šantažą“, - sakė A.Jusovas.

Paklaustas, ar žinomi kokie nors faktai apie branduolinio ginklo judėjimą ir saugyklų statybą Baltarusijoje, pranešėjas atsakė, kad „ši informacija turi pagrindą. Ir, žinoma, čia niekas negali likti nepastebėtas, kai gabenami branduoliniai ginklai ir statomi tokie objektai“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad lanko savo šalies kariuomenės dalinius pietiniame Zaporižios regione, kurį iš dalies kontroliuoja Rusijos pajėgos.

„Man didelė garbė šiandien būti čia, šalia mūsų kariškių“, – socialiniuose tinkluose sakė V.Zelenskis, paskelbęs vaizdo įrašą su savimi ir ukrainiečių kariais.

„Esu dėkingas kiekvienam mūsų kariui už tai, kad gina Ukrainą, mūsų suverenitetą, mūsų miestus ir mūsų vaikus, – pridūrė Ukrainos vadovas. – Mes tikrai nugalėsime.“

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir TATENA vadovas Rafaelis Grossi susitikimo vasara metu

Praėjusią savaitę V.Zelenskis netikėtai aplankė sužeistus karius ligoninėje rytinėje Donecko srityje, netoli fronto linijos.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi pirmadienį taip pat pranešė besilankantis šiame regione ir ten susitikęs su V.Zelenskiu.

„Šiandien Zaporižios mieste susitikau su Zelenskiu ir turiningai pasikeitėme nuomonėmis apie Zaporižios atominės elektrinės ir jos darbuotojų apsaugą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė R.Grossi.

„Pakartojau, kad TATENA visapusiškai remia Ukrainos branduolinius objektus“, – pridūrė jis.

Ukrainos tvirtovės Bachmuto miestas Donecko srityje tebėra karščiausias fronto linijos taškas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja padėtį.

Pasak 92-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kuopos vado Jurijaus Fedorenkos, rusų okupantai Bachmuto sektoriuje naudoja daug personalo.

„Per ilgą laiką, kiek aš kovoju, nuo 2014 m., nemačiau, kad priešas į mūšį siųstų tiek daug žmonių. Per dieną jie gali pasiųsti apie 100 žmonių į vieną sektorių, kuriame vykdo puolimo ir šturmo operacijas. Tai jiems laikoma norma, o į šių šimto žmonių vietą ateina kiti. Nepaisant karo veiksmų sudėtingumo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos efektyviai išlaiko turimas gynybines linijas“, – teletilto metu sakė karys.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karinės pajėgos prie Bachmuto

Jis taip pat pažymėjo, kad ukrainiečių gynėjams pavyko išstumti rusus iš pagrindinių kelių, o didžiausius nuostolius okupantai patyrė Bachmute.

„Rusai naudoja savo personalą puolimo ir šturmo operacijoms vykdyti. Jie turi tik tokią teoriją kaip digeriai, t. y. jie beveik nešaudo, jų pagrindinė užduotis – prieiti kuo arčiau mūsų tranšėjų. Jie sunaikinami, o į jų vietą ateina kiti“, – aiškino J.Fedorenka.

Be to, jis pažymėjo, kad jei rusai bando atsitraukti, juos nušauna savi arba R.Kadyrovo vyrai.

„Jei rusams patinka, kad jiems į nugarą šaudo Kadyrovai, tada gerai. Mūsų užduotis – juos sunaikinti ir užtikrinti Ukrainos saugumą“, – reziumavo gynėjas.

Kinijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo Rusijos ketinimus dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje ir pareiškė, kad branduolinis karas neturėtų būti pradėtas jokiomis aplinkybėmis.

„Praėjusių metų sausio 5 d. branduolinių valstybių vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad branduolinio karo neįmanoma laimėti ar sukelti. Pareiškime buvo pabrėžta, kad karų tarp branduolinių valstybių reikėtų vengti ir mažinti strateginę riziką“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning

Ji taip pat pabrėžė, kad dabartinėmis aplinkybėmis „visos šalys turėtų sutelkti dėmesį į diplomatinį Ukrainos krizės sureguliavimą“ ir „bendrai prisidėti prie situacijos sušvelninimo“.

Savaitgalį Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė ketinantis dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje. Teigiama, kad to jo paprašė save Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aleksandras Lukašenka.

Pažymėtina, kad į rusų iniciatyvą jau sureagavo pasaulio lyderiai. Europos Sąjungos lyderiai pareiškė, kad Rusijos taktinių branduolinių ginklų perkėlimas į Baltarusiją kelia grėsmę Europos saugumui.

Tuo tarpu Jungtinės Valstijos teigia, kad šiuo metu nemato jokių požymių, kad Rusija perkeltų branduolinius ginklus į Baltarusiją.

Ukrainos pareigūnas iš fronto linijoje atsidūrusio Avdijivkos miesto rytinėje Donecko srityje pirmadienį pranešė, kad savivaldybės darbuotojai yra evakuojami, Rusijos pajėgoms vis labiau įsitvirtinant netoliese.

„Gėda pripažinti, bet Avdijivka vis labiau primena sceną iš postapokaliptinių filmų“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė miesto administracijos vadovas Vitalijus Barabašas.

„Todėl buvo priimtas sunkus sprendimas evakuoti... savivaldybės darbuotojus, kurie bent kaip nors stengėsi palaikyti miesto švarą ir gyvybingumą“, – pridūrė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Karo sugriautas Adijivkos miestas

Rusijos pajėgos jau kelis mėnesius stengiasi užimti visą rytinį Donecko regioną, o įnirtingiausios kovos vyksta Bachmute, į šiaurę nuo Avdijivkos.

„Labai rekomenduoju išvykti iš Avdijivkos, nes Rusijos raketos ir sviediniai nepasigaili nei vieno ir nieko, kad ir kokių pažiūrų būtumėte“, – rašė V.Barabašas.

Socialiniame tinkle „Facebook“ jis paskelbė nuotraukų, kuriose matyti smarkiai apgadinti gyvenamieji pastatai, išsibarstę griuvėsiai ir nuolaužos.

Miestas yra vos už 13 km nuo Donecko, Rusijos kontroliuojamo regiono administracinio centro. Prieš 2022-ųjų vasarį prasidėjusią invaziją Avdijivkoje gyveno 30 000 gyventojų.

Po daugiau nei metus trunkančių kovų čia liko tik 2 300 žmonių, iš kurių 1 960 gyvena iš paramos, anksčiau šį mėnesį sakė V.Barabašas.

Rusijos saugumo taryba pareiškė, kad Rusija turi unikalų ginklą, galintį sunaikinti net Ameriką. Apie tai pareiškė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.

 „Rusija turi unikalų ginklą, kuriuo gali sunaikinti bet kurį priešą, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, jei jos egzistavimui iškiltų grėsmė“, – tvirtino jis. 

Jis taip pat pridūrė, kad „Amerikos politikų nuomonė, jog Rusija nesugebės atsakyti į prevencinį Jungtinių Valstijų branduolinį smūgį, yra trumparegiška ir pavojinga kvailystė“.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Pasak N.Patruševo, Rusija nuo SSRS žlugimo esą „atidirbusi už savo klaidas“ ir dabar „pajėgi užtikrinti ir vidaus stabilumą, ir saugumą nuo išorės grėsmių“.

Jis taip pat sakė, kad JAV dabar bando „nuslopinti“ Rusiją, o paskui esą imsis Kinijos.

Rusijos pareigūnas tradiciškai kartojo mantrą, kad „Vakarai rimtai apsiskaičiavo, tikėdamiesi, jog dėl sankcijų žlugs Rusijos ekonomika ir augs protesto nuotaikos“, ir kad Rusija esą „subalansuotai“ reaguoja į sankcijų spaudimą.

Vienas Rusijos diplomatas pareiškė, kad Maskva gali pareikalauti kompensacijos už žalą, padarytą „Nord Stream“ dujotiekiams dėl dviejų praėjusį rugsėjį įvykusių sprogimų, pranešė šalies valstybinė žiniasklaida.

Šie dujotiekiai – tai daugiamilijardiniai infrastruktūros projektai, skirti Rusijos dujoms į Vokietiją tiekti Baltijos jūros dugnu. Juos nutraukė nepaaiškinami sprogimai, dėl kurių Maskva, nepateikdama įrodymų, apkaltino Vakarus. JAV ir NATO šį incidentą pavadino „sabotažo aktu“.

„Cover Images“/„Scanpix“ nuotr./„Nord Stream“ dujų nuotekis

Rusijos užsienio reikalų ministerijos ekonominio bendradarbiavimo departamento vadovas Dmitrijus Biričevskis sakė valstybinei naujienų agentūrai „Ria Novosti“.

Šiuo metu labai sunku kalbėti apie „Nord Stream“ dujotiekio sistemos ateitį. Apskritai, ekspertų nuomone, pažeistos linijos tikrai galėtų būti atkurtos.

Kremlius pareiškė, kad visi akcininkai turi nuspręsti, ar abu dujotiekiai turėtų būti užkonservuoti. Prieš reikalaudama kompensacijos, Rusija nustatys, kas sukėlė sprogimus, šiandien sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Kol kas duomenys rodo, kad tokio masto sabotažo aktas ir teroristinis išpuolis prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą negalėjo būti įvykdytas be valstybės ir specialiųjų valstybės tarnybų dalyvavimo“, – pareškė D.Peskovas

Ukrainos šalių kreditorių grupė, dalyvaujant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko atstovams, suteikė finansines garantijas naujai TVF išplėstinio Ukrainos finansavimo programai, pranešė fondo vykdomosios direktorės pavaduotojas Vladyslavas Raškovanas.

„Garantijų suteikimas numato pratęsimą skolos grąžinimo kreditorių grupės valstybėms pauzę (standstill) TVF programos galiojimo laikotarpiu (2023-2027 metais). Kai tik padėtis Ukrainoje stabilizuosis, bet ne anksčiau kaip iki TVF programos užbaigimo, kreditorių grupė ketina atnaujinti diskusijas dėl Ukrainos skolos tvarumo atkūrimo“, – informavo jis.

Grupės pareiškime nurodoma, kad atitinkamą sprendimą turėtų priimti ir privatūs kreditoriai.

„Grupė ragina visus kitus oficialius dvišalius kreditorius kuo greičiau susitarti su Ukraina dėl bent jau tokio pat palankaus skolos režimo“, – pažymima pareiškime.

Tikimasi, kad derybos su komerciniais kreditoriais dėl naujo Ukrainos skolos restruktūrizavimo prasidės kitų metų pradžioje ir bus baigtos ne vėliau kaip 2024-ųjų viduryje, skelbia Ukrainos finansų ministerija.

2022-ųjų liepą Ukrainos kreditorių grupė, kurią sudaro Kanada, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir JAV, pareiškė sustabdanti Ukrainos valstybės skolos aptarnavimą iki 2023 metų pabaigos bei paragino Ukrainos tarptautinių skolinių vertybinių popierių turėtojus priimti Kyjivo pasiūlymą atidėti mokėjimus dvejiems metams. Tai kiek vėliau ir įvyko.

Praėjusią savaitę TVF pranešė pasiekęs susitarimą su Ukraina dėl apytikriai 15,6 mlrd. JAV dolerių vertės naujos išplėstinio finansavimo programos (EFF) 48 mėnesių laikotarpiui.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad neigiama Vakarų reakcija neturės įtakos Vladimiro Putino planams.

„Ši reakcija tikrai negali pakeisti Rusijos planų. Prezidentas Putinas viską paaiškino savo pareiškimuose, duotuose šeštadienį interviu, prie to nėra ko pridurti“, – tikino jis. 

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Kovo 25 d. Rusijos prezidentas V.Putinas paskelbė, kad Rusija dislokuos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, o jų saugykla bus parengta iki liepos mėn.

NATO pavadino Rusijos branduolinę retoriką „pavojinga ir neatsakinga“, o Jungtinės Valstijos pareiškė nematančios jokių požymių, kad Rusija ruošiasi panaudoti branduolinius ginklus. 

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis galimą Rusijos taktinių branduolinių ginklų perkėlimą į Baltarusiją laiko grėsme Europos saugumui.

Rusijos pajėgos apšaudė Slovjanską Donecko srityje, pranešė Donecko regionio karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.

Per apšaudymą žuvo du žmonės ir buvo sužeisti mažiausiai 29 asmenys. Taip pat buvo sugriauti administraciniai ir biurų pastatai, 5 daugiaaukščiai ir 7 privatūs namai.

Į išpuolį sureagavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale jis paskelbė vaizdo įrašą ir trumpą žinutę.

Kadras iš vaizdo įrašo/ Volodymyro Zelenskio „Telegram“ kanalas/Slovjanskas po rusų atakos

„Dar viena diena, prasidėjusi nuo Rusijos terorizmo. Agresorė apšaudė mūsų Slovjanską. Deja, yra žuvusiųjų ir įvairaus sunkumo sužeistųjų. Įvykio vietoje dirba visos tarnybos. Teikiama pagalba. Šalinamos nuolaužos.“

„Priešas turi žinoti: Ukraina neatleis mūsų žmonių išnaudojimo, neatleis šių mirčių ir sužeidimų. Visi Rusijos teroristai bus nugalėti. Visi dalyvavusieji šioje agresijoje bus patraukti atsakomybėn“, – pridūrė jis.

Taip pat pranešta, kad tuo pat metu Rusijos pajėgos raketomis atakavo Družkivką.

Dvi raketos S300 pataikė į Družkivkos vaikų namus ir beveik visiškai juos sunaikino.

Preliminariais duomenimis, šiuo metu mieste nėra nukentėjusiųjų.

Lenkijoje sulaikytas kitos valstybės pilietis, įtariamas rinkęs ir perdavinėjęs informaciją Rusijos interesais, ir jis jau prisipažino vykdęs tokią veiklą.

Tai pranešė RMF24, remdamasi Gdansko apygardos prokuratūros pareiškimu.

Prokuratūros atstovė spaudai Gražyna Wawryniuk sakė, kad užsienietis buvo sulaikytas kovo 21 d. Teismas parinko laikinąją kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams. 

Tyrimo duomenimis, vyras rinko ir perdavinėjo įvairią informaciją Rusijos tarnybų atstovams, įskaitant informaciją apie kritinę infrastruktūrą Pomeranijos ir Kujavijos-Pomeranijos vaivadijose ir Lenkijos saugumo struktūrų veiklą. Manoma, kad šnipinėjimo misijas jis vykdė bent nuo 2023 m. sausio mėn. vykdydamas savo vadovų nurodymus.

Po sulaikymo vyras prisipažino esąs šnipas ir papasakojo, kaip buvo užverbuotas. Jo sulaikymo aplinkybės ir pilietybė nebuvo atskleisti. 

Jei kaltė bus įrodyta, vyrui gresia iki 10 metų kalėjimo.

Kovo pradžioje Lenkija pranešė apie Rusijai dirbusio šnipų tinklo, turėjusio rengti sabotažą Lenkijoje, išardymą.

Rusijos Krasnodaro regione aptiktos naujos didelės privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių kapinės. Per kelias dienas kapų skaičius išaugo dešimtimis.

Rusijos žiniasklaidos duomenimis, kovo 16 d. šiose kapinėse buvo apie 70 „Wagner“ samdinių kapų, dabar jų yra 84, o atsižvelgiant į duobių skaičių, šis skaičius tik didės.

„Tai labai didelės kapinės, visi švieži kapai. Joms nėra galo. Visi jauni ir įvairaus amžiaus... Labai didelės kapinės Krasnodaro krašte. Tiek daug eilių, tiek daug žmonių mirė. Sunku juos visus suskaičiuoti. Visi mirė 2022 m. pabaigoje arba 2023 m. pradžioje“, – sako moters balsas už kadro.

Kapų skaičius neparodo tikrųjų „Wagner“ nuostolių, nes didžioji dalis „patrankų mėsos“ į puolimą siunčiama be dokumentų, todėl neįmanoma nustatyti asmens tapatybės, o kūnai iš mūšio lauko neevakuojami.

Pirmadienio rytą okupuotame pietiniame Mariupolio uostamiestyje susprogdintas aukšto rango Rusijos vado automobilis, pranešė Ukrainos pareigūnai.

„Preliminariais duomenimis, sprogo vieno iš okupantų vadų automobilis“, – pranešė Mariupolio miesto taryba.

Taryba nurodė, kad sprogimas įvyko centrinėje Primorsko rajono dalyje. Ji neįvardijo Rusijos karininko pavardės ir nenurodė, ar sprogimas pareikalavo aukų.

„Mariupolio pasipriešinimo judejimas smogė okupuotame Mariupolyje, susprogdindamas vieno iš aukščiausio rango kariškių automobilį. Daugiau informacijos bus pateikta vėliau“, – sakė Mariupolio meras Vadimas Boičenka.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“, reaguodama į automobilio sprogimą, pranešė, kad buvo įvykdytas pasikėsinimas į policijos viršininką.

Michailas Moskvinas yra gyvas, pranešė „Tass“, remdamasi Mariupolį administruojančios pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos saugumo tarnybomis.

Agentūros teigimu, M.Moskvino automobilis sprogo už kelių metrų nuo jo.

Ukrainos kariuomenės sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis dar kartą apsilankė karščiausiuose Bachmuto sektoriaus taškuose.

„Tęsiasi intensyviausias kovų dėl Bachmuto etapas. Padėtis nuosekliai sudėtinga. Priešas patiria didelių žmogiškųjų išteklių, ginkluotės ir karinės technikos nuostolių, tačiau toliau vykdo puolamuosius veiksmus. Mūsų gynėjai didvyriškai stabdo priešo invaziją itin sudėtingomis sąlygomis ir nepalieka priešui jokių galimybių įgyvendinti savo planus“, – teigė jis. 

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmute

Pasak jo, Bachmuto gynybą lemia karinė būtinybė ir ji grindžiama kompetentingu miesto gynybinių pajėgumų panaudojimu, pastatytais įtvirtinimais ir įrengtomis šaudymo pozicijomis.

O.Syrskis pabrėžė, kad vadovybė svarsto visus įmanomus scenarijus ir veiks pagal situaciją.

Didžiosios Britanijos žvalgyba teigia, kad antžeminių bepiločių orlaivių keliama grėsmė gali ir toliau riboti Rusijos Juodosios jūros laivyno operacijas.

Kaip pažymima, kovo 22 d. mažiausiai trys bepiločiai antžeminiai aparatai ir bepilotis orlaivis bandė smogti Rusijos karinio jūrų laivyno bazei Sevastopolyje laikinai okupuotame Kryme.

Remiantis atviro šaltinio pranešimais, vieną antžeminį droną sustabdė gynybinės užtvaros. Dar du buvo sunaikinti įlankoje. Rusijos pareigūnai teigė, kad jokie Rusijos laivai nenukentėjo.

Ministerija priminė, kad ankstesnė antvandeninių dronų ataka prieš Sevastopolį įvyko 2022 m. spalio 29 d. Tuomet, pasak pranešimų, dronai apgadino minininką „Ivan Golubec“ ir fregatą „Admiral Makarov“.

Nepaisant to, kad naujosios atakos akivaizdžiai nepadarė žalos jokiems kariniams objektams, tikėtina, kad antžeminių dronų keliama grėsmė ir toliau ribos Rusijos Juodosios jūros laivyno operacijas, vertino britų agentūra.

Jungtinės Valstijos nepastebėjo jokių ženklų, kad Rusija perkeltų branduolinius ginklus į kaimyninę Baltarusiją ar kur nors kitur.

Tai sekmadienį CBS eteryje pareiškė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Kovo 25 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad Maskva ir Minskas pasiekė susitarimą dėl taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje.

„Nematėme jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas būtų įvykdęs šį pažadą ar perkėlęs branduolinius ginklus“, – sakė J.Kirby.

„Capitol Pictures/„MPI“/„Scanpix“/Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby

Pasak jo, Jungtinės Valstijos taip pat nematė jokių ženklų, kad V.Putinas ketintų panaudoti branduolinius ginklus prieš Ukrainą. 

J.Kirby pabrėžė, kad niekas neprivertė JAV keisti savo pozicijos dėl branduolinio atgrasymo.

„Atsižvelgdami į retoriką, sklindančią iš Maskvos, ir retoriką, kuri sklinda nuo karo pradžios, nematome nieko, kas verstų mus keisti savo strateginę poziciją dėl atgrasymo“, – sakė atstovas.

Pirmadienio rytą laikinai okupuotame Melitopolyje, Zaporižios regione, įvyko keli sprogimai, tarp jų ir pastate, kuriame buvo įsikūrusios okupantų saugumo pajėgos. 

Apie tai pranešė teisėtas Melitopolio meras Ivanas Fedorovas „Telegram“.

„Mieste jau įvyko keli sprogimai. Laukiame gerų žinių iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų“, teigė jis.

Vėliau I.Fedorovas paskelbė nuotrauką, kurioje matyti dūmai netoli kavinės ir priešo kareivinių.

Okupacinės valdžios atstovai taip pat pranešė apie sprogimus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad šiais metais užbaigti karą jo šalyje yra civilizuoto pasaulio bendras uždavinys. 

Tai Ukrainos lyderis sakė savo kasdieniame vakariniame vaizdo kreipimesi. Jis taip pat paragino žmones, kurie turi galimybę prisidėti prie informacijos skleidimo, kuo aktyviau tai daryti. 

„Tai susiję ne tik su žurnalistais. Tai liečia visus, kas gali skleisti tiesą apie agresiją. Tuos, kas gali priminti pasauliui apie Ukrainą ir ukrainiečius, kenčiančius nuo okupacijos, netekčių... apie Ukrainos kovą už laisvę ir teisingumą tiek mūsų žmonėms, tiek visoms tautoms, kurioms gresia Rusijos tironija“, – teigė V.Zelenskis. 

Jis pabrėžė, kad reiktų taip pat intensyviai kaip ir praėjusiais metais kalbėti pasauliui, jog agresija prieš Ukrainą tęsiasi. 

" [Pasaulis] privalo išgirsti, kad karą būtina sustabdyti jau šiais metais; išlaisvinti Ukrainą nuo Rusijos blogio jau šiais metais – tai bendras civilizuoto pasaulio uždavinys. Nes civilizuotumas, be kita ko, reiškia ryžtą ginti žmogiškumą“, – pridūrė prezidentas. 

Rusija ir toliau patiria nuostolių agresijos kare prieš Ukrainą - vien per pastarąją parą Ukrainos gynėjai likvidavo 610 užpuolikų, 7 artilerijos sistemas, 6 šarvuotas kovos mašinas.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Nuo invazijos pradžios Rusija iš viso neteko 171 160 (+610) žmonių, 3595 tankų, 6 953 (+6) vnt. šarvuotų kovos mašinų, 2 638 (+7)
artilerijos sistemų.

Ukrainos kariai Jungtinėje Karalystėje baigė mokymus su tankais „Challenger 2“. Pasak „The Guardian“, šie tankai ir jų apmokytos įgulos atvyks į Ukrainą dalyvauti pavasariniame kontrpuolime.

„Tikrai įkvepiantis dalykas matyti Ukrainos karių, kurie Didžiosios Britanijos teritorijoje baigė mokymus su britų tankais „Challenger 2“, ryžtą. Mes ir toliau juos remsime ir darysime viską, ką galime, kad paremtume Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as, kuris praėjusią savaitę lankėsi poligonuose, kur buvo rengiami Ukrainos kariai.

Wikipedia.org nuotr./Britų tankas „Challenger 2“

Tankistai pratybose dalyvauja nuo sausio antrosios pusės. Jie atvyko į Britaniją po to, kai ministras pirmininkas Rishi Sunakas tapo pirmuoju Europos politiku, paskelbusiu apie tankų perdavimą. Didžiosios Britanijos gynybos ministerija nenurodė, kur tiksliai dabar yra Ukrainai skirti „Challenger 2“.

Įgulos, be kita ko, buvo apmokytos valdyti šias transporto priemones, vadovauti, vairuoti ir dirbti komandoje. Gynybos ministerija pažymėjo, kad Ukrainos tankų įgulos nustebino savo įgūdžiais.

„Kovinių manevrų centro komandai buvo didelė garbė surengti šiuos mokymus mūsų partneriams ukrainiečiams. Visi buvome nepaprastai sužavėti pademonstruotos kompetencijos lygiu, ir neabejojame, kad mūsų draugai efektyviausiai naudos tankus „Challenger 2“ būsimuose mūšiuose, kai jie kovos už savo tėvynę“, – sakė mokymų misijai vadovavęs leitenantas Johnas Stone'as.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pridūrė, kad šie tankai suteiks Ukrainai galimybę „laipsniškai keisti pajėgumus“ mūšio lauke, naudojantis viena moderniausių ir pažangiausių ginkluotės rūšių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar mano, kad gali nugalėti Ukrainą, bet neketina eiti va bank. Sėkmingi Ukrainos kariuomenės puolimai gali priversti jį sėsti prie derybų stalo.

„Nei Ukraina, nei Vakarai neįtikino V.Putino, kad jis turėtų svarstyti bet kokį kompromisą. Vietoj to V.Putinas tebėra susitelkęs į tai, kad savo pirminius karinius tikslus pasiektų per užsitęsusį konfliktą, kurį jis laimėtų jėga primesdamas Ukrainai savo valią arba palauždamas Ukrainos valią po to, kai Vakarai nustos remti Kyjivą“, – teigiama JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų pranešime.

Ekspertai mano, kad besitęsiantis Rusijos kariuomenės puolimas aplink Bachmutą, Avdijivką ir fronto linijoje Luhansko ir Donecko srityse rodo, kad V.Putinas vis dar siekia pergalės. Tuo pačiu metu jis baiminasi eiti va bank, tačiau taip pat nekelia jokių kitų sąlygų deryboms, išskyrus Rusijos pergalę.

Dėl to analitikai padarė išvadą, kad Ukraina turi tris galimybes:

• nutraukti karo veiksmus, o tai lemtų katastrofišką pralaimėjimą;
• tęsti ribotus karinius veiksmus, kad tik išlaikytų dabartinę fronto liniją, tačiau tai paskatins V.Putiną vykdyti naujas atakas;
• pradėti kontrpuolimą, kad įtikintų V.Putiną sėsti prie derybų stalo, arba sukurti tokią karinę realybę, kad Kyjivas ir Vakarų sąjungininkai galėtų veiksmingai įšaldyti karą.