Svarbiausios naujienos
- Rusija atskleidė savo branduolinės ginkluotės planus.
- Po laivo paskandinimo – naujas Ukrainos jūrų laivyno perspėjimas rusams.
- Ukraina nelieka viena: ES lyderiai pasiekė susitarimą dėl milijardinės ilgalaikės paramos.
- „Ieškokite moters“: kaip ES pavyko palenkti V.Orbaną dėl 50 mlrd. eurų Ukrainai.
- Ukrainos žvalgybos kariai Kryme sėkmingai smogė raketas gabenančiam rusų laivui.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zalužnas įvardijo tris pagrindinius 2024 m. karo su Rusija tikslus
19:49
Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas savo straipsnyje CNN televizijai nurodė tris pagrindinius tikslus, į kuriuos turėtų būti sutelktos pastangos kovojant su Rusijos agresija.
„Taigi, 2024 m. pagrindines pastangas turime sutelkti į tris sritis:
Mūsų ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo aukštųjų technologijų įranga sistemos sukūrimui. Naujos mokymo ir kovinių operacijų vykdymo filosofijos, kurioje atsižvelgiama į priemonių ir jų naudojimo metodų ribotumą, įdiegimas. Ir kuo greičiau įsisavinti naujus kovinius pajėgumus“, – rašė V.Zalužnas.
Rusija ignoruoja Ukrainos raginimą grąžinti karo belaisvių, kurie žuvo per Il-76 katastrofą, kūnus
00:12
Rusijai pareiškus, kad per neseniai įvykusią lėktuvo Il-76 katastrofą žuvo ukrainiečių karo belaisviai, Ukraina paragino grąžinti tariamai žuvusius karo belaisvius namo, vasario 1 d. sakė karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
Tačiau Rusijos vyriausybė į Ukrainos prašymą neatsakė, pridūrė jis.
„Ukraina kreipėsi ir toliau kreipiasi dėl kūnų perdavimo“, – sakė A.Jusovas.
„Kol kas Rusijos pusė su tuo nesutinka. Todėl mūsų valstybės reikalavimas atlikti nešališką tarptautinį tyrimą išlieka aktualus... Rusija iki šiol nepatvirtino proceso dėl tarptautinio atviro tyrimo.“
Rusija teigė, kad sausio 24 d. Rusijos Belgorodo srityje sudužusį Rusijos karinį lėktuvą sunaikino Ukrainos pajėgos ir kad jame buvo 65 ukrainiečių karo belaisviai.
Ukraina suabejojo Rusijos pasakojimu ir pareikalavo atlikti tarptautinį tyrimą, tačiau Maskva atsisakė tai padaryti.
Putinas svajojo apie „demilitarizuotą zoną“ tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos: sureagavo JAV
23:45
Vladimiras Putinas pareiškė, kad verta sukurti „demilitarizuotą zoną“ tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos, kad Rusijos teritorija būtų pašalinta „iš Ukrainos apšaudymo zonos“. JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris šį pareiškimą pakomentavo per brifingą .
Pasak Amerikos valstybės departamento atstovo, jam „sunku suprasti“, kaip galima įgyvendinti buferinę zoną tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos tuo metu, kai Rusijos okupacinės pajėgos yra Ukrainos teritorijoje.
„Šiek tiek sunku turėti demilitarizuotą zoną, kai Rusijos pajėgos ir toliau veikia Ukrainos sienos pusėje, o V.Putinas aiškiai parodė, kad neketina keisti savo tikslų užgrobti ir pajungti Ukrainą“, – sakė M.Milleris.
Jis pažymėjo, kad jei Maskva iš tiesų suinteresuota sukurti „demilitarizuotą zoną“, tuomet geriausia, nuo ko Kremlius gali pradėti, yra „demilitarizuoti Ukrainos teritorijas, kuriose yra Rusijos karių“.
Kinija reikalauja, kad Ukraina išbrauktų jos įmones iš „karo rėmėjų“ juodojo sąrašo
23:39
Kinija pareikalavo, kad Ukraina nedelsdama išbrauktų Kinijos įmones iš „tarptautinių karo rėmėjų“ įmonių sąrašo.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai agentūrai „Reuters“ sakė, kad priešingu atveju tai turės nenurodytą „neigiamą poveikį“.
Ukraina į sąrašą įtraukė 48 pasaulio įmones, tarp jų 14 Kinijos, kurios netiesiogiai padeda ar prisideda prie Rusijos karo veiksmų.
Juodajame sąraše, kuris neturi teisinių pasekmių, atkreiptas dėmesys į tai, ką jis apibūdina kaip platų Kinijos ir Rusijos bendrovių bendradarbiavimą tokiuose sektoriuose kaip nafta ir dujos.
Į šį sąrašą įtrauktos aštuonios Jungtinių Valstijų, po keturias – Prancūzijos ir Vokietijos bendrovės.
Pekinas palaiko glaudžius ryšius su Maskva ir nekritikuoja jos invazijos, tačiau taip pat teigia, kad turi būti gerbiamas visų šalių teritorinis vientisumas.
Prieš karą Kinija buvo didžiausia Ukrainos prekybos partnerė ir tebėra svarbi Ukrainos grūdų, saulėgrąžų aliejaus ir geležies rūdos vartotoja.
Pagal Kyjivo Juodosios jūros laivybos koridorių į Kiniją buvo gabenama 30 proc. jūrinio eksporto.
Ukrainoje pastebėti Rusijos atakos bepiločiai orlaiviai, skrendantys iš pietų
23:12
Vasario 1 d. vakare Rusijos pajėgos iš pietų paleido atakuojančius bepiločius lėktuvus, pranešė Oro pajėgos.
„Mykolajivo srityje (Baštanskio rajone) bepilotis orlaivis, nukreiptas į Kirovogrado sritį“, – pranešė Oro pajėgos.
Paskelbtas oro pavojus.
Paskelbtas svarbus JAV balsavimas dėl pagalbos Ukrainai
23:10
Vos įvykus vienam svarbiam susitikimui dėl pagalbos Ukrainai, skelbiama apie kitą.
Kitapus Atlanto vandenyno, po ES aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame buvo užtikrinta 50 mlrd. eurų parama, JAV Senatas iki kito ketvirtadienio balsuos dėl įstatymo projekto, kuriuo numatoma skirti lėšų Ukrainai, Izraeliui ir sienų apsaugai.
„Negalime paprasčiausiai išsisukti nuo savo pareigų vien dėl to, kad užduotis yra sunki“, – sakė vyriausiasis rūmų demokratas Čakas Šumeras.
Senato derybininkai dėl šio paketo derėjosi kelis mėnesius, tačiau Donaldas Trumpas ragino įstatymų leidėjus atmesti susitarimą, o Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas išreiškė skepticizmą.
Joe Bidenas spalio mėn. paprašė Kongreso skirti beveik 97 mlrd. eurų, tačiau Atstovų Rūmus kontroliuojantys respublikonai paketą atmetė.
Ukrainos kariai apie ugnį tarp V.Zelenskio ir V.Zalužno: pagaliau apsispręskite ir kovojame toliau
23:05
Kaip ši neaiški situacija dėl gynybos pajėgų vado generolo Valerijaus Zalužno atleidimo paveiks Ukrainos kariuomenę, kuri šiuo metu kovoja gynybiniuose mūšiuose daugiau nei tūkstančio kilometrų ilgio fronte? Atsakymų į šį klausimą ieško Estijos leidinio „Postimees“ žurnalistas, kuris apie tai kalbėjosi su Ryto fronte kovojančiais ukrainiečių kariais.
„Aš čia nekovoju nei už prezidentą, nei už V.Zalužną, kurį, žinoma, labai gerbiu, nei už kokį nors kitą generolą. Aš čia esu tam, kad apsaugočiau savo šeimą, savo vaikus, kitus vaikus“, – sako 43 metų karys iš Vakarų Ukrainos.
„Kad šie bastūnai daugiau neateitų į jokius namus, neišprievartautų nė vienos mūsų moters, neatimtų nė vieno mūsų vaiko“, – tęsia karys.
Šiuos mintys taikliai apibendrina Ukrainos karių nuotaikas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltieji rūmai: J.Bidenas padėkojo EK vadovei už Ukrainai skiriamą 50 mlrd. eurų paramą
21:11
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paskambino Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir padėkojo jai už tai, kad Europos Sąjunga patvirtino 50 mlrd. eurų paramą Ukrainai, pranešė Baltieji rūmai.
J.Bidenas palankiai įvertino „reikšmingą finansinės paramos paketą“, kuris „padės Ukrainai toliau kovoti su Rusijos agresija“, žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Anksčiau ketvirtadienį Europos Sąjungos lyderiai pasiekė susitarimą dėl ilgalaikės paramos Ukrainai, kurią iki šiol blokavo Vengrija.
Per rusų išpuolį Chersone žuvo užsienio savanoriai
20:59
Vasario 1 d. per Rusijos išpuolį Chersono srities Beryslavo mieste žuvo du užsieniečiai, abu Prancūzijos piliečiai, pranešė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Dar trys užsieniečiai buvo nesunkiai sužeisti. Daugiau informacijos apie aukas kol kas nėra.
Generalinės prokuratūros duomenimis, žuvę užsieniečiai buvo civiliai savanoriai.
Beryslavas yra beveik už 100 km nuo regiono administracinio centro Chersono. Per pastarąsias kelias dienas miestas patyrė Rusijos pajėgų atakų antpuolį, per kurį buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės.
Chersono srities karinė administracija pranešė, kad 48 metų miestelio gyventoja patyrė rankos traumą ir neteko piršto po to, kai anksčiau šiandien bepiločiai lėktuvai numetė sprogmenų.
Sausio 31 d. važiuodami motociklu per miestą taip pat buvo sužeisti 65 metų vyras ir 62 metų moteris.
Ukrainoje veikiančių humanitarinių nevyriausybinių organizacijų savanoriai tapo Rusijos išpuolių aukomis.
Ispanė Emma Igual ir kanadietis Anthony Ignat, užsienio nevyriausybinės organizacijos „Road to Relief“, padedančios nuo kovų Donbase ir Chersono srityje nukentėjusiems civiliams gyventojams, atstovai, žuvo per Rusijos apšaudymą dar rugsėjo mėnesį.
E.Macronas: Vengrija negavo jokios dovanos už pritarimą paramai Ukrainai
20:49
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį atmetė mintį, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas buvo įkalbėtas atsisakyti veto susitarimui dėl didžiulės paramos Ukrainai.
„Vengrija negavo jokios dovanos“, – sakė E.Macronas žurnalistams po to, kai aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje buvo susitarta dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai, teigdamas, kad Vengrijos lyderis tiesiog gavo patikinimą, jog ES su jo šalimi elgsis sąžiningai.
Ketvirtadienį Europos Sąjungos lyderiai, įveikę kelis mėnesius trukusį V.Orbano pasipriešinimą, susitarė dėl daugiamilijardinės pagalbos Ukrainai, o šį žingsnį pavadino ryžtinga žinia Rusijai.
Susitarimas dėl tolesnio lėšų srauto į Ukrainą sudarytas tuo metu, kai abejonės dėl Kyjivo rėmėjų iš Vakarų paramos sustiprino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicijas po beveik dvejus metus trunkančios invazijos į kaimyninę šalį.
V.Orbanas buvo kaltinamas tuo, kad Ukrainos ateitį laiko įkaitu, siekdamas šantažuoti Briuselį, kad šis atlaisvintų Vengrijai milijardus eurų, kurie buvo įšaldyti laukiant Budapešto reformų.
Susirinkimo pradžioje V.Orbanas, susidūręs su dideliu kitų 26 ES lyderių spaudimu, sutiko atsisakyti veto dėl ketverių metų paramos paketo.
Atrodo, kad vengrų politikas išvyko iš esmės tuščiomis – jis gavo tik pažadą, kad po dvejų metų išlaidos gali būti peržiūrėtos.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, paklausta, ar Vengrijos ministras pirmininkas sulaukė kokių nors pažadų gauti užblokuotą ES finansavimą, teigė, kad atsakymas yra „paprastas ne“.
Bandydamas gelbėti savo įvaizdį, V.Orbanas teigė, kad vietoj to gavo garantiją, jog „Vengrijos pinigai neatsidurs Ukrainoje“.
„Žinia aiški, – sakė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas pasibaigus aukščiausiojo lygio susitikimui Briuselyje. – Rusija negali pasikliauti europiečių nuovargiu remti Ukrainą.“
E.Macronas sakė, kad šis susitarimas taip pat siunčia žinią Vašingtonui, kurio Kongresas stabdo milijardų dolerių pagalbos teikimą, kad „Europos Sąjunga yra čia, yra įsipareigojusi ir vykdo savo įsipareigojimus“.
TATENA: Ukrainos branduolinės energetikos darbuotojams neleidžiama patekti į Zaporižos AE
19:51
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ketvirtadienį pranešė, kad Ukrainos atominių elektrinių operatorės „Enerhoatom“ darbuotojams uždrausta patekti į Rusijos užgrobtą Zaporižios atominę elektrinę (AE).
Didžiausias Europos branduolinis objektas į Rusijos pajėgų rankas pateko netrukus po 2022 metų vasario mėnesį įvykusios Maskvos invazijos į Ukrainą. Kyjivas ir Maskva dažnai kaltina viena kitą planuojant incidentus šioje teritorijoje.
Šiuo metu elektrinėje dirba Rusijos pilietybę priėmę asmenys, todėl dar nėra aišku, kiek žmonių paveiks naujoji tvarka.
Dėl įnirtingų kovų regione ir sutrikusio elektros tiekimo tarptautinė bendruomenė baiminasi, kad Zaporižios AE neturi pakankamai energijos ir vandens sistemai aušinti.
Agentūros išplatintame pranešime teigiama, kad kitą savaitę Zaporižios AE lankysis TATENA vadovas Rafaelis Grossi.
Pranešama, kad vizito metu jis iškels klausimą dėl draudimo „Enerhoatom“ darbuotojams patekti į objektą.
„Labai svarbu, kad elektrinėje dirbtų kvalifikuoti ir patyrę darbuotojai, kurių reikia branduolinei saugai ir saugumui užtikrinti“, – nurodė R. Grossi.
„Nuo karo pradžios darbuotojų skaičius jau buvo gerokai sumažintas“, – pridūrė jis.
Beveik prieš dvejus metus Zaporižios AE dirbo 11,5 tūkst. žmonių. Dabar Rusijos operatoriaus valdomoje elektrinėje dirba 4,5 tūkst. žmonių, o dėl 940 įdarbinimo neva yra dar svarstoma.
TATENA pranešime nurodoma, kad objekte dirbę buvę „Enerhoatom“ darbuotojai priėmė Rusijos pilietybę ir susitarė dėl naujų darbo sutarčių su nauja Zaporižios AE eksploatuotoja.
Be to, elektrinėje dirba ir iš Rusijos atsiųsti darbininkai, teigė TATENA.
Agentūra ne kartą yra įspėjusi, kad šiame objekte išlieka branduolinės saugos pavojus.
TATENA pareigūnai stebi elektrinę nuo 2022 metų rugsėjo, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai ją užėmė Ukrainą užpuolusios Rusijos pajėgos.
Šeši reaktoriai, kurie iki karo pradžios gamino maždaug penktadalį Ukrainos elektros, šiuo metu yra sustabdyti.
V.Zalužnas įvardijo tris pagrindinius 2024 m. karo su Rusija tikslus
19:49
Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas savo straipsnyje CNN televizijai nurodė tris pagrindinius tikslus, į kuriuos turėtų būti sutelktos pastangos kovojant su Rusijos agresija.
„Taigi, 2024 m. pagrindines pastangas turime sutelkti į tris sritis:
Mūsų ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo aukštųjų technologijų įranga sistemos sukūrimui. Naujos mokymo ir kovinių operacijų vykdymo filosofijos, kurioje atsižvelgiama į priemonių ir jų naudojimo metodų ribotumą, įdiegimas. Ir kuo greičiau įsisavinti naujus kovinius pajėgumus“, – rašė V.Zalužnas.
Latvija uždraudė savo sporto komandoms žaisti su Rusija ir Baltarusija
19:09
Latvijos parlamentas ketvirtadienį priėmė pataisą, draudžiančią šalies nacionalinėms sporto komandoms varžytis su Rusija ir Baltarusija, taip parodydamas solidarumą su karo nuniokota Ukraina.
Baltijos valstybė, NATO ir ES narė tvirtai remia Ukrainą nuo tada, kai Rusija beveik prieš dvejus metus įsiveržė į ją.
Sporto įstatymo pakeitimu draudžiama ledo ritulio, futbolo, krepšinio ir kitoms nacionalinėms komandoms žaisti su Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos rinktinėmis, neatsižvelgiant į tai, ar jos rungtyniauja su savo, ar su neutraliomis vėliavomis.
Įstatymų leidėjai taip pat pritarė kitai pataisai, kuria Latvijos sporto renginių organizatoriams draudžiama kviesti Rusijos ir Baltarusijos rinktines.
„Pagrindinis pataisų tikslas – dar kartą išreikšti Latvijos solidarumą su Ukraina ir užkirsti kelią bet kokiems Rusijos bandymams įteisinti savo karo nusikaltimus taikiomis priemonėmis, pavyzdžiui, sporto renginiais“, – prieš balsavimą sakė parlamento sporto pakomitečiui vadovaujantis įstatymų leidėjas Davis Martinis Daugavietis.
Priemonė priimta 100 narių parlamente 74 balsais už ir 11 balsų prieš.
Jei, pavyzdžiui, 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Latvijos komandos turės varžytis su Rusija ar Baltarusija, pagal naująjį įstatymą joms bus draudžiama tai daryti.
Daug Latvijos sportininkų taip pat yra svarstę galimybę boikotuoti olimpines žaidynes, jei jose bus leista dalyvauti rusams.
Olimpiniai 3x3 krepšinio čempionai iš Latvijos pareiškė, kad jų komanda nedalyvaus vasaros žaidynėse, jei jose dalyvaus Rusijos sportininkai.
Rusija atskleidė savo branduolinės ginkluotės planus
18:58
Rusija nedislokuos branduolinių ginklų užsienyje, išskyrus savo sąjungininkę Baltarusiją, tačiau ras būdų, kaip pasipriešinti bet kokiam JAV taktinių branduolinių ginklų dislokavimui Didžiojoje Britanijoje, ketvirtadienį pareiškė už ginklų kontrolę atsakingo ministro pavaduotojas.
Praėjusiais metais prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva perdavė Baltarusijai kelis taktinius branduolinius ginklus, ir dėl šio sprendimo apkaltino, jo nuomone, priešiškus ir agresyvius Vakarus.
Amerikos mokslininkų federacijos vyriausieji branduolinės energetikos tyrėjai teigia, kad nėra įtikinamų įrodymų, kur Baltarusijoje yra ginklai ir ar apskritai jie ten yra.
Žurnalistų paklaustas, ar Rusija dislokuotų branduolinius ginklus už Baltarusijos ribų, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje, užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas atsakė: „Ne, tai neplanuojama“.
„Taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijos teritorijoje buvo atliktas siekiant pasipriešinti vis agresyvesnei ir grėsmingesnei Šiaurės Atlanto aljanso (NATO), kuriam vadovauja JAV, veiklai“, – užsienio reikalų ministro pavaduotoją cituoja „Reuters“.
Ginklų kontrolę prižiūrintis S.Riabkovas taip pat papriekaištavo Jungtinėms Valstijoms, kad jos į NATO branduolines misijas įtraukė Europos šalis, kurios, pasak jo, atvirai deklaruoja, kad yra „laisvos nuo branduolinių ginklų“. Jis nepateikė išsamesnių paaiškinimų.
Atskirai interviu „Russia Today“ S.Riabkovas sakė, kad JAV planai dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Didžiojoje Britanijoje neatbaidys Maskvos.
„Jei jie mano, kad branduolinių ginklų pakartotinis dislokavimas Jungtinėje Karalystėje atgrasys Rusiją, jie klysta, – sakė S.Riabkovas. – Raginame juos sustabdyti... šį nesibaigiantį eskalavimo ratą.“
Nei Didžioji Britanija, nei Jungtinės Valstijos nepatvirtino pranešimų apie planuojamą taktinių branduolinių ginklų dislokavimą. Tyrėjai teigia, kad „RAF Lakenheath“, karinių oro pajėgų bazė Safolke, Anglijos rytuose, rekonstruojama JAV ginklams laikyti.
Šiuo metu penkiose NATO šalyse – Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Turkijoje ir Italijoje – šešiose bazėse iš viso laikoma apie 100 JAV taktinių branduolinių ginklų, teigia Amerikos mokslininkų federacija.
V.Putinas vis skelbia apie savo galią
V.Putinas, prieš dvejus metus į Ukrainą pasiuntęs dešimtis tūkstančių karių, šį mėnesį dažnai primena Vakarams apie Rusijos branduolinio arsenalo dydį ir pajėgumus.
S.Riabkovas gyrė, jo teigimu, BRICS grupės narių pasiūlytas idėjas, kaip užbaigti konfliktą Ukrainoje.
„Esame atviri dialogui su visais, kurie pasiryžę skatinti konstruktyvų sprendimą. Ir šiame kontekste, žinoma, toliau aptariame šią temą su savo BRICS partneriais“, – sakė jis.
BRICS grupę sudaro Rusija, Kinija, Indija, Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika, ir ją ketinama toliau plėsti.
Kyjivas siekia savo „taikos formulės“, kurioje, be kita ko, numatyta išvesti visus Rusijos karius iš jos teritorijos, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad bet kokios derybos su Rusija yra neteisėtos.
Rusija, kuri kontroliuoja kiek mažiau nei penktadalį Ukrainos teritorijos, atmetė V.Zelenskio planą kaip absurdišką, nes jame nepaisoma pačios Maskvos saugumo interesų. Šią poziciją ketvirtadienį dar kartą patvirtino S.Riabkovas.
U.von der Leyen: ES susitarimas dėl paramos Ukrainai siunčia rimtą žinutę V.Putinui
17:23
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos susitarimas dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai yra rimta žinutė Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.
„Šie 50 mlrd. eurų ketveriems metams taip pat siunčia labai stiprią žinią Putinui prieš pat antrąsias jo brutalios invazijos metines“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė spaudos konferencijoje, baigiantis viršūnių susitikimui Briuselyje.
„Ieškokite moters“: kaip ES pavyko palenkti V.Orbaną dėl 50 mlrd. eurų Ukrainai
16:51
Italijos vyriausybė atliko pagrindinį vaidmenį, o jos vadovė Giorgia Meloni tapo pagrindine veikėja derybose, kuriose buvo priimtas sprendimas skirti Ukrainai 50 mlrd. eurų, leidinys „il Giornale“ cituoja šaltinius.
Pasak pašnekovų Briuselyje, G.Meloni diplomatinį darbą pradėjo prieš kelis mėnesius derybomis ir susitikimais, o nuo gruodžio mėn. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo jį suintensyvino. Italijos premjerės diplomatinis aktyvumas pasiekė piką praėjusią savaitę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po laivo paskandinimo – naujas Ukrainos jūrų laivyno perspėjimas rusams
16:45
Rusijos raketinėje korvetėje „Ivanovec“, apie kurios nuskandinimą vakarinėje laikinai okupuoto Krymo dalyje ketvirtadienį pranešė Ukrainos karinė žvalgyba, galėjo būti 40 jūreivių, socialiniame tinkle „Facebook“ komentavo Ukrainos karinis jūrų laivynas.
„Tai gana didelė netektis, turint omenyje, kad Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyne yra tik trys tokios šio projekto korvetės, apginkluotos prieštankinėmis raketomis, kurių veikimo nuotolis siekia iki 130 km“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad šiuo metu įvykio vietoje vyksta paieškos ir gelbėjimo operacijos.
„Atsižvelgiant į tai, kad laive dirba 40 jūreivių, Rusijos laivo personalo sumažėjimo pasekmės taip pat yra reikšmingos“, – pažymėjo Ukrainos karinis laivynas.
„Ši operacija – tai dar vienas priminimas rusų okupantams, kad nebaudžiamai pasilikti anksčiau užimtų objektų teritorijoje Kryme yra kenksminga jų sveikatai“, – priduriama pareiškime.
16:36
Rusjos tyrimų komitetas skelbia identifikavęs žuvusių per aviakatastrofą kūnus
16:31
Rusijos tyrimų komitetas teigia nustatęs visų žuvusiųjų per orlaivio Il-76 katastrofą Belgorodo srityje palaikus, skelbia vokiečių transliuotojo „Deutsche Welle“ tarnyba rusų kalba.
Teigiama, kad iš viso lėktuvo katastrofos vietos teritorijoje rasta daugiau kaip 670 aukų kūnų fragmentų, taip pat iš dalies išsaugotų asmens dokumentų.
Vos paskelbus apie įvykusią katastrofą, Rusijos pusė nurodė, kad lėktuvu į mainus buvo gabenami Ukrainos karo belaisviai.
„Dirbant su sulaikytais Ukrainos kariais, tyrimo metu privalomai paimama biologinė medžiaga genetiniam profiliui nustatyti. Taigi, tyrimas disponavo visų Ukrainos kariškių, buvusių minėtame lėktuve, genetiniais profiliais“, – paaiškino Tyrimų komiteto atstovai.
Pasak pranešimo, tyrimas esą parodė, kad rasti palaikai priklausė šešiems įgulos nariams, trims karo policijos pareigūnams ir 65 ukrainiečių kariams.
Trečiadienį Rusijos pusė nurodė, kad lėktuvą numušė raketa, paleista iš Charkivo srities. Katastrofos teritorijoje rasta kūnų fragmentų ir dviejų raketų mechanizmų su užrašais ir žymenimis anglų kalba.
Tyrimas, remdamasis ekspertizės rezultatais, nurodo, kad lėktuvą numušė priešlėktuvinė raketa „Patriot MIM-104A“. Ukraina šių teiginių nekomentavo.
Sausio 24 d. Belgorodo srityje, netoli Jablonovo kaimo, sudužo karinis transporto lėktuvas Il-76. Rusijos teigimu, per avariją, be kita ko, žuvo 65 ukrainiečių karo belaisviai, kurie turėjo būti iškeisti. Rusijos gynybos ministerija incidentą pavadino „teroristiniu išpuoliu“ ir dėl jo apkaltino Kyjivą.
Maskva tvirtina, kad lėktuvą numušė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistema. Savo ruožtu Kijevas atmeta šiuos kaltinimus ir primygtinai reikalauja, kad katastrofos vietą ištirtų tarptautiniai nepriklausomi ekspertai.
Dronais ir raketomis prieš laivus: svarbiausi Ukrainos smūgiai Rusijos laivynui
16:23
Nors Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi karinio jūrų laivyno, ketvirtadienį pranešta apie naują Ukrainos karinės žvalgybos ataką prieš rusų karo laivą. Praėjusių metų gruodį Ukrainos saugumo ir gynybos tarybos vadovas Oleksijus Danilovas nurodė, kad Ukraina sunaikino apie 20 proc. Rusijos Juodosios jūros laivyno. 15min ir naujienų svetainė „Kyiv Independent“ išskyrė sėkmingiausius Ukrainos smūgius Rusijos laivams.
Vasario 1-ąją Ukraina į savo laimėjimų sąrašą įtraukė naują sėkmingą taikinį – raketinę korvetę „Ivanovec“. O antrąją Kalėdų dieną pasigyrė naujausiu trofėjumi – sunaikintu desantiniu laivu „Novočerkasskas“.
Plačiau skaitykite ČIA.
A.Navalnas ragina rinkimų dieną protestuoti prieš V.Putiną
15:19
Įkalintas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas ketvirtadienį paragino rusus protestuoti prieš Vladimirą Putiną per kitą mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus.
Beveik neabejojama, kad kovo 15–17 dienomis vyksiančiuose griežtai kontroliuojamuose rinkimuose V.Putinas bus perrinktas dar vienai šešerių metų kadencijai.
Socialiniuose tinkluose ketvirtadienį paskelbtame pranešime A.Navalnas paragino savo šalininkus rinkimų dieną tuo pačiu metu ateiti prie balsadėžių ir suformuoti eiles, taip parodant savo nepritarimą Kremliaus vadovui.
„Tai gali būti galinga demonstracija, parodanti tikrąsias šalies nuotaikas (...) tikri žmonės stovi eilėje, kad galėtų balsuoti prieš V. Putiną“, – rašė jis.
A.Navalnas laikomas kalėjime Arktyje, kur atlieka 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų, kuriuos jis pats, teisių gynimo grupės ir Vakarų šalių vyriausybės vadina politiniu kerštu už pasipriešinimą V.Putinui.
Protestai prieš režimą Rusijoje yra iš esmės neteisėti.
Įkurta Tarptautinė Ukrainos saugumo ir euroatlantinės integracijos darbo grupė
14:39
Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas ir Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas įkūrė Tarptautinę Ukrainos saugumo ir euroatlantinės integracijos darbo grupę, šią savaitę pranešė ukrainiečių prezidentūra.
Šioje darbo grupėje, skirtoje Ukrainos keliui į Europos Sąjungą ir NATO pagreitinti, dalyvauja ir du lietuviai – buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.
Taip pat prie jos prisijungs virtinė politikos lyderių, įskaitant buvusį Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną ir buvusią JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton.
„Neišprovokuota Rusijos agresija prieš Ukrainą sudavė skaudų smūgį taisyklėmis grindžiamai pasaulio tvarkai. Kartu ji pakirto po Šaltojo karo susiklosčiusios saugumo architektūros pamatus“, – sakė A.Jermakas, pradėdamas darbo grupės susitikimą antradienį.
Jis pabrėžė, kad Rusija, prieš beveik dvejus metus pradėjusi plataus masto invaziją į Ukrainą, tapo pagrindiniu grėsmių šaltiniu visai Europai, todėl ji privalo pralaimėti.
„Ukraina yra raktas į Europą. Tai reiškia viena: Rusija turi pralaimėti karą, kurį pati pradėjo. Esame labai dėkingi visiems, kurie padeda mums kelyje į pergalę“, – pažymėjo prezidento administracijos vadovas.
A.F.Rasmussenas savo ruožtu pabrėžė, kad darbo grupės sudėtis rodo didelę paramą Ukrainos integracijai į euroatlantinę saugumo sistemą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kairiajame Dniepro krante Ukrainos pajėgos neduoda rusams atsikvėpti
14:33
Rusijos pajėgos toliau bando išklibinti Ukrainos gynėjų pozicijas kairiajame Dniepro upės krante. Tačiau Ukrainos kariškiai, įsirengę placdarmą kitoje upės pusėje, atsakydami į tai nunaikino du rusų stebėjimo postus, socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia Pietų operatyvinė vadovybė.
Teigiama, kad per pastarąją parą Rusijos pajėgos 3 kartus nesėkmingai bandė pulti, tačiau, patyrusios gyvosios jėgos ir technikos nuostolių, atsitraukė.
Tuo pat metu rusai toliau vykdo oro žvalgybą, spaudžia apšaudydami artilerija, atakos dronais ir valdomomis bombomis. Jie taip pat atnaujino atakas nevaldomomis raketomis iš oro.
Ukraina tuo tarpu atkakliai smūgiuoja rusų vietovėms, pozicijoms ir taikiniams užnugaryje.
Per paskutinę parą Rusijos pajėgos kairiajame Dniepro krante neteko 32 karių, vienos daugkartinio paleidimo raketų sistemos „Grad“, 9 ginklų sistemų, įskaitant haubicas Msta-B, 3 bepiločių orlaivių – 2 smogiamųjų ir vieno žvalgybinio -, 7 transporto priemonių ir 2 stebėjimo postų.
Prezidentas paaiškina: kaip bus naudojami 50 mlrd. eurų, skirtų Ukrainai?
14:18
Rusija liepė diplomatams užsienyje persekioti prieš V.Putiną pasisakančias žvaigždes
13:31
Po to, kai Kremlius ėmėsi precedento neturinčių represijų prieš jo invazijos į Ukrainą priešininkus šalies viduje, Rusija ėmėsi persekioti į užsienį pabėgusius garsius prezidento Vladimiro Putino kritikus.
Užsienio reikalų ministerija Maskvoje nurodė savo diplomatams persekioti Rusijos menininkus ir garsenybes, pasisakančius prieš V.Putiną ir remiančius Ukrainą, iš vadinamųjų „draugiškų“ šalių, kurios vengė stoti į karo dalyvių pusę, agentūrai „Bloomberg“ teigė du su tuo susipažinę asmenys.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos žvalgybos kariai Kryme sėkmingai smogė raketas gabenančiam rusų laivui
13:22
Ukrainos karinė žvalgyba ketvirtadienį pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip jos kariai praėjusią naktį nuskandino Rusijos Juodosios jūros laivynui priklausančią raketinę korvetę „Ivanovec“.
„Naktį iš sausio 31 d. į 2024 m. vasario 1 d. Ukrainos gynybos žvalgybos 13-osios grupės specialiojo padalinio kariai sunaikino Rusijos Juodosios jūros laivyno raketinę korvetę „Ivanovec“, – sakoma pareiškime.
Plačiau skaitykite ČIA.
Trys Moldovos bendrovės pardavė Rusijai orlaivių atsarginių dalių už 15 mln. dolerių
13:02
2022-2023 m. trys Moldovos bendrovės pardavė Rusijai orlaivių atsarginių dalių už bendrą maždaug 15 mln. JAV dolerių sumą, nepaisant šaliai agresorei įvestų sankcijų. Apie tai praneša „RBK-Ukraina“ cituodamas „Europos radiją“.
Tyrimo duomenimis, Rusijos orlaivių atsarginės dalys per Moldovą pradėtos tiekti praėjus keliems mėnesiams po Rusijos invazijos į Ukrainą. Dalys iš Vakarų šalių keliavo į „Peremoga Airlines“ ir „S7 Engineering“.
Šioje schemoje dalyvavo trys Moldovos bendrovės – „Airrock Solutions“, „Aerostage Services“ ir „Maxjet Service“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina nelieka viena: ES lyderiai pasiekė susitarimą dėl milijardinės ilgalaikės paramos
12:43 Atnaujinta 14:00
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį pranešė, kad Europos Sąjungos lyderiai pasiekė susitarimą dėl 50 mlrd. eurų ilgalaikės paramos Ukrainai.
„Turime susitarimą, – parašė jis socialiniame tinkle „X“. – Visi 27 vadovai susitarė dėl papildomo 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai paketo iš ES biudžeto.“
„Tai užtikrina tvirtą, ilgalaikį ir nuspėjamą finansavimą Ukrainai. ES prisiima lyderystę ir atsakomybę remiant Ukrainą; žinome, kas pastatyta ant kortos“, – pridūrė jis.
ES lyderiai ketvirtadienį surengė derybas, kad įtikintų Vengrijos premjerą atsisakyti veto dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai.
Karui tęsiantis, Ukrainos ekonomikai labai reikia paramos. Tačiau dėl politinių kovų ES ir Jungtinėse Valstijose Kyjivas neturėjo ilgalaikio finansavimo šaltinio.
Gruodį vengrų lyderis Viktoras Orbanas vetavo svarbų susitikimą dėl didelio pagalbos beveik dvejus metus su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai paketo.
„Nėra jokios problemos dėl vadinamojo nuovargio nuo Ukrainos klausimo. Dabar Briuselyje jaučiame Orbano nuovargį, – ES viršūnių susitikime žurnalistams sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. – Aš negaliu suprasti. Negaliu priimti šio labai keisto ir labai egoistiško Viktoro Orbano žaidimo.“
Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino šį ES susitarimą.
„Labai svarbu, kad sprendimą priėmė visi 27 vadovai, o tai dar kartą įrodo tvirtą ES vienybę“, – socialiniuose tinkluose nurodė jis, pridurdamas, kad pagalbos paketas sustiprins Ukrainos ekonominį stabilumą.
Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis ketvirtadienį irgi pasveikino ES pasiektą susitarimą dėl 50 mlrd. eurų paramos jo šaliai.
„Kiekvienas jūsų balsas yra reikšmingas indėlis į mūsų bendrą pergalę“, – sakė D.Šmyhalis socialiniuose tinkluose paskelbtoje žinutėje, kurioje dėkojo valstybėms narėms, ir pridūrė, kad susitarimas yra 27 narių bloko „solidarumo ir vienybės“ įrodymas.
„Gera diena Europai“, – „X“ rašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Europos Vadovų Taryba įgyvendino mūsų prioritetus“, – pridūrė ji.
V.Orbanas kol kas nekomentavo ketvirtadienį pasiekto susitarimo. Likus kelioms valandoms iki susitikimo jis paviešino nuotrauką, kurioje užfiksuoti Vokietijos, Prancūzijos, ES ir Italijos lyderiai.
JAV analitikai: V.Putinas randa vis naujų būdų, kaip rusams pateisinti karą Ukrainoje
12:39
Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar kartą patvirtino ir padvigubino savo maksimalistinius ir miglotus teritorinius tikslus Ukrainoje. Per susitikimą su savo rinkimų „įgaliotiniais“ V.Putinas pareiškė, kad dabartinės fronto linijos stūmimas gilyn į Ukrainą yra svarbiausias Rusijos pajėgų tikslas visame karo lauko teatre, naujausioje ataskaitoje atkreipė dėmesį Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
„V.Putino tikslas pastumti fronto liniją taip, kad Rusijos deklaruojamos ir faktinės teritorijos būtų už Ukrainos apšaudymo zonos ribų, yra miglotas, kuris iš tikrųjų yra nepasiekiamas, kol egzistuoja nepriklausoma Ukraina, galinti kovoti“, – pažymėjo analitikai.
Pasak ataskaitos, Rusijos nacionalistinis karinis tinklaraštininkas šią dilemą išplėtė, pažymėdamas, kad Rusija taip pat turėtų užimti Mykolajivo ir Odesos miestus, kad pašalintų Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių grėsmę laikinai okupuotam Krymui, ir kad Rusijos pajėgos turėtų užimti Slovjansko-Kramatorsko liniją Donecko srityje, kad palengvintų dabartinę fronto liniją.
„V.Putino pareiškimai nereiškia reikšmingų Rusijos deklaruojamų karo tikslų ar realių karinių pajėgumų poslinkių, bet veikiau jais veikiausiai siekiama pasinaudoti Vakarų žiniasklaidoje egzistuojančiais naratyvais, galinčiais blokuoti trumpalaikę ir ilgalaikę Vakarų karinę pagalbą Ukrainai ir priversti Vakarus derėtis su Rusija pagal Rusijos sąlygas“, – nurodoma pranešime.
Manoma, kad V.Putinas gali ketinti sustiprinti diskusijas apie Charkivo srities įtraukimą į „buferinę zoną“, apie kurią šiuo metu kalba Rusija, kad nukreiptų Ukrainos dėmesį nuo vykstančios Rusijos puolamosios operacijos palei Charkivo ir Luhansko srities ašį, tačiau ISW ir toliau vertina, kad Rusijos pajėgos Belgorodo srityje gali vykdyti tik taktinio lygmens veiksmus, kurie tarnautų kaip užuominos, siekiant pritraukti ir užfiksuoti Ukrainos pajėgas palei sieną.
Rusijos prezidentas anksčiau teigė, kad svarstys galimybę sukurti tokią „buferinę zoną“ kilus visuotiniam nepasitenkinimui dėl ribotų proukrainietiškų pajėgų reidų per sieną į Belgorodo sritį 2023 m. vasarą, tačiau Rusijos kariuomenė kol kas nesiėmė jokių veiksmų, kurie rodytų, kad V.Putinas rimtai svarstė šiuos raginimus.
Trečiadienį V.Putinas taip pat pabrėžė Rusijos puolimo pastangas prie Avdijivkos, tikėtina, siekdamas vidaus Rusijos auditorijai tas pastangas pavaizduoti kaip sėkmingas ir dar labiau pateisinti Rusijos karą Ukrainoje.
Jis tvirtino, kad šturmo brigada „Veteranai“ (Savanorių šturmo korpusas) kovėsi prieš reguliarias pajėgas, pralaužė Ukrainos linijas ir užėmė 19 namų prie Avdijivkos, kurią V.Putinas apibūdino kaip vieną svarbiausių fronto linijos rajonų.
Anot V.Putino, ši brigada „tinkamai kovoja“ ir turėtų „ugdyti jaunimą“. V.Putinas taip pat pakartojo šabloniškus pasakojimus, kad Rusijos karas Ukrainoje yra kova už Rusijos suverenitetą, kurios metu Rusijos visuomenė apvaloma nuo tų, kurie tam suverenitetui nepritaria.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Sausio 31 d. Ukrainos pajėgos smogė Rusijos taikiniams netoli Belbeko aerodromo okupuotame Sevastopolyje, Kryme.
- Sausio 31 d. Ukrainos ir Rusijos pajėgos apsikeitė karo belaisviais: 195 rusų karo belaisviai buvo iškeisti į 207 ukrainiečių karo belaisvius.
- Pranešama, kad Europos Sąjunga (ES) neįvykdys savo pažado iki 2024 m. kovo 1 d. aprūpinti Ukrainą milijonu artilerijos sviedinių, nes Europos vadovai ragina ES valstybes nares suintensyvinti šaudmenų tiekimą Ukrainai.
- Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad Rusijos ir Kinijos santykiai yra „geriausiu laikotarpiu per visą jų istoriją“ per sausio 31 d. pokalbį su Kinijos gynybos ministru admirolu Dong Junu.
- Kremliaus pareigūnai ir ruporai toliau retoriškai stengėsi užkirsti kelią Moldovos integracijai į ES ir sudaryti informacines sąlygas, kad pateisintų būsimą Rusijos agresiją prieš Moldovą.
- Ukrainos vyriausioji karinės žvalgybos valdyba pranešė, kad neseniai įvykdė kibernetinę ataką prieš Rusijos gynybos ministerijos ryšių serverį.
- Estijos gynybos pajėgų vadas generolas Martinas Heremas pareiškė, kad Rusija gali būti atsakinga už neseniai Baltijos regione vykdytą GPS trukdymą.
- Rusijos pajėgos neseniai patvirtino, kad sausio 31 d., vykstant poziciniams mūšiams palei visą kontakto liniją, Rusijos pajėgos padarė patvirtintą pažangą prie Bachmuto, netoli Avdijivkos ir į pietvakarius nuo Donecko miesto.
- Pranešama, kad Rusijos pajėgos suformavo „slaptą“ baudžiamųjų rekrūtų batalioną puolamosioms operacijoms vakarinėje Zaporižios srityje vykdyti, tačiau, kaip pranešama, šį batalioną išformuoja.
- Rusijos ir okupacijos pareigūnai toliau stengiasi ištrinti ukrainiečių kultūrinę ir etninę tapatybę okupuotose teritorijose.
24 metų R.Kadyrovo dukrai – naujos pareigos valdžioje
11:58
Antroji Ramzano Kadyrovo duktė, 24 metų Chadižat, paskirta pirmąja Čečėnijos prezidento ir vyriausybės administracijos vadovo pavaduotoja. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė pats Čečėnijos vadovas R.Kadyrovas. Pasak jo, paskyrimą inicijavo jo administracijos vadovas Galasas Taimaschanovas ir pati Chadižat.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba: V.Putinui pavyko galutinai perimti „Wagner“ kontrolę
11:40
Rusijos nacionalinė gvardija, dar vadinama „Rosgvardija“, į savo pirmąjį savanorių korpusą įtraukia tris buvusius privačios samdinių bendrovės „Wagner" šturmo būrius, naujausioje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Praėjusių metų gruodžio 25 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį Rusijos nacionalinei gvardijai formuoti savo savanorių formuotes. Ši gvardija neretai vadinama V.Putino „privačia armija“.
„Rosgvardija“ tikriausiai dislokuos savo naujus savanorių būrius Ukrainoje ir Afrikoje. Pranešama, kad „Rosgvardija“ siūlo savanoriams šešių mėnesių trukmės sutartis dėl tarnybos Ukrainoje ir devynių mėnesių trukmės sutartis dėl tarnybos Afrikoje.
Labai tikėtina, kad buvusių „Wagner" šturmo būrių įtraukimas į „Rosgvardijos“ savanorių korpusą rodo, jog „Wagner“ grupuotė yra pavaldi Rusijos nacionalinei gvardijai, o tai didina Maskvos galią prieš 'Wagner" grupuotę ir užtikrina jos kontrolę, nurodė britų žvalgyba.
Ukrainos ministerija: Rusija smogė medicinos įstaigai, sužeisti 4 žmonės
11:22
Ukraina ketvirtadienį paskelbė, kad per Rusijos raketų smūgį medicinos įstaigai Charkivo regione buvo sužeisti keturi žmonės.
Ukrainos rytuose esanti Charkivo sritis pastaruoju metu nuolat apšaudoma.
Kyjivas taip pat pranešė, kad rusų pajėgos praėjusią naktį į Ukrainą paleido keturis dronus, o ukrainiečių oro gynyba du iš jų numušė virš Charkivo srities.
Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad vėlai trečiadienį suduoto raketų smūgio taikinys buvo kaimas netoli Kupjansko, kurį rusų pajėgos bando užimti.
„Apgadinti medicinos įstaigos dviejų aukštų pastato fasadas, langai ir stogas“, – nurodė ministerija.
Ji pridūrė, kad yra keturi sužeistieji ir kad iš viso buvo evakuoti 38 žmonės.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad jos oro gynyba per naktį virš Rusijos teritorijos numušė 11 Ukrainos dronų.
„Azov“ vadas: beveik tūkstantis Mariupolio gynėjų tebėra nelaisvėje
11:17
Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-osios specialiosios paskirties brigados „Azov“ vadas pulkininkas leitenantas Denysas Prokopenko "Redis“ socialiniame tinkle „Facebook“ pažymėjo, kad daugiau kaip 900 Mariupolį gynusių „Azov“ kovotojų tebėra Rusijos nelaisvėje, ir paragino atitinkamas struktūras dėti visas pastangas, kad gynėjai būtų paleisti.
„Įvyko dar vienas apsikeitimas belaisviais – 207 Ukrainos kariai grįžo namo. Džiaugiuosi dėl visų, kurie iškovojo laisvę, ir linkiu jiems greitai pasveikti...
Tačiau mano džiaugsmą dėl jų sugrįžimo temdo tai, kad karių, kurie laikė Mariupolio gynybą Azovo pulko sudėtyje, šeimos daugiau neišvys savo artimųjų pavardžių sąrašuose...
Daugiau kaip 900 „Azovo“ karių, kurie oriai laikė Mariupolio gynybą ir 86 dienas neleido priešui laiku permesti pajėgų ir priemonių sėkmei plėtoti Zaporižios kryptimi, ir toliau lieka Rusijos nelaisvėje.“
Pasak vado, tarp sausio 31 d. iš nelaisvės paleistų asmenų buvo 2 Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-osios brigados „Azov“ kariai, kurie prisijungė prie rinktinės po to, kai „Azov“ dalinys buvo išplėstas iš pulko į brigadą.
„Redis“ pažymėjo, kad visuose mainuose nuo plataus masto invazijos pradžios jie tik kelis kartus matė pasirodant „Azov“ kovotojų pavardes: „Nors nuo įsakymo nutraukti Mariupolio gynybą praėjo daugiau kaip pusantrų metų“.
D.Prokopenko pridūrė, kad Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-osios brigados kariai įnirtingai kovoja su rusais Kreminos miškuose, žudydami ir gaudydami į nelaisvę rusų karius, ir toliau tiki, kad „atitinkamos struktūros deda pakankamai pastangų išlaisvinti mūsų didvyrius“.
Laikinai okupuotame Kryme ir vėl aidi sprogimai
11:01
Ketvirtadienio ryte laikinai okupuotame Kryme nuaidėjo sprogimai, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ „Krymskii veter“.
Liudininkų teigimu, sprogimai buvo girdimi vakarinėje Krymo dalyje esančiame Sakų mieste. Jų garsas aidėjo net iki Jevpatorijos miesto.
Tačiau kol kas oficialių pranešimų iš Rusijos ar Ukrainos pusės nėra.
Netoli Sakų miesto, Novofedorivkos kaime, yra karinis aerodromas. Jame bazuojasi Rusijos karinių oro pajėgų 43-iasis naikintuvų aviacijos pulkas, palaikantis Rusijos karius pietų Ukrainoje. Grupė yra ginkluota bombonešiais Su-24 ir naikintuvais Su-30.
Anksčiau pranešta, kad trečiadienį laikinai okupuotame Kryme, tiek Sevastopolio rajone, tiek netoli Sakų miesto, ne kartą girdėjosi sprogimai. Vietiniai „Telegram“ kanalai paskelbė nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matyti raketų pėdsakai danguje.
Taip pat buvo pranešta apie gaisrą Belbeko aerodromo rajone po sprogimų. Vėliau Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas užsiminė apie smūgį Belbeko aerodromui.
Ketvirtadienį Rusijos žiniasklaida pranešė, kad galėjo būti atakuotas Belbeko aerodromo ryšio punktas Sevastopolyje.
Tuo tarpu Ukrainos oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas nacionalinio teletilto eteryje pabrėžė, kad Rusijos buvimas Kryme mažėja.
„Tai jau ne pirmas kartas, kai taip atsitinka. Mūsų taktinės aviacijos pilotai valo Krymą nuo rusų, naudodami mūsų partnerių suteiktas sparnuotąsias raketas. Ir vakar buvo vienas iš tokių atvejų, ypač Belbeko aerodromas“, – pažymėjo jis.
J.Ihnatas nurodė, kad trečiadienį buvo pataikyta į objektus Belbeko aerodrome, tačiau atstovas spaudai nepatikslino, kokie buvo smūgių padariniai.
„Vakar tai patvirtino tam tikrų objektų pusiasalyje sugadinimas. Yra įvairios informacijos, net iš Rusijos šaltinių. Tačiau dar turime sulaukti palydovinių nuotraukų ir mūsų žvalgybos patvirtinimo, kokiems objektams buvo smogta ir kokie yra padariniai. Norime, kad būtų išvesta iš rikiuotės daugiau lėktuvų“, – pabrėžė jis.
Lenkijos ir Danijos užsienio reikalų ministrai pažadėjo tolesnę paramą Ukrainai
10:44
Lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, susitikęs su danų kolega Larsu Lokke Rasmussenu per naujojo Danijos karaliaus Frederiko X trijų dienų vizitą Lenkijoje, trečiadienį pažadėjo tolesnę paramą Ukrainai.
„Su ministru (L. L. Rasmussenu) sutarėme, kad pagalba Ukrainai išlieka svarbiausiu prioritetu“, – sakė R.Sikorskis.
„V.Putinas turi pralaimėti šį karą, o mes turėtume teikti ilgalaikę ir visapusišką paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – pridūrė jis.
Lenkijos užsienio reikalų ministras taip pat gyrė Daniją, kuri Ukrainai sutiko perduoti naikintuvų F-16 ir suteikė finansinę pagalbą.
„Rusijos išpuolis prieš Ukrainą destabilizuoja tarptautinę aplinką“, – sakė R.Sikorskis.
„Sankcijos Rusijai pradeda veikti. Tačiau atkreipiame dėmesį į didėjančią Rusijos ekonomikos militarizaciją ir jos prekybos perorientavimą į Kiniją, taip pat į Maskvos bandymus apeiti mūsų sankcijas“, – pabrėžė ministras.
„Atsižvelgiant į tai, dar viena būtina užduotis – įvesti ribojamąsias priemones Rusijos ginklų pramonei ir trečiųjų šalių įmonėms, kurios padeda apeiti sankcijas“, – pridūrė jis.
Ar tikrai Volodymyras Zelenskis užsimojo „susigrąžinti“ kai kurias Rusijos žemes?
10:25
Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio įpareigojimą parengti veiksmų planą, kaip išsaugoti Rusijoje gyvenančių ukrainiečių tautinę tapatybę, šios šalies propaganda interpretavo savaip. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, esą prezidentas pasirašė dekretą dėl kai kurių Rusijos teritorijų „grąžinimo“ Ukrainai, nors dokumente nieko panašaus neskelbiama.
„V.Zelenskis pasirašė įsakymą apie Rostovo srities „grąžinimą“ į Ukrainos sudėtį“, – pranešimas tokiu pavadinimu sausio 22 d. pasirodė rusiškame tinklalapyje „DON 24“.
Žinutėje rašoma, neva prezidentas pasirašė dekretą dėl Rostovo srities ir kitų Rusijos teritorijų „grąžinimo“ Ukrainai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija sako per naktį numušusi 11 ukrainiečių dronų
10:04
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad jos oro gynyba per naktį virš Rusijos teritorijos numušė 11 Ukrainos dronų.
„Šią naktį buvo sužlugdytas Kyjivo režimo mėginimas įvykdyti teroristinį išpuolį, panaudojant bepiločius orlaivius, prieš objektus Rusijos teritorijoje“, – sakoma ministerijos pareiškime.
„Oro gynybos priemonės perėmė ir sunaikino dronus virš Belgorodo (keturi dronai) ir Kursko (vienas dronas) sričių“, – teigė ji.
Apie 5 val. 30 min. Lietuvos laiku dar keturi dronai buvo numušti virš Belgorodo srities, o du – virš Voronežo srities.
Ukraina jau beveik dvejus metus yra nuolat bombarduojama iš oro Rusijos pajėgų ir kreipėsi į sąjungininkus Vakaruose, kad šie sustiprintų jos oro gynybos sistemas. Per bombardavimus žuvo tūkstančiai žmonių.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina suaktyvino dronų atakas prieš Rusijos teritoriją, daugiausia prieš pasienio regionus, taip pat prieš sostinę Maskvą ir šiaurinį Sankt Peterburgo miestą.
Mirtiniausias toks išpuolis įvyko gruodžio 30 dieną Belgorodo mieste, kai žuvo 25 žmonės, apie 100 buvo sužeista, o dar keli šimtai evakuoti.
CNN įvardijo, kada bus atleistas Ukrainos kariuomenės vadas V.Zalužnas
09:48
Anksčiau pranešta, kad pirmadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas buvo iškviestas į prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliariją ir informuotas apie savo atleidimą.
Du su situacija susipažinę šaltiniai žiniasklaidos grupei CNN sakė, kad, nors oficialaus pranešimo dar nėra, tačiau manoma, kad iki savaitės pabaigos bus paskelbtas prezidento dekretas.
Pažymima, kad įtampa tarp V.Zalužno ir prezidento ypač išaugo, kai generolas lapkritį interviu žurnalui „The Economist“ karą su Rusija pavadino aklaviete.
Pirmadienį prezidento atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas pabrėžė, kad gandai apie vyriausiojo kariuomenės vado atleidimą yra neteisingi. Gynybos ministerija taip pat sakė, kad tai netiesa. Tuo pat metu pats V.Zelenskis pirmadienį savo kasdieniame vakaro kreipimesi kariuomenės vado neminėjo.
Pasak vieno CNN šaltinio, pirmadienį prezidento administracijoje vykusiame nedideliame pasitarime, kuriame dalyvavo ir gynybos ministras Rustemas Umerovas, V.Zelenskis pasakė, kad „nusprendė atleisti vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų vadą“.
Ramaus pokalbio metu V.Zelenskis esą pasiūlė V.Zalužnui kitas pareigas, tačiau generolas atsisakė. Tuomet valstybės vadovas pabrėžė, kad pasiūlymo dėl naujo darbo atmetimas nepakeis jo atleidimo iš dabartinių pareigų fakto.
CNN kreipėsi į prezidento kanceliariją dėl papildomų komentarų, tačiau atsakymo negavo. Kaip pažymėta, šiuo metu yra du galimo įpėdinio variantai. Vienas jų – dabartinis Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas, kitas – Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. Nė vienas iš jų to nepatvirtino.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija grąžino tuos, kurie turėjo būti iškeisti IL-76 numušimo dieną, bet neperdavė 65 belaisvių iš M.Simonian sąrašo
09:07
Trečiadienį apsikeitus karo belaisviais, į Ukrainą buvo grąžinti tie, kurie turėjo būti paleisti sausio 24 d., kai keitimasis nutrūko po lėktuvo IL-76 numušimo Belgorodo srityje, taip žurnalistams sakė Koordinacinio štabo atstovas Petro Jacenka.
Jis patvirtino informaciją, kad Rusija negrąžino 65 belaisvių, kurie neva buvo kariniame transporto lėktuve Il-76. Rusija atsisako pateikti bet kokią informaciją apie juos, kalbėjo P.Jacenka.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV diplomatė: Rusija mūšio lauke turėtų laukti netikėtumų
09:05
Kyjive trečiadienį lankėsi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland, išreiškusi palaikymą jau beveik dvejus metus nuo Rusijos invazijos besiginančiai šaliai ir pareiškusi, kad Maskva turėtų laukti netikėtumų mūšio lauke.
V.Nuland Ukrainos sostinėje apsilankė tuo metu, kai nauja JAV pagalba karo alinamai šaliai pakibo ore, respublikonų įstatymų leidėjams vis labiau nenorint toliau remti Kyjivo.
Visgi vizito atvykusi amerikiečių pareigūnė dalijosi pozityviomis mintimis.
„Šį vakarą iš Kyjivo išvykstu labiau padrąsinta dėl vienybės ir rezultato, dėl 2024-ųjų ir jų absoliučios strateginės svarbos Ukrainai“, – sakė V.Nuland.
„Taip pat esu labiau įsitikinusi, kad, Ukrainai stiprinant savo gynybą, ponas [Vladimiras] Putinas sulauks puikių siurprizų mūšio lauke ir kad Ukraina pasieks labai didelių laimėjimų“, – pridūrė ji.
V.Nuland gyrė Ukrainą už beveik dvejus metus trunkančią kovą su Rusijos invazinėmis pajėgomis, sakydama, kad Kyjivo pastangos „padarė didžiulę žalą Putino sausumos pajėgoms“.
Karybos ekspertas: Rusija turi iniciatyvą fronte, bet nepajėgia jos išnaudoti
09:03
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje įvertino praeitos dienos įvykius.
Jis atkreipė dėmesį, kad Ukrainos bepiločiai orlaiviai toliau skraido virš Rusijos ir okupuotų teritorijų. Trečiadienį po pietų laikinai okupuotame Sevastopolyje gyventojus eilinį kartą išgąsdino intensyvi rusų oro gynybos priemonių ugnis: pprogimai griaudėjo apie pusę valandos, buvo laikinai uždarytas Kerčės tiltas.
Kitas bepilotis orlaivis tą pačią dieną Sankt Peterburgo apylinkėse labai sėkmingai atakavo naftos perdirbimo įmonę „Nevos mazutas“, sprogęs apgadino kelias naftos produktų talpas ir sukėlė gaisrą.
„Pasak rusų, oro gynyba „numušė“ bepilotį, bet šis skrido toliau ir jo dalys atsitiktinai nukrito naftos įmonėje. Šiaip jau numušti bepiločiai nebeskraido, o jeigu jis ir buvo pažeistas ugnimi, tai vis tiek pataikė tiksliai į numatytą taikinį – nes būtent prieš tokias įmones ukrainiečiai ir rengia bepiločių atakas“, – nurodė ekspertas.
E.Papečkys atkreipė dėmesį, kad savo ruožtu Rusija į Ukrainą paleido 20 „Shached“ dronų, iš kurių buvo numušti 14, nors jis tikėjosi didesnio masto atakos.
„Nepaisant pranešimų apie „N“ kartų išaugusią gamybą ir Šiaurės Korėjos pagalbą, rusams akivaizdžiai trūksta raketų ir bepiločių, juos priversti taupyti.“
Jis pažymėjo, kad Rusijai nelabai sekasi ir su naujais šarvuotos technikos moduliais.
„Reanimuojami, modernizuojami ir gaminami sovietų laikus menantys pavyzdžiai. Dabar giriamasi nauju šarvuotu transporteriu BTR-22, kuris sukonstruotas naujai sukomponavus seną sovietinį BTR-80. Nes reikia daug ir pigios ginkluotės, todėl nauji ir brangūs modernios technikos pavyzdžiai nėra prioritetas.“
Pasak eksperto, fronte toliau vyksta įprasti mūšiai: rusai puola, o ukrainiečiai kontratakuoja. Abiejų pusių artilerija dirba itin aktyviai. Jis pažymėjo, kad Pietuose Ukrianos gynėjai netgi turi nedidelių taktinių laimėjimų.
„Padėtis išlieka tokia pati. Rusai išlaiko iniciatyvą, bet kol kas nepajėgia to išnaudoti, greičiausiai jau ir nebesugebės. Tuo tarpu ukrainiečiai pamažu perima iniciatyvą ir įgyja pranašumą taikinių priešo užnugaryje apšaudyme. Žinoma, agresorius rezga savo planus, bet kol kas Ukrainos padėtis nėra labai bloga. Daug ką nulems resursai – čia ukrainiečiams gali padėti tik Vakarų parama“, – reziumavo E.Papečkys.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:50
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1000 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 386,2 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 12 tankų, 16 šarvuotųjų kovos mašinų, 33 artilerijos sistemos, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 36 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 10 specialiosios įrangos vienetų.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 36 Rusijos bepiločius orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.
Ukrainos žvalgybos vadovas prasitarė: kiti šeši mėnesiai bus labai įdomūs
08:41
Ukrainos žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas žiniasklaidos grupei CNN duotame interviu įvertino, kad laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose šiuo metu yra daugiau nei pusė milijono Rusijos karių.
Tačiau jis pažymėjo, kad artimiausiu metu nemato didelių galimybių judėti fronto linijose. K.Budanovas užsiminė, kad gali padaugėti išpuolių prieš Rusijos infrastruktūrą, nors ir nepripažino Ukrainos dalyvavimo visose bepiločių orlaivių atakose Rusijoje.
„Tokios atakos yra visiškai įmanomos, – kalbėjo žvalgybos vadovas. – Hipotetiškai yra planas, pagal kurį visa tai vyksta. Ir aš manau, kad šis planas apima visus svarbiausius Rusijos Federacijos kritinės infrastruktūros objektus ir karinės infrastruktūros objektus.“
Dabar Rusijos civiliai gyventojai, pasak jo, pagaliau „mato tikrąjį [karo] vaizdą. Jie mato degančias naftos saugyklas, sugriautus gamyklų pastatus ir pan. Visa tai yra naudinga.“ – pabrėžė K.Budanovas.
Aukšto rango pareigūnas pripažino neabejojantis Ukrainos pergale prieš Rusiją, nepaisant viešai reiškiamo susirūpinimo dėl Ukrainos karių nuovargio, Rusijos pranašumo karinės gamybos procesuose ir judėjimo fronto linijose trūkumo.
Pasak jo, ateinantys šeši mėnesiai bus įdomūs, nes tuo laikotarpiu baigsis nuolatinis Rusijos veržimasis palei fronto liniją.
Kalbėdamas apie tai, kaip gali baigtis karas, K.Budanovas nurodė, kad yra tk vienas būdas.
„Teisingumo įtvirtinimas – taip jis ir baigsis, – pažymėjo jis, – Grąžinant tai, kas buvo prarasta“.
Ukrainos partizanai darbuojasi Rusijoje: taikosi į geležinkelius
08:31
Ukrainą ginantys Krymo partizanai Rusijoje aptiko geležinkelį, kuriuo buvo gabenamos raketos, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia „Atesh“ judėjimo atstovai.
Jų teigimu, prieš geležinkelio struktūrą buvo įvykdytas sabotažas, kuris buvo pavestas vienam iš judėjimo agentų Rusijos Tambovos srityje.
„Dėl relinės skydinės padegimo nutrauktas geležinkelio, kuriuo perduodamos raketos į Rusijos oro ir kosmoso pajėgų arsenalą (karinis dalinys 14272), naudojimas“, – rašoma pranešime.
„Ilgą laiką žvalgėme priešo karinių krovinių sandėlių maršrutus ir logistikos grafiką. Pasirengimas pasiteisino. Dėkojame agentui už jo darbą“, – Teigė „Atesh“.
Anksčiau partizanai laikinai okupuotame Kryme aptiko sandėlius su „Kalibr“ raketomis. Kitoje vietoje „Atesh“ atskleidė Rusijos įrangos, skirtos jūrų dronų atakoms atremti, dislokacijos vietą.
Ukrainos oro pajėgos numušė 2 rusų dronus
07:59
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį numušė du rusų paleistus „Shahed“ tipo dronus.
Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai iš viso paleido keturis dronus ir kad du iš jų buvo numušti Charkivo srityje.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija „Telegram“ paskelbė, kad praėjusią naktį Belgorodo, Kursko ir Voronežo regionuose buvo numušta 11 ukrainiečių dronų.
Ukraina fronto linijoje per dieną paleidžia triskart mažiau šaudmenų nei Rusijos pajėgos
07:19
Ukraina perspėjo savo sąjungininkus, kad jai labai trūksta artilerijos sviedinių, nes Rusija kasdien fronto linijose dislokuoja tris kartus daugiau ugnies jėgos, pranešė „Bloomberg“.
Šią savaitę gynybos ministras Rustemas Umerovas parašė laišką savo kolegoms iš Europos Sąjungos, kuriame aprašė didžiulį šaudmenų trūkumą, su kuriuo susiduria jo kariai, bandydami atremti naujas Rusijos atakas.
Jis teigė, kad Ukraina nepajėgi per dieną paleisti daugiau kaip 2 tūkst. sviedinių per 1,5 tūkst. km besitęsiančią fronto liniją, sakoma dokumente, kurį matė „Bloomberg“. Tai mažiau nei trečdalis Rusijos naudojamos amunicijos.
R.Umerovas pridūrė, kad Ukrainos ginklų trūkumas kasdien vis didėja, ir paragino ES sąjungininkus dėti daugiau pastangų, kad būtų įvykdytas jų įsipareigojimas tiekti milijoną artilerijos šovinių. Jis sakė, kad Ukraina turi bent jau prilygti priešo turimai ugnies galiai.
„Paprastai laimi ta pusė, kuri turi daugiau kovinės amunicijos“, – sakė Umerovas, teigiama dokumente.
Trečiadienį ES pripažino, kad iki kovo mėn. termino pabaigos pristatys vos pusę pažadėtų šovinių.
Dokumente teigiama, kad Ukrainai reikia 200 tūkst. 155 mm sviedinių per mėnesį. Estijos skaičiavimais, Maskva gali gauti beveik dvigubai didesnį kiekį, o apie milijoną sviedinių gauna iš Šiaurės Korėjos.
Trečiadienį vykusiame gynybos ministrų susitikime ES pareiškė, kad per metus galės pagaminti 1 mln. šovinių, o 2025 m. tikisi padvigubinti šiuos pajėgumus iki 2 mln. JAV taip pat didina šovinių gamybą, kad padėtų Ukrainai patenkinti savo poreikius.
Ukrainos žvalgybos vadovas nurodė, kas padėtų Ukrainai laimėti karą
06:36
Ukrainai labai trūksta šaudmenų, todėl jai reikia partnerių pagalbos. Tačiau kalba eina ne tik apie šaudmenis, bet ir apie artilerijos sistemas.
„Mums tikrai reikia šios pagalbos“, – CNN sakė Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos vadovas Kyrylo Budanovas.
Artilerijos sistemos atsidūrė būtinos pagalbos sąrašo viršuje, pažymi CNN. Pasak K.Budanovo, Ukrainai reikia smarkiai padidinti ginklų skaičių, neatsižvelgiant į jų amžių ar tipą. Taip yra todėl, kad ilgus metus trukusios kovos alina Ukrainos toliašaudžius ginklus.
Šaudmenys taip pat labai svarbūs. Žvalgybos vadovas pabrėžė, kad „šaudmenys yra vienas iš lemiamų veiksnių šiame kare“.
„Ne tiek kokybė, kiek kiekis“, – sakė K.Budanovas.
Tuo pat metu Ukrainos pozicijos ore yra geresnės. Kalbant apie bepiločius lėktuvus „esame daugiau ar mažiau lygūs“ su rusais, atkreipė dėmesį jis.
Tačiau Rusija nuolat mokosi iš savo kovinės patirties, todėl pastebima tendencija dar plačiau naudoti bepiločius orlaivius fronte.
Be to, K.Budanovas norėtų, kad Ukrainos kariuomenėje tarnautų amerikiečių atakos lėktuvai A-10. Pasak jo, tai yra tai, kas tikrai gali prisidėti prie Rusijos pralaimėjimo.
