Svarbiausios naujienos
- Ukraina atskleidė barbarišką Rusijos taktiką: kaip priversti rusus trauktis.
- 39 Nobelio premijos laureatai pakilo į kovą su V.Putinu.
- Britanija pripažįsta, kad negalėtų kariauti su Rusija ilgiau nei du mėnesius.
- E.Macronas svarsto penkis NATO karių dislokavimo Ukrainoje scenarijus.
- Generolas paaiškino, kas gali sulaikyti Rusiją nuo planų pulti NATO šalis.
- Karybos ekspertas: E.Macrono kalbos padarė gerą darbą Ukrainai.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija smogė gyvenamajam rajonui Charkive: pranešama apie žuvusius ir sužeistuosius
21:30
Kovo 27 d. popietę Rusijos okupacinės pajėgos apšaudė Charkivą: vietos valdžia pranešė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius.
„Išpuolis Charkivo gyvenamajame daugiabučių namų kvartale. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Tai dar vienas kruvino teroro aktas prieš ukrainiečius“, – nurodė Volodymyras Zelenskis.
Pasak valstybės vadovo, 18 val. duomenimis, mažiausiai 19 žmonių buvo sužeista.
Pasak Charkivo karinės administracijos vadovo Olego Sinegubovo, turima informacijos apie iš dalies sugriautus du penkiaaukščius pastatus, medicinos įstaigą, administracinį pastatą ir bendro naudojimo patalpas.
Dar vienas skrydis iš dalies apgadino švietimo įstaigos pastatą. Iš viso buvo apgadinta mažiausiai 14 aukštų pastatų.
Tarp sužeistųjų yra 4 vaikai, kurių amžius nuo 3 mėnesių iki 9 metų.
Nukentėjusieji patyrė lengvus arba vidutinio sunkumo sužalojimus. Suteikta visa būtina medicinos pagalba
Vienas žmogus žuvo: tai civilis vyras, visi duomenys tikslinami.
Vietos policijos duomenimis, Charkivas nukentėjo nuo aviacinių bombų.
Vokietija Ukrainai skubiai perduos tūkstančius artilerijos šaudmenų
23:22
Vokietija perduos Ukrainai 10 tūkst. artilerijos šaudmenų. Tai turėtų įvykti artimiausiomis dienomis.
Apie tai interviu DW kalbėjo generolas Christianas Freudingas. Pažymima, kad sviediniai bus paimti iš Bundesvero arsenalų.
C.Freudingas pažymėjo, kad Vokietija nusprendė tiekti šaudmenis Ukrainai trimis etapais, ir šis tiekimas bus įvykdytas per pirmąjį iš jų.
Antruoju etapu Vokietija nusprendė paremti Čekijos iniciatyvą įsigyti šovinių Ukrainai. Berlynas padengs 180 tūkst. šovinių įsigijimo išlaidas – jie Kyjivui turėtų būti perduoti 2024 m. antrąjį pusmetį.
„Ilgalaikėje perspektyvoje, be Čekijos plano, Vokietija sudarė dvišalį susitarimą dėl dar 100 tūkst. sviedinių tiekimo Ukrainai maždaug ketvirtąjį ketvirtį. C.Freudingas kol kas atsisakė atsakyti, su kuria šalimi buvo sudarytas susitarimas“, – rašoma medžiagoje.
Tuo pat metu, pasak C.Freudingo, Ukrainai dabar labiausiai reikia artilerijos sviedinių, šaudmenų ir raketų modernioms oro gynybos sistemoms, taip pat šarvuotų kovos mašinų.
Rusija smogė gyvenamajam rajonui Charkive: pranešama apie žuvusius ir sužeistuosius
21:30
Kovo 27 d. popietę Rusijos okupacinės pajėgos apšaudė Charkivą: vietos valdžia pranešė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius.
„Išpuolis Charkivo gyvenamajame daugiabučių namų kvartale. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Tai dar vienas kruvino teroro aktas prieš ukrainiečius“, – nurodė Volodymyras Zelenskis.
Pasak valstybės vadovo, 18 val. duomenimis, mažiausiai 19 žmonių buvo sužeista.
Pasak Charkivo karinės administracijos vadovo Olego Sinegubovo, turima informacijos apie iš dalies sugriautus du penkiaaukščius pastatus, medicinos įstaigą, administracinį pastatą ir bendro naudojimo patalpas.
Dar vienas skrydis iš dalies apgadino švietimo įstaigos pastatą. Iš viso buvo apgadinta mažiausiai 14 aukštų pastatų.
Tarp sužeistųjų yra 4 vaikai, kurių amžius nuo 3 mėnesių iki 9 metų.
Nukentėjusieji patyrė lengvus arba vidutinio sunkumo sužalojimus. Suteikta visa būtina medicinos pagalba
Vienas žmogus žuvo: tai civilis vyras, visi duomenys tikslinami.
Vietos policijos duomenimis, Charkivas nukentėjo nuo aviacinių bombų.
Čekija išaiškino pagrindinį Rusijos propagandos tinklą
20:28
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala trečiadienį pranešė, kad jo šalies žvalgyba išaiškino Maskvos finansuojamą tinklą, kuris skleidė Rusijos propagandą ir darė įtaką visoje Europoje, taip pat ir Europos Parlamente.
Grupė naudojosi Prahoje įsikūrusia naujienų svetaine „Voice of Europe“ (Europos balsas) ir skleidė informaciją, kuria siekė atgrasyti Europos Sąjungą nuo pagalbos siuntimo Ukrainai, kuri nuo 2022 metų vasario kovoja su Rusijos invazija.
P. Fiala sakė, kad Čekijos saugumo informacijos tarnyba (BIS) nustatė, jog prorusiškas tinklas vykdo veiklą, kuri „turėtų rimtą poveikį Čekijos Respublikos ir ES saugumui“.
„Ši grupė siekė vykdyti operacijas ir veiksmus ES teritorijoje, nukreiptus prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę“, – žurnalistams sakė P. Fiala.
„Grupės veikla [...] siekia ir Europos Parlamentą“, – sakė jis, atsisakydamas atskleisti daugiau detalių.
Ukraina ragina sąjungininkus paspartinti oro gynybos sistemų ir naikintuvų tiekimą
20:25
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Kyjivo sąjungininkus pagreitinti karo lėktuvų ir oro gynybos sistemų pristatymą.
Šie naujausi prezidento raginimai nuskambėjo po to, kai trečiadienį per Rusijos smūgius Ukrainos rytuose ir pietuose žuvo trys žmonės, o dar 22 buvo sužeisti.
„Ukrainos oro gynybos stiprinimas ir [naikintuvų] F-16 pristatymas Ukrainai yra gyvybiškai svarbūs uždaviniai. Nėra jokių racionalių paaiškinimų, kodėl „Patriot“, kurių gausu visame pasaulyje, vis dar nedengia Charkivo ir kitų miestų dangaus“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime nurodė V. Zelenskis.
Latvija sako, kad Lenkija yra strateginė partnerė stiprinant regiono saugumą
19:06
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienį pareiškė, kad Lenkija yra strategiškai svarbi partnerė stiprinant saugumą regione.
Trečiadienį prezidentas Rygoje surengė derybas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu.
Susitikimo metu jie aptarė dvišalius Latvijos ir Lenkijos santykius, visų pirma bendradarbiavimą gynybos srityje, regioninio saugumo klausimus ir paramą Ukrainai kovoje su Maskvos invazija.
E.Rinkevičius taip pat pabrėžė Lenkijos strateginį vaidmenį stiprinant Baltijos jūros regiono saugumą.
Be to, susitikimo metu prezidentas padėkojo Lenkijai už dalyvavimą Kanados vadovaujamoje NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Latvijoje ir Baltijos šalių oro erdvės apsaugos misijoje.
Trečiadienio susitikime buvo aptarta ir esama padėtis Ukrainos ir Lenkijos pasienyje bei pasirengimas NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Vašingtone.
Aptariant paramos Ukrainai klausimą E. Rinkevičius pažymėjo, kad Latvija ir Lenkija kartu su kitomis Europos Sąjungos ir NATO narėmis turi ir toliau teikti maksimalią pagalbą Kyjivui.
Tuo metu R. Sikorskis paragino JAV patvirtinti įstrigusį paramos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų), paminėjęs neseniai įvykusį incidentą, kai Rusijos raketa buvo įskridusi į Lenkijos oro erdvę.
„Mes gauname tik mažą dalelę to, ką gauna Ukraina“, – sakė jis žurnalistams trečiadienį Rygoje, turėdamas omenyje raketų atakas.
„Spėju, kad kai kurios Vakarų žiniasklaidos priemonės nėra pakankamai sukrėstos šios precedento neturinčios oro terorizmo bangos prieš Ukrainą“, – kalbėjo lenkų diplomatijos vadovas.
„JAV pagalbos Ukrainai paketas yra skubiai reikalingas“, – pridūrė R.Sikorskis.
R.Sikorskis taip pat pareiškė, kad Lenkija padvigubins savo indėlį į Čekijos iniciatyvą pirkti šaudmenis Ukrainai.
Ukraina atskleidė barbarišką Rusijos taktiką: kaip priversti rusus trauktis
18:34
Ukrainai skubiai reikia daugiau oro gynybos sistemų – „Patriot“ ir panašių žemė-oras raketų sistemų, nes Rusijos balistinių raketų atakos iš oro vis intensyvėja. Turėdami stiprią priešlėktuvinę gynybą fronto linijoje, Ukrainos kariai galėtų ne tik neprarasti pozicijų, bet ir priversti rusus atsitraukti.
Taip sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį per internetinį brifingą pasaulio žiniasklaidai. Jis pažymėjo, kad Rusija suintensyvino oro terorą prieš Ukrainą ir vien per savaitę nuo kovo 18 iki 24 d. prieš Ukrainą paleido 190 įvairių tipų raketų, 140 dronų „Shahed“ ir 700 valdomų aviacinių bombų.
„Patriot“ sistemos yra nemažai šalių, kuriose raketų grėsmė yra nulinė“
„Dabartinių Rusijos atakų ypatumas – intensyvus balistinių raketų, kurios gali pasiekti taikinius itin dideliu greičiu, todėl žmonėms lieka mažai laiko pasislėpti ir sukelia didelius nuostolius, naudojimas“, – pabrėžė D.Kuleba, kurį cituoja „Unian“.
Kartu jis pridūrė, kad „Patriot“ sistemos yra nemažai pasaulio šalių, kuriose „raketų grėsmė yra nulinė“, tuo tarpu Ukraina šiuo metu yra vienintelė šalis, kuri beveik kasdien patiria balistinių raketų atakas.
Trys dalykai, kuriuos garantuotų daugiau „Patriot“ sistemų
D.Kuleba įvardijo tris svarbiausius dalykus, kuriuos suteiktų Ukrainos priešlėktuvinės gynybos stiprinimas.
„Visų pirma, galinga Ukrainos oro gynyba išgelbės tūkstančius žmonių gyvybių, o tai jau savaime yra svarbus tikslas. „Patriot“ ir kitos panašios sistemos pagal apibrėžimą yra gynybinės“, – pabrėžė ministras.
Antrasis argumentas – stipri Ukrainos priešlėktuvinė gynyba padės sutaupyti nemažai mūsų šalies partnerių išteklių, nes bus mažiau sugriauta ypatingos svarbos infrastruktūra, o tai reiškia, kad reikės mažiau lėšų jos atstatymui.
„Trečia, galinga Ukrainos priešlėktuvinė gynyba dengs mūsų karius ir leis jiems pakreipti karo eigą Ukrainos naudai. Pagrindinis Rusijos pranašumas mūšio lauke šiuo metu yra plačiai naudojamos valdomos aviacinės bombos. Šios bombos, kurios vidutiniškai sveria nuo 500 iki 1500 kg, leidžia Rusijos okupantams naikinti taikinius ir žengti į priekį per griuvėsius. Vienintelis būdas pasipriešinti šiai barbariškai taktikai – numušti šias bombas mėtančius lėktuvus, o tam reikia turėti pakankamai modernių oro gynybos sistemų fronte. Stipri oro gynyba fronto linijoje leistų mūsų kariams ne tik neprarasti pozicijų, bet ir priversti rusus trauktis“, – pabrėžė ministras.
L.Kasčiūnas su Ukrainos gynybos ministru aptarė karinę paramą Kyjivui
18:04
Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas su Ukrainos kolega Rustemu Umerovu trečiadienį aparė karinę paramą Kyjivui.
„Paramos Ukrainai tęstinumas – mūsų strateginis tikslas. Todėl šiandien su ministru Rustemu Umerovu aptarėme karinės paramos Ukrainai klausimus, kalbėjome apie tai, ko jiems šiuo metu reikia labiausiai, kur ir kaip galime skubiai padėti“, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime sakė L. Kasčiūnas.
Nuotoliniame susitikime dalyvavo ir Lietuvos bei Ukrainos kariuomenių vadai generolas Valdemaras Rupšys ir generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.
Jame taip pat kalbėta apie amunicijos trūkumą ir būtinybę skatinti karinės pramonės aktyvumą, jungimąsi prie daugiašalių iniciatyvų gaminant, perkant ar didinant ginkluotės ir amunicijos gamybos apimtis.
Ministrai aptarė ir Lietuvos siekį skatinti dronų bei antidronų gamybą. Anot KAM, ukrainiečiai galėtų prisidėti prie dalies su dronų ir antidronų gamyba susijusių technologijų, taip pat – dalytis patirtimi apie jų veikimą mūšio lauke.
Lietuva, reaguodama į Ukrainos prašymus, kovo pradžioje kariaujančiai šaliai pristatė 155 mm amunicijos, nutarė skirti 35 mln. eurų prisidedant prie Čekijos iškeltos daugiašalės iniciatyvos dėl amunicijos įsigijimo ir jos perdavimo Ukrainai.
Krašto apsaugos sistemos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai apima įvairią ginkluotę, amuniciją, bepiločius orlaivius, antidronus, karių mokymus, sunkiosios technikos remontą bei visą kitą paramą, kuri teikiama pagal Ukrainos išsakomus poreikius. 2024–2026 metams yra numatytas 200 mln. eurų vertės karinės paramos Ukrainai paketas naujiems įsigijimams.
V.Zelenskis apžiūrėjo naujus įtvirtinimus Šiaurės Rytų Ukrainoje
18:02
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad apžiūrėjo naujai pastatytas gynybos linijas šalies šiaurės rytuose.
Naujus įtvirtinimus Ukraina stato Rusijos kariuomenei pasiekus tam tikrų laimėjimų, karui tęsiantis jau trečius metus.
„Apžiūrėjau tranšėjas, apkasus, šaudymo, vadavietės ir stebėjimo postus. Mes stipriname savo gynybą“, – sakė šiaurės rytinėje Sumų srityje apsilankęs V.Zelenskis.
Per rusų atakas Ukrainoje žuvo 3, sužeisti dar 22 žmonės
17:25 Atnaujinta 17:37
Per Rusijos smūgius Ukrainos rytuose ir pietuose trečiadienį žuvo trys žmonės, dar 22 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai, o Maskva pareiškė, kad numušė ukrainiečių raketų.
Per pastarąsias kelias savaites Maskva suintensyvino oro atakas prieš Ukrainą, taikydamasi į pagrindinę infrastruktūrą, įskaitant elektrines, keršydama už gyvybių pareikalaujančias Rusijos pasienio regionų atakas.
Ukrainos pietinės Chersono srities, kurią iš dalies yra okupavusi Rusija, gubernatorius sakė, kad per drono ataką Mychailivkos kaime žuvo moteris.
Ukrainos pajėgos 2022-ųjų pabaigoje išvadavo dalį šios srities prie Juodosios jūros, bet rusų pajėgos nuo to laiko apšaudo susigrąžintus miestus ir kaimus.
„61 metų vietos gyventoja buvo mirtinai sužeista savo pačios namuose“, – socialiniuose tinkluose parašė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Kaimyninės Mykolajivo srities gubernatorius vėliau pranešė, kad į pakrantės teritoriją pataikė Rusijos balistinė raketa, šeši žmonės buvo sužeisti, vieno jų būklė kritinė.
Ukrainos pietrytiniame Nikopolio mieste nuo artilerijos ugnies žuvo 55 metų vyras, pranešė Dnipropetrovsko srities vadovas Serhijus Lysakas.
Tuo metu rytinės Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas socialiniuose tinkluose pranešė, kad per atskirus artilerijos ir raketų smūgius į regiono miestus ir kaimus žuvo vienas asmuo ir buvo sužeisti 16 žmonių.
Charkivo sritis ribojasi su Rusija ir nuo 2022 metų vasario invazijos yra nuolat apšaudoma, o dėl naujausių bombardavimų tūkstančiai žmonių liko be elektros.
Regiono sostinės meras sakė, kad per smūgį gyvenamajame rajone „žuvo ir buvo sužeista“ žmonių, tačiau nepateikė išsamios informacijos apie aukas.
„Mažai laiko“
Ukrainos karinės oro pajėgos atskirai pranešė, kad rusai per naktį į Ukrainą paleido 13 Irano sukurtų atakos dronų ir kad 10 jų buvo numušta virš Charkivo srities, kaimyninės Sumų srities ir netoli sostinės Kyjivo.
Trečiadienį per internetinę spaudos konferenciją Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino skubiai pristatyti oro gynybos sistemų, kad būtų užkirstas kelias padažnėjusiems balistinių raketų smūgiams.
„Dabartinių Rusijos atakų ypatybė – intensyvus balistinių raketų, kurios gali pasiekti taikinius itin dideliu greičiu, palikdamos mažai laiko žmonėms pasislėpti ir sukeldamos didelius nuostolius, naudojimas“, – sakė D. Kuleba.
„Patriot“ ir kitos panašios sistemos pagal apibrėžimą yra gynybinės. Jos skirtos apsaugoti gyvybes, o ne jas atimti“, – kalbėjo jis.
Pastaruosius kelis mėnesius Ukraina susiduria su amunicijos stygiumi, o Vašingtone tebėra įstrigęs itin svarbus 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos paketas.
Pastaraisiais mėnesiais ji taip pat buvo priversta nusileisti Rusijai rytiniame fronte ir anksčiau šią savaitę įspėjo apie sunkius mūšius aplink rytinį Časiv Jaro miestą.
Tuo metu Rusija paskelbė, kad jos oro gynybos sistemos numušė 18 raketų netoli pasienio miesto Belgorodo, kuriame pastaruoju metu padaugėjo ukrainiečių atakų.
Belgorodo gubernatorius teigė, kad per apšaudymą buvo sužeistas vienas žmogus.
39 Nobelio premijos laureatai pasaulio lyderių prašo paremti Ukrainą ir nepripažinti V.Putino prezidentavimo
17:11
Nobelio premijos laureatai paskelbė atvirą laišką pasaulio lyderiams. Jame jie rašo, kad nuo pat atėjimo į valdžią 2000 m. Vladimiras Putinas sistemingai naikino posovietines demokratines institucijas ir kurstė konfliktus buvusioje Sovietų Sąjungoje. 39 pasirašiusieji laiške prašo paremti Ukrainą ir nepripažinti V.Putino prezidentavimo.
„Visapusiška agresija prieš Ukrainą ir Aleksejaus Navalno nužudymas kelia naują grėsmę, nes V.Putino režimas nebemato jokių žmogaus teisių ir tarptautinių normų pažeidinėjimo ribų.
XX a. pasaulinių karų siaubas primena, kad žmonija gali išvengti savidestrukcijos tik laikydamasi demokratijos ir tarptautinės žmogaus teisių teisės principų. V.Putino režimas ciniškai juos pamynė. Totalitarizmo tragedijos ragina gerbti asmens laisvę ir orumą. V.Putinas atvirai tyčiojasi iš jų. Jis pavertė Rusiją itin militarizuota policine valstybe su didžiausiu branduoliniu arsenalu, keliančia grėsmę pačiai pasaulio egzistencijai“, – sako Nobelio premijos laureatai.
Nobelio premijos laureatai paragino pasaulio lyderius įgyvendinti penkis punktus.
- Gerokai padidinti pagalbą Ukrainai
- Remti žmogaus teises ir demokratinę opoziciją Rusijoje
- Stiprinti paramą Rusijos piliečiams, kuriems gresia represijos dėl jų demokratinių ir antikarinių politinių įsitikinimų ir kuriems reikia prieglobsčio
- Remti Rusijos demokratines antiputiniškas organizacijas, įskaitant nepriklausomą Rusijos žiniasklaidą, kurios vaidmuo keičiant režimą yra labai svarbus
- Delegitimizuoti neteisėtą V.Putino valdžią Rusijoje, nes jis desperatiškai siekia tarptautinės bendruomenės pripažinimo.
Visą laišką pasirašiusiųjų sąrašą rasite ČIA.
Lenkija teigia artėjanti prie konflikto su Ukraina dėl grūdų sprendimo
17:10
ir Ukraina priartėjo prie konflikto dėl žemės ūkio produktų importo sprendimo, pranešė Varšuva trečiadienį, dvišalių derybų dėl šio lenkų ūkininkus papiktinusio klausimo išvakarėse.
Ūkininkai ištisas savaites blokuoja pasienio kontrolės punktus prie sienos su karo kamuojama kaimyne, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl prekių, į Lenkijos rinką patenkančių iš Ukrainos.
Ukrainos ir Lenkijos, vienos tvirčiausių Kyjivo rėmėjų kare su Rusija, ryšiai tapo įtempti dėl sienų blokadų ir ginčo dėl grūdų.
„Galima sakyti, kad įvyko tam tikras suartėjimas tarp atitinkamų pozicijų, bet, žinoma [...] kiekvienas kovoja už save“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lenkijos žemės ūkio ministras Czeslawas Siekierskis.
„Viskas dar prieš akis. Derybos šiandien tikrai nesibaigs“, – sakė jis prieš trečiadienio susitikimą su Ukrainos kolega Mykola Solskiu.
Valdančiosios koalicijos įstatymų leidėjas Krzysztofas Paszykas Lenkijos naujienų agentūrai PAP pareiškė, kad abi šalys yra „ant šių klausimų sprendimo slenksčio“.
Jis nurodė, kad ketvirtadienį Varšuvoje numatytose dvišalėse vyriausybių derybose daugiausia dėmesio bus skiriama žemės ūkiui, prekybai, ekonomikai ir karinei paramai Ukrainai.
2022 metais prasidėjusi Rusijos invazija stipriai sutrikdė Ukrainos žemės ūkio sektorių – daugelis jos Juodosios jūros eksporto centrų buvo užblokuoti, o dideli dirbamos žemės plotai dėl karo veiksmų tapo netinkami naudoti.
Siekdama padėti Kyjivui ekonomiškai, 2022 metais Europos Sąjunga nusprendė panaikinti tarifus Ukrainos prekėms, tranzitu vežamoms 27 valstybių bloko keliais.
Tačiau dėl logistikos problemų didelė dalis Ukrainos eksportuojamų grūdų susikaupė ES narėje Lenkijoje, o tai mažina vietos gamintojų kainas.
Britų žvalgyba: į Rusijos „Dniepro flotilės“ laivus taikysis dronai
15:20
Naujosios „Dniepro flotilės“, kurią nusprendė sukurti Rusija, laivai bus pažeidžiami Ukrainos dronų, kurie iki šiol labai veiksmingai sekėsi naikinti Juodosios jūros laivyno laivus, naujausioje apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak pranešimo, kovo 20 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė apie Dniepro upės flotilės ir katerių brigados formavimą. Ši nauja formuotė tikriausiai bus atsakinga už Dniepro vandens kelių ir salų, skiriančių Chersoną, kurį laikinai kontroliuoja Rusija ir Ukraina, saugumą.
„Yra labai reali galimybė, kad „Dniepro flotilė“ bus pavaldi Dniepro kariuomenės grupei, kuri 2024 m. vasarį sujungė Zaporižios ir Dniepro kariuomenės grupes“, – pažymėjo Gynybos ministerija.
Britų žvalgyba nurodė, kad Rusija tikriausiai nori užkirsti kelią ir trukdyti Ukrainos operacijoms už upės, pavyzdžiui, operacijai, kuria siekiama sukurti ir išlaikyti priešakinį placdarmą Krynkuose.
Rusijos ir Ukrainos pajėgos per Krynkų puolimą neteko daug personalo ir technikos: kovo 17 d. Ukrainos pajėgos Krynkuose pranešė atrėmusios Rusijos jūrų pėstininkų 810-osios gvardijos brigados puolimą.
Tikėtina, kad ši formuotė perims upių patruliavimo funkcijas iš Juodosios jūros laivyno, o jis pats toliau veiks rytinėje Juodosios jūros dalyje, sakoma pranešime.
„Tikėtina, kad Dniepro karinė flotilė bus pažeidžiama Ukrainos bepiločių jūrinių dronų, kurios veiksmingai naikina Juodojoje jūroje veikiančius Rusijos laivus“, – teigė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
Verta prisiminti, kad kovo 20 d. S.Šoigu sakė, jog Vladimiro Putino įsakymu Rusija suformuos naujus dalinius – Dniepro upės flotilę, kariuomenės korpusą, motorizuotąją pėstininkų diviziją ir upių laivų brigadą.
Tačiau, pasak britų žvalgybos, Maskvos planai šiais metais sukurti dvi naujas kariuomenes susidurs su naujos technikos trūkumu ir infrastruktūros problemomis.
Ukrainos karinis laivynas nurodė pagrindinį savo tikslą
15:02
Per kiek daugiau nei dvejus karo metus Ukraina Juodojoje jūroje nuskandino arba apgadino trečdalį visų Rusijos karo laivų, naujienų agentūrai „Associated Press“ pareiškė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas.
Jis priminė, kad per naujausius smūgius šeštadienio vakarą Ukraina atakavo Rusijos desantinį laivą „Konstantin Olšanskij“, kuris buvo prisišvartavęs Sevastopolyje, Rusijos laikinai okupuotame Kryme.
Anksčiau jis priklausė Ukrainos karinėms jūrų pajėgoms, kol 2014 m. per Juodosios jūros pusiasalio aneksiją Rusija jį užgrobė.
Šeštadienį taip pat buvo apgadinti dar du tokio paties tipo desantiniai laivai „Azov“ ir „Jamal“, taip pat žvalgybinis laivas „Ivan Churs“.
Savaitgalio ataka buvo įvykdyta Ukrainos raketomis „Neptūnas“. Taip pat nukentėjo Sevastopolio uosto objektai ir naftos saugykla. Rusijos valdžios institucijos pranešė apie masinį Ukrainos puolimą Sevastopolyje praėjusį savaitgalį, tačiau nepripažino, kad laivynui padaryta žala.
D.Pletenčiukas pažymėjo, kad trečdalis visų karo laivų, kuriuos Rusija turėjo Juodojoje jūroje prieš karą, buvo sunaikinti arba „išjungti“. Kartu jis pripažino, kad nuskendo tik du iš maždaug tuzino Rusijos raketnešių, ir pažadėjo, kad Ukraina ir toliau rengs smūgius.
„Mūsų galutinis tikslas – kad vadinamosios Rusijos Federacijos karo laivų Azovo ir Juodosios jūros regionuose visiškai nebūtų“, – pabrėžė D.Pletenčiukas.
Kovo 23 d. Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai smogė okupantų dideliems desantiniams laivams „Jamal“ ir „Azov“, ryšių centrui ir keliems infrastruktūros objektams laikinai okupuotame Sevastopolyje.
Vėliau Ukrainos karinės jūrų pajėgos pridūrė, kad per sėkmingą operaciją taip pat buvo smogta žvalgybos laivui „Ivan Churs“.
2024 m. kovo 26 d. duomenimis, bendri Rusijos karinių jūrų pajėgų nuostoliai siekė 26 laivus, katerius ir vieną povandeninį laivą, įskaitant povandeninį laivą „Rostov prie Dono“.
Latvijoje rengiamasi parduoti „Maskvos namus“
14:46
Latvijos vyriausybė antradienį pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam įsakymo projektui, numatančiam „Maskvos namų“ perdavimą Finansų ministerijai.
Ministerija parduotų „Maskvos namus“ aukcione, o gautos pajamos būtų skirtos Ukrainai ar ukrainiečiams.
Susisiekimo ministerija paaiškino, kad netvarko nekilnojamojo turto, nesusijusio su transporto ar ryšių infrastruktūra, ir neturi pajėgumų valdyti šį pastatą.
Finansų ministras Arvilas Aseradenas anksčiau sakė, kad perėmusi „Maskvos namus“ Finansų ministerija pirmiausia sujungs pastatą ir žemės sklypą, kuriame jis stovi, ir pasiūlys objektą aukcione.
Sausį Saeima priėmė įstatymą dėl Rusijos sostinei priklausiusių „Maskvos namų“ Rygoje nacionalizavimo. Sprendimu siekiama užtikrinti Latvijos nacionalinį saugumą, taip pat ir laiku užkertant kelią grėsmėms Latvijos demokratinei tvarkai.
Pasak įstatymo rengėjų, pastatą nacionalizavus užtikrinama, kad bus sustabdyta politinė veikla, galinti kelti grėsmę Latvijos nacionaliniam saugumui ir vykdoma prisidengus kultūriniais renginiais bei švietimu „Maskvos namuose“, kad „Maskvos namai“, kaip Rusijos tėvynainių politikos „prekės ženklas“, bus uždaryti ir kad bus išvengta grėsmės Latvijos valstybingumui bei nacionaliniam saugumui.
Rusijos ambasada Rygoje savo ruožtu sausį sakė, kad šį sprendimą laiko „teisine savivale ir faktiniu valstybės apiplėšimu, šiurkščiai pažeidžiančiu pagrindinius tarptautinės teisės principus, garantuojančius kitų šalių nuosavybės neliečiamumą“.
Ji taip pat sakė, kad imsis atsakomųjų veiksmų.
Atleistas O.Danilovas: kodėl Ukrainos politikos vanagas neteko posto?
14:44
Antradienį prezidentas Volodymyras Zelenskis pakeitė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorių: Oleksijų Danilovą pakeitė Užsienio žvalgybos tarnybos vadas Oleksandras Litvinenka. BBC Rusijos tarnyba priminė, kuo Ukrainoje žinomas O.Danilovas ir kas galėjo lemti tokį V.Zelenskio sprendimą.
BBC Rusijos naujienų tarnyba atkreipė dėmesį, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos funkcija, anot Konstitucijos, yra „koordinuoti ir kontroliuoti vykdomųjų organų veiklą Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos srityje“.
„Jei manote, kad į šią apibrėžtį galima sutalpinti bet ką, tai taip nėra. Visais laikais tikruosius pačios Saugumo tarybos ir jos sekretoriaus asmeniškai uždavinius ir įgaliojimus lėmė tai, kas konkrečiai buvo tas sekretorius ir kokie buvo jo santykiai su prezidentu bei asmeninės politinės ir vadybinės ambicijos“, – įvertino apžvalgininkas Sviatoslavas Chomenka
Plačiau skaitykite ČIA.
Per rusų atakas Ukrainoje žuvo 1, sužeisti dar 4 žmonės
14:25 Atnaujinta 14:51
Per Rusijos smūgius Ukrainos rytuose ir pietuose trečiadienį žuvo viena moteris, dar keturi žmonės buvo sužeisti, pranešė pareigūnai, o Maskva pareiškė, kad numušė ukrainiečių raketų.
Ukrainos pietinės Chersono srities, kurią iš dalies yra okupavusi Rusija, gubernatorius sakė, kad per drono ataką Mychailivkos kaime žuvo moteris.
Ukrainos pajėgos 2022-ųjų pabaigoje išvadavo dalį šios srities prie Juodosios jūros, bet rusų pajėgos nuo to laiko apšaudo susigrąžintus miestus ir kaimus.
„61 metų vietos gyventoja buvo mirtinai sužeista savo pačios namuose“, – socialiniuose tinkluose parašė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Tuo metu rytinės Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas socialiniuose tinkluose pranešė, kad per atskirus artilerijos ir raketų smūgius į regiono miestus ir kaimus buvo sužeisti trys vyrai ir viena moteris, visi vyresni nei 50 metų amžiaus.
Charkivo regionas ribojasi su Rusija ir nuo 2022 metų vasario invazijos yra nuolat apšaudomas, o dėl naujausių bombardavimų tūkstančiai žmonių liko be elektros.
Ukrainos karinės oro pajėgos atskirai pranešė, kad rusai per naktį į Ukrainą paleido 13 Irano sukurtų atakos dronų ir kad 10 jų buvo numušta virš Charkivo srities, kaimyninės Sumų srities ir netoli sostinės Kyjivo.
Tuo metu Rusija paskelbė, kad jos oro gynybos sistemos numušė 18 raketų netoli pasienio miesto Belgorodo, kuriame pastaruoju metu padaugėjo ukrainiečių atakų.
Belgorodo gubernatorius teigė, kad per apšaudymą buvo sužeistas vienas žmogus.
Ukraina teigia sulaikiusi du rusų agentus
14:22
Ukrainos saugumo tarnyba SBU trečiadienį pranešė, kad sulaikė du Rusijos žvalgybos agentūros agentus, kurie kaltinami rusų pajėgoms perdavę informacijos apie jautrių karinių objektų vietą.
Kyjivas 2022-ųjų vasarį prasidėjus Rusijos invazijai ėmėsi intensyvios kovos su asmenimis, įtariamais bendradarbiavus su Maskva, ir iškėlė tūkstančius baudžiamųjų bylų.
„Per specialią operaciją Kyjive ir Odesoje buvo sulaikyti du FSB agentai“, – sakoma SBU pareiškime, kuriame pavartota Kremliaus saugumo tarnybos santrumpa.
„Nusikaltėliai bandė nustatyti Ukrainos karių dislokacijos vietas, o tada nusiųsti okupantams atitinkamas koordinates, kad būtų galima koordinuoti oro atakas“, – tęsiama pranešime.
„Baigiamajame specialiosios operacijos etape abu nusikaltėliai buvo sulaikyti su įkalčiais, kai šnipinėjo potencialius okupantų taikinius“, – priduriama jame.
Vienas iš įtariamųjų nufotografavo šiluminę elektrinę, įtariama, siekdamas padėti Rusijai bombarduoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Abu sulaikytieji kaltinami kolaboravimu ir jiems gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Pernai Jungtinės Tautos pranešė, kad nuo karo pradžios Ukrainoje iškelta daugiau kaip 6,6 tūkst. baudžiamųjų bylų asmenims dėl kolaboravimo ir kitų su karu susijusių nusikaltimų.
„Bloomberg“: E.Macrono pareiškimai apie karių įvedimą į Ukrainą supykdė JAV pareigūnus
13:13
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimai apie karių dislokavimą Ukrainoje iš karto sulaukė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo kritikos ir supykdė JAV pareigūnus, „Bloomberg“ cituoja savo šaltinius.
Pasak naujienų agentūros, pareigūnai privačiuose pokalbiuose sakė, kad toks žingsnis esą gali išprovokuoti susidūrimą su Maskva.
Kai kurie pareigūnai, susipažinę su NATO diskusijomis dėl Ukrainos, teigia, kad tokie Prancūzijos vadovo pareiškimai galėjo turėti priešingą nei norėta poveikį, tačiau E.Macronas sugebėjo „išsklaidyti ilgai trukusį neaiškumą dėl raudonųjų linijų“ tarp sąjungininkų.
„Bloomberg“ pašnekovai teigė, kad šie žodžiai nėra protingi operatyvinio saugumo požiūriu, ypač atsižvelgiant į tai, kad kelios šalys jau dabar netiesiogiai turi tam tikro personalo Ukrainoje.
Pažymima, kad tam įtakos turi ir Prancūzijos vidaus politika, nes E.Macronas savo rinkimų kampanijoje Ukrainą iškelia į pirmą vietą, vaizduodamas savo kraštutinių dešiniųjų oponentę Marine Le Pen kaip Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino sąjungininkę.
Tačiau kai kurie ES vadovai vis dar tikisi, kad E.Macrono lyderystės, ir daugelis palankiai vertina jo griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu. Kartu Prancūzijos prezidento kritikai sako, kad jis daugiau kalba nei veikia.
Agentūra „Bloomberg“ pateikė Čekijos, kuri vadovauja iniciatyvai nupirkti Ukrainai apie 800 000 šaudmenų, pavyzdį. Nors E.Macronas praėjusį mėnesį sakė, kad remia Čekijos iniciatyvą, Prancūzija dar neskyrė nė vieno finansinio įnašo.
Apskritai nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Prancūzija gerokai atsiliko nuo savo sąjungininkių pagal bendrą pagalbos sumą. Ji pažadėjo Kyjivui skirti mažiau nei du milijardus eurų paramos, o Vokietija – 22 milijardus eurų, skelbė Kiel institutas. Tai didžiulis skirtumas, nors Prancūzijos vyriausybė teigia, kad šiuose skaičiuose neatsižvelgiama į neproporcingai didelį jos modernių ginklų poveikį mūšio lauke.
Britanija pripažįsta, kad negalėtų kariauti su Rusija ilgiau nei du mėnesius
12:38
Didžioji Britanija negalėtų viena kariauti su Rusija ilgiau nei du mėnesius – Londonui trūktų reikiamų išteklių. Tai pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Robas Magowanas, kurį cituoja dienraštis „The Telegraph“.
Kai buvęs ginkluotųjų pajėgų ministras Markas Francois pareiškė, kad Jungtinė Karalystė „negali kovoti su Vladimiru Putinu ilgiau nei porą mėnesių visaverčiame ugnies kare, nes tam neturime šaudmenų ir įrangos atsargų“, ir, kreipdamasis į R.Magowaną, patikslino, kad tai „tiesa, ar ne?“, pastarasis pripažino, kad tai tiesa.
Nereikėtų kovoti vienai – padėtų NATO
Savo ruožtu gynybos ministras Grantas Shappsas pridūrė, kad bet kokiame tokiame konflikte dalyvautų ne tik Jungtinė Karalystė, bet ir NATO sąjungininkės, kurios kartu galėtų įveikti Rusiją.
„Žmonėms, kurie žiūri ir girdi, kad Jungtinė Karalystė nėra pasirengusi karui tik su Rusija, svarbu suprasti, kad dėl to, jog esame NATO ir egzistuoja 5 straipsnis (abipusės gynybos susitarimo), mes niekada nepateksime į tokią situaciją („vienas prieš vieną“ karas su Rusija, – red.)“, – sakė jis.
Ukrainoje vyksta pirmasis tikras dronų karas
Bendruomenių Rūmų gynybos komiteto atliktas tyrimas parodė, kad „vis labiau pertemptos“ Didžiosios Britanijos ginkluotosios pajėgos nebūtų pasirengusios karui su Rusija, rašo laikraštis. Tyrimas parodė, kad vyriausybė „niekada nepasieks kovinės ar strateginės parengties“ be skubių reformų, kurios padėtų įveikti verbavimo krizę, be to, jai reikėtų smarkiai padidinti ginklų ir šaudmenų atsargas.
Ataskaitoje parlamento nariai teigė, kad Didžiosios Britanijos ginkluotosioms pajėgoms reikia didesnio finansavimo, kad jos galėtų „dalyvauti operacijose ir stiprinti kovinę parengtį“, arba joms teks sumažinti ginkluotosioms pajėgoms tenkančią „operacinę naštą“.
Buvę gynybos vadai komitetui sakė, kad ginkluotosios pajėgos „tiesioginiame konflikte ... išsektų po pirmųjų kovos mėnesių“.
R.Magowanas savo ruožtu tvirtino, kad Jungtinė Karalystė yra pasirengusi karui, nors ir pripažino, kad ji nėra pasirengusi ilgalaikiam konfliktui su Rusija.
G.Shappsas parlamento nariams taip pat sakė, kad karas Ukrainoje parodė, kaip svarbu naudoti dronus, nes jie yra mirtini, bet nebrangūs.
„Ukraina tikriausiai yra pirmasis tikras dronų karas, ir nemanau, kad dar kada nors pamatysime karą, kuriame nedalyvautų dronai“, – sakė jis.
E.Macronas svarsto penkis NATO karių dislokavimo Ukrainoje scenarijus
11:23
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas svarsto penkis karių siuntimo į Ukrainą scenarijus, pranešė Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“.
Pagal pirmąjį scenarijų Prancūzija galėtų įkurti ginklų gamybos ir techninės priežiūros gamyklas.
Tačiau kyla klausimas, kad draudimo bendrovės gali pateikti dideles sąskaitas, todėl šis scenarijus mažai tikėtinas.
Pagal antrąjį scenarijų Prancūzija mokytų Ukrainos karius ir dalyvautų išminavimo darbuose.
Ukrainiečių kariai jau yra mokomi Prancūzijoje ir Lenkijoje kartu su Prancūzijos kariuomene, o pagal šį scenarijų tas pats vyktų Ukrainos teritorijoje, todėl jis yra realiausias, sakoma straipsnyje.
Trečiasis scenarijus susijęs su Odesos apsauga. E.Macronas baiminasi, kad karas gali persimesti į Moldovą, jei Rusija užims Odesos uostą, rašo „Le Monde“. Nors toks variantas įmanomas, jis kelia tam tikrą riziką Prancūzijai.
Ketvirtojo scenarijaus atveju Prancūzijos kariai įkurtų buferines zonas Ukrainoje, kad padėtų Ukrainos kariams.
„Neatmetama galimybė, kad jie atsidurs išlaisvintose teritorijose, pavyzdžiui, Baltarusijos pasienyje, Chersone ar Charkive“, – sakė Paryžiaus „Sciences Po“ universiteto dėstytojas Nicolas Tenzeris.
„Tokiu būdu rusams galėtų būti pasiųstas signalas susilaikyti nuo tolesnės pažangos. Jie taip pat galėtų apsaugoti civilių vietoves, į kurias nuolat taikosi Rusijos kariuomenė.“
Penktasis scenarijus, žurnalistų laikomas mažiausiai realistišku, numato tiesioginį Prancūzijos karių dalyvavimą „tranšėjų kare“.
Prancūzijos karių dalyvavimas kovoje su Rusijos kariuomene būtų „tolygus karo Rusijai paskelbimui“, teigiama leidinyje.
E.Macrono pareiškimas dėl karių siuntimo į Ukrainą
Ukrainos Vakarų sąjungininkai galėtų sukurti koaliciją, kuri aprūpintų Ukrainos ginkluotąsias pajėgas tolimojo nuotolio ginklais, o ateityje nereikėtų atmesti Vakarų karių siuntimo į Ukrainą galimybės, pareiškė E. Macronas po vasario 26 d. Paryžiuje surengtos konferencijos Ukrainai paremti.
Reaguodamos į E.Macrono pareiškimus, kelios NATO šalys, įskaitant Lenkiją, Jungtines Valstijas, Vokietiją, Čekiją, Kanadą ir Jungtinę Karalystę, viešai atmetė idėją siųsti karius į Ukrainą.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ir tuometis Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neatmetė galimybės siųsti NATO karius, tačiau pridūrė, kad kariai būtų naudojami tik mokymo misijoje.
„Visos galimybės turėtų būti atviros“, – sakė Nyderlandų kariuomenės gynybos vadas generolas Onno Eichelsheimas.
Europos NATO valstybės narės jau kelias savaites nagrinėja galimybę siųsti NATO karius į Ukrainą, pranešė naujienų agentūra AFP, remdamasi šaltiniu.
Prancūzijos kariai galėtų padėti Ukrainai saugoti tam tikras sienas, dalyvauti pratybose ar antžeminės oro gynybos operacijose, vasario 29 d. sakė Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalis. Jis atmetė galimybę, kad Prancūzijos kariai dalyvautų mūšiuose „tiesiogiai fronto linijoje“.
E.Macronas, kalbėdamas apie Vakarų karių siuntimą į Ukrainą, turėjo omenyje Ukrainos karių mokymo misijas, pastebėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Įvardytas miestas, po kurio užėmimo V.Putinas gali nutraukti karą
11:03
Rusijos „politinis elitas“ nesitiki nenuspėjamų, globalių ir kardinalių pokyčių šalyje per naująją Vladimiro Putino prezidento kadenciją.
Pasak nepriklausomo Rusijos leidinio „Meduza“, kuris remiasi šaltiniais Kremliuje, Rusijos vyriausybėje ir partijoje „Vieningoji Rusija“, represijos prieš nepageidaujamus asmenis tęsis, tačiau jos yra gana nuspėjamos.
„Tai valstybė, kuri kariauja ir gyvena pagal šūkį „Viskas dėl pergalės“. Tiksliau, prezidentas (V.Putinas – red. past.) norėtų, kad ji taip ir gyventų. Joje nėra vietos kitaip manantiems, gėjams ir pan. Viskas pajungta karui“, – komentavo Kremliui artimas šaltinis.
Šaltinių teigimu, teroristinis išpuolis koncertų arenoje „Crocus“ neturės didelės įtakos politiniams ir kariniams procesams Rusijoje.
„Tam tikri nauji kontūrai“ Rusijos politinėje sistemoje gali išryškėti tik pasibaigus invazijai į Ukrainą – arba sudarius kokias nors paliaubas. Kol vyksta karas, tikėtis kokių nors pokyčių beprasmiška“, – teigia pašnekovas.
Pajuto Ukrainos silpnumą
Visi „Meduzos“ šaltiniai įsitikinę, kad V.Putinas ketina tęsti karą. Tačiau jų vertinimai skiriasi dėl to, kokius tikslus jis šiuo metu kelia šiuo atžvilgiu. Pavyzdžiui, vienas iš Kremliui artimų šaltinių mano, kad po nesėkmingo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo V.Putinas „pajuto Ukrainos silpnumą ir yra pasirengęs eiti iki pat pergalės – net iki Kyjivo – ir jam nerūpi kaina“.
„Jei reikės mobilizacijos, jis ją paskelbs. Jei reikės dar labiau pajungti ekonomiką kariniams tikslams, jis tai padarys. Jis taip elgiasi iš principo“, – sakė vienas iš šaltinių.
Svarbu užimti Charkivą
Kitas Kremliui artimas pašnekovas, priešingai, mano, kad Rusijos aukščiausioji vadovybė kelia realistiškesnius tikslus, t. y. užimti Charkivą, o po to palaipsniui nutraukti karą.
Pasak „Meduzos“ šaltinių tarp „Rusijos elito“, aukšti pareigūnai įsitikinę, kad Rusijos kariuomenė gali užimti Charkivą, tačiau toliau žengti gilyn į Ukrainą bus „sunku“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Politologas: už pusantro šimto žmonių žūtį kalti bus tie, kuriuos įvardins V.Putinas
11:00
Po penktadienio vakarą prie Maskvos esančioje „Crocus City Hall“ koncertų salėje įvykdyto teroro išpuolio, kurio metu žuvo beveik 150 žmonių, atsakomybę už jį prisiėmė teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ Chorasano padalinys.
Tačiau net ir vieną po kito į teismo salę gabenant sužalotus įtariamuosius, prezidentas Vladimiras Putinas tik pirmadienio vakarą pirmą kartą pripažino, kad jį įvykdė „radikalūs islamistai“, tačiau užsiminė, kad su tuo kažkaip susijusi Ukraina.
Politologas Nerijus Maliukevičius portalui 15min pažymėjo, kad kaltas už išpuolį bus bet kas, ką įvardins V.Putinas.
„Nesutikčiau, kad šis įvykis yra kažkoks didžiulis smūgis V.Putino įvaizdžiui. Mes, ypač Vakarų žiniasklaida, esame linkę interpretuoti tokius procesus per savo vakarietiškus demokratinių ir socialinių procesų rožinius akinius. Manau, vien per savaitgalį Rusijos visuomenei pademonstruoti žiaurumai, kuriuose užfiksuotas susidorojimas su sulaikytais įtariamais teroristais, ištiražuoti tikslingai.
Suprantama, toks atsakas skirtas paslėpti tam tikram silpnumui. Tačiau tai parodo ir V.Putiną kaip keršto ir jėgos prezidentą. Todėl, kalbant apie žalą įvaizdžiui, V.Putinas tokių problemų Rusijos visuomenėje neturi ir ilguoju laikotarpiu, manau, neturės“, – įvertino politologas.
Šeštadienį su Kremliumi siejamuose susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanaluose pasirodė vaizdo įrašas, kur matyti, kaip kamufliažą vilkintis vyras sulaikytą įtariamąjį, gulintį ant pilvo, jėga priremia prie žemės keliu, o nupjautos ausies gabalėlį prievarta kiša jam į burną.
Vėliau pasirodė informacijos, kad kitas įtariamasis buvo kankinamas elektros srove, leidžiama per lytinius organus.
„Žvelgiant iš visiškai ciniškos Kremliaus perspektyvos, teroro išpuolis buvo pernelyg gera proga, kad ją būtų galima iššvaistyti. Visam pasauliui žinoma kaip valstybė, naudojanti teroristinius metodus prieš savo žmones ir kaimynus, Rusija pasinaudojo proga kaltę dėl jo sumesti Ukrainos vyriausybei“, – pirmadienį pažymėjo Europos politinės analizės centro (CEPA) analitikė Julia Davis.
Plačiau skaitykite ČIA.
J.Bidenas: JAV gali apsaugoti Ukrainą nuo „skerdiko“ V.Putino
09:52
Susitikime su rinkėjais Šiaurės Karolinoje Jungtnių Valstijų prezidentas Joe Bidenas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pavadino „skerdiku“.
Pasak Baltųjų rūmų spaudos tarnybos, JAV vadovas įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos gali apginti Ukrainą nuo šalies agresorės vadovo Vladimiro Putino.
Pažymėta, kad, norint tai padaryti, būtina padidinti mokesčius milijardieriams.
J.Bidenas nurodė, kad, jei milijardieriams taikomas mokestis būtų padidintas nuo dabartinių 8,2 proc. iki 25 proc. per ateinančius 10 metų būtų surinkta iki 400 mlrd. dolerių. Kaip aiškino prezidentas, šias lėšas, be kita ko, būtų galima skirti kovai su Rusijos agresija.
„Galėtume padaryti tiek daug dalykų – nuoseklių dalykų – įskaitant tai, kad pagaliau užtikrintume Ukrainai apsaugą nuo šio skerdiko Vladimiro Putino“, – pabrėžė demokratų partijos kandidatas į prezidento postą.
Praėjusios savaitės pabaigoje JAV Kongresas patvirtino 300 mln. dolerių finansavimą Ukrainos ginkluotei – tai pirmas naujas finansavimo paketas karinei pagalbai Kyjivui. Yra tik viena problema – šiais pinigais nebegalima naudotis, nes jie jau buvo panaudoti pagal JAV iniciatyvą dar lapkričio mėn.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos pajėgos skelbia sunaikinusios 10 rusų dronų
09:47
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį skelbia per praėjusią naktį sunaikinusios 10 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ nurodoma, kad rusai per naktį paleido 13 atakos dronų „Shahed“ iš Kursko srities.
10 iš jų pavyko numušti Charkivo, Sumų ir Kyjivo srityse.
Rusija peržengė ribą? NATO ėmė svarstyti galimybę numušinėti Rusijos raketas
09:15
Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas antradienį pareiškė, kad NATO svarsto galimybę numušti Rusijos raketas, kurios per daug priartėja prie Aljanso sienų.
Varšuva sekmadienį pranešė, kad Rusijos sparnuotoji raketa, naktį paleista į Vakarų Ukrainos miestus, 39 sekundes išbuvo Lenkijos oro erdvėje ir buvo įskridusi apie 2 km nuo sienos.
Lenkijos gynybos ministras teigė, kad Lenkija aktyvavo visas oro gynybos sistemas ir kad raketa būtų buvusi numušta, jei būtų buvę kokių nors požymių, kad ji skrieja į taikinį Lenkijos teritorijoje.
Antradienį Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrzejus Szejna vietos radijo stočiai RMF24 sakė, kad „NATO analizuoja įvairias koncepcijas“, kaip reaguoti į tokius incidentus, „įskaitant tokių raketų numušimą, kai jos yra labai arti NATO sienos“.
„Tačiau tai turėtų įvykti su Ukrainos sutikimu ir atsižvelgiant į tarptautines pasekmes“, – pridūrė A.Szejna.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: E.Macrono kalbos padarė gerą darbą Ukrainai
08:56
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys antradienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad fronte rusai ir toliau išlaiko iniciatyvą, nors, vykstant intensyviems mūšiams, didesnių pasiekimų neturi.
„Dabar yra toks laikotarpis, kada ukrainiečiai turėtų išlaikyti gynybą visame fronte ir didesnių įvykių neturėtume sulaukti. Bet ir toliau išliks intensyvūs užnugario apšaudymai, būtent čia galima tikėtis vieno ar kito daugiau dėmesio sulaukusio smūgio“, – rašė jis.
Ukrainiečiai patvirtino rusiškų šaltinių informaciją, kad pirmadienį Kyjivui ir kitiems miestams apšaudyti buvo panaudotos viršgarsinės raketos „Cirkon“, paleistos iš laikinai okupuoto Krymo. Dėl didelio jų greičio apie oro pavojų buvo informuota kiek pavėluotai. Tačiau ukrainiečiai teigia, kad pavyko numušti dvi šias „nenumušamas“ rusų raketas, tą patvirtina ir solidesni rusiški šaltiniai, atkreipė dėmesį E.Pepčkys.
„Emmanuelis Macronas su kalbomis apie karių siuntimą į Ukrainą padarė gerą darbą – Rusijos visuomenė su tokia galimybe jau susitaikė. Jeigu ateityje dėl vienų ar kitų priežasčių bus nuspręsta tą padaryti, tai dirva jau paruošta“, – pažymėjo karybos ekspertas.
Jo nuomone, nors fronte ne operatyvinė pauzė, bet tam tikro padėties palengvėjimo požymių (po Avdijivkos) yra.
„Galima kelias dienas atsipūsti po teroristinio išpuolio sukeltų emocijų ir intrigos. Prieš akis – aktyvesni veiksmai, kaip jau įprasta vasaros periode. Žinoma, ukrainiečiai gali pradžiuginti kokiu nors precizišku ir skaudžiu smūgiu. Kerčės tilto, beje, jie neužmiršta nė akimirkai.“
Generolas paaiškino, kas gali sulaikyti Rusiją nuo planų pulti NATO šalis
08:49
Tikimybė, kad Rusija pradės tolesnį puolimą prieš Vakarų valstybes, priklausys nuo to, kiek vieningi bus Vakarai, interviu BBC naujienų tarnybai Ukrainoje pareiškė buvęs Jungtinių Valstijų vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas.
Aukšto rango karininkas pažymėjo, kad tikimybė, jog Rusija pereis į kitą puolimo lygį – kažką daugiau, nei jau daro dezinformacijos, kibernetinio saugumo ir oro erdvės pažeidimų srityje, – „priklausys nuo to, ar rusai manys, kad mes nesame pasirengę, nesame vieningi, kad niekaip nereaguosime“.
Būtent tada, pasak B.Hodgeso, kils realus pavojus dėl eskalacijos rizikos.
Kita vertus, pažymėjo generolas, Rusija turės būti labai gerai pasirengusi NATO puolimui, taip pat ji neabejotinai įvertins galimas neigiamas eskalacijos pasekmes.
„Nemanau, kad jie yra kvaili. Jei jiems pavyks Ukrainoje, per dvejus, trejus ar ketverius metus jie galės persikelti kur nors kitur. Žinoma, tokia galimybė egzistuoja.
Tačiau jie turės daug ką pakeisti, kad pasiruoštų puolimui prieš NATO. Nes jie turėtų būti susirūpinę, kad mes galime atitinkamai reaguoti. Taip, tai įmanoma, taip, mes turėtume tam ruoštis. Nemanau, kad tai tikėtina, nebent Jungtinės Valstijos atsuks nugarą Europai, Ukrainai“, – kalbėjo B.Hodgesas.
Jis pridūrė, kad Vakarų sąjungininkės turėtų padėti Ukrainai laimėti pramonines varžybas, gauti amuniciją ir techninę priežiūrą ir kartu atakuoti Rusijos logistiką.
„Jei tai įvyks, Ukraina laimės“, – įsitikinęs generolas.
Anksčiau paskelbtais Vokietijos žvalgybos tarnybų analizės duomenimis, per artimiausius penkerius metus Maskva gali padvigubinti savo karinę galią ir užpulti NATO šalis.
Vokietijos žvalgybos tarnybos daro išvadą, kad „nebegalima atmesti“, jog nuo 2026 m. Vladimiras Putinas bandys pulti bent kelias NATO nares, pavyzdžiui, Baltijos šalis ar Suomiją.
Savo ataskaitoje JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai taip pat padarė išvadą, kad Rusijos prezidentas pradėjo rengtis karinei agresijai platesniu mastu. Pažymėta, kad tai liudija du Rusijos vadovo vasario 26 d. dekretai, kuriais oficialiai atkuriamos Maskvos ir Leningrado karinės apygardos.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:40
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1030 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 439,1 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 11 tankų, 9 šarvuotosios kovos mašinos, 27 artilerijos sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 41 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetas ir 5 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 25 Rusijos bepiločius orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.
Suomijos žvalgyba įvardijo pagrindines grėsmes savo saugumui
08:37
Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO) antradienį paskelbė metinį grėsmių vertinimą ir pareiškė, kad Rusijos žvalgybinė veikla tebėra didžiausia grėsmė Suomijos nacionaliniam saugumui.
SUPO sakė, kad rytinė Suomijos kaimynė, su kuria ji turi 1 340 km sieną, laiko ją „nedraugiška valstybe ir žvalgybos bei piktybinės įtakos darymo taikiniu“.
„Nors kontržvalgybos darbas, žvalgybos pareigūnų išsiuntimas iš šalies ir griežta vizų politika leido Suomijai praėjusiais metais susilpninti Rusijos žmogiškosios žvalgybos sąlygas, žvalgybos operacijos tebekelia grėsmę“, – teigiama žvalgybos agentūros pareiškime.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai paaiškino, kodėl Rusija formuoja karinius rezervus
07:18
Rusija kuria rezervus, kad paremtų Ukrainoje vykstančias karines operacijas, tačiau šios formuotės negalės vykdyti didelio masto puolimų, naujausioje ataskaitoje tvirtina Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Teigiama, kad rusai pradėjo verbuoti personalą į naujai atkurtos Leningrado karinės apygardos (LVO) dalinius. Didžiosios Britanijos gynybos ministerija patvirtino, kad Leningrado karinės apygardos 44-asis armijos korpusas pradėjo verbavimą Lugos mieste Leningrado srityje.
Anksčiau Kremlius naujai sukurtus dalinius naudojo operacijoms Ukrainoje vykdyti. Be to, Rusijos poreikis tęsti operacijas Ukrainoje trukdo platesnėms jos pastangoms suformuoti reguliariąsias ginkluotąsias pajėgas. Tai atitinka neseniai ISW atliktą Rusijos vykdomų karinių reformų vertinimą.
„ISW duomenimis, Rusija kaupia atsargas, galinčias paremti dabartines operacijas Ukrainoje. Tačiau tokie rezervai vargu ar galės veikti kaip darni didelio masto formuotė puolimui 2024 m.“, – įsitikinę analitikai.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad užpuolikai iš „Crocus City Hall“ iš pradžių bėgo į Baltarusiją, o ne į Ukrainą, taip tiesiogiai paneigdamas Kremliaus pasakojimą apie Ukrainos dalyvavimą, galbūt siekdamas išvengti klausimų, kodėl užpuolikai iš pradžių vyko į Baltarusiją.
- Atrodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti aukšto rango Kremliaus pareigūnai stengiasi išlaikyti nuoseklią retorinę liniją dėl „Crocus City Hall“ išpuolio, o tai rodo, kad Kremlius ne iki galo suprato, kaip suderinti savo informacines operacijas su žvalgybos ir teisėsaugos nesėkmių realybe.
- Rusijos pareigūnai siūlo veiksmingus, bet greičiausiai nepraktiškus sprendimus, kaip reaguoti į emocinius reikalavimus, kad reikia atkeršyti už išpuolį „Crocus City Hall“.
- Kovo 26 d. Moldovos Konstitucinis Teismas panaikino sprendimą, kuriuo buvo uždrausta su Kremliumi susijusi partija „Šor“, todėl prorusiški Moldovos veikėjai greičiausiai galės vėl susitelkti aplink partiją „Šor“ ir pakeisti ankstesnio Moldovos partijos uždraudimo poveikį.
- Kovo 26 d. Ukrainos pareigūnai pareiškė, kad naktį iš kovo 23 d. į 24 d. Ukrainos pajėgos sėkmingai smogė ukrainiečių laivui, kurį 2014 m. užėmė Rusijos pajėgos.
- Atskiri Vakarų žiniasklaidos priemonių atlikti tyrimai parodė, kad Rusijos pajėgos gali naudoti „Starlink“ terminalus Ukrainoje.
- Kovo 26 d. Rusijos pajėgos patvirtino pažengusios netoli Kreminos ir Bachmuto.
- Pranešama, kad Rusijos kariuomenė pradėjo verbuoti personalą į naujai reformuotos Leningrado karinės apygardos (LKM) elementus.
Pentagonas apie Rusijos raketą Lenkijos erdvėje: JAV yra pasirengusios ginti NATO teritoriją
06:47
Jungtinės Valstijos yra pasirengusios vykdyti savo įsipareigojimus NATO aljanse ir ginti sąjungininkes, jei kiltų užpuolimo grėsmė, įskaitant su Rusijos raketų atakomis susijusias grėsmes, skelbia naujienų agentūra "Ukrinform".
Tokį komentarą antradienį išsakė Pentagono atstovo spaudai pavaduotoja Sabrina Singh.
„Galiu pasakyti tai, ką ši administracija ne kartą sakė: mes ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. Jei bus užpulta NATO sąjungininkė – mes tikrai nenorėtume, kad taip nutiktų, – bet mes ginsime kiekvieną Aljanso teritorijos colį“, – sakė Pentagono atstovė spaudai.
Taip ji atsakė į prašymą pakomentuoti Lenkijos pusės pareiškimą apie galimybę smogti Rusijos raketoms, skriejančioms Aljanso kryptimi.
Kartu S.Singh pabrėžė, kad šiame kontekste Jungtinių Valstijų prioritetas tebėra aprūpinti Ukrainą reikiama ginkluote.
„Kai tik iš Kongreso gausime paketą su papildomu finansavimu, toliau ginkluosime Ukrainą tuo, ko jai reikia mūšio lauke“, – sakė JAV gynybos departamento atstovas.
