Svarbiausios naujienos
- Nauja Kremliaus taktika – slėpti žuvusiuosius fronte: paaiškėjo, kodėl tai daro.
- NATO pajėgų Europoje vadas pasisakė dėl galimo karo su Rusija.
- ES vyriausiasis diplomatas įspėja: platesnis karas Europoje nebėra fantazija.
- Rusija turėjo kitokių planų prie Kaliningrado krantų užsiliepsnojusiam laivui.
- Pamatykite, kaip ukrainiečių kariai pagrobia patobulintą rusų tanką.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Nauja Kremliaus taktika – slėpti žuvusiuosius fronte: paaiškėjo, kodėl tai daro
18:07
Maskva slepia faktą, kad jos kariai žuvo fronto linijoje Ukrainoje, kad išvengtų kompensacijų jų gavėjams, perimtame telefoniniame pokalbio įraše teigia vienas Rusijos kariškis. Pokalbį balandžio 5 d. paskelbė Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba (GUR).
„Jie man vis kartoja tą patį: jis vis dar gyvas. Jis nėra dingęs be žinios, nėra sužeistas, – teigia karys kažkam, kuris atrodo esąs bendražygis. – O aš sakau: na, kodėl tada jis negauna atlyginimo? Sakau, kad jį išmokėjo visiems, bet ne jam. Sakau, kodėl jūs iš manęs darote kvailį?“
Pokalbyje rusų karys sako, kad Kremlius karį laiko dingusiu be žinios, o ne žuvusiu, kad išvengtų kompensacijos mokėjimo.
„Sakau, jums naudinga kalbėti, kad jis nėra dingęs be žinios, kad nereikėtų už jį mokėti... Žinote, apie jį negirdėjome pusantro mėnesio“, – priduria karys.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žuvusių karių šeimoms pažadėjo beveik 5 mln. rublių (50 000 eurų) vienkartinę išmoką už mirtį, o vėliau – nenurodytas tolesnes mėnesines išmokas, pastebi laikraštis „Kyiv Post“.
Savo 2024 m. biudžeto projekte Kremlius teigia numatęs lėšų kompensacijoms 100 000 karių, žuvusių per Rusijos vykdomą invaziją į Ukrainą, šeimoms išmokėti.
Atrodo, kad tarp Rusijos karių didėja nesutarimai dėl nerealių vadų tikslų ir itin pavojingų kovinių užduočių.
Keliuose pokalbiuose, kuriuos neseniai perėmė Ukrainos karinė žvalgyba, kariai aptarinėja būdus, kaip atsisakyti tarnybos ir išvengti tolesnio siuntimo į frontą, o civiliai panikuoja dėl šaukimo į kariuomenę.
Pavyzdžiui, buvo išgirstas rusų kario pokalbis telefonu, kuriame jis atskleidė, kad dalis Maskvos bataliono nepakluso įsakymams ir šiuo metu „nieko neveikia miške, nedalyvauja kovoje“.
Kitu atveju rusų kariai skundėsi, kad beveik dvejus metus negavo atostogų, ir sakė, kad „netrukus surinksime minią ir pajudėsime Rusijos link“.
Praėjusiais metais „Kyiv Post“ ėmė interviu iš Marijos, kuri dirba viena iš profesionalių Ukrainos žvalgybos telefoninių pokalbių klausytojų, ir papasakojo apie šokiruojančius dalykus, kuriuos išgirsta.
Rusija nuolat atmeta Ukrainos skelbiamų perimtų pokalbių turinį, sakydama, kad jie yra suklastoti – šį teiginį „Kyiv Post“ pateikė Marijai.
Į tai ji atsakė: „Taip, jie visi yra tikri, nors gali atrodyti beprotiški. Kartais pati negaliu patikėti žodžiais, kuriuos girdžiu, bet mes turime tai, ką turime.“
V.Zelenskis: Ukraina parengė naujo kontrpuolimo planą
22:48 Atnaujinta 23:45
Ukraina parengė naujo kontrpuolimo planą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Taip, mes turime kontrpuolimo planą. Mes tikrai laimėsime. Neturime jokios alternatyvos. Tačiau negaliu to pažadėti ir įvardyti datos“, – pabrėžė jis interviu „Bild“.
Ukrainos vadovas pažymėjo, kad šiam tikslui pasiekti Ukrainos kariuomenei reikia ginklų, taip pat ir iš Jungtinių Valstijų.
„Taip, Rusija turi daugiau žmonių, daugiau ginklų. Bet vieningi Vakarai turi modernių ginklų sistemų. Todėl mes gausime tam tikrų technologijų. Ir jeigu mes ir toliau didinsime gamybą, jeigu gausime licencijas iš savo partnerių, tai ne žmonių skaičius svarbus. Tai susiję su ginklų kokybe“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas taip pat pakomentavo derybų su šalimi agresore klausimą.
„Čia mes turime reikalų su Putinu. Viskas, ką jis iki šiol sakė – po to elgėsi kitaip. Mes negalime juo pasitikėti. Dėl visko galime susitarti, bet klausimas, ar jis to laikysis“, – aiškino V.Zelenskis.
Kalbėdamas apie raginimus įšaldyti karą, V.Zelenskis sakė, kad V.Putinas tik pasinaudos šia pauze, kad pasiruoštų naujam puolimui.
„Žinoma, kai kurie bus patenkinti. Pasaulis sakys: „Taip, mums pavyko įšaldyti konfliktą, raketos nebeskraido“. Bet taip bus tik tol, kol Rusija padidins karinės technikos, raketų, dronų gamybą ir atsargas ir išanalizuos visas pradžioje padarytas klaidas“, – reziumavo jis.
„Bus daug kraujo“
V.Putinas siekia užimti visą Ukrainą. O nepakankamas priešlėktuvinės gynybos sistemų skaičius Ukrainoje jį tik kursto. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos prezidentas V.Zelenskis.
„Putinas supranta tik jėgą. Jis elgiasi kaip žvėris: jei negali apsiginti, jis sunaikins dar daugiau. Jo noras – užvaldyti visą Ukrainą“, – sakė jis interviu „Bild“.
V.Zelenskis neseniai pripažino, kad be JAV paramos Ukrainai bus sunku ne tik laimėti, bet net ir pasipriešinti. Interviu „Bild“ jis paaiškino, ką tai reikštų.
„Jis (Putinas) viską sunaikins. Jis nužudys daugybę žmonių. Dauguma žmonių nepabėgs, todėl jis daugelį jų nužudys. Kaip tai atrodys? Bus daug kraujo. Bus daug aukų, daug nuostolių. Kalbame apie šimtus tūkstančių“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Kalbėdamas apie ginkluotės poreikį, V.Zelenskis sakė, kad pirmiausia Ukrainai reikia oro gynybos. Jis pridūrė, kad Ukraina išvystė gerą bepiločių orlaivių gamybą, tačiau „bepiločiai orlaiviai nepakeičia oro gynybos, tolimojo nuotolio raketų ir artilerijos“.
Rusai užėmė Pervomajskę
21:03
Rusijos kariai užėmė Pervomajskę Donecko srityje. Apie tai praneša „DeepState“.
Kovos dėl šios gyvenvietės faktiškai prasidėjo 2022 m. rugpjūtį. Ši gyvenvietė tapo vienu karščiausių karo taškų ir okupantams kainavo labai brangiai.
„Deja, nemažą kainą sumokėjo mūsų gynėjai, ypač vaikinai iš garsiosios 59 atskirosios motošaulių brigados, kurie desperatiškai laikėsi kiekviename rūsyje ir gynėsi, net kai buvo visiškai apsupti. Verta kiekvienam pamatyti šią filmuotą medžiagą, kad suprastų, ką teko patirti mūsų kovotojams“, – pabrėžė „DeepState“.
Pažymima, kad prieš karą Pervomajskėje gyveno daugiau kaip 2 tūkst. žmonių.
Latvis nuteistas kalėti dvejus metus už tai, kad užpuolė vyrą su Ukrainos vėliava
20:57
Kuržemės apygardos teismas antradienį nuteisė Valerijų Lazarevą dvejų metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis užpuolė vyrą su Ukrainos vėliava, pranešė latvių naujienų agentūra LETA.
Anksčiau pirmosios instancijos teismas V.Lazarevą pripažino kaltu ir nuteisė lygtine laisvės atėmimo bausme pagal Baudžiamojo kodekso 55 straipsnį. Apeliacine tvarka apygardos teismas panaikino Rygos miesto teismo sprendimą.
Tikimasi, kad visas apygardos teismo sprendimas bus paskelbtas balandžio 23 dieną, ir jį dar bus galima apskųsti kasaciniu skundu Aukščiausiajam Teismui.
Kaip jau pranešta, pirmosios instancijos teismas anksčiau buvo nuteisęs vyrą dvejų metų lygtine laisvės atėmimo bausme su dvejų metų bandomuoju laikotarpiu. Tačiau nukentėjusysis pateikė apeliacinį skundą ir bylą turėjo nagrinėti apygardos teismas.
Iš pradžių prokuroras V.Lazarevui skyrė 200 valandų viešųjų darbų už tai, kad jis praėjusią vasarą užpuolė jaunuolį. Šį susitarimą pavyko pasiekti, nes kaltinamasis pripažino savo kaltę ir sumokėjo nukentėjusiojo prašomą neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą – 6034 eurus.
Tačiau jaunuolio advokatas apskundė prokuroro sprendimą, Generalinė prokuratūra panaikino prokuroro sprendimą dėl bausmės ir baudžiamasis procesas buvo atnaujintas.
TATENA: padėtis Maskvos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje yra labai rimta
18:58
Ukrainoje esančioje didžiausioje Europos atominėje elektrinėje (AE) antradienį nugriaudėjęs sprogimas, kuris, kaip įtariama, įvyko dėl drono atakos, nekelia tiesioginės grėsmės jos saugumui, tačiau padėtis joje yra labai rimta, pranešė Jungtinių Tautų branduolinės saugos priežiūros institucija.
Šis objektas ne kartą pateko į kryžminę karo ugnį.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad jos komanda žinojo apie sprogimą šalia elektrinės esančiame mokymo centre. Ji teigė, kad buvo informuota, jog sprogimas įvyko dėl drono atakos.
TATENA, paskelbusi apie incidentą socialiniame tinkle „X“, nepateikė daugiau duomenų, tačiau spėjama, kad informaciją ji gavo iš rusų, užėmusių ir kontroliuojančių elektrinę nuo karo pradžios.
Pietinėje Ukrainos dalyje esanti Zaporižios AE yra viena iš dešimties didžiausių branduolinių jėgainių pasaulyje, todėl baiminamasi, kad gali įvykti panaši branduolinė katastrofa kaip 1986 metais Černobylio atominėje elektrinėje, kur sprogus reaktoriui didžiulėje teritorijoje pasklido mirtina radiacija.
Pastaraisiais mėnesiais nė vienai pusei nepavyko padaryti reikšmingos pažangos 1 tūkst. km ilgio fronto linijoje.
Kyjivas: Rusija vykdo provokacijų ir melagienų kampaniją
Rusija ir Ukraina ne kartą apsikeitė kaltinimais dėl Zaporižios atominės elektrinės. Pirmadienį Maskva tvirtino, kad Ukrainos pajėgos sekmadienį atakavo elektrinę, o Kyjivas apkaltino Rusiją vykdant „provokacijų ir melagienų kampaniją“.
TATENA sekmadienį pranešė, kad jos inspektoriai patvirtino „fizinį dronų sprogimų poveikį“ ir stebėjo, kaip „Rusijos kariai kovojo su tuo, kas atrodė kaip artėjantis dronas“.
Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Enerhoatom“ antradienį paskelbtame pareiškime atmetė naujausius Rusijos kaltinimus. Ji savo ruožtu apkaltino Maskvą skelbiant propagandą ir melagingus pareiškimus, kuriais siekiama manipuliuoti viešąja nuomone.
Ji pažymėjo, kad Rusija dislokavo karius ir minas vienos iš keturių Ukrainos atominių elektrinių teritorijoje. Kitas tris Ukrainos atomines elektrines kontroliuoja Kyjivas.
„Pavojingas [Rusijos] okupantų žaidimas branduoliniame objekte turi būti sustabdytas“, – sakoma pranešime.
TATENA teigimu, naujausi smūgiai nesukėlė pavojaus objektui. Tačiau priežiūros institucija ne kartą išreiškė nerimą dėl jėgainės, baimindamasi branduolinės katastrofos.
Šeši elektrinės reaktoriai sustabdyti jau kelis mėnesius, tačiau jai vis dar reikia elektros energijos ir kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėtų valdyti svarbiausias aušinimo sistemas ir kitas saugos priemones.
Ukrainos gelbėjimo tarnybų duomenimis, branduolinės katastrofos atveju tektų evakuoti apie 300 tūkst. žmonių.
Be to, Ukrainos žvalgybos agentūra antradienį pareiškė, kad dronu smogė aviacijos mokymo centrui Pietvakarių Rusijoje, ir sakė, kad gaisras Rusijos karinio jūrų laivyno korvetėje prie Baltijos jūros krantų buvo neatsitiktinis.
Šių teiginių nebuvo galima iš karto nepriklausomai patikrinti. Rusija jų nekomentavo.
Rusijai suintensyvinus puolimą, V.Zelenskis apžiūrėjo, kaip įrenginėjami „drakono dantys“ aplink Charkivą
18:39
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apžiūrinėjo gynybinius savo šalies kariuomenės įtvirtinimus šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje, Rusijai suintensyvinus oro išpuolius prieš šį regioną.
Ukrainos vadovas vėl paragino Vakarų sąjungininkes suteikti Kyjivui deramą karinę pagalbą.
V.Zelenskiui paskelbus apie vizitą, Rusija paleido valdomą bombą
Maskvos pajėgų spaudimą Charkivui atspindi tai, kad, vos V.Zelenskiui paskelbus apie savo vizitą, Rusija į to paties pavadinimo miestą – regiono sostinę – paleido valdomą bombą, mero teigimu, sužeidusią mažiausiai tris žmones.
„Charkivo regionas yra labai svarbi vietovė. Turime būti pasiruošę. Ir rusai turi matyti, kad esame pasiruošę gintis“, – socialiniame tinkle „Telegram“ sakė V.Zelenskis.
Jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip prezidentas kalbasi su kariais ir eina per tranšėją, ekskavatoriams kasant žemę.
Rusija bombarduoja Charkivą, antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą, nuo pat invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį, o pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas.
Ukrainai sunkiai sekasi apsaugoti savo miestus nuo Rusijos raketų, dronų ir bombų, kariams susiduriant su amunicijos ir oro gynybos sistemų trūkumu.
V.Zelenskis beveik kasdien prašo, kad Kyjivo rėmėjai Vakaruose padidintų ginklų tiekimą.
„Charkivui reikia tvirtos gynybos. Yra sprendimas, kaip įveikti nuolatinį Rusijos terorą. Mums reikia oro gynybos sistemų ir joms skirtų raketų, – anksčiau antradienį sakė V.Zelenskis. – Pasaulis neturi teisės likti abejingas, kai Rusija diena iš dienos tyčia naikina miestą ir žudo žmones jų namuose.“
JAV Kongrese dėl vidaus politinių ginčų nuo praėjusių metų stabdomas 60 mlrd. JAV dolerių (55,2 mlrd. eurų) vertės pagalbos Ukrainai paketas.
V.Zelenskis sekmadienį sakė, kad jo šalis pralaimės karą, jei Vašingtonas nesuteiks pakankamos pagalbos.
Rusija pradėjo tyrimą dėl terorizmo finansavimo, į kurį neva įsitraukė ir Vakarų šalys
18:33
Rusija antradienį paskelbė pradėjusi tyrimą dėl terorizmo finansavimo, į kurį esą įsitraukė ir Vakarų šalys, teigdama, kad lėšos, kurias gavo JAV įmonės Ukrainoje, buvo naudojamos teroro aktams Rusijoje vykdyti.
Apie tai paskelbta, Maskvai toliau be jokių įrodymų kaltinant Vakarų šalis ir Ukrainą dėl praėjusį mėnesį įvykdyto išpuolio koncertų salėje, per kurį žuvo 144 žmonės.
Atsakomybę už išpuolį „Crocus City Hall“ koncertų salėje Pamaskvėje prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), o JAV pareigūnai teigė įspėję Maskvą apie gresiančią ataką.
Ukraina ir Vakarai neigia, kad turi ką nors bendra su ta ataka.
Maskvos tyrimų komitetas pareiškė, kad „tiria milijoninių pajamų šaltinius“ ir „konkrečių asmenų, priklausančių Vakarų šalių vyriausybių pareigūnams ir valstybinėms komercinėms organizacijoms, dalyvavimą“.
Komiteto pranešime buvo paminėtas įmonės, kurioje dirbo JAV prezidento Joe Bideno sūnus Hunteris Bidenas, pavadinimas.
„Nustatyta, kad finansinės lėšos, gautos per komercines organizacijas, įskaitant naftos ir dujų bendrovę „Burisma Holding“, kuri pastaraisiais metais dirbo Ukrainoje, buvo naudojamos teroro aktams Rusijoje vykdyti“, – teigė komitetas.
Jis teigė, kad tyrimo metu siekiama nustatyti „tiesioginių teroro aktų vykdytojų ryšius su jų kuratoriais, organizacijomis ir rėmėjais užsienyje“.
Šis žingsnis žengtas tuo metu, kai JAV respublikonai bando pakenkti demokratų prezidentui, kaltindami jį naudojantis savo įtaka, kad padėtų savo sūnui sudaryti verslo sandorius Ukrainoje.
J.Bidenas ir jo sūnus teigia nepadarę nieko neteisėto.
Vasarį buvo sulaikytas buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) informatorius, įtariamas išgalvojęs kaltinimus korupcija H. Bidenui ir pačiam prezidentui.
Nauja Kremliaus taktika – slėpti žuvusiuosius fronte: paaiškėjo, kodėl tai daro
18:07
Maskva slepia faktą, kad jos kariai žuvo fronto linijoje Ukrainoje, kad išvengtų kompensacijų jų gavėjams, perimtame telefoniniame pokalbio įraše teigia vienas Rusijos kariškis. Pokalbį balandžio 5 d. paskelbė Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba (GUR).
„Jie man vis kartoja tą patį: jis vis dar gyvas. Jis nėra dingęs be žinios, nėra sužeistas, – teigia karys kažkam, kuris atrodo esąs bendražygis. – O aš sakau: na, kodėl tada jis negauna atlyginimo? Sakau, kad jį išmokėjo visiems, bet ne jam. Sakau, kodėl jūs iš manęs darote kvailį?“
Pokalbyje rusų karys sako, kad Kremlius karį laiko dingusiu be žinios, o ne žuvusiu, kad išvengtų kompensacijos mokėjimo.
„Sakau, jums naudinga kalbėti, kad jis nėra dingęs be žinios, kad nereikėtų už jį mokėti... Žinote, apie jį negirdėjome pusantro mėnesio“, – priduria karys.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žuvusių karių šeimoms pažadėjo beveik 5 mln. rublių (50 000 eurų) vienkartinę išmoką už mirtį, o vėliau – nenurodytas tolesnes mėnesines išmokas, pastebi laikraštis „Kyiv Post“.
Savo 2024 m. biudžeto projekte Kremlius teigia numatęs lėšų kompensacijoms 100 000 karių, žuvusių per Rusijos vykdomą invaziją į Ukrainą, šeimoms išmokėti.
Atrodo, kad tarp Rusijos karių didėja nesutarimai dėl nerealių vadų tikslų ir itin pavojingų kovinių užduočių.
Keliuose pokalbiuose, kuriuos neseniai perėmė Ukrainos karinė žvalgyba, kariai aptarinėja būdus, kaip atsisakyti tarnybos ir išvengti tolesnio siuntimo į frontą, o civiliai panikuoja dėl šaukimo į kariuomenę.
Pavyzdžiui, buvo išgirstas rusų kario pokalbis telefonu, kuriame jis atskleidė, kad dalis Maskvos bataliono nepakluso įsakymams ir šiuo metu „nieko neveikia miške, nedalyvauja kovoje“.
Kitu atveju rusų kariai skundėsi, kad beveik dvejus metus negavo atostogų, ir sakė, kad „netrukus surinksime minią ir pajudėsime Rusijos link“.
Praėjusiais metais „Kyiv Post“ ėmė interviu iš Marijos, kuri dirba viena iš profesionalių Ukrainos žvalgybos telefoninių pokalbių klausytojų, ir papasakojo apie šokiruojančius dalykus, kuriuos išgirsta.
Rusija nuolat atmeta Ukrainos skelbiamų perimtų pokalbių turinį, sakydama, kad jie yra suklastoti – šį teiginį „Kyiv Post“ pateikė Marijai.
Į tai ji atsakė: „Taip, jie visi yra tikri, nors gali atrodyti beprotiški. Kartais pati negaliu patikėti žodžiais, kuriuos girdžiu, bet mes turime tai, ką turime.“
Ukrainos žvalgyba: Rusija imitavo drono ataką prieš Zaporižios AE ir bandė apkaltinti Ukrainą
17:41
Rusija nusprendė imituoti smūgį Zaporižios atominei elektrinei, pasitelkdami dronus, ir bandė dėl to apkaltinti Ukrainos gynėjus. Taip teletilto metu sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas, kurį cituoja agentūra „RBK-Ukraina“.
Jis sakė, kad dabar iš Rusijos kyla nauja provokacijų banga dėl Zaporižios atominės elektrinės. Pasak jo, čia nėra nieko naujo. Tokių provokacijų tikslas – apkaltinti Ukrainą.
A.Jusovas priminė, kad būtent rusai okupavo Zaporižios atominę elektrinę, dislokavo joje karius ir įrangą, užminavo elektrinės teritoriją, taip pat reguliariai iš ten paleidžia atakuojančius dronus.
„Šiandien (Rusija – red. past.) nusprendė naudoti FPV dronus, kad imituotų tariamai Ukrainos vykdomą apšaudymą. Ukrainos pozicija vienareikšmiška – mes neatliekame jokių veiksmų ar provokacijų prieš branduolinius objektus. Agresorius turi palikti branduolinę jėgainę“, – pridūrė GUR atstovas.
Vokietija negali perduoti Ukrainai savo „Patriot“ sistemų: paaiškino kodėl
17:07
Vokietija „beveik išeikvojo“ savo „Patriot“ sistemų atsargas, todėl negali jų suteikti Ukrainai. Šalys partnerės šiuo metu ieško, iš kur dar galėtų gauti oro gynybos sistemų Ukrainai, pažymėjo užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Pasak jos, Rusija nori „bombarduoti“ Charkivą, todėl partnerės turėtų labiau remti Ukrainą. Norint išsiaiškinti, kur Ukrainai būtų galima greitai pristatyti oro gynybos sistemas, reikia peržiūrėti visas Europoje ir pasaulyje esančias „Patriot“ sistemas.
„Deja, mūsų pačių turimos „Patriot“ sistemų atsargos jau beveik išnaudotos. Tikiuosi, kad daugiau informacijos galėsime paskelbti G-7 užsienio reikalų ministrų susitikime“, – A.Baerbock citavo Vokietijos televizija N-TV.
Kitas toks aukščiausiojo lygio susitikimas vyks balandžio 17-19 d. Italijoje.
Kaip anksčiau pranešta, Rusija pakeitė smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai taktiką, palyginti su 2022-2023 m. žiemos laikotarpiu. Dabar rusai dažniau naudoja tiksliai valdomas raketas, kad sunaikintų elektrines regionuose, kurie yra mažiau apsaugoti nei Kyjivas, turintis vieną geriausių šalyje oro gynybos sistemų.
Vienas pagrindinių šalies-agresorės taikinių yra Charkivas, esantis balistinių raketų, kurias gali numušti tik kelios oro erdvės gynybos sistemos, įskaitant „Patriot“, veikimo zonoje. Rusai taip pat mėto į miestą bombas. Spėjama, kad taip rusai nori antrą pagal dydį Ukrainos miestą padaryti tiesiog negyvenamą.
JAV perdavė Ukrainai trofėjinius Irano ginklus
16:58 Atnaujinta 18:31
Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę perdavė Ukrainai šaulių ginklų ir šaudmenų, kurie buvo konfiskuoti Irano pajėgoms mėginant juos perduoti Teherano remiamiems husių sukilėliams Jemene, antradienį pranešė JAV kariuomenė.
Perdavimas įvyko tuo metu, kai ukrainiečiams mūšio lauke labai trūksta amunicijos, o JAV Kongresas blokuoja naujos pagalbos teikimą. Visgi juo nesprendžiamas Kyjivo poreikis įgyti tokių dalykų kaip artilerijos ir oro gynybos priemonės.
Praėjusį ketvirtadienį JAV vyriausybė perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms daugiau kaip 5 tūkst. AK-47, kulkosvaidžių, snaiperių šautuvų, raketų paleidimo įrenginių RPG-7 ir daugiau kaip 500 tūkst. 7,62 mm kalibro amunicijos, socialiniuose tinkluose pranešė JAV centrinė vadavietė (CENTCOM).
Šie ginklai padės Ukrainai gintis nuo Rusijos invazijos ir jų pakaks vienai brigadai aprūpinti, teigiama pranešime.
Ginklai ir šaudmenys buvo konfiskuoti per laikotarpį nuo 2021-ųjų gegužės iki 2023-iųjų vasario iš, kaip nurodoma, keturių jokiai valstybei nepriklausančių laivų, kai juos Irano revoliucinė gvardija perdavinėjo husių sukilėliams Jemene, nurodė CENTCOM.
Nuo 2023-iųjų lapkričio husiai taikosi į laivus Adeno įlankoje ir Raudonojoje jūroje, vykdydami išpuolius, kuriais, kaip jie teigia, solidarizuojasi su palestiniečiais Gazos Ruože, ir tai yra didelis tarptautinis saugumo iššūkis.
Plačau skaitykte ČIA.
Per Ukrainos artilerijos smūgį Rusijos pasienio regione žuvo du žmonės
16:12
Per Ukrainos artilerijos smūgį į Rusijos kaimą Briansko regione antradienį žuvo du žmonės, pranešė vietos gubernatorius.
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos suintensyvino išpuolius Rusijos pasienio regionuose.
„Ukrainos teroristai artilerijos sviediniais apšaudė civilius Klimovo kaime. Smūgis pataikė į patį kaimo centrą“, – „Telegram“ žinutėje pranešė gubernatorius Aleksandras Bogomazas.
„Deja, yra žuvusiųjų: moteris ir vaikas“, – pridūrė jis.
Klimovas yra maždaug už 10 km nuo Rusijos sienos su Ukraina.
Gubernatorius nurodė, kad dar trys žmonės buvo sužeisti, o vienas gyvenamasis namas užsidegė.
Kyjivas dažniausiai nekomentuoja atakų Rusijos teritorijoje.
Ukraina smogė taikiniui už daugiau nei 10 km nuo Rusijos branduolinių ginklų saugyklos
15:39 Atnaujinta 16:45
Antradienio naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo Rusijos Čkalovo aviacijos mokymo centrą Borisoglebske, Voronežo srityje. Mažiau nei už 11 kilometrų nuo šio objekto yra uždaras karinis miestelis Voronežas-45, kuriame saugomi Rusijos branduoliniai ginklai.
2023 m. birželį privačios samdinių grupuotės „Wagner“ kovotojai per savo surengtą maištą buvo priartėję prie saugyklos. Tačiau 100 km atstumu nuo Voronežo-45 esančiame Talovajos kaime, pasak vietinių gyventojų, „Wagner“ kovotojai įsitraukė į mūšį su Rusijos kariuomene.
Jungtinių Tautų organizacijos ataskaitoje nurodoma, kad būtent ten įrengta viena iš 12 nacionalinio lygio branduolinių ginklų saugyklų.
Pasak pranešimų socialiniuose tinkluose, mokymo centrą Borisoglebske atakavo du bepiločiai orlaiviai. Teigiama, kad jie į centro fasadą ketvirtojo aukšto lygyje įsirėžė valandos intervalu.
Nė vienas žmogus nenukentėjo.
Antradienio rytą Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad virš Voronežo srities numušė du dronus, tačiau nenurodė, kur nukrito prietaisų nuolaužos.
Pasak naujienų svetainės „Defense Express“ , šiuo metu nežinoma, koks dronas buvo panaudotas. Tačiau yra šiek tiek informacijos apie atakuotą įmonę šalia aviacijos mokymo centro – „711-ąją aviacijos remonto gamyklą“.
Teigiama, kad ten gaminamos aviacinės raketos oras-oras (R-27, R-73, R-33) oras-oras raketos Ch-25, Ch-58, Ch-55 ir greitųjų sparnuotųjų raketų Ch-22 nukreipimo įranga, tap pat R-844M, R-845M tipo antžeminės radijo stotys ir kitos skrydžio radijo ryšio palaikymo sistemos.
Tokia informacija buvo patekta gamyklos metinėse ataskaitose iki 2021 m. Vėliau šios ataskaitos nebebuvo skelbiamos viešai.
„Prasidėjus plataus masto invazijai, Rusija aktyviai pradėjo smūgiams naudoti sparnuotąsias raketas Ch-55 ir Ch-555, taip pat Ch-22, kurias reikėjo atkurti“ – rašo portalas „Defense Express“.
Vėliau naujenų agentūros „Unian“ šaltinis specialiosiose tarnybose pranešė, kad išpuolis prieš Borisoglebo mokomąjį aviacijos centrą buvo Ukrainos karinės žvalgybos operacija.
„Ukrainos karinės žvalgybos komanda, vadovaujama Gynybos ministerijos, vadovavo išpuoliui prieš mokomąjį aviacijos centrą Borisoglebe, Voronežo srityje. Padaryta didelė žala pagrindiniam gamybiniam cechui“, – pažymėjo agentūros pašnekovas.
„Bild“: Rusijos pajėgos įžengė į Krasnohorivkos miestą Donecko srityje
15:30
Vokietijos leidinio „Bild“ analitikas Julianas Ropke, remdamasis atvirų šaltinių duomenimis, įskaitant vaizdo įrašus, pažymėjo, kad Rusijos pajėgos įžengė į Krasnohorivkos miestą Donecko srityje.
Šis miestas yra už 20 km į vakarus nuo Donecko, netoli Staromychailivkos kaimo. Prieš karą miestelyje gyveno apie 15 tūkst. žmonių.
Remiantis filmuota medžiaga iš įvykio vietos, Rusijos kariai šarvuočiais į miestelį įvažiavo iš pietryčių netoli Marjinkos, kirsdami geležinkelio liniją.
Žiniasklaida: iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atleisti dar dviejų sričių vadai
14:41
Ukrainos žiniasklaidoje, iš pareigų atleisti Pietų operatyvinės vadavietės vadas generolas majoras Andrijus Kovalčiukas ir Vakarų operatyvinės vadavietės vadas generolas majoras Serhijus Litvinovas, skelbia naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.
Vasario 8 d. paaiškėjo, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų atleido Valerijų Zalužną. Jis šias pareigas ėjo nuo 2021 m. Naujuoju vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu tapo Oleksandras Syrskis.
Vėliau V.Zelenskis patvirtino V.Zalužno kandidatūrą į Ukrainos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Airijoje pareigas.
Po kiek laiko paaiškėjo, kad savo posto netenka ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Jį šiose pareigose pakeitė Oleksandras Litvinenko, o O.Danilovas tapo naujuoju Ukrainos ambasadoriumi Moldovoje.
Rusija „pametė“ sparnuotąją raketą: britų žvalgyba įvardija galimą priežastį
14:34
Rusija susiduria su problemomis, susijusiomis su sparnuotųjų raketų Ch-101, kurias Rusijos pajėgos nuolat naudoja smūgiams Ukrainoje, gamyba, naujausioje apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak britų žvalgybos, kovo 31 d. atvirų šaltinių nuotraukose matyti Saratovo srityje esančiame lauke nukritusios raketos nuolaužos. Iš pradžių manyta, kad tai galimai ukrainietiško bepiločio orlaivio dalys, tačiau atidžiau įsižiūrėjus paaiškėjo, kad nuolaužos greičiausiai yra rusiškos iš oro paleidžiamos sparnuotosios raketos Ch-101/Ch-102 fragmentai.
„Tikėtina, kad nuolaužos susidarė dėl raketos Ch-101, kuri buvo paleista Ukrainos kryptimi ankstų tos dienos rytą, gedimo“, – rašoma pranešime.
Saratovo srityje yra Engelso aerodromas, kuriame bazuojasi keli bombonešiai, vykdantys tolimojo nuotolio smūgius Ukrainai.
Raketa Ch-101 yra rusiška pirmos klasės tiksliai valdoma raketa, kurios veikimo nuotolis yra apie 4 000 km. Rusija aktyviai naudoja tokias raketas prieš Ukrainą, o pastaruoju metu jos buvo nukreiptos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
„Tikėtina, kad tokios prestižinės raketos gedimas rodo jos gamybos problemas, kurioms įtakos galėjo turėti sankcijos ir skubėjimas patenkinti konflikto reikalavimus“, – teigė britų žvalgyba.
Kovo 31 d., naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos pajėgos surengė masinį raketinį puolimą Ukrainoje. Teigiama, kad buvo paleista 14 sparnuotųjų raketų iš lėktuvų Tu-95MS.
ES vyriausiasis diplomatas įspėja: platesnis karas Europoje nebėra fantazija
14:11
Europa turi ruoštis galimam karui, nes plataus masto konfliktas žemyne už Ukrainos ribų „nebėra fantazija“, perspėjo ES vyriausiasis diplomatas.
„Rusija kelia grėsmę Europai“ tiek dėl vykstančio karo Ukrainoje, tiek dėl hibridinių išpuolių prieš ES valstybes nares, antradienį kalboje Briuselyje sakė Josepas Borrellis, kurį cituoja laikraštis „The Financial Times“.
„Karas neabejotinai tvyro aplink mus, – sakė J.Borrellis. – Didelio intensyvumo konvencinis karas Europoje nebėra fantazija.“
Tai pirmas kartas, kai buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras taip aiškiai įvardijo Rusijos grėsmę, po to, kai pastaruoju metu Šiaurės Europos kariuomenių vadai ir lyderiai įspėjo apie didesnio Rusijos puolimo pavojų už Ukrainos ribų. Danijos gynybos ministras vasario mėn. sakė, kad Rusija gali išbandyti NATO solidarumą per trejus-penkerius metus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Atskleidė, kaip Rusijos juodojoje rinkoje nusipirkti „Starlink“ ryšio terminalą
14:09
Pastaruoju metu padaugėjo pranešimų apie tai, kad Rusijos pajėgos naudojasi bendrovės „Space X“ palydovinio ryšio terminalais „Starlink“. Tarpininkų, perkančių šiuos terminalus ir siunčiančių juos Rusijos pajėgoms, ženkliai išaugo, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“, kurio žurnalistai aiškinasi, kaip veikia „Starlink“ terminalų juodoji rinka.
Vienas pardavėjas iš Maskvos, žurnalistams prisistatęs Olego vardu, papasakojo, kad dauguma jo užsakymų ateina iš „naujųjų teritorijų“ – tai nuoroda į laikinai Rusijos okupuotas Ukrainos dalis – arba yra „skirti kariuomenei“. Jis pažymėjo, kad įrangą Rusijos kariams Ukrainoje pristato savanoriai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Šešios Šiaurės Europos valstybės pasirašė susitarimą dėl Šiaurės jūros infrastruktūros apsaugos
13:36
Šešios Šiaurės Europos šalys, besiribojančios su Šiaurės jūra, antradienį pranešė pasirašiusios susitarimą bendradarbiauti siekiant apsaugoti povandeninę infrastruktūrą šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje nuo padidėjusios sabotažo rizikos.
Danijos klimato, energetikos ir komunalinių paslaugų ministerija Šiaurės jūrą pavadino ypatingos svarbos infrastruktūros centru, kuris elektros kabeliais, dujotiekiais ir telekomunikacijų jungtimis jungia Europą ir yra svarbus atsinaujinančiosios energijos šaltinis.
„Padidėjo tarpusavio priklausomybės tarp valstybių tendencija, o kartu su ja didėja sabotažo ir nepageidaujamo priešiškų veikėjų dėmesio rizika“, – teigė ministerija.
Susitarimas pasirašytas po dar neišaiškintų 2022-aisiais Baltijos jūroje įvykusių sprogimų, apgadinusių „Nord Stream“ dujotiekius. Sprogimai įvyko tarptautiniuose vandenyse, tačiau Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose. Abi šalys jau yra nutraukusios tyrimus dėl šių incidentų.
Per povandeninius sprogimus buvo pažeistas dujotiekis „Nord Stream 1“. Iki 2022-ųjų rugpjūčio pabaigos, kol Rusija nesustabdė tiekimo, „Nord Stream 1“ buvo pagrindinis gamtinių dujų tiekimo į Vokietiją kanalas. Sprogimai taip pat sugadino dujotiekį „Nord Stream 2“, kuris taip ir nebuvo pradėtas eksploatuoti, Vokietijai sustabdžius jo sertifikavimo procesą prieš pat Rusijai įsiveržiant į Ukrainą 2022 metų vasarį.
„Šiaurės jūra gali tapti atsinaujinančios ir saugios energijos tiekimo Europoje lopšiu ir padėti siekti ateities be iškastinio kuro“, – sakė Danijos klimato, energetikos ir komunalinių paslaugų ministras Larsas Aagaardas.
Pasak jo, šešios šalys – Danija, Belgija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija ir Nyderlandai – „turi vieningai ir koordinuotai stengtis apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą tarpvalstybiniu mastu“.
„Šis susitarimas yra svarbus žingsnis ta kryptimi“, – nurodė ministras.
Bendradarbiavimas apims dabartinių apsaugos ir atsparumo priemonių peržiūrą, dalijimąsi informacija ir žiniomis bei atitinkamos informacijos teikimą operatyviniu lygmeniu, sakoma Danijos ministerijos pranešime.
„Be to, bendradarbiavimas remiasi atitinkamomis darbo patirtimis ES (Europos Sąjungoje) ir NATO“, – teigiama jame.
2022-ųjų gegužę Danija, Belgija, Nyderlandai ir Vokietija pareiškė, kad planuoja paspartinti žemyno perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir padėti jam atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos energijos importo, įgyvendindamos didelį naują projektą, skirtą vėjo jėgainių parkams Šiaurės jūroje statyti.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen nurodė, kad norima iki 2030-ųjų keturis kartus, o iki 2050-ųjų – dešimt kartų padidinti bendrą jūros vėjo jėgainių galią. Planuojama energija aprūpinti 230 mln. Europos namų ūkių.
Rusija turėjo kitokių planų prie Kaliningrado krantų užsiliepsnojusiam laivui
13:07
Antradienį pranešta, kad Rusijos pasididžiavimu laikomame tiekimo laive „Jekaterina Didžioji“ ir raketinėje korvetėje „Serpuchov“ kilo gaisrai. Nors to priežastys nėra įvardijamos, šaltiniai tvirtina, kad gaisrą raketiniame laive sukėlė Ukrainos karinės žvalgybos pajėgos. Jų atstovas Andrijus Jusovas nurodė, kad Rusija laivui „Serpuchov“ turėjo kitų planų.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas pažymėjo, kad nukentėję laivai turi šį tą bendro.
„Pirma, tai yra Rusijos šlamštas. Antra, šiuos laivus vienija tai, kad jie tarnauja Rusijos ambicijoms įgyvendinti. Pastaruoju metu iš Rusijos pasigirdo retorikos apie naujų teritorijų šiaurėje tyrinėjimą. Šios Arkties programos jiems yra svarbios. Tačiau prasidėjus plataus masto karui jie perkėlė savo Arkties komandą čia, kur jie buvo sudeginti Ukrainoje“, – kalbėjo jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
NATO pajėgų Europoje vadas pasisakė dėl galimo karo su Rusija
13:04
NATO šalys nenori įsivelti į karinį konfliktą su Rusija, todėl dabartinis Aljanso tikslas yra „sulaikyti tokį karą“, Džordžtauno universitete vykusioje konferencijoje, skirtoje NATO 75-mečiui paminėti, pareiškė NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas amerikiečių generolas Christopheris Cavoli.
„NATO šalys nemano, kad mes kariaujame su Rusija. Ir mes to nenorime“, – pažymėjo generolas. Pasak jo, siekdamas išvengti tiesioginio konflikto su Rusija, Aljansas remia Ukrainą, į kurią įsiveržė Rusijos kariuomenė.
Ch.Cavoli žodžiai nuskambėjo kelių Vakarų politikų, kurie sutiko su prielaida, kad NATO artimiausiu metu gali susidurti su Rusija, pareiškimų fone. Apie tai kalbėjo Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas, JAV, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos gynybos ministrai, taip pat Lenkijos ir Baltijos šalių vadovai.
J.Stoltenbergas: blokas turi ruoštis galimai konfrontacijai, kuri gali trukti dešimtmečius
Anksčiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažymėjo, kad Aljansas nesiekia karo su Rusija, tačiau blokas turi ruoštis galimai konfrontacijai, kuri gali trukti dešimtmečius.
Šiuo atžvilgiu J.Stoltenbergas paragino didinti karinės gamybos pajėgumus Europoje ir sutelkti pajėgas Maskvai sulaikyti. Jis taip pat neatmetė galimybės, kad Ukrainos pralaimėjimas paskatins karo veiksmų išplitimą į kaimynines valstybes, įskaitant Baltijos šalis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bet kokius pareiškimus apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO šalis pavadino „visiška nesąmone“. Jis pažymėjo, kad Maskva neturi „jokios priežasties, jokio intereso – nei geopolitinio, nei ekonominio, nei politinio, nei karinio“ kariauti su bloko šalimis.
V.Putinas taip pat perspėjo, kad toks konfliktas sukeltų „pasaulinį karą“. Kartu jis pripažino karinio konflikto su Europos valstybėmis galimybę, jei jos pirmosios užpultų Rusiją.
Pamatykite, kaip ukrainiečių kariai pagrobia patobulintą rusų tanką
11:51
Naktiniame vaizdo įraše, kuriuo X socialiniame tinkle pasidalijo Ukrainos 12-oji Azovo šturmo brigada, matyti, kaip kariai po mūšio prieina prie rusų tanko ir nuvažiuoja. Brigada teigia, kad tai jos kariai perėmė rusų tanką T-72B3M ir parsigabeno jį į savo pusę, rašo „Business Insider“.
Paviešintoje filmuotoje medžiagoje matyti per laukus važiuojanti rusų transporto priemonių kolona, į kurią pataiko ukrainiečių bepiločiai lėktuvai. Kaip rašo „Business Insider“, atrodo, kad tankas T-72B3M buvo tos kolonos dalis.
Brigada taip pat pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti šalia tanko stovintys kariai – kaip atrodo iš vaizdo įrašo, jau po tanko paėmimo. Ukrainiečiai teigė, kad tankas buvo paimtas netoli Terny kaimo Ukrainos rytinėje Donecko srityje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Smolenske sugriuvo tiltas: apie apgailėtiną būklę žinojo beveik dešimtmetį
11:28
Pirmadienį Viazmoje, Smolensko srityje, sugriuvo Paninsko viadukas per Maskvos geležinkelį. Nukrito keli automobiliai, kurie griūties metu buvo ant tilto. Viena moteris žuvo, dar penki žmonės buvo sužeisti.
Vietos pareigūnai apie būtinybę atlikti kapitalinį tilto remontą žinojo beveik dešimtmetį – bent jau nuo 2016 m., skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Paninsko estakada sugriuvo 16.35 val. – ji nukrito ant geležinkelio bėgių, kuriais važiuoja traukiniai tarp Maskvos ir Minsko. Penki nukentėjusieji, vienas iš jų – vaikas, paguldyti į ligoninę. Rusijos geležinkeliai sustabdė traukinių eismą šiame ruože. Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl viaduko griūties fakto.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje padegtas karui prieš Ukrainą skirtas muziejus
11:24
Rusijos Saratovo mieste nežinomas asmuo padegė parodą, skirtą neišprovokuotam Rusijos pajėgų karui prieš Ukrainą – vadinamąjį Specialiosios karinės operacijos istorijos muziejų“, skelbia pranešimai socialiniuose tinkluose.
Pasak su Rusija siejamo susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalo „Baza“, muziejus buvo padegtas praėjusią naktį.
„Nežinomas asmuo akmeniu išdaužė Specialiosios karinės operacijos istorijos muziejaus langą ir metė į jį butelį su Molotovo kokteiliu“, – pažymėjo „Baza“.
Teigiama, kad iš pradžių kilo gaisras, tačiau ugnį užgesino budintis apsaugos darbuotojas, kuris taip pat iškvietė policiją. Dėl to nukentėjo tik langas ir užuolaidos, o eksponatai vis dar apžiūrimi.
Įvykio vietoje policija rado penkių litrų talpos kanistrą, tris butelius su nežinomu skysčiu ir stiklo šukių.
Pasak „Baza“, šis muziejus jau buvo padegtas 2023 m. gruodį – sukčiai įkalbėjo vaikiną paimti paskolą, o tada privertė jį padegti lauko duris.
Kaip praneša ASTRA, tyrimo duomenimis, pernai „įstaigai“ bandė pakenkti 21 metų šaltkalvis iš Togliatyčio Maksymas Kimas. Tuo tarpu pats muziejus buvo atidarytas 2023 m. liepą.
„Jo ekspozicijos pagrindą sudaro daiktai iš Istorinio parko „Rusija – mano istorija“ kolekcijos, kuriuos atvežė Saratovo ir srities nevyriausybinių organizacijų savanoriai, nuolat vykstantys į Donbaso teritoriją su humanitarine pagalba, taip pat medžiaga iš kariškių šeimos archyvų“, – nurodoma kanalo „Astra“ pranešime.
Rusijos pajėgos smogė daugiabučiui Poltavos srityje
10:42
Praėjusią naktį Poltavos srityje dirbo beveik šimtas gelbėtojų po to, kai Rusijos pajėgos smogė daugiabučiui namui.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, rusai praėjusią naktį raketomis atakavo dviejų aukštų daugiabutį namą, kuriame gyveno apie 30 žmonių.
„Valstybinės gelbėjimo tarnybos padaliniai išgelbėjo du žmones, Nacionalinės policijos ir Valstybinės gelbėjimo tarnybos psichologai suteikė pagalbą maždaug 20 gyventojų. Deja, vienas žmogus žuvo, o dar 12 buvo sužeisti. Tarp jų – du vaikai“, – sakoma pareiškime.
Vidaus reikalų ministerija pridūrė, kad raketos smūgis apgadino du trijų aukštų pastatus, vieną keturių aukštų pastatą ir apie tuziną automobilių. Gelbėjimo operacija truko daugiau kaip 3 valandas.
Nacionalinė policija patikslino, kad rusai smogė balandžio 8 d. apie 21 val. civilinės infrastruktūros objektui Poltavos bendruomenėje. Jie pažymėjo, kad sužeistieji patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų.
Balandžio 9 d. naktį Ukrainą atakavo kelios Rusijos bepiločių orlaivių grupės. Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės duomenimis, oro pavojus buvo paskelbtas Mykolajivo, Dnipro, Chersono, Zaporižios ir Donecko srityse.
Antradienį ryte Ukrainos karinės oro pajėgos paskelbė, kad buvo numušta 20 Rusijos paleistų bepiločių orlaivių „Shahed“.
Rusija ištobulino ginklą, prieš kurį Ukrainos pajėgos yra bejėgės
10:31
Dėl teroristinio išpuolio koncertų salėje „Crocus“ Rusijoje beveik neatkreiptas dėmesys į kovo 27 d. smūgį Charkive. Ir tai buvo ne tik pirmas kartas, kai Rusija ant šio miesto numetė bombas. Panaudotos bombos turėjo modulį su išskleidžiamais sparnais, ant kurio buvo sumontuotas reaktyvinis variklis.
Dėl šio variklio valdomųjų bombų veikimo nuotolis padidėjo trečdaliu. Kyjivas mano, kad tokia amunicija taps pagrindiniu ginklu per Rusijos planuojamą puolimą. O ekspertai pripažįsta, kad Ukraina dabar neturi priemonių kovoti su tokių ginklų naudojimu, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Rusijos naudojamos sklendžiančios bombos – tai prieš kelis dešimtmečius sukurtos bombos su sklendimo ir korekcijos moduliais. Šiuos šaudmenis, kuriuose yra nuo 500 kg iki 1,5 tonos sprogmenų, mėto Su-34 ir Su-35 lėktuvai. Numesta bomba palieka iki 20 m pločio ir 6 m gylio kraterį.
„Net kilometro atstumu sprogimo banga išmuša pastatų duris iš vyrių“, – „Financial Times“ apie tokių bombų naudojimo pasekmes pasakojo Ukrainos kariškis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Šaltiniai: Ukrainos žvalgybos pajėgos smogė aviacijos mokymo centrui Voronežo srityje
10:25
Praėjusią naktį buvo surengtas išpuolis prieš Borisoglebsko aviacijos mokymo centrą Rusijos Voronežo srityje. Rusijos žiniasklaidos duomenimis, nenustatyti bepiločiai lėktuvai atakavo Čkalovo aviacijos mokymo centrą.
Voronežo srities gubernatorius teigė, kad vienas dronas esą buvo numuštas. Tuo pat metu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad regione buvo numušti du dronai.
Tačiau pranešimai socialiniuose tinkluose kitokie: skelbiama, kad dronai pataikė į centrą. Pirmasis dronas esą atsitrenkė į pastato fasadą ketvirtame aukšte. Vėliau į tą pačią vietą pataikė antrasis dronas.
Ukrainos naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ skelbia, kad, anot šaltinių, tai buvo sėkminga Ukrainos karinės žvalgybos pajėgų operacija.
Šaltiniai taip pat nurodė, kad pagrindinis gamybinis cechas buvo smarkiai apgadintas.
Internete taip pat buvo paskelbta tariamo smūgio filmuota medžiaga, kurioje matyti galingas sprogimas.
Ukrainos karinė žvalgyba šios informacijos kol kas nepatvirtino.
Beviltiškoje padėtyje atsidūrę užlieto Orsko gyventojai surengė protestą ir prašo V.Putino pagalbos
10:06
Rusijos Orsko mieste pirmadienį įvyko retas protestas, jo metu reikalauta kompensacijų po užtvankos pratrūkimo Orenburgo regione netoli sienos su Kazachstanu kilus potvyniui.
Protestai yra neįprastas dalykas šių dienų Rusijoje, kur valdžia sistemingai slopina bet kokias nepritarimo apraiškas prezidentui Vladimirui Putinui daugiau kaip prieš dvejus metus pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą.
Šimtai žmonių buvo susirinkę priešais administracinį pastatą Orske, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. Rusų socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip žmonės skanduoja „Putinai, padėk mums“ ir „Gėda“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos kariai fronto linijoje susiduria su nauja grėsme, prieš kurią yra bejėgiai
09:35
Dėl Jungtinių Valstijų pagalbos Ukrainai blokavimo Ukrainos oro gynybos sistemoms pradėjo trūkti raketų, kad jos galėtų atremti Rusijos atakas. Todėl kai kurie Rusijos naikintuvai dabar gali priskristi daug arčiau fronto linijos ir atakuoti ne 40 km nuotolio sklandančiomis bombomis, o trumpojo nuotolio raketomis, skelbia žurnalas „Forbes“.
Pasak straipsnio, vykstant įnirtingoms kovoms Časiv Jaro pakraštyje, kurio užėmimui Rusijos pajėgos sutelkė didžiausias pastangas, keturi Rusijos karinių oro pajėgų atakos lėktuvai Su-25 apšaudė Ukrainos pozicijas nedideliame aukštyje vos iš kelių metrų atstumo.
Publikuotame vaizdo įraše matyti, kaip rusų pilotai išskleidžia signalines raketas, kad atitrauktų ukrainiečių priešlėktuvinių raketų dėmesį, tačiau ši atsargumo priemonė buvo nereikalinga, nes jokios raketos nebuvo paleistos.
Straipsnio autoriai pažymėjo, kad kiti rusų puolimai prieš 23-iojo bataliono pozicijas praėjusios savaitės ketvirtadienį ir penktadienį Rusijos kariuomenei kainavo brangiai, tačiau keliems rusams vis dėlto pavyko įsitvirtinti atokiausioje miesto gatvėje.
„Netrukus Časiv Jare gali prasidėti kovos mieste“, – pridūrė Ukrainos gynybos ministerijos Strateginės komunikacijos centras.
Artilerijos amunicijos trūkumas yra didžiausia krizė, su kuria šiuo metu susiduria Ukrainos gynėjai ir kurią bando išspręsti Ukrainos partneriai Europoje.
„Nepadeda ir tai, kad Rusija suintensyvino oro antskrydžius prieš didžiausius Ukrainos miestus, priversdama Ukrainos karines oro pajėgas sutelkti geriausias savo priešlėktuvinės gynybos baterijas aplink šiuos miestus. Dėl to fronto linijoje lieka oro gynybos spragų. Spragas, kuriomis naudojasi Rusijos oro pajėgos“, – aiškino „Forbes“.
Tokie trūkumai tik didės, nes oro gynybos pabūklų atsargos senka.
„Jei jie ir toliau kasdien smogs (Ukrainai), kaip darė pastarąjį mėnesį, mums gali pritrūkti raketų“, – neseniai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Atstovų rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas pažadėjo surengti balsavimą dėl naujos JAV pagalbos Ukrainai, tikriausiai šį mėnesį. Jei balsavimas bus sėkmingas, tai leis Pentagonui sparčiau dislokuoti oro gynybos įrangą Časiv Jare ir kituose fronto miestuose.
„Tuo tarpu ukrainiečiai smogia atsakomąjį smūgį, taikydamiesi ne į rusų „Suchoi“ ore, bet bandydami smogti jiems ant žemės, jų oro bazėse Rusijoje.
Penktadienio naktį ukrainiečių bepiločiai lėktuvai apšaudė keturias Rusijos oro bazes, tarp jų ir vieną Jeiske, esančią daugiau nei už 209 kilometrų į pietus nuo Časiv Jaro, kur bazuojasi Su-25. Nežinoma, ar šie bepiločiai orlaiviai apgadino ar sunaikino kokius nors Rusijos orlaivius. Tačiau ukrainiečiai bent jau kovoja su tais ginklais, kuriuos dar turi, ir laukia ginklų, kurių jiems labiausiai reikia“, – pabrėžė žurnalistai.
Žiniasklaida: Pekinas žada stiprinti strateginį bendradarbiavimą su Maskva
08:29
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi antradienį pareiškė, kad Pekinas stiprins strateginį bendradarbiavimą su Maskva, skelbia Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Pekinui ir Maskvai stiprinant diplomatinius santykius Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą akivaizdoje, pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atvyko į Kiniją dviejų dienų oficialaus vizito.
Pastaraisiais metais Kinija ir Rusija sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o jų strateginė partnerystė tapo dar glaudesnė po to, kai 2022 metų vasario mėnesį Maskva pasiuntė karius į Ukrainą.
Tačiau analitikai teigia, kad santykiuose su Rusija pranašumą turi Kinija ir kad Pekino įtaka auga, o Maskvos tarptautinė izoliacija tik gilėja.
Antradienį vykusio susitikimo metu Wang Yi pažadėjo: „Kinija rems stabilų Rusijos vystymąsi vadovaujant [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui“.
„Pekinas ir Maskva ir toliau stiprins strateginį bendradarbiavimą pasaulinėje arenoje ir teiks vienas kitam tvirtą paramą“, – sakė Wang Yi, skelbia Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Pekine surengtoje bendroje spaudos konferencijoje Wang Yi pareiškė, kad Pekinas ir Maskva turi būti „sąžiningumo ir teisingumo“ pusėje.
„Kinija ir Rusija turi aiškiai laikytis istorinės pažangos, sąžiningumo ir teisingumo principų“, – sakė Wang Yi. Pasak jo, šalys „ir toliau palaikys glaudžius mainus įvairiomis formomis“.
Kinijos diplomatijos vadovas sakė su S.Lavrovu aptaręs konfliktus Gazos Ruože ir Ukrainoje.
„Užsienio reikalų ministras Lavrovas ir aš nuodugniai aptarėme kelis tarptautinius ir regioninius „karštus“ klausimus, [...] įskaitant Ukrainos ir palestiniečių bei Izraelio konfliktus“, – spaudos konferencijoje sakė Wang Yi.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:19
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per paskutinę parą likvidavo 850 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 449,2 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 23 tankai, 45 šarvuotosios kovos mašinos, 30 artilerijos sistemų, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 71 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetas ir vienas specialiosios įrangos vienetas.
Ukrainos gynėjai taip pat nukovė 37 Rusijos bepiločius orlaivius.
Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija Ukrainoje prarado 7 110 tankų, 13 620 šarvuotų kovos mašinų, 15 181 transporto priemonės ir degalų cisternos, 11 386 artilerijos sistemų, 1 039 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 753 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 347 lėktuvų, 325 sraigtasparnių, 9 033 bepiločių orlaivių, 26 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Rusija teigia, kad Ukrainoje sunaikinta priešlaivinė raketa, pataikyta į keturis bepiločius orlaivius
08:07
Rusija teigė šiandien anksti ryte virš Juodosios jūros sunaikinusi Ukrainos paleistą priešlaivinę raketą „Neptūnas“ ir numušusi keturis bepiločius orlaivius virš Belgorodo ir Voronežo regionų.
„Pareigūnų priešlėktuvinės gynybos sistemos sunaikino keturis Ukrainos bepiločius orlaivius virš Belgorodo (2 bepiločiai orlaiviai) ir Voronežo (2 bepiločiai orlaiviai) sričių teritorijų, o (ukrainiečių raketa „Neptūnas“) buvo sunaikinta virš Juodosios jūros prie Krymo pusiasalio krantų“, – savo „Telegram“ kanale pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Vičiūnų grupės“ įmonė į Rusiją vežė sankcionuotas ir kare pritaikomas prekes
07:50
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos grupei „Vičiūnų grupė“ priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ nuo karo Ukrainoje pradžios į Rusiją bent 11 kartų vežė į sankcijas įtrauktas prekes, antradienį skelbia LRT Tyrimų skyrius.
Penkis kartus tokios prekės į Rusiją gabentos jau po to, kai konkretūs jų kodai buvo įtraukti į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašus.
Skelbiama, kad tarp vežtų prekių buvo ir tos, kurios yra įtrauktos į ginkluotės gamybai reikalingų aukšto prioriteto kovos lauko prekių sąrašą – pavyzdžiui, guoliai, kuriuos Rusija naudoja tankų gamybai, taip pat kitos dvejopos paskirties prekės.
Visų prekių gavėjas buvo Kaliningrado srityje, Sovetske, veikianti „Vičiūnų“ gamykla „Vičiūnai-Rus“.
LRT šaltinių duomenimis, „Plungės kooperatinė prekyba“ buvo viena įmonių, dėl kurių eksporto į Rusiją Lietuva 2023 metų pirmąjį pusmetį gavo įspėjimą iš Europos Komisijos.
„Vičiūnų grupė“ pripažino vežusi tokias prekes, tačiau tikino apie sankcijas nežinojusi – esą šis techninis eksportas nutrauktas vos sužinojus apie ribojimus, pradėtas vidinis tyrimas.
V.Matijošaitis ir L.Skierius valdo po 50 proc. „Vičiūnų grupės“ valdytojos „VG Holding“ akcijų.
Ministras: Prancūzija nebesuinteresuota kalbėtis su Rusija
07:45
Prancūzų užsienio reikalų ministras pirmadienį sakė, kad Prancūzija nebėra suinteresuota kalbėtis su Rusija, pasirodžius skirtingoms versijoms dėl reto abiejų šalių ministrų telefoninio pokalbio, susijusio su praėjusį mėnesį įvykdytu kruvinu išpuoliu Pamaskvės koncertų salėje.
„Šiuo metu mes nesuinteresuoti rengti diskusijų su rusų pareigūnais, nes išleisti pareiškimai ir santraukos apie jas yra melas“, – transliuotojams „France24“ ir RFI sakė Stephane'as Sejourne.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusią savaitę pasmerkė Rusijos „keistą ir grėsmingą“ toną po abiejų šalių gynybos ministrų Stephano Lecornu ir Sergejaus Šoigu derybų telefonu.
Prancūzija sakė, kad S.Lecornu stengėsi perduoti Maskvai naudingos informacijos apie kovo 22 dieną įvykdyto išpuolio Pamaskvės koncertų salėje, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai, pobūdį ir organizavimą. Per tą išpuolį žuvo daugiau kaip 140 žmonių.
Prancūzijos gynybos ministerija pranešė jį sakius, kad Paryžius yra pasirengęs daugiau bendrauti dėl kovos su terorizmu.
Tačiau Rusija atsakė įspėjimu Prancūzijai ir pareiškė, jog tikisi, kad prancūzų slaptosios tarnybos nėra susijusios su išpuoliu, rodo Rusijos gynybos ministerijos paskelbta informacija.
Prieš tai, kai Prancūzija vėl galės kalbėtis su rusais, „galbūt privalome pirma sukurti pasitikėjimą“, sakė S.Sejourne. Kaip sąlygą jis taip pat paminėjo padėtį Ukrainoje.
E.Macronas vasario mėnesį papiktino Maskvą užsiminęs, kad Vakarų kariai galėtų būti dislokuoti Ukrainoje, į kurią Rusija įsiveržė prieš daugiau kaip dvejus metus.
S.Sejourne teigimu, „ilga tradicija bendradarbiauti su Rusija dėl terorizmo“ dabar yra sustabdyta.
Oro pajėgos: Ukraina per naktį numušė 20 bepiločių orlaivių
07:32
Balandžio 9 d. ryte atnaujintame pranešime Ukrainos oro gynybos padaliniai sunaikino visus 20 „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių, kuriuos Rusija paleido per naktį, pranešė karinės oro pajėgos.
Dronai buvo paleisti iš Rusijos Primorsko-Achtarsko uostamiesčio, esančio Azovo jūros pakrantėje, ir Chaudos kyšulio okupuotame Kryme. Rusijos pajėgos taip pat nukreipė į Ukrainą mažiausiai keturias raketas S-300, paleistas iš okupuotų Donecko srities dalių. Karinės oro pajėgos nenurodė, ar raketos buvo perimtos.
Dronus virš Mykolajivo, Odesos, Chersono, Dniepropetrovsko, Poltavos, Vinicos ir Lvivo sričių numušė naikintuvai, oro pajėgų priešlėktuvinių raketų ir elektroninės kovos daliniai bei Ukrainos kariuomenės mobiliosios ugnies grupės.
Naktį į balandžio 9 d. vakarų Ukrainoje, Lvivo srityje, girdėjosi sprogimai. Regiono gubernatorius Maksimas Kozyckis paragino gyventojus likti slėptuvėse. Pranešimų apie aukas ar sužeistuosius dėl išpuolių negauta.
Dronų atakos Ukrainoje yra kasdienis reiškinys, nuo jų kenčia įvairūs šalies regionai. Balandžio 8 d. naktį Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė 17 dronų ir vieną Rusijos raketą.
Rusijos pajėgos ir toliau atakuoja civilines vietoves, esančias toli nuo fronto linijos, o pastaruoju metu intensyviai bombarduojama energetikos infrastruktūra, greičiausiai siekiant išvesti iš rikiuotės Ukrainos elektros tinklus.
G.Landsbergis vyksta į Švediją, su kolegomis aptars regioninį saugumą
07:29
Užsienio reikalų ministras antradienį išvyksta į Švediją, kur dalyvaus Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) užsienio reikalų ministrų susitikime.
Anot Užsienio reikalų ministerijos, Visbyje, Gotlando saloje esančiame mieste, ministrai aptars regioninio saugumo, pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Vašingtone, NB8 glaudesnio bendradarbiavimo klausimus, taip pat Rusijos karą prieš Ukrainą bei paramą šiai agresiją patiriančiai šaliai.
NB8 yra neformalus penkių Šiaurės ir trijų Baltijos valstybių – Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos – bendradarbiavimo formatas. NB8 šalys rotacijos būdu kiekvienais metais koordinuoja NB8 veiklą, rengia ir globoja tais metais vyksiančius susitikimus.
2024 metais NB8 bendradarbiavimą koordinuoja Švedija.
Pirmadienį per Rusijos smūgius žuvo penki žmonės
07:13
Pirmadienį per įvairiuose Ukrainos regionuose surengtas Rusijos atakas žuvo penki žmonės, pranešė pareigūnai.
Pietiniame Zaporižios mieste per raketos smūgį žuvo trys žmonės ir mažiausiai aštuoni buvo sužeisti, sakė regiono gubernatorius Ivanas Fiodorovas.
Buvo apgadintas pramoninis pastatas, septyni daugiabučiai namai, taip pat medicinos ir švietimo įstaigos, sakė valdžia. Jie neatskleidė pramoninio objekto pobūdžio.
Valdžios institucijos pranešė, kad šiaurinėje Sumų srities dalyje esančiame Bilopilijos mieste nukentėjo keturios valdomos bombos, žuvo moteris ir buvo sužeisti dar trys žmonės.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi sakė, kad ataka buvo nukreipta į 15 000 gyventojų turinčio miesto centrą, o gelbėjimo darbai tęsėsi iki vakaro.
Buvo apgadintos parduotuvės ir miesto tarybos pastatas, pranešė regiono administracija.
Centrinės Poltavos srities gubernatorius sakė, kad per Rusijos išpuolį žuvo vienas žmogus, 10 sužeista ir apgadinti keli gyvenamieji namai. Gubernatorius nenurodė, kurioje vietovėje įvyko išpuolis.
Rusija teigia sušaukusi neeilinį TATENA valdybos posėdį dėl išpuolių Zaporižioje
06:54
Rusijos ambasadorius prie JT branduolinės energetikos priežiūros institucijos sakė, kad jo šalis sušaukė skubų 35 šalių valdytojų tarybos posėdį dėl, jos teigimu, Ukrainos išpuolių prieš Zaporižios atominę elektrinę.
„Rusija paprašė sušaukti neeilinę valdybos sesiją dėl neseniai įvykusių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išpuolių ir provokacijų prieš #ZNPP“, – socialinėje žiniasklaidos platformoje „X“ pareiškė Michailas Uljanovas.
Valdybos taisyklėse nustatyta, kad bet kuri Valdybos šalis, pavyzdžiui, Rusija, gali sušaukti posėdį.
Tačiau TATENA nepateikė jokių komentarų dėl Rusijos prašymo sušaukti neeilinį posėdį.
Jungtinės Valstijos paskelbė Ukrainos stojimo į NATO sąlygas
06:39
Ukraina gali įstoti į NATO tik pasibaigus Rusijos Federacijos sukeltam karui. Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris sakė, kad „šis procesas juda į priekį“.
Paklaustas, ar buvo diskutuojama apie Ukrainos įstojimo į NATO grafiką, jis atsakė: „Niekas nepasikeitė dėl tvarkaraščio patvirtinimo. Jis vis dar priklauso nuo karo pabaigos“.
„Galiausiai tai yra procesas, kuris pajudės į priekį pasibaigus šiam konfliktui“, – sakė JAV valstybės departamento atstovas.
Kartu jis patikslino, kad Vašingtonas išsakė savo poziciją šiuo klausimu ir ji nesikeičia.
Be to, M.Milleris priminė, kad Ukraina buvo aptarta paskutiniame NATO ministrų susitikime Briuselyje praėjusią savaitę. Šis klausimas taip pat buvo aptartas per JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos susitikimą.
Rusija žaidžia „labai pavojingą žaidimą“ Zaporižios atominėje elektrinėje
06:30
Pirmadienį spaudos konferencijoje Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris sakė, kad JAV toliau stebi padėtį Zaporižios atominėje elektrinėje po pranešimų apie smūgius į elektrinės pagrindinio reaktoriaus apsauginį gaubtą.
„Jau anksčiau iš mūsų girdėjote įsitikinimą, kad Rusija žaidžia labai pavojingą žaidimą, karinėmis priemonėmis užgrobdama didžiausią Europoje Ukrainos atominę elektrinę“, – pažymėjo M.Milleris.
„Pavojinga, kad jie taip pasielgė, ir mes toliau raginame Rusiją išvesti savo karinį ir civilinį personalą iš elektrinės, grąžinti visišką elektrinės kontrolę kompetentingoms Ukrainos valdžios institucijoms ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti branduolinį incidentą elektrinėje.“
Balandžio 7 d. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad į Zaporižios atominės elektrinės pagrindinio reaktoriaus apsaugines konstrukcijas buvo tiesiogiai smogta mažiausiai tris kartus. Tai pirmas patvirtintas tokio pobūdžio smūgis nuo 2022 m. lapkričio mėn.
TATENA socialiniam tinklui „X“ nurodė, kad dronų smūgiai sukėlė fizinį poveikį vienam iš šešių elektrinės reaktorių ir vienas žmogus nukentėjo. „Žala šeštajame bloke nekelia pavojaus branduolinei saugai, tačiau tai rimtas incidentas, galintis pakenkti reaktoriaus apsauginės sistemos vientisumui“, – rašė TATENA.
Zaporižios atominė elektrinė, didžiausia branduolinė jėgainė Europoje, nuo 2022 m. kovo mėn. yra okupuota Rusijos. TATENA komandos objekte rotacijos principu dirba nuo 2022 m. rugsėjo mėn.
