Karas Ukrainoje. Mūšis dėl Bohdanivkos: kaimą greičiausiai užėmė okupantai

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Visi šeši laikinai užimtos Zaporižios atominės elektrinės energijos blokai pirmą kartą nuo 2022 m. buvo sustabdyti šaltuoju režimu. Tai teigiama Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) direktoriaus Rafaelio Grossi pareiškime.

Pažymima, kad tai įvyko po to, kai į šią būseną buvo perkeltas ketvirtasis energijos blokas. Procesas prasidėjo penktadienio rytą ir truko iki šeštadienio, balandžio 13 d., 7.30 val.

TATENA pridūrė, kad šio žingsnio nuspręsta imtis pasibaigus šildymo sezonui okupuotame Zaporižios srities Enerhodaro mieste, kuriame gyvena dauguma rusų užgrobtos elektrinės darbuotojų.

„Pritariu šiam žingsniui, kurį TATENA rekomenduoja jau kurį laiką, nes jis pagerina bendrą objekto saugą. (...) Sprendimas šaltuoju būdu sustabdyti visus šešis blokus savaime yra teigiamas, nes reaktoriaus aušinimas suteikia papildomą rezervą avarijos atveju. Tačiau jis neišsprendžia esminės problemos, susijusios su pastaruoju metu smarkiai pablogėjusia padėtimi elektrinėje. Be jokios abejonės, branduolinė sauga šiame dideliame branduoliniame objekte išlieka labai nestabili“, – sakė Rafaelis Grossi.

Agentūra taip pat priminė, kad anksčiau Ukrainos nacionalinis reguliatorius SNRIU išleido reguliavimo nurodymus apriboti visų šešių Zaporižios AE energijos blokų darbą iki šaltojo sustabdymo būsenos.

123RF.com nuotr./NATO, Europos Sąjunga, Ukraina

Gegužės mėnesio ES makrofinansinės pagalbos Ukrainai dalis gali siekti 1,9 mlrd. eurų.

Tai pokalbyje su žiniasklaida ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdžio fone pareiškė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, praneša „European Pravda“.

Kaip priminė pareigūnas, Ukraina kovo mėnesį jau gavo pirmąją dalį iš sutartos 50 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos programos „Ukrainos priemonė“, o balandžio mėnesį turėtų gauti 1,5 mlrd. eurų.

Ukraina patvirtino reformų planą, kurio laipsniškas įgyvendinimas bus viena iš sąlygų kitoms išmokoms gauti ir kartu padės Ukrainai priartėti prie ES standartų, kurie yra jos Europos integracijos dalis.

„Kalbant apie tolesnius žingsnius: Europos Komisija vertina Ukrainos reformų planą, kad nustatytų ketvirtinius reformų įgyvendinimo ir investicijų rodiklius, kurie leistų atblokuoti kitas išmokas“, – sakė jis.

V.Dombrovskis pažymėjo, kad EK netrukus baigs šį darbą ir pateiks vertinimą ES Tarybai. Kai jam bus pritarta, jis sudarys sąlygas Ukrainai išmokėti 1,9 mlrd. eurų išankstinio finansavimo sumą, greičiausiai gegužės mėn.

1 200 km atstumas nėra riba Ukrainai, kai kalbama apie smūgius į Rusijos Federacijos gilų užnugarį jos žemyninėje teritorijoje.

Kaip pranešė „Unian" korespondentas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas Vadimas Sucharevskis sakė žurnalistams.

Jis buvo paklaustas, kiek po atakos prieš vadinamąją „Shahed“ surinkimo gamyklą Jelabugos mieste (Tatarstanas) padidėjo Ukrainos galimybės smogti į Rusijos Federacijos gilųjį užnugarį ne mažesniu kaip 1 200 km atstumu.

„Kad neatskleisčiau visų kortų, pasakysiu, kad kasdienis darbas tobulinant šiuos momentus tęsiasi, ir patikėkite, šiandien, o ir vakar tūkstantis du šimtai nėra riba“, - sakė V.Sucharevskis.

Jis atsisakė įvardyti maksimalų Ukrainos ginklų, galinčių smogti giliai į Rusijos teritoriją, nuotolį.

IMAGO/RIA Novosti / IMAGO/SNA

Kremliaus primestas pareigūnas šeštadienį apkaltino Ukrainą dėl apšaudymo, per kurį Rusijos okupuotame mieste pietinėje Zaporižios srityje dieną anksčiau žuvo 10 žmonių, įskaitant vaikus.

Tokmako savivaldybės administracija platformoje „Telegram“ pranešė, kad per apšaudymą penktadienio vakarą buvo smogta trims daugiabučiams. Pasak Kremliaus primesto srities vadovo Jevgenijaus Balickio, penki žmonės iš griuvėsių buvo ištraukti gyvi, o 13 žmonių buvo hospitalizuoti.

Rusijos gelbėjimo tarnybos šeštadienį toliau ieškojo civilių, įstrigusių po savo namų griuvėsiais Tokmako mieste – Pietų Ukrainos dalyje, kurią Maskva neteisėtai aneksavo po 2022 metų vasarį pradėto karo su Ukraina.

Vladimiras Rogovas – Maskvoje dirbantis pareigūnas, padedantis nustatyti Rusijos vyriausybės politiką neteisėtai aneksuotose teritorijose – platformoje „Telegram“ šeštadienį parašė, kad ukrainiečių raketa pataikė į gamyklą Rusijos okupuotame Luhanske Rytų Ukrainoje. Anot jo, buvo sužeisti trys civiliai.

Apie smūgį pranešęs Kremliaus primestas pareigūnas Leonidas Pasečnikas platformoje „Telegram“ parašė, kad Rusijos paskirta Luhansko valdžia planavo „artimiausiu metu“ vėl paleisti gamyklą, tačiau nenurodė, kas joje būtų gaminama.

V.Rogovas ir L.Pasečnikas pranešė, kad per raketos smūgį taip pat buvo apgadinti gyvenamieji namai, tačiau šį savo teiginį patvirtinančių įrodymų kol kas nepateikė.

V.Rogovo „Telegram“ žinutėje pateiktame vaizdo įraše matyti, kaip už mažaaukščio namo, kuris atrodo neapgadintas, į dangų kyla dūmų stulpas.

Ukrainos pareigūnai nė vieno smūgio kol kas nepatvirtino ir nekomentavo.

Tuo tarpu Rusijos pajėgos šeštadienį Ukrainoje apšaudė automobilį, gabenusį maisto produktus šiaurinėje Černihivo srityje. Žuvo automobilio vairuotojas civilis, pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Čausas.

Pareigūnų teigimu, penktadienį ir naktį į šeštadienį dėl Rusijos atakos taip pat žuvo du civiliai gyventojai. Tai įvyko fronto linijoje esančioje Donecko srityje šalies rytuose, teigiama srities vadovo Vadymo Filaškino žinutėse platformoje „Telegram“.

Charkivo srityje Ukrainos šiaurės rytuose per naktį vykusį Rusijos apšaudymą vienas žmogus įstrigo po griuvėsiais, o kitas buvo sužeistas, pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas ir Ukrainos gelbėjimo tarnybos. 

Abu jie buvo paguldyti į ligoninę, teigiama atnaujintame valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos „Telegram“ pranešime.

Ukrainos vietos pareigūnai pranešė, kad penktadienį ir naktį į šeštadienį per Rusijos apšaudymą šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose buvo sužeista keliolika civilių gyventojų.

Patikrinti J.Balickio ar Ukrainos institucijų teiginių iš karto nepavyko.

INA FASSBENDER / AFP

Berlynas šeštadienį pranešė, kad Vokietija Ukrainai nusiųs papildomą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų didelį spaudimą patiriančią šalies kariuomenę ir padėtų jai atremti padažnėjusius Rusijos oro smūgius.

„Dėl padažnėjusių Rusijos oro antskrydžių prieš Ukrainą Vokietijos vyriausybė nusprendė toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą“, – sakoma gynybos ministerijos paskelbtame pranešime.

Rusija neseniai atnaujino smūgius Ukrainos energetikos objektams, o praėjusį mėnesį dėl atakų be elektros liko didelė šalies dalis – tokios tamsos šalyje nebuvo nuo Maskvos invazijos 2022-ųjų vasarį pradžios.

Išpuolių intensyvumas ir tikslumas sukėlė nerimą Ukrainos gynėjams ir privertė pareigūnus ieškoti geresnių būdų, kaip apsaugoti energetikos objektus. Smūgiai taip pat patikrino Ukrainos gebėjimą greitai atlikti atkūrimo darbus.

Ukrainos vadovybė nuolat kreipiasi į Vakarų šalis, prašydama daugiau oro gynybos sistemų, kad galėtų atremti tokias atakas, tačiau jos tiekiamos vangiai.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos kariai Belgorode

Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis sakė, kad padėtis rytinėje fronto linijoje „smarkiai pablogėjo“, o Ukrainos kariuomenei sunkiai sekasi sustabdyti įvairiapusį ir intensyvėjantį Rusijos puolimą.

Tuo tarpu, kaip rašo laikraštis „Financial Times“, remdamasis Ukrainos ir Vakarų pareigūnais, Rusijos kariai vasarą gali planuoti pulti iš karto keturiomis kryptimis.

„Rusija gali ruoštis plataus masto puolimui pavasario pabaigoje arba vasarą, tikėdamasi užimti daugiau teritorijų Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios srityse... Kyjivo pareigūnai taip pat nerimauja, kad Maskva gali planuoti puolimą Charkive, antrame pagal dydį Ukrainos mieste šiaurės rytuose“, – rašoma publikacijoje. 

Pažymima, kad pagrindinės Rusijos pastangos sutelktos aplink Chasiv Jarą, esantį vos už 15 km į vakarus nuo Bachmuto.

„Tai tikriausiai bus svarbus mūšis. Chasiv Jaras yra ant patogios gynybai kalvos. Jei Rusija užims šį miestą, ji potencialiai galėtų padidinti savo žygio į Donecko sritį greitį per numatomą vasaros puolimą“, – sakė Robas Lee, Užsienio politikos tyrimų instituto Eurazijos programos vyresnysis mokslinis bendradarbis.

Jis teigė, kad „nedelsiant padidėjęs šaudmenų tiekimas gali būti labai svarbus“ Ukrainos pajėgoms.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV karys prie „Patriot“ sistemos

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas papasakojo apie padėtį Ukrainoje, susijusią su Vakarų priešlėktuvinės ginkluotės raketomis. Kaip jis sakė komentare laikraščiui „The Guardian“, nors Kyjive dar nepritrūko amerikietiškų priešlėktuvinės gynybos raketų „Patriot“ ir vokiškų raketų „Iris-T“, Ukrainai trūksta kritinės amunicijos.

„Jų tikrai trūksta“, – sakė jis.

M.Podoliakas sakė, kad Rusija naudoja naują taktiką – puola elektrines naudodama „iki 10 ar 12 raketų vienu metu“, apeidama „Patriot“ raketų skydus ir kitas priešraketinės gynybos sistemas.

„Sistema yra perkrauta. Dabar turime suprasti, ar galime išlaikyti sistemą, ar mums reikia papildomų oro gynybos sistemų, ypač nuo ultragarsinių balistinių raketų, ir ar galime atstatyti sunaikintus objektus,“ – interviu metu sakė M.Podoliakas.

Jis pabrėžė, kad Vakarai turi suprasti, jog Rusija „kariauja prieš civilius gyventojus“, ir skundėsi, kad tarptautinė bendruomenė nepasmerkė jos veiksmų.

„Rusai visiškai sunaikino vieną didžiausių šiluminių elektrinių Europoje. Tačiau nematome jokių JT Saugumo Tarybos rezoliucijų ar kitų panašių pareiškimų“, – sakė jis.

/ AP

Rusija šeštadienį pranešė užėmusi kaimą netoli Ukrainos rytuose esančio Avdijivkos miesto, Kyjivui pareiškus, kad padėtis rytiniame fronte sparčiai blogėja.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad kariai „išvadavo“ Pervomaiskės kaimą Donecko srityje, į pietus nuo smarkiai apgriauto pramoninio Avdijivkos miesto, kurį Rusija visiškai užėmė vasario viduryje.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) branduolinės saugos ekspertams pareiškė, kad nori atnaujinti Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės (AE) darbą, balandžio 12 d. pranešė „Wall Street Journal“.

Šeši Zaporižios atominės elektrinės, didžiausio Europoje branduolinio objekto, reaktoriai nuo 2022 m. rugsėjo mėn. buvo sustabdyti dėl saugumo problemų. Jėgainė yra netoli fronto linijos ir nuo 2022 m. kovo mėn. yra užimta Rusijos pajėgų.

Pasak „Wall Street Journal“, TATENA iš elektrinėje dislokuotų inspektorių gavo pranešimų, kuriuose nurodoma, kad Rusija nori dar šiais metais vėl paleisti bent vieną iš ZNPP reaktorių. Vienas diplomatas teigė, kad Rusija gali siekti paleisti elektrinę iki gruodžio mėn. įvyksiančių 40-ųjų objekto prijungimo prie Sovietų Sąjungos elektros tinklo metinių.

Pasak su derybomis susipažinusių asmenų, per TATENA vadovo Rafaelio Grossi susitikimą su V.Putinu Rusijoje kovo mėn.

V.Putinas atsakė, kad taip ir bus, tačiau nenurodė terminų.

Keli Zaporižios atominėje elektrinėje dirbę žmonės laikraščiui „Wall Street Journal“ sakė, kad Rusijoje trūksta darbuotojų, kurie galėtų saugiai atnaujinti reaktorių darbą. Šis žingsnis taip pat padidintų pavojų branduoliniame objekte, kuris ir taip susiduria su dideliu pavojumi aktyvioje karinėje zonoje.

Dėl šių pavojų TATENA, gavusi pranešimų apie dronų atakas prieš elektrinę, Ukrainos ir Rusijos prašymu balandžio 11 d. sušaukė neeilinį susitikimą Vienoje.

M.Grossi šiuos smūgius pavadino „dideliu branduolinio pavojaus eskalavimu“ Ukrainoje.

Net ir vieno ŽAE reaktoriaus paleidimas reikštų, kad elektrinės aktyviosios zonos temperatūra padidėtų šimtais laipsnių pagal Farenheitą, o ekspertai abejoja, ar Rusija turi pakankamai technikos ir išteklių, kad galėtų suvaldyti šį perėjimą.

„Negalima tiesiog pasamdyti šių žmonių iš gatvės ir pasakyti jiems, kaip valdyti elektrinę“, – sakė JAV dirbantis branduolinės priežiūros pareigūnas Morganas D.Libby, dirbęs buvusios Sovietų Sąjungos elektrinėse, įskaitant ir ZNPP.

„Manau, jie apgaudinėja save, kad turi pakankamai žmonių, galinčių valdyti bloką.“

Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ pareiškė, kad vienintelis būdas išvengti branduolinių ir radiacinių avarijų – įvykdyti TATENA reikalavimus dėl karinio suvaržymo, atitraukti Rusijos karius ir jų įrangą iš elektrinės, išminuoti netoliese esančias teritorijas ir grąžinti elektrinės kontrolę agentūrai.