Svarbiausios naujienos
- „DeepState“: Bohdanivkos kaimą greičiausiai užėmė okupantai
- Vokietija Ukrainai nusiųs papildomą sistemą „Patriot“
- „Financial Times“: vasarą Rusija gali pradėti puolimą keturiomis kryptimis
- Putinas nori atnaujinti Zaporižios atominės elektrinės darbą
- Vokietijos kancleris atskleidė, kokiomis aplinkybėmis kalbėtų su V.Putinu
- Ginkluotųjų pajėgų vadas: padėtis Rytuose paaštrėjo po Rusijos prezidento rinkimų
- Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija paskelbė naujus draudimus rusiškos kilmės metalams
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„DeepState“: Bohdanivkos kaimą greičiausiai užėmė okupantai
21:07
Nors Ukrainos gynybos ministerija šiandien pabrėžė, kad Bohdanivkos kaimas Donecko srityje nėra prarastas – dėl jo tebevyksta intensyvios kovos, analitikai teigia priešingai.
Balandžio 13 d. vakare „DeepState“ teigė, kad Rusija tikriausiai užėmė Bohdanivką.
„Tiek viešai skelbiama filmuota medžiaga, tiek tiesioginiai kovų tame rajone dalyviai liudija, kad kaimą užėmė priešas“, – teigė jie.
Jie pabrėžė, kad balandžio 8 d. buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas smūgis į Rusijos Federacijos pozicijas – kalbama apie vietovę, esančią prie miško tarp Bohdanivkos ir Chasiv Jaro (800 metrų).
Vėliau taip pat buvo paskelbta filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip Ukrainos gynybos pajėgų kariai traukiasi iš pozicijų, esančių į pietus nuo tų, kuriose įvyko minėtas pralaimėjimas.
Jau balandžio 12 d. vakare tinkle pasirodė smūgio į ukrainiečių pėstininkų kovos mašiną, kuri nukentėjo ties posūkiu į Kalinovką, momentas, teigė „DeepState“.
Naujausios žinios apie Ukrainą
09:17
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Pirmą kartą nuo 2022 m. visi Zaporižios atominės elektrinės energijos blokai buvo sustabdyti šaltuoju režimu
23:14
Visi šeši laikinai užimtos Zaporižios atominės elektrinės energijos blokai pirmą kartą nuo 2022 m. buvo sustabdyti šaltuoju režimu. Tai teigiama Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) direktoriaus Rafaelio Grossi pareiškime.
Pažymima, kad tai įvyko po to, kai į šią būseną buvo perkeltas ketvirtasis energijos blokas. Procesas prasidėjo penktadienio rytą ir truko iki šeštadienio, balandžio 13 d., 7.30 val.
TATENA pridūrė, kad šio žingsnio nuspręsta imtis pasibaigus šildymo sezonui okupuotame Zaporižios srities Enerhodaro mieste, kuriame gyvena dauguma rusų užgrobtos elektrinės darbuotojų.
„Pritariu šiam žingsniui, kurį TATENA rekomenduoja jau kurį laiką, nes jis pagerina bendrą objekto saugą. (...) Sprendimas šaltuoju būdu sustabdyti visus šešis blokus savaime yra teigiamas, nes reaktoriaus aušinimas suteikia papildomą rezervą avarijos atveju. Tačiau jis neišsprendžia esminės problemos, susijusios su pastaruoju metu smarkiai pablogėjusia padėtimi elektrinėje. Be jokios abejonės, branduolinė sauga šiame dideliame branduoliniame objekte išlieka labai nestabili“, – sakė Rafaelis Grossi.
Agentūra taip pat priminė, kad anksčiau Ukrainos nacionalinis reguliatorius SNRIU išleido reguliavimo nurodymus apriboti visų šešių Zaporižios AE energijos blokų darbą iki šaltojo sustabdymo būsenos.
„DeepState“: Bohdanivkos kaimą greičiausiai užėmė okupantai
21:07
Nors Ukrainos gynybos ministerija šiandien pabrėžė, kad Bohdanivkos kaimas Donecko srityje nėra prarastas – dėl jo tebevyksta intensyvios kovos, analitikai teigia priešingai.
Balandžio 13 d. vakare „DeepState“ teigė, kad Rusija tikriausiai užėmė Bohdanivką.
„Tiek viešai skelbiama filmuota medžiaga, tiek tiesioginiai kovų tame rajone dalyviai liudija, kad kaimą užėmė priešas“, – teigė jie.
Jie pabrėžė, kad balandžio 8 d. buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas smūgis į Rusijos Federacijos pozicijas – kalbama apie vietovę, esančią prie miško tarp Bohdanivkos ir Chasiv Jaro (800 metrų).
Vėliau taip pat buvo paskelbta filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip Ukrainos gynybos pajėgų kariai traukiasi iš pozicijų, esančių į pietus nuo tų, kuriose įvyko minėtas pralaimėjimas.
Jau balandžio 12 d. vakare tinkle pasirodė smūgio į ukrainiečių pėstininkų kovos mašiną, kuri nukentėjo ties posūkiu į Kalinovką, momentas, teigė „DeepState“.
Gegužę Ukraina iš ES gali gauti 1,9 mlrd. eurų
19:47
Gegužės mėnesio ES makrofinansinės pagalbos Ukrainai dalis gali siekti 1,9 mlrd. eurų.
Tai pokalbyje su žiniasklaida ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdžio fone pareiškė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, praneša „European Pravda“.
Kaip priminė pareigūnas, Ukraina kovo mėnesį jau gavo pirmąją dalį iš sutartos 50 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos programos „Ukrainos priemonė“, o balandžio mėnesį turėtų gauti 1,5 mlrd. eurų.
Ukraina patvirtino reformų planą, kurio laipsniškas įgyvendinimas bus viena iš sąlygų kitoms išmokoms gauti ir kartu padės Ukrainai priartėti prie ES standartų, kurie yra jos Europos integracijos dalis.
„Kalbant apie tolesnius žingsnius: Europos Komisija vertina Ukrainos reformų planą, kad nustatytų ketvirtinius reformų įgyvendinimo ir investicijų rodiklius, kurie leistų atblokuoti kitas išmokas“, – sakė jis.
V.Dombrovskis pažymėjo, kad EK netrukus baigs šį darbą ir pateiks vertinimą ES Tarybai. Kai jam bus pritarta, jis sudarys sąlygas Ukrainai išmokėti 1,9 mlrd. eurų išankstinio finansavimo sumą, greičiausiai gegužės mėn.
Ginkluotųjų pajėgų atstovas: daugiau nei 1 tūkst. km nėra riba smūgiams į Rusijos Federacijos gilumą
18:16
1 200 km atstumas nėra riba Ukrainai, kai kalbama apie smūgius į Rusijos Federacijos gilų užnugarį jos žemyninėje teritorijoje.
Kaip pranešė „Unian" korespondentas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas Vadimas Sucharevskis sakė žurnalistams.
Jis buvo paklaustas, kiek po atakos prieš vadinamąją „Shahed“ surinkimo gamyklą Jelabugos mieste (Tatarstanas) padidėjo Ukrainos galimybės smogti į Rusijos Federacijos gilųjį užnugarį ne mažesniu kaip 1 200 km atstumu.
„Kad neatskleisčiau visų kortų, pasakysiu, kad kasdienis darbas tobulinant šiuos momentus tęsiasi, ir patikėkite, šiandien, o ir vakar tūkstantis du šimtai nėra riba“, - sakė V.Sucharevskis.
Jis atsisakė įvardyti maksimalų Ukrainos ginklų, galinčių smogti giliai į Rusijos teritoriją, nuotolį.
Per apšaudymą Rusijos okupuotame Ukrainos mieste žuvo mažiausiai 10 žmonių – pareigūnas
17:16
Kremliaus primestas pareigūnas šeštadienį apkaltino Ukrainą dėl apšaudymo, per kurį Rusijos okupuotame mieste pietinėje Zaporižios srityje dieną anksčiau žuvo 10 žmonių, įskaitant vaikus.
Tokmako savivaldybės administracija platformoje „Telegram“ pranešė, kad per apšaudymą penktadienio vakarą buvo smogta trims daugiabučiams. Pasak Kremliaus primesto srities vadovo Jevgenijaus Balickio, penki žmonės iš griuvėsių buvo ištraukti gyvi, o 13 žmonių buvo hospitalizuoti.
Rusijos gelbėjimo tarnybos šeštadienį toliau ieškojo civilių, įstrigusių po savo namų griuvėsiais Tokmako mieste – Pietų Ukrainos dalyje, kurią Maskva neteisėtai aneksavo po 2022 metų vasarį pradėto karo su Ukraina.
Vladimiras Rogovas – Maskvoje dirbantis pareigūnas, padedantis nustatyti Rusijos vyriausybės politiką neteisėtai aneksuotose teritorijose – platformoje „Telegram“ šeštadienį parašė, kad ukrainiečių raketa pataikė į gamyklą Rusijos okupuotame Luhanske Rytų Ukrainoje. Anot jo, buvo sužeisti trys civiliai.
Apie smūgį pranešęs Kremliaus primestas pareigūnas Leonidas Pasečnikas platformoje „Telegram“ parašė, kad Rusijos paskirta Luhansko valdžia planavo „artimiausiu metu“ vėl paleisti gamyklą, tačiau nenurodė, kas joje būtų gaminama.
V.Rogovas ir L.Pasečnikas pranešė, kad per raketos smūgį taip pat buvo apgadinti gyvenamieji namai, tačiau šį savo teiginį patvirtinančių įrodymų kol kas nepateikė.
V.Rogovo „Telegram“ žinutėje pateiktame vaizdo įraše matyti, kaip už mažaaukščio namo, kuris atrodo neapgadintas, į dangų kyla dūmų stulpas.
Ukrainos pareigūnai nė vieno smūgio kol kas nepatvirtino ir nekomentavo.
Tuo tarpu Rusijos pajėgos šeštadienį Ukrainoje apšaudė automobilį, gabenusį maisto produktus šiaurinėje Černihivo srityje. Žuvo automobilio vairuotojas civilis, pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Čausas.
Pareigūnų teigimu, penktadienį ir naktį į šeštadienį dėl Rusijos atakos taip pat žuvo du civiliai gyventojai. Tai įvyko fronto linijoje esančioje Donecko srityje šalies rytuose, teigiama srities vadovo Vadymo Filaškino žinutėse platformoje „Telegram“.
Charkivo srityje Ukrainos šiaurės rytuose per naktį vykusį Rusijos apšaudymą vienas žmogus įstrigo po griuvėsiais, o kitas buvo sužeistas, pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas ir Ukrainos gelbėjimo tarnybos.
Abu jie buvo paguldyti į ligoninę, teigiama atnaujintame valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos „Telegram“ pranešime.
Ukrainos vietos pareigūnai pranešė, kad penktadienį ir naktį į šeštadienį per Rusijos apšaudymą šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose buvo sužeista keliolika civilių gyventojų.
Patikrinti J.Balickio ar Ukrainos institucijų teiginių iš karto nepavyko.
Vokietija Ukrainai nusiųs papildomą sistemą „Patriot“
17:15
Berlynas šeštadienį pranešė, kad Vokietija Ukrainai nusiųs papildomą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų didelį spaudimą patiriančią šalies kariuomenę ir padėtų jai atremti padažnėjusius Rusijos oro smūgius.
„Dėl padažnėjusių Rusijos oro antskrydžių prieš Ukrainą Vokietijos vyriausybė nusprendė toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą“, – sakoma gynybos ministerijos paskelbtame pranešime.
Rusija neseniai atnaujino smūgius Ukrainos energetikos objektams, o praėjusį mėnesį dėl atakų be elektros liko didelė šalies dalis – tokios tamsos šalyje nebuvo nuo Maskvos invazijos 2022-ųjų vasarį pradžios.
Išpuolių intensyvumas ir tikslumas sukėlė nerimą Ukrainos gynėjams ir privertė pareigūnus ieškoti geresnių būdų, kaip apsaugoti energetikos objektus. Smūgiai taip pat patikrino Ukrainos gebėjimą greitai atlikti atkūrimo darbus.
Ukrainos vadovybė nuolat kreipiasi į Vakarų šalis, prašydama daugiau oro gynybos sistemų, kad galėtų atremti tokias atakas, tačiau jos tiekiamos vangiai.
„Financial Times“: vasarą Rusija gali pradėti puolimą keturiomis kryptimis
16:01
Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis sakė, kad padėtis rytinėje fronto linijoje „smarkiai pablogėjo“, o Ukrainos kariuomenei sunkiai sekasi sustabdyti įvairiapusį ir intensyvėjantį Rusijos puolimą.
Tuo tarpu, kaip rašo laikraštis „Financial Times“, remdamasis Ukrainos ir Vakarų pareigūnais, Rusijos kariai vasarą gali planuoti pulti iš karto keturiomis kryptimis.
„Rusija gali ruoštis plataus masto puolimui pavasario pabaigoje arba vasarą, tikėdamasi užimti daugiau teritorijų Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios srityse... Kyjivo pareigūnai taip pat nerimauja, kad Maskva gali planuoti puolimą Charkive, antrame pagal dydį Ukrainos mieste šiaurės rytuose“, – rašoma publikacijoje.
Pažymima, kad pagrindinės Rusijos pastangos sutelktos aplink Chasiv Jarą, esantį vos už 15 km į vakarus nuo Bachmuto.
„Tai tikriausiai bus svarbus mūšis. Chasiv Jaras yra ant patogios gynybai kalvos. Jei Rusija užims šį miestą, ji potencialiai galėtų padidinti savo žygio į Donecko sritį greitį per numatomą vasaros puolimą“, – sakė Robas Lee, Užsienio politikos tyrimų instituto Eurazijos programos vyresnysis mokslinis bendradarbis.
Jis teigė, kad „nedelsiant padidėjęs šaudmenų tiekimas gali būti labai svarbus“ Ukrainos pajėgoms.
M.Podoliakas atskleidė, ar Ukraina vis dar turi „Patriot“ ir „Iris-T“ raketų
14:49
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas papasakojo apie padėtį Ukrainoje, susijusią su Vakarų priešlėktuvinės ginkluotės raketomis. Kaip jis sakė komentare laikraščiui „The Guardian“, nors Kyjive dar nepritrūko amerikietiškų priešlėktuvinės gynybos raketų „Patriot“ ir vokiškų raketų „Iris-T“, Ukrainai trūksta kritinės amunicijos.
„Jų tikrai trūksta“, – sakė jis.
M.Podoliakas sakė, kad Rusija naudoja naują taktiką – puola elektrines naudodama „iki 10 ar 12 raketų vienu metu“, apeidama „Patriot“ raketų skydus ir kitas priešraketinės gynybos sistemas.
„Sistema yra perkrauta. Dabar turime suprasti, ar galime išlaikyti sistemą, ar mums reikia papildomų oro gynybos sistemų, ypač nuo ultragarsinių balistinių raketų, ir ar galime atstatyti sunaikintus objektus,“ – interviu metu sakė M.Podoliakas.
Jis pabrėžė, kad Vakarai turi suprasti, jog Rusija „kariauja prieš civilius gyventojus“, ir skundėsi, kad tarptautinė bendruomenė nepasmerkė jos veiksmų.
„Rusai visiškai sunaikino vieną didžiausių šiluminių elektrinių Europoje. Tačiau nematome jokių JT Saugumo Tarybos rezoliucijų ar kitų panašių pareiškimų“, – sakė jis.
Rusija teigia užėmusi Ukrainos kaimą netoli Avdijivkos
14:07
Rusija šeštadienį pranešė užėmusi kaimą netoli Ukrainos rytuose esančio Avdijivkos miesto, Kyjivui pareiškus, kad padėtis rytiniame fronte sparčiai blogėja.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad kariai „išvadavo“ Pervomaiskės kaimą Donecko srityje, į pietus nuo smarkiai apgriauto pramoninio Avdijivkos miesto, kurį Rusija visiškai užėmė vasario viduryje.
„Wall Street Journal“: Putinas nori atnaujinti Zaporižios atominės elektrinės darbą
13:10
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) branduolinės saugos ekspertams pareiškė, kad nori atnaujinti Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės (AE) darbą, balandžio 12 d. pranešė „Wall Street Journal“.
Šeši Zaporižios atominės elektrinės, didžiausio Europoje branduolinio objekto, reaktoriai nuo 2022 m. rugsėjo mėn. buvo sustabdyti dėl saugumo problemų. Jėgainė yra netoli fronto linijos ir nuo 2022 m. kovo mėn. yra užimta Rusijos pajėgų.
Pasak „Wall Street Journal“, TATENA iš elektrinėje dislokuotų inspektorių gavo pranešimų, kuriuose nurodoma, kad Rusija nori dar šiais metais vėl paleisti bent vieną iš ZNPP reaktorių. Vienas diplomatas teigė, kad Rusija gali siekti paleisti elektrinę iki gruodžio mėn. įvyksiančių 40-ųjų objekto prijungimo prie Sovietų Sąjungos elektros tinklo metinių.
Pasak su derybomis susipažinusių asmenų, per TATENA vadovo Rafaelio Grossi susitikimą su V.Putinu Rusijoje kovo mėn.
V.Putinas atsakė, kad taip ir bus, tačiau nenurodė terminų.
Keli Zaporižios atominėje elektrinėje dirbę žmonės laikraščiui „Wall Street Journal“ sakė, kad Rusijoje trūksta darbuotojų, kurie galėtų saugiai atnaujinti reaktorių darbą. Šis žingsnis taip pat padidintų pavojų branduoliniame objekte, kuris ir taip susiduria su dideliu pavojumi aktyvioje karinėje zonoje.
Dėl šių pavojų TATENA, gavusi pranešimų apie dronų atakas prieš elektrinę, Ukrainos ir Rusijos prašymu balandžio 11 d. sušaukė neeilinį susitikimą Vienoje.
M.Grossi šiuos smūgius pavadino „dideliu branduolinio pavojaus eskalavimu“ Ukrainoje.
Net ir vieno ŽAE reaktoriaus paleidimas reikštų, kad elektrinės aktyviosios zonos temperatūra padidėtų šimtais laipsnių pagal Farenheitą, o ekspertai abejoja, ar Rusija turi pakankamai technikos ir išteklių, kad galėtų suvaldyti šį perėjimą.
„Negalima tiesiog pasamdyti šių žmonių iš gatvės ir pasakyti jiems, kaip valdyti elektrinę“, – sakė JAV dirbantis branduolinės priežiūros pareigūnas Morganas D.Libby, dirbęs buvusios Sovietų Sąjungos elektrinėse, įskaitant ir ZNPP.
„Manau, jie apgaudinėja save, kad turi pakankamai žmonių, galinčių valdyti bloką.“
Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ pareiškė, kad vienintelis būdas išvengti branduolinių ir radiacinių avarijų – įvykdyti TATENA reikalavimus dėl karinio suvaržymo, atitraukti Rusijos karius ir jų įrangą iš elektrinės, išminuoti netoliese esančias teritorijas ir grąžinti elektrinės kontrolę agentūrai.
Lenkija steigia bendradarbiavimo su Ukraina tarybą
12:59
Lenkijos Seimo narys penktadienį pranešė apie bendradarbiavimo su Ukraina tarybos steigimą.
„Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pasirašė atitinkamą nutarimą“, – sakė Pawelas Kowalis ir pridūrė, kad jis buvo paskirtas tarybos vadovu.
„Tai bus organizacija, sudaryta iš mokslininkų ir verslininkų, taip pat vyriausybės ir vietos valdžios administracijos atstovų“, – pridūrė politikas.
Pasak jo, siekiama įsteigti instituciją, kuri turėtų visapusišką požiūrį į Lenkijos ir Ukrainos santykius.
„Jie [Lenkijos ir Ukrainos santykiai] yra unikalūs ne tik dėl istorinių klausimų, bet ir dėl Lenkijos įsipareigojimo Ukrainai, kuri ginasi, ir Lenkijos vaidmens ją atstatant“, – tęsė P.Kowalis.
Jis taip pat teigė, kad pagrindinis tarybos tikslas – į Ukrainos atstatymo darbus įtraukti kuo daugiau Lenkijos įmonių, vietos valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų.
Vokietijos kancleris atskleidė, kokiomis aplinkybėmis kalbėtų su V.Putinu
11:07
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas neatmetė pokalbio su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu galimybės. Tačiau tai gali įvykti esant tam tikroms sąlygoms, skelbia vokiečių leidinys „Tageszeitung“.
Pasak jo, su V.Putinu bus prasminga kalbėtis, „kai ateis laikas“.
„Bet kuriuo atveju, jei Rusija suvoks, kad diktuojamos taikos nebus, o V.Putinas supras, kad jis turi nutraukti savo kampaniją ir išvesti savo kariuomenę“, – pabrėžė jis.
Kancleris prisiminė, kad paskutinį kartą su V.Putinu telefonu kalbėjosi 2022 m. gruodį, ir neatmetė tokių pokalbių galimybės ateityje.
„Tokie pokalbiai yra naudingi, kai jauti, kad gali ką nors pakeisti. Dabar Rusijos karas kalba prieš tai. Anksčiau turėjau keletą pokalbių su Putinu, kurie kartais buvo vertinami kritiškai. Ir aš neatmetu tolesnių pokalbių ateityje. Ukrainos vyriausybės iniciatyva vyksta diplomatinės pastangos nacionalinio saugumo patarėjų lygiu, į kurias įtraukiamos pasaulio pietų šalys – tai svarbu“, – sakė O.Scholzas.
Jis taip pat pakartojo savo tezę, kad Rusija neturėtų laimėti šio karo ir kad tai nebus trumpas karas: „Turėsime ilgai tiekti Ukrainai ginklus ir šaudmenis“.
O.Scholzas ne kartą yra padaręs pareiškimų apie karą Ukrainoje. 2022 m. birželį Vokietijos kancleris pareiškė, kad Berlynas nepritaria Ukrainos ir Rusijos taikos sutarčiai Rusijos prezidento V.Putino sąlygomis, nes tai yra klausimas, kurį „gali nuspręsti tik Ukraina“.
Anksčiau, 2022 m. gegužę, O.Scholzas paragino V.Putiną nutraukti karą Ukrainoje ir išvesti savo karius. O visai neseniai, 2024 m. balandį, Vokietijos kancleris išreiškė įsitikinimą, kad V.Putinas nutrauks karą, kai supras, kad jo neįmanoma laimėti.
Ginkluotųjų pajėgų vadas: padėtis Rytuose paaštrėjo po Rusijos prezidento rinkimų
10:59
Padėtis rytiniame fronte pastarosiomis dienomis paaštrėjo. Rusijos pajėgos suintensyvino puolimą ir puola naudodamos karinę techniką, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Pasak jo, Rusijos puolamieji veiksmai suintensyvėjo po prezidento rinkimų Rusijoje.
„Priešas aktyviai puola mūsų pozicijas Lymano ir Bachmuto kryptimis su šarvuotosios technikos remiamomis šturmo grupėmis. Pokrovsko sektoriuje jie bando pralaužti mūsų gynybą naudodami dešimtis tankų ir šarvuočių“, – pažymėjo O.Syryskis.
Generolas įvertino, kad sausas oras palankus naudoti šarvuočius fronte. Dėl oro sąlygų dauguma atvirų teritorijų tapo prieinamos tankams.
„Nepaisant didelių nuostolių, priešas didina savo pastangas, dislokuodamas naujus šarvuočius, kurie periodiškai pasiekia taktinės sėkmės“, – teigė vyriausiasis vadas.
O.Syrskis nuvyko į mūšio zoną ir išgirdo išvadas apie rusų veiksmų pobūdį. Buvo priimti sprendimai problemiškiausius gynybos rajonus sustiprinti elektroninės kovos ir priešlėktuvinės gynybos priemonėmis. Taip pat buvo papildytos visų tipų bepiločių lėktuvų, prieštankinių raketų atsargos, papildomi pajėgų ir įrangos rezervai.
Anot aukščiausio rango karininko, vėl iškilo klausimas, kaip pasiekti techninį pranašumą prieš priešininką aukštųjų technologijų ginkluotėje.
„Antroji rimta problema – gerinti karinio personalo, ypač pėstininkų dalinių, rengimo kokybę, kad jie galėtų maksimaliai išnaudoti visas karinės technikos ir vakarietiškų ginklų galimybes“, – sakė jis ir pažymėjo, kad šias problemas spręsti buvo pavesta Sausumos pajėgų vadavietei.
Analitikai įvardijo tris veiksnius, galinčius padėti Ukrainai išgelbėti Časiv Jarą
10:50
Rusijos pajėgos Donecko srityje užėmė Bohdanivkos kaimą ir pasistūmėjo į priekį netoli Časivaro, Novokalynovės ir Tonenkės, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia projekto „DeepState“ analitikai.
„Bachmuto ruožas – priešas puola Vymkos srityje. JIe užėmė Bohdanivką, šiandien pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas nesėkmingas bandymas atkovoti iš priešo dalį kaimo. Jie toliau puola Časiv Jarą pėstininkais ir šarvuočiais“, – rašoma pareiškime.
Tačiau Ukrainos gynybos ministerija paneigė tokią informaciją.
„Dėl Bohdanivkos Bachmuto sektoriuje tęsiasi intensyvios kovos. Bohdanivką dabar kontroliuoja gynybos pajėgos“, – sakoma pareiškime.
Naktį, pasak Gynybos ministerijos, rusų šturmo grupės prasiveržė į šiaurinį kaimo pakraštį: „Vyksta mūšis, priešas nesustabdo puolimų“.
Tuo pat metu padėtis Ivanivskėje stabili, rusai visiškai nekontroliuoja kaimo, nurodė „DeepState“ analitikai.
Be to, jų teigimu, Rusijos pajėgos šturmavo geležinkelio rajoną netoli Novokalynovės ir pasiekė taktinę sėkmę, turėdamos 2 tankus, nežinomą skaičių pėstininkų kovos mašinų ir pėstininkų paramą.
Toliau tęsiamos Rusijos pajėgų atakos Netaylovės ir Umanskės vietovėse, teigiama, kad rusams pavyko įsitvirtinti šių kaimų pakraščiuose. Sunkios kovos tęsiasi Heorhijivkoje, Novomykhailivkoje ir Krasnohorivkoje. Aktyvūs karo veiksmai atsinaujino į pietryčius nuo Vuhledaro.
„Apskritai padėtis Donecko sektoriuje išlieka sudėtinga, tačiau įvykių prie Časiv Jaro fone ji atrodo stabili. Priešas telkia rezervus mūšiui dėl Časiv Jaro. Artimiausios savaitės atneš daug nemalonių ir sunkių naujienų“, – daro išvadą analitikai.
Anksčiau Karo tyrimų instituto analitikai vertino, kad Rusijos kariai rengia galingas atakas aviacinėmis bombomis prieš ukrainiečių pozicijas, kad užtikrintų tolesnį judėjimą Časiv Jaro link.
Kaip pažymėjo karinis apžvalgininkas Denysas Popovičius, trys veiksniai, kurie padės apginti Časiv Jarą, yra įtvirtinimų statyba, ginklų įsigijimas ir karinių dalinių rotacija, siekiant pritraukti naujų pajėgų.
Ukrainos saugumo tarnyba užkirto kelią pasikėsinimui į Chersono vadovo gyvybę
10:42
Ukrainos saugumo tarnyba užkirto kelią pasikėsinimui į Chersono srities karinės administracijos vadovą Oleksandrą Prokudiną, per Vietos ir regioninės valdžios posėdį pareiškė Saugumo tarnybos vadovas Vasylis Maliukas.
Pasak jo, balandžio 10 d. buvo sulaikytas vietinis Chersono gyventojas, kuris kartu su priešiškomis specialiosiomis tarnybomis organizavo pasikėsinimą į O.Prokudino gyvybę.
„Buvo paleistas naujo modelio priešo pirmojo asmens vaizdo dronas. Šis niekšas vykdė vizualinį stebėjimą tiesiogiai įvykio vietoje ir jis koregavo ugnį į O.Prokudino automobilį. Visa tai buvo užfiksuota. Jis buvo sulaikytas baigto pasikėsinimo nužudyti etape. Priešo droną laiku pasodino mūsų elektroninės kovos prietaisai“, – pažymėjo V.Maliukas.
Jis taip pat nurodė, kad iš viso užfiksuota 12 priešiškos veiklos epizodų – darbas su kariuomene, gynybos pramone ir apskritai situacija Chersono srityje.
Saugumo tarnybos vadovas tvirtino, kad jo agentūra nuolat atremia priešo skverbimąsi į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, taip pat ir per kibernetinę erdvę, ir blokuoja bandymus žvalgyti tarptautinės pagalbos kelius ir gynybos pramonės įmonių buvimo vietas.
Tarp pastarųjų atvejų paminėtinas Rusijos federalinio saugumo agento sulaikymas Dnipro mieste, kuris savo telefonu filmavo šiluminę elektrinę ir prisidėjo prie atsakomųjų smūgių organizavimo.
„Nacionalinė policija kartu su kolegomis iš vidaus saugumo tarnybos Zaporižioje sulaikė buvusį policijos pareigūną, kuris labai glaudžiai bendradarbiavo su gynybos pramonės įmonėmis. Buvo sulaikyti keli „Ukrzaliznycios“ darbuotojai, kurie teikė informaciją priešui apie logistinį ginklų ir amunicijos judėjimą“, – vardijo V.Maliukas.
Pasak jo, iš viso pernai buvo aptikti ir išaiškinti 47 agentų tinklai, „visi šie piktadariai buvo sulaikyti“, o 11 iš jų sulaikyti nuo šių metų pradžios.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
10:37
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1030 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 452,7 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 23 tankai, 47 šarvuotosios kovos mašinos, 32 artilerijos sistemos, 3 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 57 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 5 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat nukovė 40 Rusijos bepiločių orlaivių ir vieną sparnuotąją raketą.
Rankos ar kojos netekę Ukrainos kariai nežada sėdėti ant sofos ir nori grįžti į apkasus
10:33
Daugiau nei dvejus metus besitęsiantis Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ne tik suniokojo šalį, jos miestus ir ukrainiečių namus, bet ir apvertė aukštyn kojomis kariškų gyvenimus. Vieni jų žuvo dėl savo šalies laisvės, kiti patyrė daugybinius sužalojimus, neretais atvejais užsibaigiančius amputacijomis. Tačiau galūnių netekę vyrai nesiruošia sėdėti ant sofos ir laukti, kol baigsis karas.
Naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai susitiko su ukrainiečių kariškiu, slapyvardžiu Odinas, kuriam per minos sprogimą mūšio lauke buvo nuplėšta apatinė kojos dalis. Tačiau vyrui tai nesutrukdė vėl atsidurti apkasuose ir kovoti su Rusijos pajėgomis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija paskelbė naujus draudimus rusiškos kilmės metalams
09:28
Jungtinės Valstijos, koordinuodamos veiksmus su Jungtine Karalyste, nustatė du naujus draudimus, siekdamos sumažinti pajamas, kurias Rusijos Federacija gauna iš aliuminio, vario ir nikelio eksporto.
Pasak JAV Iždo departamento, naujomis priemonėmis draudžiama importuoti rusiškos kilmės aliuminį, varį ir nikelį į Jungtines Valstijas, taip pat ribojamas rusiškos kilmės aliuminio, vario ir nikelio naudojimas pasaulinėse metalų biržose.
Pažymima, kad šiais veiksmais įtvirtinamas įsipareigojimas vykdyti G7 vadovų pareiškimą sumažinti Rusijos pajamas iš metalų pardavimo.
„Mūsų nauji draudimai dėl pagrindinių metalų, koordinuojami kartu su mūsų partneriais Jungtinėje Karalystėje, ir toliau bus nukreipti prieš pajamas, kurias Rusija gali gauti, kad galėtų tęsti savo žiaurų karą prieš Ukrainą“, – sakoma JAV iždo sekretorės Janet Yellen pareiškime.
Patikslinama, kad apribojimai nebus taikomi metalams iš Rusijos Federacijos, pagamintiems iki 2024 m. balandžio 13 d.
JK iždo kancleris Jeremy Huntas sakė, kad „atimti iš Putino galimybę vykdyti neteisėtą karą Ukrainoje yra geriau, kai veikiame kartu su savo sąjungininkais“.
Didžiosios Britanijos vyriausybė pridūrė, kad Londono metalų birža (LME) ir Čikagos prekių birža (CME) nebeprekiaus nauju Rusijoje pagamintu aliuminiu, variu ir nikeliu.
„Metalai yra didžiausias Rusijos eksportas po energijos, nors jų vertė mažėja nuo Rusijos invazijos į Ukrainą. Didžiosios Britanijos skaičiavimais, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos pajamos iš metalų eksporto sumažėjo nuo 25 mlrd. iki 15 mlrd. dolerių. Taikomos priemonės turėtų sumažinti ir šią sumą“, – teigiama ataskaitoje.
Jungtinės Karalystės teisės aktai, kuriais tiesiogiai uždraudžiamas Rusijos metalų, ypač aliuminio, vario ir nikelio, importas, buvo priimti 2023 m. gruodžio mėn. Atskirai Jungtinės Valstijos nustatė muitus įvairiems importuojamiems rusiškiems metalams.
ISW įvardijo pagrindinį Rusijos smūgių Ukrainos energetikos sektoriui tikslą
09:03
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad Rusijos vykdoma kampanija prieš Ukrainos energetikos objektus iš dalies siekiama sunaikinti Ukrainos gynybos pramonę. Pasak Amerikos karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, tai patvirtina dabartinį jų vertinimą, kad Rusijos smūgiais Ukrainos energetikos objektams siekiama susilpninti Ukrainos karinį-pramoninį potencialą.
„Naujausia Rusijos smūgių kampanija blogina Ukrainos energijos gamybos pajėgumus... V.Putinas greičiausiai tikisi užkirsti kelią Ukrainos gynybos pramonei ilgainiui tapti savarankiška, nes stipri gynybos pramonė suteiktų Ukrainai geras galimybes apsiginti nuo būsimos Rusijos agresijos ir gerokai sumažintų Ukrainos priklausomybę nuo Vakarų pagalbos.
Pasak ISW, gynybos pramonės bazės sukūrimas laikui bėgant galėtų leisti Ukrainai išlaikyti gynybą nuo Rusijos ir ilgalaikius nacionalinio saugumo poreikius, kartu gerokai sumažinant užsienio karinę pagalbą.
„ISW ir toliau mano, kad JAV nereikės neribotą laiką siųsti didelių pagalbos paketų Ukrainai, jei Ukraina sugebės pakankamai išplėsti savo gynybos pramonės pajėgumus, tačiau Vakarų teikiamos oro gynybos sistemos ir raketos Ukrainai yra labai svarbios, kad Ukraina galėtų apsaugoti savo energetiką, infrastruktūrą ir gynybos pramonės plėtrą nuo Rusijos smūgių“, – pažymi analitikai.
Per pastarąsias kelias savaites Rusija metodiškai naikino Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą. Nukentėjo Dniepro hidroelektrinė, Charkivo termofikacinė elektrinė ir daug kitų objektų.
Balandžio 11 d. per masinę raketų ataką prieš Ukrainą Rusija visiškai sunaikino Kyjivo regione esančią Trypilio šiluminę elektrinę.
