Svarbiausios naujienos
- „Gali suduoti mirtiną smūgį V.Putino režimui“: atskleidė didžiausius D.Trumpo svertus
- V.Zelenskis – apie laukiantį Armagedoną: V.Putinas grįš su 10 kartų stipresne kariuomene
- „Foreign Affairs“ analizuoja, ką gali padaryti D.Trumpas, kad sustabdytų karą
- D.Trumpas tirština spalvas: Ukrainoje žuvo beveik milijonas Rusijos karių
- Naujasis JAV valstybės sekretorius ragina Kyjivą ir Maskvą „kažką paaukoti“ dėl taikos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Gali suduoti mirtiną smūgį V.Putino režimui“: atskleidė didžiausius D.Trumpo svertus
21:09
JAV prezidentas Donaldas Trampas turi svertų priversti Rusijos valdovą Vladimirą Putiną greitai nutraukti karą prieš Ukrainą, „Time“ straipsnyje rašo Jeilio universiteto lyderystės praktikos profesorius ir Vadovų lyderystės instituto prezidentas Jeffrey Sonnenfeldas.
„Manau, kad Rusija turės rimtų problemų... Manau, kad V.Putinas griauna Rusiją“, – sakė D.Trumpas per spaudos konferenciją Ovaliajame kabinete pirmąją savo darbo dieną.
Kaip pažymėjo J.Sonnenfeldas, D.Trumpas yra teisus, nes V.Putino karu varoma ekonomika iš šalies išsiurbia gyvybines jėgas visuose sektoriuose.
„V.Putinas sumažino reinvesticijas į savo pramonės bazę ir perėmė daugelio privačių įmonių kontrolę, absorbuodamas kadaise galingą pramonės galią... Rusiją ištiko tikra bėda, nes jos ekonomika žlunga, V.Putinas griauna Rusiją. Ir dar svarbiau, kad D.Trumpo sugrįžimas gali nublokšti Rusijos ekonomiką nuo uolos, gali suduoti mirtiną smūgį žlungančiam V.Putino režimui“, – pažymėjo profesorius.
Pasak jo, jei sankcijos bus tinkamai taikomos, iki Velykų Rusijos ekonomika pakibs ant plauko.
„Tai, kad D.Trumpo sugrįžimas gali užbaigti V.Putino valdymą, prieš kelias savaites atrodė neįsivaizduojama. Daugelis Ukrainos šalininkų atvirai baiminosi, kad D.Trumpas gali primesti Ukrainai blogą taikos susitarimą, kuris prilygtų kapituliacijai“, – rašoma leidinyje.
Tačiau, kaip užsiminė J.Sonnenfeldas, panašu, kad D.Trumpas pakeitė savo poziciją V.Putino atžvilgiu, kai sužinojo, kokia iš tikrųjų silpna yra Rusijos ekonomika:
„Paprastai tariant, Rusijos ekonomika žlunga – V.Putinas žlugdo produktyviąją ekonomiką, kad galėtų finansuoti savo karo mašiną. Jei V.Putinas neteks netikėtų pajamų iš naftos, kurios jį išlaikė pastaruosius trejus metus, jo režimas beveik neabejotinai žlugs.
V.Putinas jau išnaudojo Rusijos juodai dienai skirtas atsargas, išeikvojo kadaise milžiniškas užsienio valiutos atsargas, ir niekas nenori finansuoti Rusijos vyriausybės deficito pirkdamas nepageidaujamas Rusijos obligacijas.“
Kaip pridūrė profesorius, pajamos iš naftos yra galingas Rusijos ekonomikos suvaržymas, ir D.Trumpas jau suprato šio sverto galią:
„Rusijos naftos pardavimo perspektyvos dabar yra visai kitokios, o visiškas Rusijos ekonominis žlugimas dabar atrodo daug labiau tikėtinas. D.Trumpui pažadėjus sumažinti naftos kainas ir padidinti JAV vidaus naftos gavybą 3 mln. barelių per dieną, pasauliui Rusijos naftos gavyba nebebus taip reikalinga.“
J.Sonnenfeldas išreiškė įsitikinimą, kad V.Putinas praras pinigus, kai naftos kaina nukris žemiau dabartinio lygio. O jei D.Trumpas įves kokias nors papildomas sankcijas ir eksporto apribojimus Rusijos naftos bendrovėms, V.Putinas praktiškai „maldaus atleidimo“:
„D.Trumpas turi galimybę pramušti V.Putino propagandinį balioną ir uždusinti Rusijos ekonomiką iki žlugimo, jei nuspręs tai padaryti“.
Priminsime, kad anksčiau buvo pranešta, jog po didelio masto JAV sankcijų Rusijos naftos prekybai Rusijos naftos eksporto apimtys sumažėjo labiausiai nuo 2024 m. lapkričio mėn. Pažymėta, kad dėl sumažėjusio Rusijos eksporto vidutinis rodiklis keturias savaites išliko mažesnis nei 3 mln. barelių per dieną ir priartėjo prie 16 mėnesių minimumo.
Trys klausimai, dėl kurių susikirs Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas
23:49
Po Donaldo Trumpo inauguracijos Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykiai gali pašlyti dėl įvairių priežasčių, o karas Ukrainoje yra tik viena iš jų.
Nepriklausomas leidinys „Meduza“ aprašė, su kokiais iššūkiais susiduria Vladimiras Putinas dabar, kai į JAV prezidento krėslą atsisėdo visiškai kitokio temperamento žmogus nei kadenciją baigęs Joe Bidenas.
Prognozuojama, kad D.Trumpas su V.Putinu kaktas surems ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl dar trijų klausimų.
Pirmasis klausimas
Šių metų sausio viduryje Rusijos prezidentas susitiko su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu – jiedu pasirašė susitarimą.
Sutartyje, kurią paskelbė Kremlius, abi šalys, kurios jau prieš tai buvo artimos sąjungininkės, įsipareigojo „gilinti ir plėsti santykius visose abipusių interesų srityse (ir) stiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje“.
Prieš tai leidinys „The Times“ skelbė, kad Irano ajatola Ali Khamenei patarėjas Ali Larijani pastaraisiais mėnesiais kelis kartus slapta vyko į Maskvą.
D.Trumpas praleido savo užsibrėžtą terminą karui Ukrainoje užbaigti
22:29
Donaldas Trumpas praleido savo paties išsikeltą terminą per 24 valandas užbaigti karą Ukrainoje ir menkai apie tai užsiminė per savo inauguraciją. Pasak CNN tai rodo, kad naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui bus labai sunku.
JAV vadovas per savo inauguracijos kalbą nepaminėjo Ukrainos ir nepateikė jokių konkrečių pažadų dėl tolesnės pagalbos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Pirmasis jo žingsnis, pasak CNN, tikriausiai bus pokalbis su Kremliaus valdovu Vladimiru Putinu.
Pasak leidinio, pareigūnai privačiai pripažįsta, kad D.Trumpo planas beveik neabejotinai pareikalaus Ukrainos nuolaidų. Be to, kol kas nežinoma, ar jis ketina ir toliau perduoti Kyjivui ginklų ir žvalgybos duomenis. Taip pat neatsakyta į saugumo garantijų ir šalies atstatymo klausimus.
D.Trumpas rinkimų kampanijos metu tikino, kad jei jis būtų prezidentas, V.Putinas nebūtų pradėjęs didelio puolimo prieš Ukrainą. Jis pažadėjo pasodinti Ukrainos ir Rusijos prezidentus prie derybų stalo.
Po inauguracijos, jis sakė žurnalistams, kad jo administracija stengsis kuo greičiau pasiekti šį tikslą.
Kas stipresnis: V.Zelenskis prezidento rinkimuose pralaimėtų V.Zalužnui
22:13
Apklausos duomenimis, 36,1 proc. ukrainiečių balsuotų už buvusį Ukrainos kariuomenės vyriausiąjį vadą Valerijų Zalužną, jei prezidento rinkimai vyktų netrukus.
Tai teigiama 2024 m. gruodžio mėnesio „Socis“ apklausoje, kurią nagrinėja portalas „New Voice“.
Antroje prezidento posto reitingo eilutėje atsidūrė dabartinis valstybės vadovas Volodymyras Zelenskis (24,3 proc.). Už buvusį prezidentą Petro Porošenką ir deputatą Dmytro Razumkovą balsuotų mažiau nei 10 proc. ukrainiečių.
Dar žemiau reitinge atsidūrė partijos „Tėvynė“ lyderė Julija Tymošenko, karinės žvalgybos vadovas Kirilas Budanovas, „Azovo“ pulko įkūrėjas ir pirmasis vadas Andrijus Bileckis ir Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
V. Orbanas smerkia „priešiškus“ Ukrainos pareiškimus, grasina imtis atsakomųjų priemonių
20:30
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį perspėjo Ukrainą dėl, anot jo, priešiškų ir agresyvių pareiškimų ir pagrasino neįvardytomis atsakomosiomis priemonėmis, jei Kyjivas nepakeis kurso.
Nacionalistinių pažiūrų lyderis ir vienas artimiausių JAV prezidento Donaldo Trumpo bei Maskvos partnerių Europos Sąjungoje (ES) supeikė Kyjivą dėl sprendimo sustabdyti rusiškų dujų tranzitą į Vidurio Europą.
D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus padrąsino nacionalistiškai nusiteikusius politikus visame pasaulyje.
„Tai, kaip ukrainiečiai atsisakė tai išspręsti derybų būdu, yra tiesiog nepriimtina. Iš Kyjivo sklinda agresyvūs ir priešiški pareiškimai, o tai nėra būdas išspręsti šiuos klausimus“, – sakė V. Orbanas po derybų su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico.
„Norėčiau pabrėžti, kad Kyjivas nebesėdi taip tvirtai balne, kad galėtų sau tai leisti“, – sakė jis žurnalistams Bratislavoje.
Latvijos valdantieji siūlo drausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti NT
19:23
Latvijos valdantysis centro dešinės aljansas „Naujoji vienybė“ pateikė Saeimai įstatymo projektą dėl grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių sandorių apribojimo, kuriuo siekiama uždrausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ar jų juridiniams asmenims pirkti nekilnojamąjį turtą šioje Baltijos šalyje.
Įstatymo projektu siekiama užkirsti kelią Latvijos valstybės interesams žalingiems ar pavojingiems veiksmams, taip pat tarptautiniu mastu nustatytų sankcijų apėjimui.
Naujoji tvarka būtų taikoma abiejų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims ir Rusijoje ar Baltarusijoje įsteigtiems juridiniams subjektams, kurių naudos gavėjai yra šių valstybių piliečiai.
Vokietijos ambasadorius: „Turime būti pasiruošę, nes Putinas tikrai nesuteiks papildomo laiko“
19:15
Vokietijos ambasadorius Lietuvoje sako esąs tikras, kad jo šalis įvykdys pažadą dislokuoti 5 tūkst. karių brigadą Lietuvoje, nepaisant to, kaip baigsis po mėnesio vyksiantys rinkimai. „Nedarome to dėl Donaldo Trumpo. Darome tai dėl realios grėsmės, kurią kelia Vladimiras Putinas“, – sako 15min redakcijoje apsilankęs Cornelius Zimmermannas.
Interviu 15min diplomatas pakomentavo, kaip vyksta karių dislokavimo procesas, atsakė į klausimus apie Vokietijos ekonomikos būklę ir Remigijaus Žemaitaičio įtraukimą į Lietuvos valdančiąją koaliciją.
– Kokia yra naujausia informacija dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje?
– Vokietijos brigada yra mano ir mano komandos prioritetas. Apie 70 proc. savo laiko skiriame šiam projektui.
Paskirtas brigados vadas, generolas Christophas Huberis – beje, jis 2017 metais buvo pirmasis NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės vadas Rukloje.
Kitąmet į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis.
Esu tikras, kad iki 2027 metų pabaigos čia bus dislokuota apie 5000 Vokietijos karių. Gynybos ministras Borisas Pistorius tuo asmeniškai rūpinasi, jis čia iš viso lankysis jau šeštąjį kartą.
Bundestage dar šią kadenciją turėtų būti patvirtinta sutartis dėl karių dislokavimo Lietuvoje ir atskiras įstatymas dėl gyvenimo sąlygų, apmokėjimo, kad tarnyba Lietuvoje taptų patrauklesnė.
Skaičiuojame, kad apie trečdalis karių planuoja atvykti su šeimomis, todėl atsiras poreikis kurti darželius, mokyklas, kitas bendruomenės erdves.
V.Zelenskis – apie laukiantį Armagedoną: V.Putinas grįš su 10 kartų stipresne kariuomene
18:58
Jei Ukraina negaus tvirtų saugumo garantijų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sugrįš su dešimt kartų stipresne kariuomene. Taip tvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje Pasaulio ekonomikos forume Davose, skelbia portalas „Unian“.
Ukrainos vadovas pabrėžė, kad visi turėtų suprasti, kokioje padėtyje Ukraina, Rusija, Jungtinės Valstijos ir Europa buvo 2022 m. pradžioje ir kokioje padėtyje jie visi yra dabar. Jo nuomone, šie techniniai duomenys yra svarbūs norint suprasti, kokią įtaką Ukrainai daro gaunama pagalba ir kokios rizikos egzistuoja.
„Jei prisiminsime 2022 m. įvykdytą plataus masto Rusijos invaziją, galime tvirtai žinoti, kad Rusijos grupuotės tada buvo maždaug 200 tūkst. ... Šiandien Ukrainos teritorijoje yra 608 tūkst. rusų karių. Tai reiškia, kad ši grupuotė yra tris kartus didesnė už tą, kuri atėjo pas mus 2022 m. pradžioje. Taigi, kai sakoma, kad pagalbos pakanka – palyginkite, kas buvo tada ir kas vyksta dabar“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad invazijos pradžioje JAV pagalba sudarė apie 90 proc. visos paramos Ukrainai. Šiandien Ukrainos kariuomenė mūšio lauke gauna apie 40 proc. pagalbos dėl Ukrainos gamybos, 40 proc. iš JAV ir 30 proc. iš Europos. V.Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina laikosi dėl rimtai išaugusios vietinės gamybos ir gamybos augimo Europoje ir JAV: „Tačiau to nepakanka, nes mes augome šuoliais, o Europa taip neaugo.“
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad būtina suprasti, kaip Ukraina išsilaikys be pagalbos ir ką darys Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Ką jis gali padaryti, jei nėra aiškių tvirtų saugumo garantijų? Jo gamyba taip pat išaugo daug kartų. Šiandien jis turi kažkur daugiau kaip 30 gamyklų kariniame sektoriuje. Europa turi 45. Ir jis gamina beveik dvigubai daugiau nei Europa. Taigi, matote, jis į tai deda visas pastangas, o Europa investuoja nepakankamai.... O kai neturite tvirtų saugumo garantijų, apimtys mažės, turėsime pasikliauti tik savimi ir Europa, o to nepakanka. Mums reikia, kad Europa ir Jungtinės Valstijos būtų aljanse (Ukrainai paremti – red.past.)“, – įsitikinęs V.Zelenskis.
Jo nuomone, tolesni V.Putino užmojai gali būti susiję su buvusiomis okupuotomis šalimis.
„Jei V.Putinas grįš? Jis tikrai grįš su dešimt kartų didesne kariuomene nei 2022 m. pradžioje, nes ji jau dabar yra beveik 4,5 karto didesnė. O kai jis grįš su ta grupuote, ko jis grįš? Kad visiškai okupuotų visas šalis, kurios kadaise buvo Sovietų Sąjungos respublikos. Tai numeris vienas. O tada jis padarys tai, ką padarė su mūsų Krymu.“
Slovakijos psichiatrai skambina pavojaus varpais dėl premjero R.Fico
18:43
Daugiau nei 250 Slovakijos psichiatrų ir psichologų paskelbė atvirą laišką premjerui Robertui Fico, kuriame reikalauja atskaitomybės už jo politinį elgesį ir viešus pasisakymus. Specialistai yra susirūpinę dėl R.Fico poelgių ir mano, kad jo retorika tampa vis labiau autoritarinė, ją lydi manipuliacijos, melas ir išpuoliai prieš oponentus, skelbia dienraštis „Dennik N“.
Kartu su psichiatrais, panašų pareiškimą paskelbė ir Slovakijos psichologų rūmai, ragindami premjerą suvokti savo atsakomybę ir susilaikyti nuo smurtą provokuojančių pareiškimų.
Problemos išryškėjo po pasikėsinimo nužudyti
Pasak laišką pasirašiusių asmenų, R.Fico agresyvumas ir emocinis nesivaldymas jo viešose kalbose išryškėjo po 2024 m. gegužės mėn. pasikėsinimo.
Kreipdamiesi tiesiogiai į R.Fico, psichiatrai pabrėžė, kad dabartinis jo politinis elgesys sukelia didelės Slovakijos gyventojų dalies nusivylimą ir nepasitenkinimą, todėl vis daugiau žmonių svarsto galimybę išvykti iš šalies.
Jie kaltino jį autoritarizmu, manipuliavimu faktais, melu ir žurnalistų, visuomenės narių bei politinių oponentų puolimu.
Laiške teigiama, kad R.Fico vidaus politikoje daugiausia dėmesio skiria savo, savo partijos ir koalicijos partnerių valdžios stiprinimui, o į svarbiausias valstybės problemas, tokias kaip atsiliekanti infrastruktūros plėtra, sunkumus patirianti švietimo sistema ir sveikatos apsauga, nekreipia dėmesio.
Nesuvokia, kas yra agresorius
Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į jo užsienio politikos iniciatyvas, kurios dažnai tiesiogiai prieštarauja ES ir NATO iniciatyvoms. Kalbėdami apie Rusijos karą Ukrainoje, jie teigia, kad R.Fico nesuvokia, kas yra agresorius, o kas – auka.
R.Fico pozicija Rusijos atžvilgiu tampa vis problemiškesnė, ypač po to, kai jis apsilankė pas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir pagrasino Ukrainai sustabdyti dujų tranzitą.
Praėjusią savaitę Slovakijos parlamento pirmininko pavaduotojų Andrejaus Danko (SNS) ir Tiboro Gašparo (Smer-SD/NI) vadovaujama delegacija išvyko darbo vizito į Rusiją. Vizito metu ir po jo jie padarė keletą prorusiškų ir antivakarietiškų pareiškimų.
Siūlo pasvarstyti galimybę trauktis iš politikos
„Tikimės, kad sugebėsite susimąstyti apie save ir galėsite koreguoti savo politinį elgesį, įskaitant galimybę pasitraukti iš aukštosios politikos“, – rašoma laiško pabaigoje.
Anksčiau Slovakijos psichiatrai panašų laišką rašė buvusiam Slovakijos premjerui Vladimirui Mečiarui, kuris šaliai vadovavo dešimtajame dešimtmetyje ir garsėjo autokratiniais polinkiais. Buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright tuo metu garsiai pareiškė, kad jam vadovaujant Slovakija tapo „juodąja Europos skyle“.
R.Fico pagrasino laiško iniciatoriams
Atsakydamas į laišką R.Fico pagrasino laiško iniciatoriams – psichiatrams profesoriams Jozefui Hašto ir Antonui Heretikui.
Jis teigė, kad jie „šiurkščiai piktnaudžiavo savo profesija politiniais tikslais“ ir „prisijungė prie tos Slovakijos politinės scenos pusės, kuri atmeta esminį demokratijos pagrindą, t. y. laisvų parlamento rinkimų rezultatus“. Jis pridūrė, kad apie jų veiklą informuos tarptautines profesines organizacijas.
„Nė sekundės neabejoju, kad paremsite opozicijos bandymą surengti Slovakijos Maidaną, kurį Slovakijos opozicija, visapusiškai remiama užsienio finansuojamų NVO ir antislovakiškai nusiteikusios žiniasklaidos, intensyviai rengia“, – teigė R Fico „Facebook“ žinutėje.
V.Zelenskis pasakė, ar Irano kariai pasirodys Rusijos fronte
17:34
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose sakė, kad naujame Rusijos ir Irano susitarime nenumatytas tiesioginis Irano kariuomenės dalyvavimas kare prieš Ukrainą.
Kartu jis minėjo, kad Iranas iš tikrųjų dalyvauja šiame konflikte, nes jo kariniai bepiločiai orlaiviai naudojami Ukrainos civiliniams objektams atakuoti.
„Tai buvo [Vladimiro] Putino strategija įtraukti kitą šalį į karą prieš Ukrainą. Pasakysiu atvirai, nesigilinau, ką jis pasirašė su Iranu. Ir kol kas ten neradome, kad jis gali į šį karą įtraukti ir Irano kariuomenę. Nors iš principo manau, kad globaliai Iranas jau yra įtrauktas į šį karą“, – antradienį sakė Ukrainos prezidentas.
Irano dronai atakuoja Ukrainos ligonines
V.Zelenskis pabrėžė, kad Iranas tapo karo šalimi po to, kai Rusijos pajėgos pradėjo naudoti Irano karinius dronus civilinei infrastruktūrai Ukrainoje atakuoti, smogdamos ligoninėms, mokykloms ir kitiems objektams. Be to, jis pažymėjo, kad Teheranas leido gaminti šiuos dronus Rusijos teritorijoje.
Sausio 17 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje surengė derybas su Irano vadovu Massoudu Pezeshkianu prieš pasirašydamas „strateginės partnerystės“ sutartį. Vėliau ši sutartis buvo pasirašyta.
V.Putinas šį dokumentą pavadino „proveržiu“ ir sakė, kad jame nustatyti „plataus užmojo tikslai“. Pasak „The New York Times“, sutartis skiriasi nuo panašaus susitarimo su Šiaurės Korėja tuo, kad joje nėra nuostatos dėl abipusės gynybos.
V.Putino metodas neišdegė: Irano prezidentas nelaukė vėluojančio Rusijos vadovo
15min primena, kad Rusijos ir Irano prezidentų susitikimas neapsiėjo be nesklandumų. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, kaip jam įprasta, vėlavo į susitikimą su Irano prezidentu M.Pezeshkianu, kuris sausio 17 d. lankėsi Maskvoje.
Pasak „Iran International“, Irano prezidentas ir jo delegacija atvyko į Kremlių numatytu laiku, tačiau V.Putinas dar nebuvo pasiruošęs. Leidinio šaltinis teigė, kad M.Pezeshkianas buvo pakviestas į laukiamąjį, tačiau jis mieliau nuėjo į viešbutį, prisidengdamas tuo, kad jam reikia pasimelsti.
Tada Irano lyderis grįžo į susitikimą su V.Putinu, kuris vėlavo beveik valandą.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: Europai reikia savo „Geležinio kupolo“ versijos
17:02 Atnaujinta 17:18
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Europai reikia savos „Geležinio kupolo“ versijos. Tai jis tvirtino sakydamas kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose, skelbia „Suspilne Novyny“.
„Turime kartu kurti oro gynybos sistemas. Tokias, kurios galėtų susidoroti su visų tipų sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis. ... Kai kalbama apie Europos saugumą, negalime pasikliauti kelių sostinių gera valia“, – sakė V.Zelenskis.
„Europai reikia savos „Geležinio kupolo“ versijos, kuri galėtų įveikti bet kokią grėsmę“, – kalbėjo Ukrainos vadovas, minėdamas Izraelį saugančią sistemą.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad „kalbant apie Europos saugumą, negalima pasikliauti kelių sostinių gera valia - Vašingtono, Berlyno, Paryžiaus, Londono, Romos ar, V.Putinui iškeliavus, kokio nors tariamo demokrato Maskvoje“.
-
S.Bannonas: karo neįmanoma laimėti, Ukraina rizikuoja tapti D.Trumpo Vietnamu
-
Rengiamas planas, kaip Rusija galėtų praryti Baltarusiją: numatytos sąlygos
-
V.Putinas pasveikino D.Trumpą ir pridūrė: „Mes, žinoma, kovosime už Rusijos interesus“
-
Masinis dezertyravimas: Ukrainoje sulaikė skandalingai pagarsėjusios 155-osios brigados vadą
