Karas Ukrainoje: V.Zelenskis paaiškino, kodėl Ukraina nesumažins mobilizacinio amžiaus

2025 m. Europos Sąjunga suteiks Ukrainai 35 mlrd. eurų finansinę pagalbą. Tai pareiškė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis.

„ES 2025 m. teikia 35 mlrd. eurų finansinę paramą per G7 ERA kreditų iniciatyvą ir „Ukraine Facility“, – teigiama jo žinutėje socialiniame tinkle „X“.

V.Dombrovskis taip pat pažymėjo, kad Pasaulio ekonomikos forumo Davose metu susitiko su Ukrainos ministro pirmininko pirmąja pavaduotoja Julija Svyrydenko.

Jie aptarė „plėtrą ir veiksmus, kuriais siekiama priartinti Ukrainą prie ES bendrosios rinkos“.

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Vakarai ir toliau spaudžia Ukrainą sumažinti mobilizacijos amžių.Tačiau mobilizavus daugiau žmonių, gynybos pajėgose tik padaugės karių be ginklų. Tai interviu agentūrai „Bloomberg“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos lyderis priminė, kad mobilizacinis amžius Ukrainoje nustatytas įstatymu. Todėl jau anksčiau teko keisti įstatymus, kad mobilizacinis amžius būtų sumažintas nuo 27 iki 25 metų.

„Jei yra žmonių, vyresnių nei 25 metai, ir jie neturi ginklų, dėl ko mes norime mobilizuoti dar jaunesnius žmones? Tam, kad būtų dar daugiau žmonių, neturinčių ginklų?“ – retoriškai klausė V.Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad, jo nuomone, „nesąžininga“, kai Vakarai atsisako tiekti tolimojo nuotolio ginklus ir kelia reikalavimą Ukrainai mobilizuoti jaunimą.

„Sąjungininkai sako: „Instruktoriai negali pas jus atvykti dideliais kiekiais. Mes negalime jūsų apmokyti Ukrainoje. Nes tai pavojinga. Ir, beje, jums reikia sumažinti [mobilizacijos] amžių“. Tai nesąžiningas dialogas“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Pernai kelios Vakarų žiniasklaidos priemonės rašė, jog JAV prezidento Joe Bideno administracija spaudžia Ukrainą sumažinti mobilizacinį amžių iki 18 metų, kad būtų išspręstas gyvosios jėgos deficitas Ukrainos kariuomenėje.

Vėliau JAV pareigūnai apie tai pradėjo kalbėti viešai. Iš pradžių J.Bideno patarėjas Jake'as Sullivanas, o po to naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda ragino Kyjivą spręsti šį klausimą.

123RF.com nuotr./Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavos

Europos Sąjunga (ES), Lietuva ir Danija trečiadienį pasirašė susitarimą dėl naujos 14 mln. eurų vertės programos, skirtos paremti Ukrainos eurointegraciją.

Kaip pranešė Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), ši bendrai finansuojama programa padės Ukrainos institucijoms geriau koordinuoti stojimo į ES procesą ir įgyvendinti būtinas reformas.

Programa rems Ukrainos vicepremjerės biurą, vyriausybės Europos ir euroatlantinės integracijos biurą, Ukrainos parlamento sekretoriatą ir jo Europos integracijos komitetą, Teisingumo ministeriją.

Taip pat bus remiamos pilietinės visuomenės organizacijos, kurios prisideda prie integracijos į ES.

Pasak ES ambasadorės Ukrainoje Katarinos Mathernovos, susitarimas pradeda naują paramos šalies eurointegracijai etapą.

„Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje. Per šią programą bus koordinuojama tiek ES, tiek ES valstybių narių teikiama pagalba Ukrainos pasirengimui narystei ES“, – pranešime cituojama K.Mathernova.

Lietuvos ambasadorė Ukrainoje Inga Stanytė-Toločkienė pažymėjo, kad Danijos parama buvo labai svarbi Lietuvai rengiantis tapti ES nare, o „dabar jau mums tenka garbė kartu su Danija padėti Ukrainai“.

Programą iki 2027 metų įgyvendins CPVA.

Tarp kitų agentūros įgyvendinamų ar baigtų europinių iniciatyvų yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stiprinimo, išminavimo, viešųjų finansų valdymo, jaunimo užimtumo ir verslumo, slėptuvių mokykloms statybų programos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tartuso uostas Sirijoje

Pereinamojo laikotarpio Sirijos vyriausybė nutraukė susitarimą su Rusija dėl pagrindinio šalies komercinio uosto Tartuso mieste kontrolės. Tai pranešė Sirijos leidinys „Shaam“, remdamasis šaltiniais Sirijos informacijos ministerijoje.

Susitarimą 2019 m. sausio mėn. sudarė Sirijos uostų generalinė direkcija ir Rusijos bendrovė „STG-Inžiniring“. Sutartyje buvo numatytos Rusijos investicijos į Tartuso komercinio uosto plėtrą 49 metams, tačiau šiam laikotarpiui faktinė uosto kontrolė buvo perduota Rusijos pusei. Tuo pat metu Rusijai atiteko iki 65 proc. viso uosto gaunamo pelno.

Dabar Tartuso uosto generalinė administracija nutraukė susitarimą ir pareikalavo, kad Rusijos bendrovė nedelsiant paliktų uostą. Žurnalistų šaltinių teigimu, visos uosto pajamos dabar priklausys Sirijos valstybei.

Wikipedia.org nuotr./Rusijos „mokslinių tyrimų“ laivas „Jantar“

Britų kariškiams teko panaudoti branduolinį povandeninį laivą, kad įspėtų Rusijos žvalgybinio laivo, plaukiojusio netoli strategiškai svarbių kabelių jūros dugne, įgulą. Apie tai rašo „The Times“, remdamasis šalies gynybos ministro Johno Healey pareiškimu.

Pareiškime Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių rūmams J.Healey teigė, kad buvo priverstas pakeisti karinio jūrų laivyno reagavimo taisykles, kad britų antvandeniniai ir povandeniniai laivai galėtų priartėti prie Rusijos „tyrimų“ laivo „Jantar“ ir geriau stebėti jo veiklą.

Šią savaitę žvalgybinis laivas vėl buvo stebimas Lamanšo sąsiauryje ir palydėtas dviejų Karališkojo jūrų laivyno karo laivų. „Jantar“ pirmadienį įplaukė į Jungtinės Karalystės išskirtinę ekonominę zoną maždaug už 72 kilometrų nuo Didžiosios Britanijos krantų, o pastarąsias dvi dienas jį stebėjo fregata „HMS Somerset“ ir patrulinis laivas „HMS Tyne“, – sakė J.Healey.

„Norėjau, kad prezidentas Putinas išgirstų šią žinią: mes jus matome, žinome, ką darote, ir nevengsime imtis ryžtingų veiksmų, kad apsaugotume šią šalį“, – sakė J.Healy parlamento nariams.

Pasak J.Healey, lapkričio mėnesį, kai „Jantar“ sukiojosi netoli strateginių povandeninių kabelių prie Didžiosios Britanijos krantų, netoliese išniro Karališkojo karinio jūrų laivyno povandeninis laivas, kad įspėtų rusus.

Laikraštis „The Times“, remdamasis savo šaltiniais gynybos srityje, rašo, kad britų povandenininkai rusams pasiuntė labai mandagų palinkėjimą „labas rytas“.

„Įgula buvo labai mandagi. Jie (britai) pasiuntė žinutę, kad stebi, ką jie (rusai) daro, ir tada jie (rusai) greitai išplaukė“, – sakė šaltinis.

Kaip pažymi „The Times“, „Jantar“ yra Rusijos „mokslinių tyrimų“ laivas, kuris iš tikrųjų vykdo slaptas misijas, todėl jį atidžiai stebi NATO sąjungininkai. Laive yra keli giliavandeniai povandeniniai aparatai ir hidroakustinės sistemos, be to, jau buvo įtariama, kad jis atlieka kažkokius darbus su povandeniniais kabeliais.

Vakarų kariniai ekspertai teigia, kad Rusija gali slapta naudoti povandeninius laivus povandeniniams ryšio kabeliams visame pasaulyje nutraukti.

Didžiosios Britanijos kariškiai mano, kad „Jantar“ naudojamas žvalgybinei informacijai rinkti ir svarbiai povandeninei infrastruktūrai kartografuoti.

Atvirų šaltinių nuotr./Malyje pastebėta didelė Rusijos karinės įrangos siunta.

Malyje pastebėta didelė Rusijos karinės įrangos siunta, kuri, kaip pranešama, priklauso vadinamajam „Afrikos korpusui“, skelbia „Defence Blog“.

Tarp pastebėtos technikos – tankai „T-72B3M“, pėstininkų kovos mašinos „BMP-3“, šarvuočiai „BTR-82A“ ir įvairios šarvuotos transporto priemonės, įskaitant „Spartak“, „Linza“ ir „Tiger“ modelius.

Siuntoje taip pat yra šarvuotų sunkvežimių „KamAZ“ ir inžinerinių transporto priemonių, o tai rodo didėjantį Rusijos logistinį ir karinį pėdsaką regione.

Ant transporto priemonių yra švieži ženklai, pavyzdžiui, H2200, rodantys, kad jos neseniai gabentos Rusijos geležinkeliais. Ši detalė leidžia manyti, kad įranga prieš išsiunčiant į Malį buvo gabenama šalies viduje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

t.me/znua_live nuotr./Dmytro Riumšynas

Buvęs skandalingai pagarsėjusios Kyjivo Anos vardu pavadintos 155-osios atskirosios mechanizuotosios brigados vadas Dmytro Riumšynas suimtas su galimybe sumokėti 90 mln. grivinų užstatą. Atitinkamą sprendimą priėmė Kyjivo Pečiorų rajono teismas.

Advokatai planuoja į teismo posėdžius pakviesti stebėjimo misijas iš Lenkijos ir Prancūzijos, kurios dalyvavo 155-osios brigados karių mokymuose.

155-oji brigada pradėta formuoti 2024 m. kovą. Jos vadu buvo paskirtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas D.Riumšynas, anksčiau ėjęs 47-osios atskirosios mechanizuotosios brigados vado pareigas. 

2024 m. rudenį 155-osios brigados kariai išvyko mokytis į Prancūziją. Pranešama, kad Ukraina, Prancūzija ir Lenkija brigados aprūpinimui skyrė kelis mėnesius ir milijonus dolerių.

Metų pradžioje pasirodė informacija apie masinį 155-osios brigados karių dezertyravimą, dėl kurio brigada tiesiog „subyrėjo“ nepasiekusi fronto. Nustatyta, kad naujai suformuotas dalinys iš karto po apmokymų buvo išsiųstas į vieną iš karščiausių fronto taškų – į Pokrovsko kryptį. 

Pastarosiomis dienomis pranešta, kad skandalingai pagarsėjusios 155-osios brigados vadas buvo sulaikytas.

„Nustatyta, kad vadas nepranešė teisėsaugos institucijoms apie didelį skaičių karių, kurie savavališkai paliko tarnybos vietą junginio mokymų Europos Sąjungos teritorijoje metu, taip pat vykdant kovines užduotis Rytų fronte“, – pareiškė Ukrainos saugumo tarnyba.

155-osios brigados sukūrimas buvo didelio masto naujų brigadų formavimo projekto, kuriam Ukraina turėjo rasti žmonių, o tarptautiniai partneriai – ginklų, dalis. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas / JIM WATSON / AFP

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį savo kolegą iš Rusijos Vladimirą Putiną paragino kuo greičiau sudaryti susitarimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo. 

Jis taip pat pakartojo jau antradienį išsakytą grasinimą įvesti sankcijas ir muitus Rusijai, jei V.Putinas neįvykdys jo reikalavimų.

„Jei nesudarysime „susitarimo“, ir netrukus, neturėsiu kito pasirinkimo, kaip tik įvesti aukšto lygio mokesčius, muitus ir sankcijas viskam, ką Rusija parduoda Jungtinėms Valstijoms, ir įvairioms kitoms susijusioms šalims“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė jis. 

Antradienį žurnalistų paklaustas, ar Jungtinės Valstijos įves papildomas sankcijas Maskvai, jei Rusijos prezidentas nesutiks sėsti prie derybų stalo, respublikonas atsakė, kad taip tikriausiai nutiks. 

Prieš pirmadienį įvykusią inauguraciją D.Trumpas žadėjo nutraukti karą Ukrainoje iš karto pradėjęs eiti pareigas, ir tikėjosi panaudoti JAV pagalbą kaip svertą siekiant priversti Kyjivą padaryti nuolaidų Rusijai, kurios pajėgos į šią šalį yra įsiveržusios nuo 2022 metų vasario. 

Pirmadienį D.Trumpas neįprastai kritiškai atsiliepė apie V.Putiną, pabrėždamas, kad Rusijos prezidentas „turėtų sudaryti susitarimą“.

„Manau, kad jis naikina Rusiją nesudarydamas susitarimo“, – sakė JAV prezidentas.

D.Trumpas pridūrė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jam sakė, jog nori taikos susitarimo, kad būtų užbaigtas karas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Karas Ukrainoje / Oleg Petrasiuk / AP

Netoli Velyka Novosilkos vietovės Donecko srityje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai jaučia didelį personalo trūkumą, ypač, jų teigimu, trūksta šaulių, nors artilerijos ir bepiločių orlaivių jie turi pakankamai, pareiškė 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados atstovai.

Brigada paaiškino, kad padėtis prie Velykos Novosilkos skiriasi nuo gynybos prie jau užimtos Avdijivkos. Anksčiau, nepaisant šaudmenų trūkumo ir tik pradinio aktyvaus pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronų naudojimo etapo, pėstininkų daliniai buvo sukomplektuoti, o tai leido kompensuoti artilerijos paramos trūkumą.

„Tačiau dabar yra į kuo šaudyti ir kam skraidyti, bet nebeliko kam kariauti. Šaulių daliniuose visiškas personalo trūkumas“, – paaiškino kariškiai.

Kovotojai sako, kad rusų puolimai paprastai vyksta 4-6 žmonių grupėmis, kurios atakuoja ukrainiečių pozicijas iš skirtingų krypčių. Aktyviausi Rusijos veiksmai fiksuojami auštant, kai dėl rūko ar lietaus gerokai sumažėja matomumas, o tai apsunkina oro žvalgybą. Rusų daliniai naudoja nusileidimo vietas ir augmeniją, kad išvengtų smūgių iš bepiločių orlaivių.

„Artilerija labai sunku pataikyti į judantį taikinį, tokiais atvejais daugiau ar mažiau padeda kasetiniai sviediniai. Pataikyti į FPV nusileidimo vietoje sunku, nes yra radijo horizontas, o augalų šakos neleidžia normaliai pataikyti. Nors dabar grupėje dažnai būna pavienių kovotojų su automatiniais šautuvais ir jiems pavyksta numušti mūsų dronus“, – kalbėjo kariškiai.

Artėdami prie apgyvendintų vietovių, rusai dažnai slepiasi pastatuose arba, dažniausiai, rūsiuose, paaiškino kovotojai. Oro žvalgyba aptinka jų pozicijas, po to artilerija atidengia ugnį. Tačiau smūgių tikslumas tebėra problema dėl žmogiškųjų klaidų, artilerijos sistemų nusidėvėjimo ir amunicijos rūšių įvairovės.

„Taigi viskas skrenda kažkur apytiksliai. Kulkosvaidžio sviediniai su dešimčia šovinių. FPV yra tikslūs, bet neša nedidelį užtaisą, sugriauti rūsio ar namo jis negali. Kai jie supranta, kad turėsime sėkmingą šūvį, nubėga per šimtą metrų iki kito namo ir viskas prasideda iš naujo. Taip jie žengia į priekį. Juos galėtų sustabdyti pėstininkai, bet pėstininkų nėra“, – sakoma brigados pranešime.

Brigada paaiškino, kad įprastai per tokius mūšius šaulių ginkluotės ir šturmo daliniai turėtų sustabdyti priešą ir išstumti jį iš namų.

Sausio 18 d. stebėsenos projekto „DeepState“ analitikai pranešė, kad Rusijos kariai pasistūmėjo prie šešių Donecko srities gyvenviečių, tarp jų ir prie Velyka Novosilkos.

Karas Ukrainoje / / AP

Ukrainos karinės žvalgybos spaudos tarnyba skelbia, kad sausio 17 d. jų kariai netoli Tetkino gyvenvietės Rusijoje aptiko ir sunaikino rusų poziciją su svarbia palydovine įranga, skelbia naujienų svetainė „New Voice“.

Teigiama, kad bepiločiai pirmojo asmens vaizdo orlaiviai sunaikino rusų įrenginius, skirtus „Jamal-401“, „Jamal-402“ ir „Jamal-300K“ palydovų, veikiančių Ka diapazono dažniais, galimybėms panaudoti.

Taip pat pažymima, kad Ukrainos karinės žvalgybos naikintuvai padarė žalos slėptuvei, kurioje slėpėsi Rusijos karinis personalas.

Pirmadienį Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad Ukrainos pareigūnai Sankt Peterburge sudegino lokomotyvą 3M62U, kuris buvo naudojamas šalies agresorės Rusijos kariuomenės logistiniam aprūpinimui.

2024 m. gruodžio 14 d. Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad Rusijos Krasnodaro krašte sudegė naikintuvas Su-30 ir buvo išvesti iš rikiuotės trys lokomotyvai.