Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis prabilo apie pasikėsinimus nužudyti jį ir jo komandą: „Kai kurie žuvo prezidentūroje“
- Pentagono vadas: nerealu Ukrainai atgauti teritorijas, turėtas prieš Krymo aneksiją
- V.Zelenskis: V.Putinas greitai mirs, o aš dar turiu laiko
- Rusijos karinis biudžetas viršija visų Europos šalių gynybos išlaidas kartu sudėjus
- Ukrainos saugumo vadas asmeniškai sulaikė svarbų išdaviką
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis prabilo apie pasikėsinimus nužudyti jį ir jo komandą: „Kai kurie žuvo prezidentūroje“
18:36
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išskirtiniame interviu britų leidiniui „The Guardian“ atskleidė detalių apie tai, kaip rusai kėsinosi jį nužudyti 2022 m. vasario mėn. ir apie kai kurių žmonių žūtį prezidento administracijos pastate.
Valstybės vadovas prisiminė pirmąsias invazijos dienas ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino ultimatumą, kažkiek primenantį Minsko susitarimą, bet kur kas griežtesnį.
Pasak V.Zelenskio, Rusijos vadovo ultimatume Ukrainos vyriausybė buvo raginama visiškai išduoti Ukrainos nacionalinius interesus: reikalauta vadinamosios denacifikacijos, demilitarizacijos ir kariuomenės atsisakymo, taip pat to, kad Ukrainai pradėtų vadovauti prorusiški žmonės. Anot Rusijos supratimo, Ukraina privalėjo atiduoti teritorijas Rusijai ir rusų kalbą paskelbti valstybine.
Ukrainos prezidento vertinimu, tai buvo „radikalesnis to paties išdavikiško Minsko, kurį kadaise pasirašė šalys, formatas“. Jis atskleidė, kad tada sulaukė pasiuntinių, net iš parlamento, kurie sakė tikino, kad „rytoj būsime okupuoti“ ir ragino bėgti.
„Man skambino daug vadovų ir liepė išvykti... Iš įvairių pusių buvo daromas spaudimas. Buvo žmonių, kurie norėjo mane nužudyti. Buvo šūvių ir taip toliau. Kai kurie žmonės žuvo čia, prezidentūros biuro viduje. Buvo ir kitų žmonių, kurie mus gynė. Buvo surengtas oro antpuolis ir panašūs dalykai. Visa tai vyko. Ir tuo pat metu buvo keliami ultimatumai. Ir jie darė spaudimą“, – pasakojo V.Zelenskis.
2023 m. pradžioje leidinys „Independent“ suskaičiavo, kad nuo plataus masto karo pradžios V.Zelenskis išgyveno daugiau kaip 12 pasikėsinimų nužudyti. Pasak „The New York Times“, bent vieną pasikėsinimą nužudyti padėjo sužlugdyti Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūra.
Praeitą balandį Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pareiškė demaskavusi Lenkijoje dirbusį Rusijos agentą, kuris Rusijos žvalgybos tarnyboms pasiūlė pasikėsinti į V.Zelenskį per jo vizitą Varšuvoje.
Neįvykusi taika
Tačiau Ukrainos gynėjams pavyko nustumti Rusijos pajėgas nuo Kyjivo ir daryti spaudimą Maskva, o tada ji pradėjo teikti pasiūlymus dėl susitikimų.
Pirmasis susitikimas įvyko Baltarusijoje, kur rusai, pasak V.Zelenskio, toliau primygtinai reikalavo įgyvendinti jų iškeltą ultimatumą, bet variantą buvo kiek sušvelninę. Kitas susitikimas įvyko Stambule, Turkijoje.
Pasak prezidento, Ukraina gynėsi ir griežtai atsisakė sutikti su Rusijos ultimatumais: „Niekada nedaviau jiems leidimo ultimatumams, ir to niekada nebūtų buvę“.
Naujienų portalas „Ukrajinska pravda“ priminė, kad po invazijos V.Zelenskis ne kartą ragino V.Putiną asmeniškai aptarti visus neatidėliotinus klausimus, tačiau šis jį ignoravo.
Galiausiai Ukrainos vadovas pareiškė, kad V.Putino pareiškimai apie jo norą siekti taikos nėra nuoširdūs, ir pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimui nevesti su juo derybų.
Pažymėtina, kad taikos susitarimas galėjo būti sudarytas, praėjus kelioms savaitėms po Rusijos invazijos. Karo užbaigimo sąlygos buvo išdėstytos 17 puslapių susitarimo projekte, dėl kurio šalys susitarė 2022 m. balandžio 15 d. Rusija iš Ukrainos reikalavo neutralumo, apriboti karių, ginklų, įrangos ir orlaivių skaičių. Okupuotos teritorijos turėjo likti Rusijai.
Tačiau 2022 m. balandį Rusija veiksmingai sužlugdė taikos derybas su Ukraina, į susitarimo projektą įtraukdama nuostatą, kad pakartotinio Ukrainos užpuolimo atveju ji turės „veto“ teisę dėl tarptautinės bendruomenės atsako.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:39
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ekspertas atkreipė dėmesį į pavojaus signalus D.Trumpo pokalbyje su V.Putinu ir V.Zelenskiu
23:49
Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Vladimiru Putinu ir Volodymyru Zelenskiu. Nepaisant optimistinio visų šalių pareiškimų tono, Amerikos ekspertas Oleksandras Krajevas įžvelgė nemažai nerimą keliančių dalykų.
Ypač analitikui nerimą sukėlė D.Trumpo įrašas socialiniame tinkle „Truth Social“, paskelbtas po jo telefoninio pokalbio su V.Zelenskiu.
„Įrašas apie Ukrainą: pliusai ir minusai. Pliusai: Trumpas ir toliau mus laiko gerais pašnekovais, kurie taip pat nori bendradarbiauti ir bendrauti. Tuo viskas, deja, ir baigiasi. Minusai yra daugialypiai ir platūs“, – rašo O.Krajevas savo „Facebook“ paskyroje.
Amerikanistas pažymi, kad nepriimtina Ukrainos prezidentą lyginti su Rusijos prezidentu, kuris neva taip pat nori taikos. O.Krajevas čia įžvelgia agresijos aukos prilyginimą agresoriui.
„Čia ir „Dieve, saugok Rusijos ir Ukrainos tautas!“, čia ir didelis dėmesys susitikimui su [JAV viceprezidentu JD] Vance'u ir [JAV valstybės sekretoriumi Marco] Rubio Miunchene (o tai reiškia, kad iki to laiko jau bus parengta tam tikra vizija ir tam tikras strategijos projektas, kuris, aišku, Vance'o atlikime nebus labai proukrainietiškas)“, – priduria O.Krajevas.
Pasak eksperto, dabar užduotis tampa sudėtingesnė ir Ukraina turėtų ne tik būti matoma Miunchene, bet ir atvykti į konferenciją pasiruošusi, kaip į pačią pirmąją derybų dieną.
D.Trumpo ir V.Putino pokalbyje amerikanistui nerimą kelia aspektas, kai „Putinas jau, atleiskite, neabejotinai laiko lyderio pozicijas ir vadovauja Trumpui“, nes per daug kalbama apie Antrąjį pasaulinį karą. Pasak jo, tai gali reikšti, kad Trumpą galima įtraukti į Putino pseudoistorines konspirologijas.
„Vienintelis dar didesnį nerimą keliantis dalykas yra tai, kad derybose (Keithą) Kelloggą keičia (Johnas) Ratcliffe'as, o tai nėra gerai“, – pridūrė ekspertas.
D.Trumpas sako, kad tikisi susitikti su V.Putinu Saudo Arabijoje
23:20 Atnaujinta 23:57
Donaldas Trumpas trečiadienį žurnalistams Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad jis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas greičiausiai susitiks Saudo Arabijoje.
Kol kas neaišku, kada įvyks šis susitikimas, tačiau D.Trumpas teigia, kad tai įvyks netolimoje ateityje.
JAV prezidentas pareiškė, kad kol kas neplanuoja apsilankyti Ukrainoje, tačiau neatmetė galimybės, kad ateityje apsilankys.
JAV prezidentas dar kartą pakartojo, kad jo pokalbis su V.Putinu buvo „geras pokalbis“ ir truko daugiau nei valandą.
D.Trumpas sako tikįs, kad V. Putinas „nori taikos“, ir pridūrė, kad yra įsitikinęs, jog Rusijos prezidentas nori, kad karas baigtųsi.
JAV prezidentas pridūrė, kad žino, jog gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas padarė pareiškimą apie tai, kad Ukrainos narystė NATO yra mažai tikėtina arba nepraktiška, ir mano, kad „tikriausiai tai tiesa“.
D.Trumpas kalbėjo, kad Vašingtonas vis tiek siųs pagalbą Ukrainai, „bet mes norime, kad ji būtų apsaugota“.
D.Trumpas taip pat pareiškė, kad paliaubos Ukrainoje gali būti sudarytos „netolimoje ateityje“.
Amerikos prezidentas taip pat pridūrė, kad „tam tikru momentu“ Ukrainoje turėtų būti surengti rinkimai.
Kartu D.Trumpas neatmetė galimybės, kad Ukrainai pavyks susigrąžinti dalį Rusijos užgrobtų teritorijų. Kartu Baltųjų rūmų vadovas mano, kad grįžimas prie 2014 m. sienų yra mažai tikėtinas.
D.Trumpo ir V.Putino pokalbis mažina temperatūrą, bet Ukrainos sąskaita
22:51
Pastangos užbaigti karą Ukrainoje įsibėgėja. Bet, deja, Kyjivas nėra vairuotojo sėdynėje, konstatuoja BBC saugumo korespondentas Frankas Gardneris.
Žinia, kad dviejų labiausiai ginkluotų branduolinių valstybių – Rusijos ir JAV – vadovai surengė iš pažiūros konstruktyvų ir nuoširdų 90 minučių trukmės pokalbį telefonu, iš pirmo žvilgsnio yra sveikintinas žingsnis taikesnio pasaulio link.
Donaldo Trumpo santykiai su Vladimiru Putinu yra akivaizdžiai geri, priešingai nei ankstesnio Baltųjų rūmų šeimininko Joe Bideno. Taigi kol kas temperatūra sumažėjo, tačiau šis teigiamas žingsnis gali būti padarytas Ukrainos sąskaita.
JAV gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho žodžiai, pasakyti anksčiau šiandien, daugeliui Ukrainos gyventojų bus kaip ledinis dušas, kuris sužlugdys daugelį jų vilčių dėl saugios ateities be tolesnių Rusijos invazijų grėsmės.
Tai taip pat smūgis kai kuriems artimiausiems Kyjivo rėmėjams NATO, kurie norėjo išlaikyti spaudimą Maskvai, tikėdamiesi, kad jos silpnėjanti ekonomika išseks.
P.Hegsethas labai aiškiai išdėstė JAV poziciją dėl taikos Ukrainoje, kurią, be abejo, palankiai įvertins Maskva.
Jokių JAV karinių pajėgų Ukrainai jokioje būsimoje saugumo sutartyje.
Nėra tikimybės, kad Ukraina įstos į NATO.
Jokios realios galimybės grįžti prie sienų, buvusių iki 2014 m., kai Rusija okupavo ir aneksavo Krymą ir parėmė maištininkus Donbase.
Tai visi prezidento Volodymyro Zelenskio ir jo vyriausybės aiškiai deklaruoti tikslai, baisios padėties mūšio lauke, kur Rusijos skaičiaus persvara leidžia jai pamažu veržtis gilyn į Ukrainos teritoriją, fone.
D.Trumpas po pokalbio su V.Putinu pareiškė, kad derybos dėl karo Ukrainoje prasidės „nedelsiant“. Visa tai labai prieštarauja dažnai kartojamai ir dabar gana tuščiai skambančiai Vakarų mantrai apie NATO paramos Ukrainai tęsimą „tiek, kiek reikės“.
D.Trumpas nori kuo greičiau užbaigti šį karą, net jei tai reikštų, kad Ukrainai teks nuryti keletą labai karčių piliulių.
Jis mano, kad karas yra Europos problema, kurią Europa turi išspręsti.
Jis turi kitų prioritetų, pavyzdžiui, apsaugoti Amerikos pietinę sieną arba sutelkti dėmesį į prekybą, muitus, Kiniją ir Ramiojo vandenyno regioną.
Daugiau detalių apie JAV taikos pasiūlymus greičiausiai paaiškės šį savaitgalį vyksiančioje aukšto lygio Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje turėtų dalyvauti JAV viceprezidentas J.D.Vance'as ir V.Zelenskis.
Visai įmanoma, kad galiausiai bus pasiektas susitarimas, apimantis tūkstančius Europos ir ne Europos taikos palaikymo pajėgų, arba tam tikras susitarimas su Vašingtonu dėl pagalbos už naudingąsias iškasenas, suteikiantis JAV prieigą prie didelių Ukrainos retųjų žemių iškasenų, pavyzdžiui, ličio, telkinių.
Tačiau kol kas vasario 12 d. į Ukrainos kalendorių bus įrašyta kaip sunki diena, kai įsigalėjo nauja ir nepageidaujama realybė.
Baltieji rūmai pakomentavo D.Trumpo pokalbius su V.Putinu ir V.Zelenskiu
22:12
Baltieji rūmai dar nėra pasirengę kalbėti apie JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino bei Vladimiro Zelenskio susitikimo akis į akį galimybę, per brifingą pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
Savo kalbą ji pradėjo pranešdama, kad prezidentas D.Trumpas telefonu kalbėjosi su V.Putinu, o vėliau – su V.Zelenskiu. Ji patvirtino, kad pokalbiai vyko labai gerai.
Ji taip pat sakė nežinanti apie jokias „išankstines sąlygas“ dėl Ukrainos, kad Rusijos ir JAV vadovai galėtų susitikti, tačiau tai nereiškia, kad jų apskritai nėra.
„Prezidentas Donaldas Trumpas dar nepriėmė jokių sprendimų dėl vizito į Rusiją. Tačiau Donaldas Trumpas nori užmegzti konstruktyvius santykius su Rusija. Jis ne kartą tai yra pareiškęs“, – pažymėjo K.Leavitt.
Ji pridūrė, kad D.Trumpas laiko V.Putiną „konkurentu regione“, tačiau mano, kad svarbu palaikyti diplomatinius santykius.
Be to, pareiškė atstovė spaudai, D.Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas išliks svarbus derybų komandos narys, o Jungtinių Tautų organizacija šiuo metu nėra taikos iniciatyvų šalis.
Ji sakė, kad JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir viceprezidentas J.D.Vance'as artimiausiomis dienomis susitiks su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu ir tiesiogiai kalbėsis su juo apie galimą narystę NATO, taip pat apie klausimus, susijusius su Ukrainos branduoliniu statusu.
Joks susitarimas dėl Ukrainos negali būti priimtas be Kyjivo ir europiečių, sako ministrai
21:20
.Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos užsienio reikalų ministrai trečiadienį primygtinai tvirtino, kad bet koks taikos susitarimas Ukrainoje negalės būti pasiektas be Kyjivo ir jo Europos partnerių dalyvavimo.
„Be europiečių dalyvavimo Ukrainoje nebus teisingos ir ilgalaikės taikos“, – Paryžiuje vykusiame užsienio reikalų ministrų susitikime sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.
Jo kolegos iš Vokietijos ir Ispanijos paantrino, kad jokie sprendimai negali būti priimti be Ukrainos.
Ministrai kalbėjo netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitarė nedelsiant pradėti derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
V.Zelenskis sako, kad su D.Trumpu aptarė galimybes pasiekti taiką Ukrainoje
20:26 Atnaujinta 21:19
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad prasmingai pasikalbėjo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Ukrainiečių lyderis pranešė, kad su D.Trumpu telefonu aptarė būdus, kaip nutraukti beveik trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Ilgai kalbėjomės apie galimybes pasiekti taiką, aptarėme savo pasirengimą dirbti kartu komandiniu lygmeniu“, – socialiniame tinkle sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad yra „dėkingas prezidentui D.Trumpui už jo susidomėjimą tuo, ką galime pasiekti kartu“.
D.Trumpas netrukus pareiškė, kad V.Zelenskis nori taikos.
„Ką tik kalbėjau su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pokalbis praėjo labai gerai. Jis, kaip ir prezidentas (Vladimiras) Putinas, nori taikos“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D.Trumpas.
JAV vadovas pridūrė, kad V.Zelenskis penktadienį Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose susitiks su JAV viceprezidentu JD Vance'u ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio
D.Trumpas pasikalbėjo telefonu su V.Putinu ir sulaukė pakvietimo į Maskvą
19:34
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienio rytą kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Tai pranešė CNN, remdamasi šaltiniu Baltuosiuose rūmuose.
Vėliau JAV prezidentas patvirtino, kad ilgai kalbėjosi su V.Putinu. Apie tai savo socialiniuose tinkluose pranešė pats D.Trumpas.
Pokalbį jis pavadino „ilgu ir labai produktyviu“ ir sakė, kad jie susitarė dirbti kartu – „labai glaudžiai, įskaitant apsilankymus vienas kito valstybėse“ – ir „nedelsiant“ pradėti derybas.
„Aptarėme Ukrainą, Artimuosius Rytus, energetiką, dirbtinį intelektą, dolerio galią ir kitas temas. Abu apmąstėme didingą mūsų tautų istoriją ir tai, kad taip sėkmingai kartu kovojome Antrajame pasauliniame kare“, – rašė D.Trumpas.
Jis taip pat sakė, kad abu pašnekovai sutarė, jog „nori sustabdyti milijonus mirčių, kurios vyksta Rusijos ir Ukrainos kare“.
Po V.Putino skambučio D.Trumpas ketina paskambinti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
JAV prezidentas paprašė valstybės sekretoriaus Marco Rubio, CŽV direktoriaus Johno Ratcliffe'o, patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Michaelo Waltzo ir ambasadoriaus bei specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo vadovauti deryboms.
V.Putinas pokalbio metu pakvietė D.Trumpą į Maskvą, savo ruožtu informavo V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Be to, pasak jo, V.Putinas su JAV prezidentu sutaria, kad „ilgalaikį sprendimą“ dėl karo Ukrainoje galima pasiekti derybomis.
Kaip teigia D.Peskovas, V.Putinas „pasisakė už pagrindinių karo Ukrainoje priežasčių pašalinimą“ ir sakė esąs pasirengęs priimti amerikiečių pareigūnus Rusijoje, taip pat ir Ukrainos tema.
V.Zelenskis: V.Putinas greitai mirs, o aš dar turiu laiko
18:23
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad neleis Rusijos vadovui Vladimirui Putinui laimėti karo prieš Ukrainą. „Žiūrėkite, aš neleisiu V.Putinui laimėti. Tuo aš gyvenu“, – sakė V Zelenskis trečiadienį paskelbtame interviu žurnalui „The Economist“.
V.Zelenskis taip pat pažymėjo, kad myli laisvę ir dar turi laiko ramiam gyvenimui.
„Aš myliu gyvenimą ir laisvę. Todėl ir kovoju už laisvę. Ir aš turiu laiko, o jis (Vladimiras Putinas – red.) neturi. Jis tikrai greitai mirs. Bet aš dar noriu gyventi, vaikščioti. Po politikos man įdomu keliauti po pasaulį. O jam – ne“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jis taip pat pažymėjo, kad neserga „su valdžia susijusiomis ligomis“.
„Aš saugau savo žmones ir savo šeimą, ir mes kovojame dėl išlikimo. Neturiu jokios su valdžia susijusios ligos“, – pareiškė V.Zelenskis.
Anksčiau Volodymyras Zelenskis interviu Piersui Morganui sakė, kad yra pasirengęs derėtis su V.Putinu, jei tai būtų vienintelė galimybė pasiekti taiką. Žurnalistas paklausė Ukrainos prezidento, ar jis galėtų sėsti prie vieno stalo su Rusijos vadovu, jei galimas taikos procesas vis dėlto prasidėtų.
Šaltinis: JAV Iždo sekretorius susitiko su V.Zelenskiu
18:22
AV Iždo sekretorius Scottas Bessentas vedė derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis iš Ukrainos prezidentūros.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paskelbęs apie vizitą, bet plačiau nekomentavo.
S.Bessentas lankosi Ukrainoje prieš penktadienį Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose įvyksiantį V.Zelenskio ir JAV viceprezidento J.D.Vance'o susitikimą.
