Ukrainą užpuolusios Rusijos pusei vadovavo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. JAV delegacijai vadovauja valstybės sekretorius Marco Rubio.
Amerikiečiai pareiškė, kad pokalbyje paklotas pamatas būsimam bendradarbiavimui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikimą kritikuoja, nes jo šalies likimas sprendžiamas jam už nugaros. Baltijos šalyse yra nuogąstaujančių, kad Kremlius spaus JAV atitraukti karius iš Rytų Europos.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Žvalgyba: V.Putinas nesuinteresuotas tikru taikos susitarimu dėl Ukrainos
22:11
Vladimiras Putinas nesuinteresuotas tikru taikos susitarimu ir vis dar tiki, kad galiausiai laimės karą ir galės kontroliuoti visą Ukrainą, rodo JAV ir jos artimiausių sąjungininkių žvalgybos duomenys. Keturi Vakarų žvalgybos pareigūnai ir du JAV Kongreso atstovai sakė „NBC News“.
Pasak leidinio, V.Putinas tikisi palaukti, kol galės perimti visos Ukrainos kontrolę, sakė NBC šaltiniai. „Jis mano, kad laimi“, – sakė vienas Vakarų žvalgybos pareigūnas ir pridūrė, kad Rusijos nuostoliai mūšio lauke neverčia V.Putino nutraukti karo.
Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų šalių pareigūnai skeptiškai vertina tai, kad V.Putinas galėtų eiti į kompromisą ir sutikti su tikra, ilgalaike taikos sutartimi, sakė šaltiniai. Tačiau Vakaruose vyrauja nuomonė, kad Rusijos prezidentas galėtų surengti derybas, kad išsiaiškintų, kokių nuolaidų galėtų pasiekti. Jis taip pat galėtų bandyti vėl integruotis į tarptautinę bendruomenę, sakė NBC pašnekovai.
️Rusijos prezidentas neketina išvesti karių iš Ukrainos, NBC sakė žvalgybos šaltiniai.
️Be to, V.Putinas tapo labiau pasitikintis savimi po pastarųjų JAV administracijos pareigūnų komentarų, iš kurių matyti, kad Vašingtonas nemano, jog Ukrainos narystė NATO yra realus derybų rezultatas, aiškino šaltiniai. „Jo tikslai išlieka maksimalistiniai“, – pridūrė vienas žvalgybos pareigūnas.
V️.Putinas galėtų sutikti su laikinomis paliaubomis ir platesniu taikos susitarimu, nes tai suteiktų Rusijos kariuomenei laiko atsigauti, sakė pašnekovai žurnalistams.
️Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Brianas Hughesas, atsakydamas į prašymą pakomentuoti, sakė: „Prezidento D. Trumpo administracija sukūrė pirmąją per daugelį metų derybų galimybę, ir tai padarė praėjus vos keturioms savaitėms po to, kai pradėjo eiti pareigas. D.Trumpo administracija ir toliau sieks susitarimo, kuris padėtų įgyvendinti Amerikos interesus ir galutinai išspręsti šį konfliktą.“
Pirmadienį kalbėdamas su žurnalistais JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė: „Manau, kad jis [Putinas] nori nustoti kariauti“. Paklaustas, ar mano, kad Rusijos prezidentas nori užimti visą Ukrainą, D.Trumpas atsakė: „Ne, manau, kad jis nori sustoti“, – rašo „NBC News“.
️Pirmasis Rusijos ir JAV delegacijų susitikimas Rijade įvyko antradienį. Susitikimas truko apie keturias valandas. Pasak Rusijos prezidento padėjėjo Jurijaus Ušakovo, susitikimo dalyviai susitarė dėl pasirengimo V.Putino ir D.Trumpo susitikimui, dvišalių santykių plėtojimo, išsakė savo „principingą požiūrį į Ukrainą“ ir sutarė „atsižvelgti į vienas kito interesus“.
J.Ušakovas pridūrė, kad D.Trumpo ir V.Putino aukščiausiojo lygio susitikimas greičiausiai neįvyks kitą savaitę.
„Galios era baigėsi“: Europai reikia ne tik plano, bet ir lyderio
23:40
JAV prezidento ir jo administracijos pareiškimai privertė Europą sunerimti ir ieškoti išeičių – tačiau tam reikia tinkamų lyderių, sako Erkki Koortas, saugumo ekspertas, dirbantis Estijos nacionalinės gynybos koledže.
Pasak analitiko, „galios era baigėsi“, ir dabar Europai tenka priimti sprendimus, o tai padaryti reikia greitai.
15min prenumeratoriams – saugumo eksperto analizė, kokioje padėtyje dabar yra Europa ir ko artimiausiu metu žemyno lyderiams reikėtų imtis.
*****
Pasaulio saugumo tvarka pasikeitė, pasikeitė ir Amerika. Tiksliau, pasaulio saugumo tvarka pasikeitė, nes pasikeitė Amerika.
Ankstesnis JAV prezidentas savo kadencijos metu elgėsi ramiai, o D.Trumpas nusprendė, kad reikia veikti dabar, ir jis tai patvirtina tvirtais pareiškimais.
Baltieji rūmai: užtikriname, kad būtų išklausytos visos pusės
23:25
Vašingtonas derybas su Rusijos puse dėl karo Ukrainoje pavadino „monumentaliu žingsniu taikos link“.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Caroline Leavitt sakė, kad administracija, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą, taip pat tiesiogiai susirašinėjo su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.
Pasak jos, vakar D.Trumpas kalbėjosi su Europos sąjungininkais, visų pirma su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. O kitą savaitę į Vašingtoną atvyks Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris:
„Taigi užtikriname, kad būtų išklausytos visos pusės. Tačiau norint iš tikrųjų derėtis ir išspręsti problemą, reikia kalbėtis su abiem konflikto pusėmis. Ir tai yra didelis pirmas žingsnis taikos link“.
Antradienį Saudo Arabijos sostinėje įvyko pirmosios oficialios JAV ir Rusijos atstovų derybos. Delegacijoms vadovavo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Po keturias su puse valandos trukusių derybų Rijade Valstybės departamentas pareiškė, kad Vašingtonas ir Maskva sukurs darbo grupes, kurios ieškos būdų, kaip užbaigti karą, ir sukurs naują diplomatinį kanalą, kuris „padės pamatus būsimam bendradarbiavimui abipusių geopolitinių interesų ir istorinių, ekonominių bei investicinių galimybių klausimais“.
D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Walzas sakė, kad Baltieji rūmai nori, jog karas būtų galutinai nutrauktas. Jis sakė, kad teritorinė kontrolė ir saugumo garantijos bus pagrindinės šių diskusijų temos.
Tuo pat metu Rusijos pusė kategoriškai nepritarė užsienio karių dislokavimui Ukrainoje. Priminsime, kad Kyjivas nori, jog taikdariai taptų jo saugumo garantijų dalimi ir įspėjimu prieš naują puolimą.
E.Macronas: Prancūzija neketina siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą
23:07
Prancūzija neketina siųsti savo sausumos pajėgų į Ukrainą. Tokį pareiškimą padarė šalies prezidentas Emmanuelis Macronas.
„2024 m. aukščiausiojo lygio susitikime Paryžiuje pasakiau, kad turime atkurti strateginį dviprasmiškumą. Niekada nesakiau, kad Prancūzija siųs sausumos pajėgas. Šiandien Prancūzija nesiruošia siųsti sausumos kariuomenės. Mes ieškome saugumo garantijų. Šis strateginis dviprasmiškumas iš esmės yra tai, prie ko privedė Donaldo Trumpo išrinkimas.
Jis iš naujo sukuria strateginį neapibrėžtumą Prezidentui Putinui, kai jo pirmtakas sakė: „Aš niekada nesiųsiu karių į mūšio lauką“. Šis neapibrėžtumas mums naudingas, nes gali padėti daryti spaudimą“, – sakė Prancūzijos vadovas interviu laikraščiui „La Dépêche“ .
Anksčiau E.Macronas Paryžiuje surengė mini aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame taip pat buvo aptartas karas Ukrainoje. Jame dalyvavo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
V.Zelenskis: JAV pozicija dėl Ukrainos narystės NATO sutampa su Rusijos norais
22:58
Rusijos tvirtas noras, kad Ukraina netaptų NATO nare, sutampa su Jungtinių Valstijų ir kai kurių Europos šalių vizija.
Tai spaudos konferencijoje Turkijoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad Ukraina turi žinoti, iš ko iš tikrųjų tikėtis saugumo garantijų, kas gali jas suteikti ir kas iš tikrųjų jas suteiks.
„Tai susiję ne tik su gera valia, bet ir su šalies stiprybe. Šios garantijos reikalingos tam, kad nebūtų galimybės pakartoti šį baisų karą. Ir ne todėl, kad bijome Rusijos kariuomenės, kad ji mus okupuos, o todėl, kad bet kuriame kare vėl bus aukų, daug aukų. O mes to nenorime“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad šiandien Europa, NATO šalys ir Jungtinės Valstijos galėtų suteikti Ukrainai šią viltį, tikėjimą tvirtomis saugumo garantijomis, tikėjimą, kad Ukraina taps NATO nare.
„Tačiau šiandien tokios paramos iš JAV negirdime. Žinome, kad jos ir kelios kitos Europos partnerės nepalaiko mūsų narystės NATO. Manau, kad didelis Rusijos noras sutampa su šiuo rezultatu“, – sakė V.Zelenskis.
Kartu prezidentas pridūrė, kad yra saugumo garantijų, kurios gali galioti: stipri Ukrainos kariuomenė ir galimas karių iš kitų Europos šalių, JAV buvimas. Pasak jo, kol kas dar anksti kalbėti apie rezultatus šiuo klausimu, tačiau šis klausimas turėtų būti svarstomas.
Kaip pranešė UNIAN, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pritarė Pentagono vadovo Pete'o Hegsetho pareiškimui dėl Ukrainos narystės NATO nerealumo.
Jis pažymėjo, kad neprieštarauja, jog Ukrainos narystės NATO klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės.
A.Kubilius: ES nusiųs stiprų signalą Ukrainai su nauju paramos paketu
21:19
Gynybos eurokomisaras Andrius Kubilius sako, kad Europos Sąjunga nusiųs stiprų signalą Ukrainai su nauju paramos paketu.
„Dabartinis derybų kontekstas ir amerikiečių pareiškimų gali sukelti Ukrainai nusivylimą, kad Vakarai apleidžia Ukrainą, todėl mums svarbu pasiųsti stiprų signalą, paremtą ambicingais planais, kad ES nepamiršta Ukrainos. Tikimės, kad ir amerikiečiai irgi neapleis Ukrainos“, – interviu 15min antradienio vakarą sakė A.Kubilius.
Jo teigimu, ES parama stiprės trimis kryptimis – investicijomis į Ukrainos gynybą, europinės integracijos spartinimu ir būsima parama atstatant šalį.
Plačiau interviu su A.Kubiliumi skaitykite čia.
Briuselio leidinys „Politico“ skelbia, kad Europos Sąjungos šalys rengia mažiausiai 6 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą.
Lietuva pakviesta į antrąjį susitikimą dėl Ukrainos
21:04
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvaus Prancūzijos organizuojamame antrajame susitikime Ukrainos ir Europos saugumo klausimams aptarti.
Susitikimas vyks praėjus dienai po JAV ir Rusijos derybų Saudo Arabijoje.
Į antrąjį susitikimą pakviestos Europos šalys, kurios nedalyvavo pirmajame susitikime, taip pat Kanada.
„Kvietimas gautas. Prezidentas dalyvaus nuotoliu, nes tuo pat metu vyks susitikimas su politinėmis partijomis dėl gynybos finansavimo didinimo“, – 15min antradienio vakarą sakė prezidento patarėjas Frederikas Jansonas.
Pasak „Reuters“, be Lietuvos į susitikimą pakviestos Norvegija, Kanada, Estija, Latvija, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija.
Nuotoliu ne gyvai ketina dalyvauti ne vienas valstybės vadovas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį skubų susitikimą surengė su didžiosiomis ES šalimis.
Jame tartasi, kaip galėtų atrodyti galimos saugumo garantijos Ukrainai ir kaip Europa turėtų sparčiau stiprinti savo gynybą.
„Politico“: ES rengia 6 mlrd. eurų karinės pagalbos paketą Ukrainai – ir tai tik pradinė suma
20:51
ES šalys rengia mažiausiai 6 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai, nes ji siekia sustiprinti savo strategines pozicijas JAV ir Rusijos vadovaujamų derybų pradžioje, praneša „Politico“, remdamasis trimis ES diplomatais.
Tikimasi, kad į paskelbtą paketą bus įtraukta 1,5 mln. artilerijos sviedinių, oro gynybos sistemų ir kitų ginklų. Pažymima, kad šis paketas bus vienas didžiausių nuo 2022 m. prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos.
Du diplomatai leidiniui patikslino, kad 6 mlrd. eurų yra tik pradinė suma, kuri gali būti padidinta iki 10 mlrd. eurų ar daugiau, nes ES šalys vis dar tiria savo rezervus galimam tiekimui Ukrainai.
Pasak leidinio, ES užsienio reikalų ministrai kitą savaitę susitiks Briuselyje aptarti šio paketo ir kiekviena šalis galės pateikti pasiūlymus dėl tiekiamos ginkluotės ar finansinių išteklių.
Vienas diplomatas sakė, kad piniginis įnašas bus proporcingas šalies bendrosioms nacionalinėms pajamoms.
Teigiama, kad pagalbos paketas yra „ES ryžto paremti Ukrainą demonstravimas“ po to, kai vasario 17 d. Paryžiuje vykusiame Europos vadovų aukščiausiojo lygio susitikime nebuvo priimta jokių konkrečių sprendimų.
Primename, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija pasipriešino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimui derybose Rijade. Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas bin Salmanas norėjo, kad Ukrainos prezidentas dalyvautų vasario 18 d. derybose, tačiau Jungtinės Valstijos ir Rusija primygtinai reikalavo, kad susitikimas vyktų be Ukrainos atstovų.
Taip pat tapo žinoma, kad JAV nusprendė dėl atstovo deryboms su Ukraina ir Rusijos Federacija. Tai bus D. Trumpo specialusis atstovas Keithas Kelloggas, pranešė V. Putino padėjėjas ir Rusijos delegacijos narys Jurijus Ušakovas.
Kinija tikina remianti visas Ukrainos taikos pastangas
20:41
Kinija tikina remianti visas pastangas, palankias taikos deryboms Ukrainoje. Tai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi:
„Kinija remia visas taikos deryboms palankias pastangas“, – teigė jis.
Komunistinė Kinija prisistato kaip neutrali veikėja, tačiau Vakarai teigia, kad jos parama yra itin svarbi Rusijos karo pramonei.
Kyjivas kaltina D.Trumpą kurstant V.Putino apetitą
20:37
Vašingtono ir Maskvos pareigūnams surengus pirmąjį susitikimą po invazijos į Ukrainą, Kyjivo aukšto rango pareigūnas antradienį sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą už pradėtas derybas su Rusija be Ukrainos.
„Ir (buvęs JAV prezidentas Barackas) Obama prieš 2014 metus, ir (Joe) Bidenas prieš šį karą kalbėjo su [Rusijos prezidentu Vladimiru] Putinu apie visus be visų, apie Europą be Europos, ir kažkas D. Trumpo komandoje nuvedė jį tomis pačiomis pėdomis. Tai tik pakurstys Putino apetitą“, – naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
JAV ir Rusijos pareigūnai antradienį susitiko Rijade pirmųjų aukšto lygio derybų nuo tada, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje.
A.Kubilius: derybos su agresoriumi gali baigtis blogai
20:32
Gynybos eurokomisaras Andrius Kubilius sako, kad skubotos Amerikos derybos su Rusija gali baigtis blogai, nes agresorius norą sureguliuoti santykius gali įvertinti kaip leidimą tęsti agresiją.
Komisaras 15min atskleidė, kad tokią žinią perdavė ir šią savaitę susitikęs su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kellogu.
„Aš turėjau pasakyti, kad toks skubėjimas nepasirengus deryboms, nesustiprinus Ukrainos ir nesusitarus G-7 formate, gali neatnešti tokio rezultato, kokio tikimasi“, – sakė A.Kubilius.
Saudo Arabijoje vykusias JAV ir Rusijos derybas komisaras atsargiai sukritikavo, sakydamas, kad „tai nėra labai pozityvus žingsnis“.
A.Kubiliaus vertinimu, nesolidžiai atrodo ir JAV valstybės departamento pareiškimas, iš kurio galima susidaryti vaizdą, jog karą Ukrainoje JAV laiko dirgikiu, trukdančiu atnaujinti santykius su Rusija.
„Sunku pasakyti, kur tas noras atnaujinti gerus santykius su Rusija gali nuvesti ir ar tai yra gerai apgalvota strategija. Geri santykiai su agresoriumi labai dažnai baigiasi tuo, kad agresorius tai supranta kaip leidimą tęsti agresyvų veikimą“, – interviu 15min sakė A.Kubilius.
Visą interviu skaitykite čia
