Svarbiausios naujienos
- „Politico“: JAV respublikonai turi naują planą, kaip įvesti sankcijas Rusijai
- Sikorskis paaiškino, kas priverstų NATO aktyvuoti 5-ąjį straipsnį: „Rusija pavojingai artėja prie šios ribos“
- WSJ: Putino iššūkis taikos siekiančiam Trumpui – oro atakos Ukrainoje tik sustiprėjo
- Reikšmingas lūžis: „Financial Times“ – apie ginklus, kurie gali pakeisti mūšio lauką
- Ukrainos pajėgos smogė vienai didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų
- „Politico“: kodėl Putinas neketina baigti karo su Vakarais
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Sikorskis paaiškino, kas priverstų NATO aktyvuoti 5-ąjį straipsnį: „Rusija pavojingai artėja prie šios ribos“
17:03
Po Rusijos išpuolio prieš Lenkiją šalis beveik nepatyrė pasekmių, tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis interviu „Kyiv Independent“ sakė, kad džiaugiasi NATO reakcija.
„Manau, kad Rusija pralaimėjo šią konfrontaciją“, – leidiniui sakė jis.
Varšuva oficialiai paprašė konsultacijų pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, kuris leidžia valstybėms narėms kreiptis į sąjungininkus dėl diskusijų, jei jos mano, kad jų saugumui gresia pavojus, tačiau neatitinka 5-ąjį straipsnio, kuris įpareigoja visas valstybes nares traktuoti vienos valstybės narės užpuolimą kaip visų valstybių narių užpuolimą ir teikti pagalbą.
NATO paskelbė apie naują atgrasymo operaciją „Eastern Sentry“, tačiau R.Sikorskis teigė, kad Rusija nepatyrė jokių atsakomųjų veiksmų už išpuolį prieš NATO narę, „nes buvo padaryta tik nedidelė materialinė žala ir niekas nežuvo“.
Paklaustas, ar žmonių mirtys arba ataka prieš Žešovo oro uostą, kuris yra svarbus logistikos centras sąjungininkų paramai Ukrainai, pasiektų ribą, kuomet būtų galima taikyti 5-ąjį straipsnį, R.Sikorskis sutiko ir pridūrė: „Rusija pavojingai artėja prie šios ribos.“
„Kai kurie žiniasklaidos šaltiniai spėlioja, kad kai kurių dronų trajektorija buvo nukreipta į Žešovą, pagrindinį oro uostą, per kurį į Ukrainą gabenama įranga“, – sakė jis.
Jis teigė, kad Lenkijos pirmoji pareiga yra „apsaugoti centrą nuo Rusijos sabotažo“.
Lenkijos užsienio reikalų ministras sutiko, kad Rusijos ataka buvo bandymas išbandyti NATO gynybą ir organizacijos įsipareigojimą apsaugoti savo rytinį flangą. Nors R.Sikorskis teigė, kad Lenkijos atsakas į ataką buvo sėkmingas, jis pripažino, kad jo šalis turi geriau pasirengti panašioms atakoms, kurios gali netrukus pasikartoti.
Jis patikino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paspartino Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimą ginklų gamybos srityje.
R.Sikorskis pridūrė, kad po šio išpuolio gali būti vėl svarstoma idėja uždaryti dalį Ukrainos oro erdvės, pasitelkiant NATO dislokuotą oro gynybą.
Jis teigė manantis, kad NATO rytinio flango šalys jaučiasi saugesnės po Rusijos atakos prieš Lenkiją dėl po to sekusios reakcijos.
„Manau, kad parodėme Rusijai, jog NATO yra pasirengusi ir vieninga“, – sakė R.Sikorskis.
Zelenskis: turime pigesnių sprendimų prieš „Shahed“ nei „Patriot“ ir naikintuvai
23:58
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame pranešime teigė, kad Ukraina turi daug pigesnius ir veiksmingesnius sprendimus prieš Rusijos bepiločius orlaivius nei jos partneriai ir yra pasirengusi dalytis savo patirtimi kovojant su šia grėsme.
„Ukrainos gynyba iš tiesų yra bendras uždavinys. Ir mes esame pasirengę mokyti tokios apsaugos visus partnerius. Visi mato, kad rusai žvalgosi, kaip perkelti karą į Lenkijos ir Baltijos valstybių teritoriją. Rusijos kariuomenė taip pat bando Rumuniją.
Žinoma, NATO turi „Patriot“ sistemas, kitas sistemas ir galingus naikintuvus, bet prieš Rusijos „Shahed“ ir „Gerber“ dronus mes Ukrainoje turime daug pigesnius, masyvesnius ir sistemingesnius sprendimus. Svarbu, kad nebūtų gaištamas laikas“, – sakė V.Zelenskis.
„Le Monde“ – apie iniciatyvą numušti Rusijos taikinius virš Ukrainos
22:21
Po Rusijos provokacijos su dronais Lenkijoje NATO šalys turėtų persvarstyti savo požiūrį į Rusijos atgrasinimą ir perimti oro erdvės virš vakarinių Ukrainos regionų apsaugą. Apie tai rašo Vakarų karinių ekspertų ir pilietinės visuomenės atstovų grupė straipsnyje prancūzų laikraštyje „Le Monde“.
Jie pažymi, kad įvykęs incidentas nebuvo atsitiktinis, nes Rusija akivaizdžiai jam ruošėsi iš anksto, vasarą bandydama naudoti Lenkijos ir Lietuvos SIM korteles savo dronuose.
Jie mano, kad Europa nebegali remtis pasyvia gynybos strategija, kurią sudaro dronų numušimas virš savo teritorijos. Siūloma „sutelkti gynybą aukštesniame lygmenyje“ ir pradėti perimti Rusijos raketas ir dronus Ukrainos oro erdvėje, taip apsaugant tiek save, tiek Ukrainos civilius gyventojus.
Nevalstybinės organizacijos „The Price of Freedom“ sukurta ir kelių šimtų Europos ir JAV politikų bei pareigūnų remiama iniciatyva „Heavenly Shield“ atitinka tokią idėją.
Iniciatyvos autoriai jau apskaičiavo, kad 120 NATO šalių naikintuvų pakaks uždaryti dangų virš vakarinės Ukrainos dalies. Tuo pačiu metu rizika jiems bus minimali, nes Rusijos oro gynybos sistemos ir naikintuvai nepasiekia vakarinės Ukrainos dalies.
„Ukrainos vakarinių teritorijų apsauga leis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms sutelkti dėmesį į rytinį frontą, padės užtikrinti šalies ekonomikos saugumą ir branduolinę saugą, pakels gyventojų moralę ir prisidės prie gynybos pramonės augimo Ukrainoje“, – rašo iniciatyvos autoriai, pabrėždami, kad tokiu atveju Rusija bus labiau linkusi derėtis dėl ugnies nutraukimo.
Rumunija iškvies Rusijos ambasadorių dėl oro erdvės pažeidimo
20:21
Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu sekmadienį nurodė, kad Bukareštas iškvies Rusijos ambasadorių po to, kai atakos Ukrainoje metu rusų dronas pažeidė šalies oro erdvę.
Ministrė privačiam televizijos kanalui „Digi 24“ pranešė, kad Rusijos ambasadorius Vladimiras Lipajevas sekmadienio vakarą bus iškviestas į ministeriją, kur jam bus pateiktas protestas dėl Maskvos drono įskridimo į Rumunijos oro erdvę.
Šeštadienio vakarą Rumunija pranešė, kad per Rusijos ataką Ukrainoje į jos oro erdvę įskrido dronas.
Gynybos ministerija teigė, kad Bukareštas pakėlė du naikintuvus F-16, kurie „aptiko droną nacionalinėje oro erdvėje“ ir jį sekė, kol šis dingo iš radaro.
Anksčiau sekmadienį Rumunijos gynybos ministerija išplatintame pranešime nurodė, kad „griežtai smerkia neatsakingus Rusijos Federacijos veiksmus ir pabrėžia, kad jie kelia naują iššūkį regioniniam saugumui ir stabilumui Juodosios jūros regione“.
„Politico“: JAV respublikonai turi naują planą, kaip įvesti sankcijas Rusijai
19:41
JAV Kongresas planuoja atgaivinti įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai, kuris buvo atidėtas vasarą po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas tariamai sutiko įvesti šias sankcijas savo dekretu, bet dar to nepadarė, rašo „Politico“.
Pasak leidinio, šio sankcijų paketo rėmėjai respublikonai nusprendė taikyti naują strategiją – prijungti šią priemonę prie būsimo įstatymo projekto, kuriuo siekiama užtikrinti federalinės vyriausybės veiklos tęstinumą.
Tuo tarpu D.Trumpas ir toliau vengia taikyti sankcijas Rusijai, o respublikonai bijo pateikti šį įstatymo projektą balsavimui be jo tiesioginio sutikimo.
Visgi, respublikonai Kongrese neturi pakankamai balsų, kad patys priimtų biudžetą. Todėl siūloma balsuoti dėl vieno paketo, kurį sudarytų respublikonams reikalingas biudžeto įstatymas ir įstatymas dėl sankcijų Rusijai, kurį demokratai jau parėmė ir kurio jie negalės ignoruoti.
Šį planą sugalvojo sankcijų įstatymo projekto autorius, senatorius Lindsey Grahamas. Jį parėmė kitas proukrainietiškas respublikonas Brianas Fitzpatrickas. Pasak jų, kitą savaitę planuojama kreiptis į kolegas iš abiejų partijų, kad šie paremtų tokį paketą.
„Politico“ teigimu, teoriškai respublikonai, kurie pasisako už JAV nesikišimą į Rusijos ir Ukrainos karą, greičiausiai parems sankcijų Rusijai įstatymą, jei tai padės priimti biudžeto įstatymą. Be to, proukrainietiški demokratai greičiausiai balsuos už biudžetą, jei jis bus pateiktas kartu su sankcijomis Rusijai. Ir svarbiausia – teoriškai ši schema neturėtų sukelti D.Trumpo pykčio, nes sankcijų įstatymas Kongrese visą laiką buvo vilkinamas.
Anot „Politico“, šią idėją teigiamai įvertino Senato respublikonų daugumos vadovybė. Iki šiol jie stengėsi išvengti konfrontacijos su D.Trumpu dėl sankcijų Rusijai klausimo.
Tuo tarpu senatorius L.Grahamas bando įtikinti Europos Sąjungą sutikti su D.Trumpo reikalavimais įvesti prekybos muitus Kinijai ir Indijai.
„Būdas išlaikyti Trumpą savo pusėje – prisijungti prie jo dėl Kinijos ir Indijos. Jei jums taip patinka Grahamo įstatymo projektas, kodėl jo nepriimate?“ – sakė pats L.Grahamas.
Šaltinis: Ukrainos žvalgybos agentūra prisiėmė atsakomybę už išpuolius prieš Rusijos geležinkelius
17:45
Ukrainos karinės žvalgybos agentūra sekmadienį prisiėmė atsakomybę už du savaitgalį įvykdytus išpuolius prieš Rusijos geležinkelių sistemą, naujienų agentūrai AFP nurodė šaltinis.
Sekmadienio rytą skirtingose Rusijos vakarinės Leningrado srities dalyse du traukiniai nuvažiavo nuo bėgių, žuvo traukinio mašinistas ir sutriko geležinkelių eismas, pranešė srities gubernatorius.
Incidentai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai šeštadienio vakarą Rusijos vakarinėje Oriolo srityje geležinkelio ruože detonavus sprogstamajam įtaisui žuvo trys žmonės.
„Šaltinis AFP sakė, kad Ukrainos karinė žvalgybos agentūra GUR taikėsi į „svarbias logistines grandis, tiekiančias aprūpinimą okupacinėms pajėgoms Charkivo ir Sumų kryptimis“.
Rusijos geležinkelių tinklą ne kartą sukrėtė nuvažiavimai nuo bėgių, sprogimai ir gaisrai, kuriuos valdžia sieja su Ukrainos sabotažu.
Tačiau Kyjivas paprastai neprisiima už tai atsakomybės, tačiau dažnai reiškia palaikymą tokiems išpuoliams, teigdamas, kad Rusija savo traukinių tinklą naudoja kariams ir kurui pristatyti Ukrainoje kovojančioms pajėgoms.
Rumunija antroji NATO pranešė apie Rusijos droną jos oro erdvėje: kas žinoma?
17:41
Rumunija tvirtina, kad Rusijos dronas pažeidė jos oro erdvę. Ji – jau antra NATO narė po Lenkijos, pranešusi apie tokį įsiveržimą, rašoma britų visuomeninio transliuotojo BBC portale.
Šios šalies naikintuvai šeštadienį ore stebėjo Rusijos ataką Ukrainoje ir sugebėjo susekti droną netoli Ukrainos pietinės sienos, BBC cituoja gynybos ministerijos pranešimą. Maskva Sofijos teiginių nekomentavo.
Plačiau skaitykite čia.
Rusijoje nuo bėgių nulėkus dviem traukiniams žuvo žmogus
15:20
Sekmadienio rytą skirtingose Rusijos vakarinės Leningrado srities dalyse du traukiniai nuvažiavo nuo bėgių, žuvo traukinio mašinistas ir sutriko geležinkelių eismas, pranešė srities gubernatorius.
Incidentai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai šeštadienio vakarą Rusijos vakarinėje Oriolo srityje geležinkelio ruože detonavus sprogstamajam įtaisui žuvo trys žmonės.
„Vykdomi gelbėjimo darbai po vieno dyzelinio lokomotyvo nuvažiavimo nuo bėgių netoli Semrino stoties Leningrado Gačinos rajone“, – socialiniame tinkle „Telegram“ sakė gubernatorius Aleksandras Drozdenka.
„Traukinio mašinistas žuvo. Jis buvo įstrigęs kabinoje ir mirė greitosios pagalbos automobilyje, kai pavyko jį išlaisvinti“, – pridūrė jis.
Krovininis traukinys, kuriame buvo 15 tuščių cisternų, nuvažiavo nuo bėgių toliau į pietus esančioje geležinkelio atkarpoje, tačiau aukų nebuvo, ankstesniame įraše teigė A.Drozdenka.
„Tyrėjai tiria galimą sabotažą“, – pridūrė jis.
Rusijos geležinkelių tinklą ne kartą sukrėtė nuvažiavimai nuo bėgių, sprogimai ir gaisrai, kuriuos valdžia sieja su Ukrainos sabotažu.
Kyjivas paprastai neprisiima už tai atsakomybės, tačiau dažnai reiškia palaikymą tokiems išpuoliams, teigdamas, kad Rusija savo traukinių tinklą naudoja kariams ir kurui pristatyti Ukrainoje kovojančioms pajėgoms.
Trumpas sankcijų Rusijai greičiausiai neįves: NYT pasakė, kodėl
14:58
JAV prezidentas Donaldas Trumpas greičiausiai neįves sankcijų Rusijai, nes kai kurios Europos šalys neįvykdys jo pagrindinių reikalavimų, rašo laikraštis „The New York Times“ (NYT).
D.Trumpas pareiškė, kad įves sankcijas Rusijai tik tuo atveju, jei visos NATO narės elgsis taip pat. Be to, jis reikalavo, kad visos aljanso šalys nustotų pirkti rusišką naftą ir įvestų didelius muitus Kinijai.
Europos Komisija pažadėjo šį klausimą derinti su partneriais visame pasaulyje.
NYT pastebi, kad ši sąlyga beveik neabejotinai nebus įvykdyta – tai supranta ir JAV prezidentas, ir jo patarėjai. Didžiausi rusiškos naftos pirkėjai Europoje yra Vengrija ir Turkija, ir jos greičiausiai nenustos jos pirkti.
Vis dėlto daug kitų Europos šalių smarkiai sumažino rusiškos naftos importą. Kai kurios jų vis dar priklauso nuo rusiškų dujų, kurių D.Trumpas nepaminėjo, pastebi laikraštis.
JAV prezidentas ne kartą grasino imtis veiksmų prieš Rusiją, tačiau kiekvieną kartą rado būdą to išvengti. Pavyzdžiui, Aliaskoje vykęs jo susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu buvo pristatytas kaip žingsnis rengiantis dvišaliam V.Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimui. Tačiau, gana akivaizdu, kad artimiausiu metu tokio susitikimo nebus.
WSJ: Putino iššūkis taikos siekiančiam Trumpui – oro atakos Ukrainoje tik sustiprėjo
14:06
Nuo tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo eiti pareigas, Rusija gerokai suintensyvino dronų ir raketų antskrydžius Ukrainoje, ignoruodama jo raginimą siekti taikos. Tai atspindi augančią amunicijos gamybą ir prezidento Vladimiro Putino ryžtą pasiekti savo tikslą – pralaužti Ukrainą karinėmis priemonėmis.
Amerikiečių dienraščio „The Wall Street Journal“ (WSJ) teigimu, intensyviausiai Ukrainos miestai bombarduoti šią vasarą. Per didelius išpuolius dangų užpildo šimtai dronų, kai kurie iš jų apsupa ir suka ratus virš taikinio, o klaidinantys „masalai“ tuo metu trukdo Ukrainos oro gynybai.
„Nors perėmimo rodiklis išliko gana stabilus, daugiau paleistų dronų reiškė daugiau žalos, net jei dauguma jų buvo numušti“, – leidinį cituoja Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
WSJ žurnalistai atkreipė dėmesį, kad Rusija dažnai suintensyvindavo antskrydžius iškart po JAV, Ukrainos ir Rusijos pareigūnų derybų ar telefono skambučių.
„Tai yra platesnio kognityvinio karo, kuriuo norima pasėti nesantaiką tarp JAV ir jos tarptautinių partnerių, dalis, siunčiant prieštaringus signalus apie susidomėjimą taikos susitarimu“, – komentavo Danielis Mealie, geopolitikos analitikas iš Karo studijų instituto.
Pavyzdžiui, išpuoliai paaštrėjo po D.Trumpo ir V.Putino skambučio liepos pradžioje. Rusija įvykdė tuo metu didžiausią išpuolį, paleisdama 728 dronus ir 13 raketų, iš kurių daugelis buvo nukreiptos į Kyjivą.
O smūgis Ukrainos sostinei praėjus kelioms dienoms po prezidentų susitikimo Aliaskoje buvo kruviniausias sostinei šiame kare. Jis nusinešė 18 žmonių gyvybes ir apgadino Britų tarybos bei Europos Sąjungos atstovybės biurus.
Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Rusija taikėi į Ukrainos elektros tinklą. Smūgiai iš dalies baigėsi po kovą vykusių derybų, per kurias Ukraina sutiko nustoti atakuoti Rusijos naftos infrastruktūrą, o Rusija sumažino energetikos tinklų bombardavimą.
WSJ pažymi, kad smūgiai atsinaujino vasarą, sumenkindami vieną iš nedaugelio pergalių, pasiektų JAV vadovaujamose derybose.
„Rusija nori parodyti Ukrainai ir Vakarams, kad turi būdų eskaluoti šį karą“, – leidinys cituoja Oslo universiteto raketų ekspertą Fabianą Hoffmaną,
Analitikų žodžiais, Rusijos oro antskrydžius Ukrainoje skatina augantys gebėjimai patiems gaminti atakos dronus, o ne pirkti iš Irano.
Remiantis Informacijos atsparumo centro analize, Rusija liepą, kuris buvo bepiločių orlaivių atakų piko mėnuo, paleido beveik 6,3 tūkst. atakos dronų, palyginti su 426 lygiai prieš metus.
Pasak WSJ, nuo D.Trumpo atėjimo į valdžią Ukrainos civiliai gyventojai patyrė tris kruviniausius oro antskrydžių mėnesius, rodo Amerikos ne pelno siekiančios stebėsenos tarnybos „Armed Conflict Location and Event Data“ surinkti duomenys.
Po Trumpo reakcijos į dronus Lenkijoje – nerimas Europoje
13:56
Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo reakcija į Rusijos dronus Lenkijoje sukėlė nerimą Europos sostinėse, rašo naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi anoniminiais diplomatais.
D.Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos dronų įsiveržimas į Lenkiją galėjo įvykti per klaidą.
„Tai galėjo būti klaida“, – žurnalistams sakė D.Trumpas.
„Bet kokiu atveju, nesu patenkintas niekuo, kas susiję su visa šia situacija“, – sakė jis.
Agentūros pašnekovų teigimu, nerimą sukėlė D.Trumpo atsisakymas viešai patraukti Maskvą atsakomybėn dėl incidento bei JAV pasyvumas siekiant jam užkirsti kelią.
Pasak „Reuters“, daugelis NATO narių jau kelia klausimą, ar D.Trumpas būtų pasiryžęs juos ginti realios Rusijos atakos atveju.
Agentūra pastebėjo, kad D.Trumpo komentarai buvo suprasti kaip dar vienas jo „Pirmiausiai Amerika“ politikos pavyzdys – šio požiūrio esmė, jog Europos sąjungininkai patys turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir teikti pagalbą Ukrainai.
Vienas Baltųjų rūmų atstovas agentūrai sakė, kad prezidentas „nori, jog šis karas, kurį sukėlė Joe Bideno nekompetencija, kuo greičiau pasibaigtų“ ir kad Rusija bei Ukraina turi sustabdyti konfliktą, o Europa privalo „prisiimti savo dalį, darydama ekonominį spaudimą šalims, kurios finansuoja karą“.
