Tiesioginio pavojaus nekėlė
Šios šalies naikintuvai šeštadienį ore stebėjo Rusijos ataką Ukrainoje ir sugebėjo susekti droną netoli Ukrainos pietinės sienos, BBC cituoja gynybos ministerijos pranešimą. Maskva Sofijos teiginių nekomentavo.
Ministerija savo pranešime nurodė aptikusi Rusijos droną, kai du jos naikintuvai F-16 stebėjo šalies sieną su Ukraina po „Rusijos oro atakų prieš Ukrainos infrastruktūrą Dunojuje“.
Po šeštadienio incidento Rumunijos gynybos ministerija išplatintame pranešime nurodė, kad „griežtai smerkia neatsakingus Rusijos Federacijos veiksmus ir pabrėžia, kad jie kelia naują iššūkį regioniniam saugumui ir stabilumui Juodosios jūros regione“.
Ministerija pridūrė, kad „tokie incidentai rodo Rusijos Federacijos nepagarbą tarptautinei teisei“.
Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu sekmadienį nurodė, kad Bukareštas iškvies Rusijos ambasadorių po to, kai atakos Ukrainoje metu rusų dronas pažeidė šalies oro erdvę.
BBC skelbia, kad dronas prieš dingdamas iš radarų buvo pastebėtas maždaug 20 km pietvakarius nuo Čilija Večės kaimo.
Tiesa, ministerija patikino, kad jis neskrido virš apgyvendintų vietovių ir nekėlė tiesioginio pavojaus.
Ėmėsi prevencinių operacijų
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, įsiveržimas negalėjo būti klaida – tai buvo „akivaizdus Rusijos karo išplėtimas“.
Taip pat skaitykite: Lenkija ir Rumunija pakėlė naikintuvus savo oro erdvėje dėl dronų smūgių Ukrainoje
Lenkija šeštadienį taip pat sureagavo į susirūpinimą dėl Rusijos dronų. Kaip žinoma, trečiadienį Lenkija pranešė numušusi mažiausiai tris Rusijos dronus, kurie buvo įskridę į jos oro erdvę.
„Prasidėjo prevencinės aviacijos – Lenkijos ir sąjungininkų – operacijos mūsų oro erdvėje“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše įspėjo jos premjeras Donaldas Tuskas.
Jo žodžiais, antžeminės oro gynybos sistemos pasiekė aukščiausią parengties lygį.
Prisijungė ir čekai
Anksčiau šią savaitę Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad nebuvo planų taikytis į objektus Lenkijos teritorijoje.
Baltarusija, artima Rusijos sąjungininkė, nurodė, kad trečiadienį į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai buvo atsitiktiniai, nes sutriko jų navigacijos sistemos.
Sekmadienį Čekija savo ruožtu paskelbė, kad į Lenkiją išsiuntė specialiųjų operacijų sraigtasparnių dalinį. Jį sudaro trys sraigtasparniai „Mi-171S“, kiekvienas iš kurių gali gabenti iki 24 karių ir turi visą kovinę įrangą.
Šis žingsnis yra atsakas į Rusijos įsiveržimą į NATO rytinį flangą, paaiškino Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova.
Reaguodamas į naujausią dronų įsiveržimą, prezidentas V.Zelenskis patikino, kad Rusijos kariuomenė „tiksliai žino, kur juda jų dronai ir kiek laiko jie gali veikti ore“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau šią savaitę pareiškė esąs „pasirengęs“ įvesti griežtesnes sankcijas Rusijai, tačiau tik tuo atveju, jei NATO šalys įvykdys tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, nustos pirkti rusišką naftą.
