Svarbiausios naujienos
- Drebinantis požiūrio pasikeitimas Trumpo artimiausiame rate: ką tai reiškia Ukrainai
- „Jo protas silpsta kas akimirką“: ukrainiečiai pakomentavo naujausią Orbano išsišokimą
- Putinas ruošia „dovaną“ daugiau nei milijardui Kinijos gyventojų
- WSJ: elitinis Rusijos dalinys „Rubikon“ metė iššūkį ukrainiečiams Donbase
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Drebinantis požiūrio pasikeitimas Trumpo artimiausiame rate: ką tai reiškia Ukrainai
16:25
JAV suteiks Ukrainai naujos žvalgybos informacijos, kuri padės nukreipti tolimojo nuotolio raketų ir bepiločių orlaivių smūgius į Rusijos energetikos infrastruktūrą, o tai reiškia, kad Vašingtono vaidmuo kare didėja, sako dienraštis „Financial Times“.
Vašingtonas jau teikia žvalgybinę paramą Ukrainai, tačiau naujosios priemonės galėtų padėti Kyjivui geriau kartografuoti Rusijos priešlėktuvinę gynybą ir sudaryti smūgių maršrutus, taip padidinant turimų tolimojo nuotolio dronų ir raketų veiksmingumą, teigė su diskusijomis susipažinę asmenys.
Tokia parama taip pat padėtų bet kokiems naujiems tolimojo nuotolio ginklams, kuriuos Vašingtonas gali patvirtinti parduoti NATO sąjungininkėms, jei jie būtų perduoti Ukrainai.
Nors joks galutinis sprendimas nebuvo paskelbtas viešai, prezidentas Donaldas Trumpas nurodė agentūroms pasirengti dalytis žvalgybos informacija, sakė minėti žmonės.
„Seisminis požiūrio pasikeitimas“ Trumpo vidiniame rate
Vienas iš su Baltųjų rūmų diskusijomis susipažinęs asmuo apibūdino „seisminį požiūrio pasikeitimą“ D.Trumpo vidiniame rate. Tačiau asmuo įspėjo, kad prezidentas ir toliau nepritaria JAV mokesčių mokėtojų lėšų naudojimui siekiant padėti Ukrainai, mieliau teikdamas pirmenybę NATO sąjungininkams, kurie iš Vašingtono įsigyja ginklų ir tada juos tiekia Kyjivui.
Žmonės, susipažinę su JAV sprendimu, sakė, kad jis buvo priimtas prieš pat D.Trumpo ugningą įrašą savo socialiniame tinkle „Truth Social“, kuriame jis išreiškė nusivylimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pareiškė manantis, kad Kyjivas yra „pajėgus kovoti ir susigrąžinti visą Ukrainą į jos pirminę formą“.
Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį taip pat patvirtino, kad neseniai su JAV prezidentu aptarė sparnuotąsias raketas „Tomahawk“ – ginklus, kurie nuo pat pirmųjų Rusijos plataus masto invazijos dienų buvo Kyjivo pageidavimų dėl ginklų sąrašo viršuje. D.Trumpas svarsto šią idėją, sakė su diskusijomis Baltuosiuose rūmuose susipažinę asmenys.
Šis žingsnis reikštų ryškų nukrypimą tiek nuo ilgalaikės JAV politikos, tiek nuo ankstesnio D.Trumpo nenoro padėti Ukrainai smogti Rusijai jos pačios teritorijoje. Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas 2024 m. pavasarį atkalbėjo Kyjivą nuo smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Ukrainos giluminiai bepiločių smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms sutrikdė vidaus tiekimą ir pastūmėjo Maskvos dyzelino eksportą į žemiausią lygį nuo 2020 m., praėjusį mėnesį rašė „Financial Times“. Nuo rugpjūčio pradžios buvo smogta mažiausiai 16 iš 38 Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kai kurioms iš jų – kelis kartus.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:33
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Psichologiniai Putino žaidimai: ekspertė paaiškino, kas slypi už Kremliaus branduolinių grasinimų
22:56
Naujausios Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino provokacijos Europoje kelia Trečiojo pasaulinio karo grėsmę. Be to, praėjusią savaitę vienas iš artimiausių Kremliaus vadovo sąjungininkų ragino „nušluoti nuo žemės paviršiaus“ Didžiąją Britaniją naudojant branduolinį ginklą, o buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva „gali panaudoti ginklą, nuo kurio neapsaugos net bombų slėptuvė“.
Kas slypi už Rusijos branduolinių grasinimų
Demokratijų gynimo fondo (Foundation for defense of democracies) mokslo darbuotoja Ivana Stradner savo straipsnyje „The Telegraph“ išreiškė nuomonę, kad Vakarai bijo „Armagedono scenarijaus“, o tuo pasinaudoja V.Putinas. Rusija švaistosi grasinimais panaudoti branduolinį ginklą dėl šantažo, kad sulaikytų Ukrainos sąjungininkus nuo karinės pagalbos teikimo jai.
I.Stradner priminė, kad Rusija turi didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą. Vis dėlto ji mano, kad V.Putinas vargu ar jį panaudos prieš Vakarų šalis. Jos teigimu, tai greičiau Rusijos psichologinė karo priemonė.
Autorė pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė ir JAV turi demaskuoti V.Putino blefą ir sustiprinti spaudimą Kremliui. Ji priminė, kad dar 2022 m. vasarį Rusija savo branduolines pajėgas pervedė į padidintos parengties būseną. Reaguodamas į tai, tuometinis JAV prezidentas Joe Bidenas amerikiečiams pareiškė, kad „armagedonas yra čia pat“. Su V.Putino branduoliniais grasinimais susidūrė ir dabartinis JAV lyderis Donaldas Trumpas, kuris sakė, kad eskalavimas gali įtraukti JAV į Trečiąjį pasaulinį karą.
Lapkričio mėnesį V.Putinas pasirašė peržiūrėtą branduolinę doktriną, kuri sumažino panašaus ginklo panaudojimo ribą, pridūrė I.Stradner. Vis dėlto ji mano, kad dabartinėje situacijoje Rusijos diktatorius neturi racionalių priežasčių panaudoti branduolinį ginklą.
„Mes negalime žinoti, ką galvoja Putinas, bet jis vargu ar rizikuos išprovokuoti masinę NATO ir viso pasaulio reakciją, kai net neaišku, ar branduoliniai ginklai išspręs jo problemą Ukrainoje. Nesulaukęs visiškos pergalės, Putinas gali susitaikyti su užsitęsusiu karu, kurio metu jis taip išvargins Vakarus, kad jie galiausiai nustos remti Ukrainą“, – rašo I.Stradner savo straipsnyje.
Autorė užtikrino, kad V.Putinas ketina manipuliuoti Vakarais, kad pasiektų savo tikslus, naudodamas „refleksų kontrolę“. Ji pabrėžė, kad tai sena sovietinė koncepcija, kuri reiškia kišimąsi į kitos šalies sprendimų priėmimo procesą tol, kol vyriausybė bus priversta imtis priemonių, atitinkančių Maskvos interesus.
Ką turėtų daryti Vakarai
I.Stradner paragino Londoną ir Vašingtoną nepasiduoti Rusijos psichologiniams žaidimams. Be to, ji priminė, kad praėjusią savaitę V.Putinas pasiūlė D.Trumpui pratęsti paskutinę likusią Rusijos ir JAV sutartį dėl branduolinių ginklų dar vieneriems metams.
I.Stradner mano, jog Jungtinė Karalystė ir JAV turėtų pradėti vykdyti savo informacines operacijas, kad primintų rusams apie daugybę neigiamų pasekmių, kurias sukeltų branduolinio ginklo panaudojimas. Jos teigimu, NATO turėtų rengti karines pratybas ir mokymus, imituojančius galimą branduolinės grėsmės iš Rusijos eskalavimą ir atsakomąsias priemones.
Zelenskis: rusai ieško būdų, kaip padaryti daugiau žalos
22:30
Rusija sudavė kombinuotą smūgį Ukrainai, ir pavyko numušti tik pusę raketų. Apie tai vakare savo kreipimesi kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pasakodamas apie vadovybės posėdį, kuriame buvo aptariama energetikos objektų apsauga ir jų atstatymas.
„Šiandien buvo dar vienas Rusijos smūgis mūsų dujų infrastruktūrai: prieš pat šildymo sezoną rusai ieško būdų padaryti daugiau žalos mūsų žmonėms. Vien tik šiuo smūgiu į dujų objektus buvo paleistos 35 raketos, įskaitant balistines. Kombinuotas smūgis, pavyko numušti tik pusę raketų“, – pažymėjo jis.
Anksčiau buvo pranešta, kad po rusų smūgio penktadienį be elektros energijos liko Donecko srities miestai Družkivka ir Kostiantynivka, iš dalies – Kramatorskas.
Emmanuelis Macronas apkaltino Rusiją dėl prancūzų žurnalisto nužudymo Ukrainoje
21:17
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apkaltino Rusiją dėl prancūzų fotožurnalisto, kuris penktadienį žuvo per dronų smūgį, kai vykdė užduotį Rytų Ukrainos Donbaso srityje, nužudymo.
„Su dideliu liūdesiu sužinojau“ apie Antoni Lallicano mirtį, jis tapo „Rusijos dronų atakos auka“, parašė Prancūzijos prezidentas socialiniame tinkle „X“ tuo metu, kai įtampa tarp Rusijos ir Europos šalių sparčiai didėja.
Apie prancūzų fotožurnalisto žūtį kiek anksčiau pranešė Europos ir Tarptautinė žurnalistų federacijos bei Prancūzijos nacionalinė žurnalistų sąjunga.
Rusijos drono ataka Donbase pražudė prancūzų žurnalistą
20:18
Rusijos armija taikiniu pasirinko užsienio spaudos atstovus – per drono smūgį Donbase žuvo prancūzų žurnalistas ir fotografas Anhoni Lallicanas, dar vienas žiniasklaidos darbuotojas buvo sužeistas.
Apie tai pranešė Ukrainos 4-oji atskiroji sunkioji mechanizuotoji brigada. Kartu su žuvusiuoju buvo sužeistas ukrainiečių žurnalistas bei fotografas, leidinio „Kyiv Independent“ darbuotojas, Ukrainos profesionalių fotografų asociacijos narys Heorhijus Ivančenka. Sužeistas ukrainietis operuojamas.
Abu jie vilkėjo neperšaunamas liemenes, ant kurių buvo aiškūs atpažinimo ženklai su užrašu „PRESS“. Nepaisant to, žurnalistai tapo kryptingo išpuolio taikiniais.
Rusų dronas žurnalistus užpuolė penktadienio rytą netoli Družkivkės, Donecko srityje.
Tai jau trečias prancūzų žurnalistas, kurį Rusija nužudė karo Ukrainoje metu nuo plataus masto įsiveržimo pradžios.
A.Lallicanas dirbo Prancūzijos ir kitų šalių leidiniams: „Le Monde“, „Le Figaro“, „Libération“, „Mediapart“, „Paris Match“, „Der Spiegel“, „Zeit“, „NZZ“, „Focus Magazin“, „Die Welt“, „Stern“ ir daugeliui kitų.
Apklausa: ar ukrainiečiai pasirengę atiduoti Rusijai teritorijas, kad tik karas baigtųsi?
19:49
73,9 proc. apklaustų ukrainiečių tiki Ukrainos pergale kare su Rusija. Tai rodo Ukrainoje atlikta gyventojų apklausa.
39,9 proc. respondentų atsakė, kad tiki Ukrainos pergale kare su Rusija, dar 34 proc. atsakė „greičiau taip“. Tuo metu 11,4 proc. atsakė „greičiau ne“, o 4,5 proc. netiki pergale. 10,2 proc. respondentų negalėjo atsakyti.
Į klausimą „Kokias sąlygas laikote minimaliomis, būtinomis taikos susitarimui su Rusija sudaryti?“ 28,2 proc. atsakė, kad tai Ukrainos išlaisvinimas pagal 1991 m. sienas, 31,8 proc. – Ukrainos išlaisvinimas nuo Rusijos kariuomenės pagal 2022 m. vasario 24 d. sienas, 20,7 proc. mano, kad reikia nustatyti sieną pagal fronto liniją, ir tik 6,2 proc. nurodė, kad įmanoma visiškai išvesti Ukrainos kariuomenę iš keturių sričių – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios. 13,1 proc. respondentų negalėjo atsakyti.
Jei karo pabaiga priklausytų nuo apklaustųjų, derybose su Rusija jie būtų pasirengę nusileisti: atsisakyti Ukrainos teritorijų (8,1 proc.), provakarietiško Ukrainos laisvo vystymosi vektoriaus (10,1 proc.). Tuo metu 62,3 proc. nėra pasirengę nusileisti nė vienam iš šių dviejų reikalavimų. 19,5 proc. respondentų negalėjo atsakyti.
Be to, 64,2 proc. apklaustųjų mano, kad jei Ukraina ir Rusija sudarys taikos sutartį, agresorė valstybė pažeis susitarimus ir vėl užpuls, kai tik jai bus patogu.
„Jo protas silpsta kas akimirką“: ukrainiečiai pakomentavo naujausią Orbano išsišokimą
17:25
„Orbano protas silpnėja kiekvieną sekundę: jis teigė, kad Vengrija nenori būti ES su ukrainiečiais, nes Ukrainos likimas – būti šalia Rusijos“, – taip į provokatyvius Vengrijos premjero žodžius sureagavo portalas „Unian“ savo „Telegram paskyroje.
„Jei esi su kuo nors federacinėje struktūroje, tu daliniesi jų likimu. Ukraina yra labai sudėtingo likimo šalis. Kodėl turėtume dalytis šiuo sudėtingu likimu?“ – pareiškė jis „Kossuth Radio“ eteryje.
V.Orbanas pridūrė, kad nori, jog Vengrijai nereikėtų būti federacinėje sistemoje su ukrainiečiais ir kovoti su rusais, nes, jo manymu, būtent ten yra Ukrainos likimas.
„Mums jų gaila, užjaučiame juos, jie didvyriškai kovoja, turėtume juos palaikyti, bet nenorime bendro likimo su jais“, – pabrėžė V.Orbanas.
Pasak Vengrijos premjero, ukrainiečių likimas toks, kad jie gyvena šalia Rusijos ir nuolat kariauja su rusais.
„Jei esi su kuo nors federacinėje sistemoje ir esi užpultas, anksčiau ar vėliau teks siųsti karius, o mes nenorime mirti už Ukrainą“, – sakė jis.
Ukrainos ministras „patrolino“ Orbaną
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinas ruošia „dovaną“ daugiau nei milijardui Kinijos gyventojų
16:51
Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija įves bevizį režimą Kinijos piliečiams. Tai jis pasakė tarptautinio Valdajaus diskusijų klubo susitikime.
Rugsėjo 15 d. Kinija įvedė bandomąjį vienų metų bevizį režimą Rusijos piliečiams su paprastais pasais. Rusai galės būti Kinijoje verslo, turizmo, giminaičių ar draugų lankymo arba mainų tikslais be vizų iki 30 dienų.
Kinijos valdžios institucijos apie tai paskelbė per V.Putino vizitą Pekine rugsėjo pradžioje. Pasak V.Putino, jau tada jis sakė, kad Rusija įves „veidrodines priemones“, o Pekino sprendimas jam buvo „maloni staigmena“.
„Kommersant“, remdamasis „OneTwoTrip“ duomenimis, rašo, kad rugsėjį užsakytų lėktuvo bilietų į Kiniją skaičius išaugo 60 proc., palyginti su rugpjūčiu, ir 50 proc., palyginti su praėjusiais metais.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dūris į nugarą: paramą Ukrainai deklaruojantis Taivanas tapo didžiausiu Rusijos naftos produkto importuotoju
15:00
Nepaisant to, kad yra Ukrainos sąjungininkas, Taivanas tapo didžiausiu Rusijos naftos produkto importuotoju. Taivanas 2025 m. pirmąjį pusmetį importavo naftos produkto – ligroino – už 1,3 mlrd. JAV dolerių, nepaisant to, kad prisijungė prie sankcijų prieš Maskvą, rašo „The Guardian“.
Taivanas tapo didžiausiu Rusijos lingroino (lengvojo naftos distiliato), naudojamo chemikalų, reikalingų puslaidininkių pramonei, importuotoju pasaulyje, nepaisant to, kad jis prisijungė prie kitų sankcijų prieš Rusiją ir laiko save Ukrainos sąjungininku.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Naftogaz“: Rusija įvykdė didžiausią ataką prieš Ukrainos dujų tinklą nuo karo pradžios
14:57
Rusija naktį įvykdė didžiausią ataką prieš Ukrainos dujų tinklą nuo Maskvos įsiveržimo 2022 metais, penktadienį pranešė ukrainiečių valstybinė dujų operatorė.
Maskva negailestingai taikosi į Ukrainos elektros tinklą naktinių atakų bangomis, kurios kartais panardina milijonus žmonių į tamsą ir nutraukia šilumos tiekimą, oro temperatūrai nukritus žemiau nulio.
„Priešas įvykdė didžiausią masinį išpuolį prieš dujų gamybos infrastruktūrą nuo pat karo pradžios“, – pareiškime teigė Ukrainos valstybinė dujų bendrovė „Naftogaz“.
Apgadinta didelė dalis įrenginių
„Per šią ataką buvo apgadinta didelė dalis mūsų įrenginių. Dalis žalos yra kritinė“, – sakė „Naftogaz“ pirmininkas Serhijus Koreckis.
„Naftogaz“ pranešime teigė, kad į dujų įrenginius Rytų ir Centrinėje Ukrainoje buvo paleista maždaug 35 raketos ir 60 dronų.
„Dalis jų buvo sėkmingai numušti. Deja, ne visi“, – pridūrė bendrovė.
Ukrainos energetikos ministerija pranešė, kad keliuose regionuose buvo nutrūkęs elektros tiekimas, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Rusijos kariuomenė teigė, kad atakavo Ukrainos "karinę pramonę" raketų ir dronų smūgiais.
Didelio masto elektros tiekimo sutrikimai Ukrainoje dabar retesni nei 2022–2023 metų žiemą, kai Rusijos atakos sukeldavo didelius sutrikimus visoje šalyje.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2024 metais išdavė arešto orderius buvusiam Rusijos gynybos ministrui ir vyriausiajam kariuomenės vadui dėl smūgių Ukrainos energetikos tinklui, kuriuos, anot jo, galima laikyti karo nusikaltimu.
Ukraina taip pat atsakė didelio nuotolio dronų atakomis prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, siekdama sutrikdyti Maskvai itin svarbias pajamas iš energijos.
Šaltinis Ukrainos saugumo tarnyboje SBU penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Kyjivas smogė naftos perdirbimo gamyklai, esančiai maždaug už 1,4 tūkst. km nuo fronto Rusijos Orenburgo srityje.
Nepatvirtintuose socialinių tinklų vaizdo įrašuose matyti, kaip dronas nukrito, regis, naftos perdirbimo gamykloje, o į dangų pakilo pilkų dūmų stulpas.
Rusijos gubernatorius socialiniuose tinkluose pranešė, kad dronas pataikė į pramonės objektą, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
