2025-10-08 07:02 Atnaujinta 2025-10-09 00:06

Karas Ukrainoje. „The Telegraph“: jūrinių dronų technologija susiduria su problema, kurios nėra kaip išspręsti

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Ukrainos jūrinis dronas „Magura V5“
Ukrainos jūrinis dronas „Magura V5“ / „Wikipedia“

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

„The Telegraph“: jūrinių dronų technologija susiduria su problema, kurios nėra kaip išspręsti

20:52

„Wikipedia“/Ukrainos jūrinis dronas „Magura V5“
„Wikipedia“/Ukrainos jūrinis dronas „Magura V5“

Vakarų šalys, žvelgdamos į Ukrainą kaip į pavyzdį, aktyviai kuria savo jūrinius dronus. Tačiau, kaip ir ukrainiečiai, europiečiai susiduria su ta pačia problema – nėra tinkamos alternatyvos „Starlink“ sistemai. Apie tai rašo „The Telegraph“.

Leidinys aprašo karines pratybas prie Portugalijos krantų, kuriose dalyvavo įvairių Europos įmonių jūriniai dronai, tarp jų ir ukrainietiški „Magura“ dronai. Nepaisant kartais visiškai skirtingų konstrukcijų, beveik visi jie turėjo vieną bendrą bruožą – plokščias pilkas paneles, nukreiptas į dangų, t. y. „Starlink“ palydovinių terminalų antenas.

Kaip pažymi leidinio autoriai, būtent Elono Musko įmonės palydovinis ryšys suteikė Ukrainai pradinį pranašumą naudojant jūrinius dronus: pagal duomenų perdavimo greitį, patikimumą ir veikimo nuotolį „Starlink“ tiesiog neturi konkurentų. Tačiau kyla klausimų ir dėl paties „Starlink“ patikimumo.

Leidinys primena, kad 2022 metų pabaigoje ukrainiečių pirmasis bandymas surengti jūrinių dronų ataką Sevastopolio uoste žlugo: operacijai jau prasidėjus paaiškėjo, kad Sevastopolio rajone neveikia „Starlink“ ryšys.

Iki šiol nėra visiškai aišku, kas nutiko – vieni teigia, kad Elonas Muskas sąmoningai išjungė ryšį, siekdamas sutrukdyti atakai, o kiti mano, kad ukrainiečiai iš anksto neįvertino ryšio nebuvimo Krymo regione. Bet kuriuo atveju, šis epizodas parodė, kokia priklausoma kariuomenė gali tapti nuo privačių technologijų kompanijų sprendimų.

Vokietijos jūrinių dronų kūrimo įmonės „Stark International“ vadovas Philas Lockwoodas mano, kad dabartinėmis sąlygomis vienintelė reali išeitis – naudoti turimą įrangą. Tačiau, jo teigimu, ilgalaikėje perspektyvoje būtina sukurti europinę alternatyvą „Starlink“.

Kol „Starlink“ išlieka palydovinio ryšio monopolininkas, jūrinių dronų kūrėjai yra priversti eksperimentuoti su visiškai kitomis ryšio technologijomis. Tiek Ukrainos „Magura“ dronai, tiek „Stark International“ gaminami „Vanta“ dronai naudoja atsarginius ryšio kanalus – 5G mobilųjį tinklą ir VHF radijo antenas.

Tačiau, kaip paaiškino Portugalijos karinio jūrų laivyno Inovacijų centro vadovas Marco Guimaresas, šių atsarginių ryšio sistemų veikimo nuotolis yra ribotas, todėl „Starlink“ dilema vis dar išlieka.

Rugsėjo pabaigoje Ukrainos jūriniai dronai dalyvavo bendroje atakoje prieš Rusijos naftos terminalus Novorosijsko ir Tuapsės uostuose. Ataka buvo bent iš dalies sėkminga.

Vėliau paaiškėjo, kad šioje operacijoje buvo panaudoti modernizuoti dronai: be įprastų kamikadzės tipo aparatų, uostą taip pat atakavo jūriniai dronai–nešėjai, aprūpinti šviesolaidinėmis FPV sistemomis.

„Politico“ aiškinasi, kas nutiko Merkel: „Ji prarado ryšį su tikrove“

23:54

DPA/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Angela Merkel
DPA/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Angela Merkel

Praėjusią savaitę išsakyti b​​​​​uvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimai, kad koronaviruso pandemija ir Lenkijos bei Baltijos šalių pozicija paskatino Rusijos invaziją į Ukrainą, sukėlė aršų pasipiktinimą tarp Ukrainos ir Rytų Europos lyderių, rašo leidinys „Politico“.

Straipsnyje pažymima, kad buvusios kanclerės komentarai pabrėžia jos siekį ignoruoti aštrią kritiką, ypač iš Rytų Europos, dėl Vokietijos istorinio nesugebėjimo pripažinti Maskvos keliamos grėsmės.

Kelių šalių lyderiai išsakė jai kaltinimus, kad A.Merkel užmerkė akis prieš Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino provokacijas, siekdama įgyvendinti ekonominio suartėjimo su Rusija strategiją, kuri galiausiai žlugo.

Vokietijos politikės komentaruose trūko kritiškos savo pačios nesėkmių politikoje, kurią daugelis laiko lemiama santykiuose su Kremliumi, analizės.

„Merkel nenoras reaguoti į aštrią kritiką dėl jos šalies istorinės politikos Rusijos atžvilgiu rodo, kaip giliai įsišakniję kai kurie seni vokiečių požiūriai į Maskvą“, – rašo „Politico“.

Visą tekstą skaitykite čia.

Žiniasklaida: netoli Rusijos pastebėtas itin slaptas JAV žvalgybinis lėktuvas

22:54

wikimedia.org nuotr./„Boeing RC-135“
wikimedia.org nuotr./„Boeing RC-135“

JAV karinių oro pajėgų orlaivis, skirtas rinkti informaciją apie priešo radarų sistemas, buvo pastebėtas skraidantis netoli Rusijos, kai tarp Maskvos ir Vakarų tvyro vis didesnė įtampa.

Skrydžių duomenys rodo, kad žvalgybinis lėktuvas „Boeing RC-135 Combat Sent“ antradienio rytą pakilo iš JK, praskrido virš Baltijos šalių ir kelis kartus apsuko ratus aplink Kaliningradą – Rusijos eksklavą tarp Lenkijos ir Lietuvos – prieš grįždamas į Jungtinę Karalystę.

Plačiau skaitykite čia.

„Neduosime nė kronos“: Čekijos rinkimų nugalėtojas žada nutraukti paramą Ukrainai

22:22

Andrejus Babišas /  / AP
Andrejus Babišas / / AP

Čekijos Respublika nebefinansuos ginklų pirkimo Ukrainai, jei naujoji vyriausybė bus suformuota dalyvaujant partijai ANO, kuri surinko daugiausia balsų praėjusią savaitę vykusiuose parlamento rinkimuose. Apie tai spaudos konferencijoje paskelbė partijos lyderis Andrejus Babišas, praneša portalas „Ceske Noviny“.

Babišas iš esmės pagyrė vadinamąją Čekijos amunicijos iniciatyvą, pagal kurią Ukraina gauna artilerijos sviedinius, finansuojamus Europos šalių lėšomis. Tačiau jis mano, kad šios iniciatyvos finansavimas turėtų būti skaidresnis, ypač per NATO struktūras. Pasak jo, dabartinė pirkimų schema leido privačioms įmonėms „praturtėti dešimtimis milijardų“.

Babišas pažymėjo, kad Čekijos Respublika į Europos Sąjungos biudžetą įmoka 60 milijardų kronų, iš kurio taip pat remiama Ukraina.

„Mes neduosime Ukrainai nė vienos kronos iš biudžeto ginklams. Manau, kad tiesiogiai jau padėjome Ukrainai, o dabar ji bus remiama per ES“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad Čekijos biudžete trūksta lėšų pačios šalies reikmėms.

Tuo pat metu Babišas neprieštarauja, kad Čekijos ginklų gamintojai parduotų savo produkciją Ukrainai.

„Jei būsime valdžioje, pasakysime: ‘Čekijos ginklų įmonės, ar norite eksportuoti ginklus į Ukrainą? Mums tai ne problema’“, – pareiškė politikas.

Kaip pranešė UNIAN, praėjusią savaitę Čekijoje įvykusiuose parlamento rinkimuose dešiniųjų populistas Andrejus Babišas ir jo judėjimas ANO surinko 35 % balsų, gerokai aplenkdami valdančiąją centro dešinės koaliciją Spolu (Kartu), vadovaujamą ministro pirmininko Petro Fialos. Kadangi nė viena partija negavo 50 % balsų, šalies laukia sunkios koalicijos formavimo derybos, kurios gali būti gana antiukrainietiškos.

Tuo tarpu Čekijos prezidentas Petras Pavelas, žinomas dėl savo proukrainietiškos pozicijos, jau paragino rinkimų nugalėtoją nenutraukti karinės paramos Ukrainai. Jo teigimu, pagalba Ukrainai yra gyvybiškai svarbi pačiai Čekijos Respublikai.

Ukrainos kontrpuolimas Dobropilės kryptimi: Zelenskis atskleidė Rusijos nuostolius

21:27

V. Zelenskis / SERGEI GAPON / AFP
V. Zelenskis / SERGEI GAPON / AFP

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie dabartinę Ukrainos gynybos pajėgų kontrpuolimo eigą Dobropilės sektoriuje – Rusijos okupantai patiria didelius nuostolius. Valstybės vadovas tai paskelbė savo vakarinėje kalboje Ukrainos žmonėms.

Zelenskis kalbėjo apie beveik valandą trukusią vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio ataskaitą apie padėtį visose fronto linijose, Ukrainos brigadų rengimą ir logistiką.

„Ypatingas dėmesys dabar, žinoma, skiriamas Dobropilės operacijai, kontrpuolimui. Nuo jos pradžios iki šios dienos rusai jau patyrė daugiau nei 12 000 nuostolių – ir tai tik ten, tik Pokrovsko ir Dobropilės rajonuose, nuo rugpjūčio 21 dienos. Iš šių 12 000 daugiau nei 7 200 yra negrįžtami nuostoliai“, – pabrėžė Zelenskis.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Kvapą gniaužianti operacija“: Ukrainos miestas, kuriame mirtis tyko už kiekvieno kampo

21:13

„Postimees“ nuotr./Karas Ukrainoje
„Postimees“ nuotr./Karas Ukrainoje

Dar nebuvo taip sudėtinga ir evakuoti žmones, kaip dabar Kostiantynivkos mieste, kurį nuolat atakuoja Rusijos dronai. Čia lankęsis leidinio „Postimees“ žurnalistas pasakoja apie gyvenimą Ukrainos mieste, kuriame mirtis tyko už kiekvieno kampo.

Jevhenijus ir jo partneris Olehas vos patys liko gyvi per vieną iš kelionių į Kostiantynivką. Tačiau jiems tai buvo eilinė diena, kai jie vykdė evakuaciją ir gelbėjo žmones.

„Postimees“ leidosi su vyrais į evakuacijos misiją – tai kraują stingdantis pasakojimas, kuriame mirtis seka šalia noro padėti ukrainiečiams civiliams išgyventi.

Pirmasis Rusijos karinis dronas skrido link Jevhenijaus automobilio pusiaukelėje tarp Družkivkos ir Kostiantynivkos.

Visą tekstą skaitykite čia. 

Ukrainos ambasadorė ragina Europos valstybes didinti ginklų, skirtų Kyjivui, pirkimą iš JAV

20:35

Ukrainos vėliava / Adrien Fillon / ZUMAPRESS.com
Ukrainos vėliava / Adrien Fillon / ZUMAPRESS.com

Ukrainos ambasadorė prie NATO trečiadienį paragino Europos sąjungininkes padidinti ginklų, skirtų Kyjivui, pirkimą iš JAV.

Pasak jos, tik JAV gali aprūpinti Ukrainą pagrindiniais pajėgumais, reikalingais atremti daugiau nei trejus metus besitęsiančią Rusijos plataus masto invaziją.

„Europos NATO valstybės narės nėra pajėgios pakeisti nei rūšimis, nei kiekiu, nei pristatymo greičiu“, – naujienų agentūrai AFP sakė ambasadorė Aljona Hetmančuk.

„Problema ne ta, kad mes teikiame pirmenybę amerikietiškiems ginklams, o ne prancūziškiems, vokiškiems ar kitiems europietiškiems – problema ta, kad mes prašome JAV ginklų, kurių Europos šalys negali suteikti“, – pridūrė ambasadorė.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukrainos smūgiai didina spaudimą Rusijos naftos infrastruktūrai

19:32

IMAGO/RIA Novosti / IMAGO/SNA
IMAGO/RIA Novosti / IMAGO/SNA

Ukraina intensyvina smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir naftos infrastruktūrai – nuo rugpjūčio pradžios buvo jau daugiau kaip 30 tokių atakų, kuriomis siekiama mažinti Maskvos galimybes finansuoti karą prieš savo kaimynę.

Dabartinės pasekmės?

Rusija yra trečia pasaulyje pagal išgaunamos naftos kiekį ir antra pagal eksportuojamos neperdirbtos naftos kiekį. Pajamos iš naftos ir dujų 2024-aisiais sudarė maždaug 30 proc. jos biudžeto ir buvo didžiausias valstybės lėšų šaltinis, nurodo Oksfordo energetikos studijų institutas.

Kyjivo atakos kol kas yra gan veiksmingos, Rusijos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo maždaug 10-čia proc., naujienų agentūrai AFP sakė energetikos tyrimų grupės „Kpler“ analitikas Homayounas Falakshahi.

Kilus deficito rizikai, Maskva neseniai iki metų pabaigos apribojo naftos produktų eksportą ir pratęsė benzino eksporto draudimą.

Visą tekstą skaitykite čia.

Sankt Peterburge 10-metės dukros akivaizdoje nušautas garsus architektas

19:00

„Baza“ nuotr./Aleksandras Suponickis ir po žmogžudystės užsiliepsnojęs butas
„Baza“ nuotr./Aleksandras Suponickis ir po žmogžudystės užsiliepsnojęs butas

Rusijos policija pradėjo žmogžudystės tyrimą po to, kai trečiadienio rytą Sankt Peterburge savo 10-metės dukters akivaizdoje buvo nušautas garsus architektas. Nepatvirtintais duomenimis, šaulys galėjo būti rusas, neseniai grįžęs iš karo Ukrainoje.

Architektas Aleksandras Suponickis buvo nušautas savo dukros akivaizdoje – po to įtariamasis sukėlė gaisrą ir nusižudė, skelbia „Telegram“ kanalas „Baza“.

Plačiau skaitykite ČIA.

VIDEO: Sankt Peterburge 10-metės dukros akivaizdoje nušautas garsus architektas

Billas Browderis: „Visi, kurie dar turi turto Rusijoje, nusipelno, kad jis būtų atimtas“

17:27

Reuters/Scanpix/Kremlius
Reuters/Scanpix/Kremlius

Billas Browderis, kadaise didžiausio Rusijoje užsienio investicijų fondo „Hermitage Capital“ įkūrėjas, yra įsitikinęs, kad ES šalys galiausiai pasinaudos Rusijos įšaldytomis atsargomis, kad padėtų Ukrainai. Interviu laikraščiui „The Moscow Times“ B.Browderis į Kremliaus grasinimus konfiskuoti Rusijoje vis dar veikiančių Vakarų bendrovių turtą atsakė, kad tokių bendrovių Rusijoje paprasčiausiai nebeturėtų būti.

B.Browderis jau du dešimtmečius kariauja su Vladimiro Putino režimu po to, kai iš jo fondo, padedant mokesčių pareigūnams, buvo atimtos kelios įmonės, jog iš Rusijos biudžeto būtų pavogti pinigai, o fondo teisininkas Sergejus Magnickis buvo pasodintas į kalėjimą, kur mirė.

Nepalenkiamas Kremliaus priešas, kuris inicijavo S.Magnickio įstatymo priėmimą JAV ir kitose Vakarų šalyse ir kuris prieš karą tarptautiniuose renginiuose, pavyzdžiui, Pasaulio ekonomikos forume Davose, reguliariai reikalavo Rusijos pareigūnus atsakomybės, mano, kad maždaug 300 mlrd. JAV dolerių Rusijos rezervų „turėtų būti konfiskuoti ir atiduoti ukrainiečiams arba gynybai, arba, jei karas kada nors baigsis, atstatymui“.

B.Browderis sakė, kad jį „labai nuvylė daugelio [Europos] vyriausybių pozicija: jos kažkodėl manė, kad Rusija yra apsaugota arba kad jos pinigus saugo suverenus imunitetas, o pati Rusija negerbia suverenių kaimyninės valstybės sienų“.

wikipedia.com nuotr./Billas Browderis
wikipedia.com nuotr./Billas Browderis

Tačiau pastarosiomis savaitėmis padėtis pasikeitė. Europos Komisija pasiūlė išmokėti Ukrainai 140 mlrd. eurų „kompensacinę paskolą“, kuriai būtų panaudoti grynųjų pinigų likučiai Rusijos banko sąskaitoje Belgijos depozitoriume „Euroclear“. Juos siūloma pakeisti ES vyriausybių įsipareigojimais grąžinti skolą, jei Rusija pradės mokėti reparacijas Ukrainai; tuomet teisiškai lėšų išėmimas nebūtų laikomas konfiskavimu.

Kremlius grasino atsaku

Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tokie veiksmai „neliks be atsako“, ir pagrasino konfiskuoti Vakarų turtą Rusijoje.

Į tai B.Browderis sakė sureagavo: „Leiskite man pasakyti štai ką: kiekvienas, kuris dar turi Rusijoje turto, nusipelno, kad jis būtų atimtas“. B. Browderis „nejaučia jokios užuojautos“ tokiems žmonėms ir bendrovėms ir „gali garantuoti“, kad tokio turto suma „toli gražu nesiekia 300 mlrd. dolerių“.

Analitikos centro Atlanto tarybos atstovo Luko Andriukaičio skaičiavimais, ES bendrovės Rusijoje turi 70-100 mlrd. eurų vertės turto, kurio didžiausi savininkai yra Austrijos bankas „Raiffeisen“ ir Italijos „UniCredit“, mažmeninės prekybos tinklas „Auchan“, Prancūzijos naftos ir dujų bendrovė „Total“ ir Austrijos energetikos bendrovė OMV.

Jei ES nuspręs pasinaudoti įšaldytomis Rusijos atsargomis, didžiąją dalį šio turto greičiausiai konfiskuos Vladimiras Putinas, „EU Observer“ sakė L.Andriukaitis.

Tačiau „Raiffeisen“ banką Rusijos valdžia nori išsaugoti: tai vienas iš nedaugelio likusių oficialių tarptautinių mokėjimų kanalų, todėl bankui neleidžiama palikti Rusijos. „Blogiausiu atveju galime sulaukti 30-40 mlrd. eurų vertės ES turto arešto“, – „EU Observer“ sakė Rusijos nepriklausomas finansų konsultantas Andrejus Barchota.

15min koliažas/Vladimiras Putinas
15min koliažas/Vladimiras Putinas

Paaiškino, kodėl Europa visgi atims Rusijos pinigus

ES galiausiai leis Rusijos lėšoms padėti Ukrainai ir „tai įvyks dėl vienos labai paprastos priežasties“, – sako B.Browderis.

„Kadangi karas tęsiasi jau taip ilgai, kad europiečiai nebeturi pinigų, o D.Trumpui atsisakius [finansinės paramos Kyjivui], jie dabar yra pagrindiniai Ukrainos rėmėjai. Arba mokės britų, prancūzų, vokiečių mokesčių mokėtojai, arba mokės Putinas. Manau, kad Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės gyventojams daug lengviau paaiškinti, kad Putinas sumokės, nei didinti mokesčius“, – tikino B.Browderis.

„Reuters“: Europa nusprendė, kada tars „sudie“ rusiškoms dujoms ir naftai

17:08

Shutterstock nuotr./Rusijos nafta
Shutterstock nuotr./Rusijos nafta

Europos Sąjungos šalys pritarė Europos Komisijos planui iki 2028 m. pradžios nutraukti rusiškų dujų tiekimą, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi diplomatais.

Pasak leidinio šaltinių, trečiadienį vykusiame uždarame posėdyje bloko valstybių narių ambasadoriai sutarė pateikti atitinkamą įstatymo projektą savo ministrams.

Žurnalistų apklausti diplomatai teigė, kad beveik visos ES šalys išreiškė paramą planui atsisakyti Rusijos energijos tiekimo. Jie tikisi, kad Europos Komisijos pasiūlytas planas bus lengvai priimtas, nepaisant Vengrijos ir Slovakijos, kurių vyriausybės nori palaikyti glaudžius ryšius su Rusija, kritikos.

Agentūra „Reuters“ pažymėjo, kad šiuo metu vyksta derybos dėl „techninių pakeitimų prieš balsavimą, kuris turi įvykti spalio 20 d.“.

Vienas iš neišspręstų klausimų - ar bus reikalaujama išankstinio leidimo į ES gabenamoms dujoms ir naftai ir ar bloko muitinės tikrins „mėlynąjį kurą“ ir „juodąjį auksą“ po to, kai krovinys atvyks į uostą, kad įsitikintų, jog dujos ir nafta nėra rusiškos kilmės.

Pažymima, kad Prancūzija ir Italija pareiškė, jog pritaria bendram planui atsisakyti Rusijos energijos žaliavų, tačiau nori, kad jos į ES būtų tiekiamos gavus išankstinį leidimą - jei valdžios institucijos gali tai užtikrinti pakankamai greitai. Kaip alternatyvą siūloma tikrinti naftos ir dujų krovinius jų atgabenimo į ES metu, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi draudimo.

Birželio 18 d. po ilgų diskusijų Europos Sąjunga pristatė planą, kaip laipsniškai atsisakyti rusiškų dujų ir naftos. Pagal dokumentą ES galutinai atsisveikins su Rusijos energija 2027 m. gruodžio 31 d.

Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino europiečius greičiau atsisakyti rusiškų energijos išteklių tiekimo. Dėl to ES pateikė 19-ąjį sankcijų paketą, į kurį gali būti įtrauktas spartesnis Rusijos suskystintų gamtinių dujų importo nutraukimas.

Siekdama paskatinti atsisakyti rusiškos naftos, ES svarsto galimybę įvesti muitus žaliavų importui iš Maskvos

Kitas atnaujinimas po   30 s.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą