- Trumpas paaiškino, kodėl Ukraina ir Rusija niekaip nesusitaria: „Darau tai kaip paslaugą Europai“
- Netikėtas posūkis: JAV svarsto atšaukti sankcijas rusiškai naftai dėl karo su Iranu
- Masinė Rusijos ataka: Charkive raketa skriejo į daugiabutį, pranešama apie aukas
- Ką rusai mano apie karą Ukrainoje: naujausios apklausos rezultatai
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: Ukraina gali išmokyti Artimuosius Rytus naikinti „Shahed“ dronus – aiškėja, ko Kyjivas prašo mainais
15:00
Ukraina derasi su Persijos įlankos šalimis dėl savo patirties naikinant dronus perdavimo mainais į gynybos pramonės finansavimą. Kyjivas taip pat svarsto galimybę keistis dronų technologijomis su Jungtinėmis Valstijomis, praneša „Politico“, remdamasis Ukrainos pareigūnais.
Leidinio teigimu, abi derybų kryptys galėtų suteikti Ukrainai gyvybiškai svarbią paramą: finansavimą, ypač kai Vengrija blokuoja ES žadėtą 90 mlrd. eurų paskolą, bei amerikietiškas raketas sistemoms „Patriot“, galinčioms numušti Rusijos balistines raketas.
Unikali patirtis domina net JAV
Du aukšto rango Ukrainos pareigūnai patvirtino „Politico“, kad galutinis susitarimas nė vienoje iš šių sričių dar nepasiektas.
„Mes iš tiesų matome didžiulį daugelio šalių, įskaitant JAV, susidomėjimą Ukrainos koviniais dronais. Tai suprantama: Ukraina sukūrė unikalius, mūšiuose patikrintus sprendimus, kaip aptikti, sekti ir masiškai neutralizuoti tokio tipo grėsmes realiomis sąlygomis“, – anonimiškai teigė vienos Ukrainos gynybos įmonės atstovas.
Jis pridūrė, kad bet kokie sprendimai eksportuoti tokias technologijas reikalauja tarpvyriausybinio koordinavimo ir turi atitikti saugumo bei strateginius prioritetus.
Gudrus V.Zelenskio ėjimas prieš D.Trumpą
Susidūrusi su ribota sąjungininkų parama, Ukraina išmoko numušinėti dronus naudodama priešlėktuvinius pabūklus, kulkosvaidžius, pigias raketas ir dronus-perėmėjus. Tačiau šalis vis dar yra priklausoma nuo sąjungininkų, ypač JAV, ginantis nuo balistinių raketų.
Straipsnyje pažymima, kad JAV ir Persijos įlankos šalys šiuo metu masiškai naudoja PAC-2 ir PAC-3 raketas sistemoms „Patriot“, o tai kelia nuostabą Kyjivui.
Siūlydamas savo patirtį kovoje su Irano grėsme, prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi įtikinti Baltuosius rūmus parduoti Ukrainai daugiau šių ginklų.
Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo komandai artimas asmuo pripažino, kad tai yra „išmanus ėjimas“. D.Trumpo administracijos akyse V.Zelenskis neturi daug svertų derybose dėl karo užbaigimo, todėl toks pasiūlymas vertinamas teigiamai.
„Jis nori daugiau „Patriot“ raketų, tad galbūt jam pavyks įtikinti JAV paspartinti kai kurių užsakymų vykdymą“, – pridūrė šaltinis.
„DeepState“: rusai užėmė kaimą Sumų srityje, iš kurio neseniai pagrobė žmones
21:18
Rusijos pajėgos užėmė Sopyčiaus kaimą Sumų srityje, praneša stebėjimo projektas „DeepState“. Taip pat fiksuojamas okupantų judėjimas pirmyn prie dar trijų gyvenviečių šiame regione.
„Priešas pasistūmėjo netoli Popivkos, Vysokojės, Komarovkos ir užėmė Sopyčių“, – rašoma pranešime.
Masinis pagrobimas Sopyčiuje: ką žinome?
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, remdamasis Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotiniu Dmytro Lubinecu, Rusijos kariai iš pasienio kaimo Sopyčiaus (Esmanės bendruomenė) greičiausiai pagrobė ir į Rusiją deportavo 19 vietos gyventojų.
Pasak ombudsmeno, pirmiausia su šiais žmonėmis nutrūko ryšys, o vėliau jų interviu pasirodė Rusijos propagandiniuose kanaluose. D.Lubinecas pabrėžė, kad tokie veiksmai yra šiurkštus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas – priverstinė civilių deportacija ir karo papročių nepaisymas.
Atsisakė evakuotis į Ukrainos gilumą
Vietos leidinys „Kordon.Media“ pranešė, kad Sopyčiuje pastaraisiais metais gyveno apie 300 žmonių, tačiau dėl nuolatinių apšaudymų gyventojai pamažu traukėsi. Paskutinius 19 asmenų, nepaisant visų rizikų, likusių kaime, Rusijos kariškiai išvežė į Briansko sritį.
Sumų srities valstybinės administracijos pirmininko pavaduotojas Volodymyras Babyčius patvirtino, kad šie 19 žmonių anksčiau buvo raštiškai atsisakę Ukrainos siūlomos evakuacijos. Tarp jų buvo devyni šaukiamojo amžiaus vyrai.
Propagandinis kanalas „Vesti“ parodė siužetą, kuriame teigiama, kad žmonės dabar yra Rusijos teritorijoje. Ukrainos pareigūnai šį „išvežimą“ vertina kaip pagrobimą iš okupuotos teritorijos.
Analitikai perspėja: Rusija ruošia naują puolimą Ukrainoje, įvardyti du pagrindiniai smūgio taškai
20:43
Manoma, kad kitas Rusijos „didysis puolimas“ Rytų Ukrainoje bus sutelktas į du pagrindinius sektorius – pietinį Donbasą ir Slovjansko-Kramatorsko „tvirtovių juostą“ šiaurinėje Donecko srityje. Taip teigiama šeštadienį paskelbtoje „The New Voice of Ukraine“ analizėje, parengtoje kartu su karybos ekspertu Oleksandru Kovalenka.
Ukraina perėmė didesnę teritoriją nei Rusija
Kremlius nusiteikęs tęsti karą, remdamasis Ukrainos žvalgyba, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Maskva nuo praėjusių metų ruošė 2026 m. pavasario-vasaros kampaniją: nuolatinius artilerijos ir dronų smūgius fronto linijoje, didelio masto išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą ir geležinkelius, pastangas paspartinti pastiprinimo atvykimą.
Remiantis JAV veikiančio Karo studijų instituto (ISW) vertinimais, pagrindinis artėjančio Rusijos puolimo smūgis greičiausiai bus nukreiptas į Ukrainos „tvirtovių juostą“ šiaurinėje Donecko srityje – Kostiantynivkos, Družkivkos, Kramatorsko ir Slovjansko miestus.
Kovo pradžioje Kremliaus planai jau atrodė mažiau realistiški, rašoma tinklalapyje nv.ua. OSINT analitikai teigia, kad Rusijos puolimo tempas vasarį sulėtėjo iki 2024 m. balandžio lygio. Paskutinį žiemos mėnesį Rusijos pajėgos užėmė tik 123 kv. km.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Suomijos prezidentas: Ukrainos karas jau būtų baigtas, jei ji turėtų „Artimųjų Rytų lygio“ oro gynybą
19:50
Karas Ukrainoje būtų pasibaigęs anksčiau, jei Kyjivas būtų gavęs tokio lygio oro gynybos paramą, kokia per pirmąsias septynias karo dienas buvo pasitelkta Persijos įlankos regione. Tai interviu „Bloomberg“ pareiškė Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas.
Prezidentas pažymėjo, kad per pirmąją kovų savaitę Irane buvo išleista apie 40 milijardų JAV dolerių.
Tai suma, prilygstanti visoms metinėms Europos šalių išlaidoms paramai Ukrainai. Pasak A.Stubbo, dabar Ukraina gali išlošti iš konflikto Artimuosiuose Rytuose, nes tai gali sutrukdyti Rusijos kariniam bendradarbiavimui su Iranu.
Skaidomi Rusijos ir Irano ryšiai
JAV ir Izraelio smūgiai Iranui bei Teherano atsakomosios atakos prieš JAV bazes reiškia, kad „šiuo metu Iranas ir Rusija negali bendradarbiauti raketų ar gynybos pramonės srityse“.
Be to, pasaulio dėmesio nukreipimas į Iraną gali atverti duris diplomatijai dėl Ukrainos. Tai, pasak prezidento, sukuria „erdvę derybininkams ką nors parengti be didelio viešumo“.
Grėsmė – kylanti naftos kaina
Visgi A.Stubbas pabrėžė ir rizikas. Nors tiesioginis bendradarbiavimas gali strigti, Rusija savo teritorijoje jau turi dvi gamyklas, kurios gamina „Shahed“ dronus naudodamos iranietišką technologiją.
Taip pat prognozuojama viena neigiama pasekmė – kylanti naftos kaina. Kadangi Rusija yra viena didžiausių žalios naftos gamintojų ir eksportuotojų, brangstanti nafta „iš esmės maitins Rusijos karinę mašiną“, perspėjo Suomijos vadovas.
Ukrainiečių rašytoja Kuznecova: humoras padeda išgyventi ir padės nugalėti kare
19:09
Su rašytoja susitinkame vienoje iš Vilniaus knygų mugės salių, kur Jevhenija Kuznecova atvyko pristatyti itin mėgstamu ir skaitomu Lietuvoje tapusio romano „Kopėčios“.
Jame – su humoru ir neslepiama ironija pasakojama apie ukrainiečius, karo pradžioje priverstus bėgti iš savo šalies. Jautriai šalies dvasią atskleidusi rašytoja ir pati grįžta į tėvynę net su vaikais, nors ir prisipažįsta dažnai sau užduodanti klausimą – kam?
Jevgenija Kuznecova – rašytoja, vertėja ir medijų tyrėja, dirbanti literatūros, kalbos ir komunikacijos srityse. Ji verčia iš anglų, ispanų ir vokiečių kalbų, o akademinį kelią vainikavo literatūros analizės disertacija, apginta Ispanijos Deusto universitete.
Profesinėje karjeroje Kuznecova dirbo medijų konsultante Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), Jungtinių Tautų biure Ukrainoje ir kitose tarptautinėse institucijose.
Tarp jos kūrinių – viena skaitomiausių praėjusių metų knygų Ukrainoje tapęs romanas „Kopėčios“, dar prieš karą parašytas etnografinis gidas apie Ukrainos kulinarinius įpročius ir net mokslo knyga, kurioje analizuojama SSRS kalbos politika.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ukrainietiškas dronas „Bullet“: greitesnis už „Formulės-1“ bolidą ir pasiekiantis 2 200 laipsnių karštį
19:02
Ukrainoje sukurtas atakos dronas „Bullet“ (liet. Kulka) gali pasiekti net 450 km/h greitį ir nuskrieti iki 200 kilometrų. Šis modulinis įrenginys geba nešti skirtingo tipo kovines galvutes ir atakuoti tiek oro, tiek antžeminius taikinius. Planuojama, kad nuo 2025 m. „Bullet“ bus bendrai gaminamas JAV ir NATO rinkoms.
Vokietijoje vykusioje parodoje „Enforce Tac 2026“ Turkijos įmonė „Archon Defense“ pasauliui pristatė Ukrainos bendrovės „Degree-Trans LLC“ kūrinį. Jei įprasti atakos dronai primena lėtus traktorius, tai „Bullet“ šalia jų atrodo kaip sportinis bolidas.
Toks greitis leidžia jam pasivyti ir sunaikinti žvalgybinius dronus, „Shahed“ tipo amuniciją ir net žemai skrendančius sraigtasparnius.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo 12 žmonių
17:55
Naktį iš penktadienio į šeštadienį Rusija paleido virtinę raketų ir dronų visoje Ukrainoje, o per jos atakas žuvo 12 žmonių ir keliolika buvo sužeisti, įskaitant vaikus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija paleido 29 raketas ir 480 dronų, iš kurių keli buvo nukreipti į energetikos ir geležinkelių infrastruktūrą.
Antrojo pagal dydį miesto Charkivo valdžia pranešė, kad balistinės raketos smūgis sunaikino penkių aukštų daugiabutį, žuvo 10 žmonių.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė gelbėtojus, naršančius po griuvėsius, kur, kaip manoma, įstrigo keli žmonės.
„Nuo praėjusios nakties Charkive valomi gyvenamojo namo griuvėsiai po Rusijos balistinės raketos smūgio“, – socialiniuose tinkluose parašė prezidentas V.Zelenskis.
Tarp aukų yra dvi moterys ir du jų vaikai, sakė meras Ihoris Terechovas.
„Rusija neatsisakė savo bandymų sunaikinti Ukrainos gyvenamąją ir ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – pridūrė V.Zelenskis, ragindamas šalies sąjungininkus toliau teikti karinę paramą.
Ukrainos lyderis teigė, kad apie išpuolių pasekmes jis informavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kai jiedu kalbėjosi telefonu.
V.Zelenskis kolegai sakė, kad svarbu, jog 90 mlrd. eurų vertės ES pagalbos paketas, taip pat kitas sankcijų Rusijai etapas, kurį šiuo metu blokuoja Vengrija, būtų įgyvendintas.
Oro gynybos tiekimas
Naktį visoje šalyje buvo paskelbtas oro pavojus.
Lenkijos oro pajėgos socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad pakėlė karinius orlaivius, siekdamos apsaugoti savo oro erdvę su Ukraina besiribojančiuose regionuose, kaip tai paprastai daro didelio masto Rusijos smūgių atveju.
Vienas žmogus žuvo rytiniame Dniepropetrovsko regione, o trys buvo sužeisti sostinėje Kyjive, pranešė Ukrainos valdžia.
Su Rusija besiribojančiame Sumų regione 24 metų vyras žuvo savo automobilyje, kai į jį pataikė Rusijos dronas, pranešė vietos pareigūnai.
Rusija pareiškė, kad įvykdė „masinį itin tikslų smūgį“ prieš karinius taikinius Ukrainoje. Ji nuolat neigia besitaikanti į civilinę infrastruktūrą.
Rusijos kariuomenė anksčiau pranešė, kad per naktį perėmė daugiau nei 120 Ukrainos dronų.
Maskvos paskirta okupuoto Ukrainos Chersono regiono valdžia pranešė, kad per Ukrainos drono smūgį vienas žmogus žuvo, o keturi buvo sužeisti.
Šią savaitę Maskva ir Kyjivas apsikeitė po 500 karo belaisvių, laikydamiesi susitarimų, pasiektų per vėliausią taikos derybų etapą Ženevoje.
Atrodo, kad derybos įstrigo dėl pažangos stygiaus ir dėl karo Artimuosiuose Rytuose.
V.Zelenskis anksčiau įspėjo, kad užsitęsęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali trukdyti JAV gamybos oro gynybos raketų tiekimui.
Ukraina susiduria su brangios JAV PAC-3 oro gynybos amunicijos trūkumu.
V.Zelenskis pasiūlė Jungtinėms Valstijoms iškeisti Ukrainos dronų perėmėjus į raketas.
Jis taip pat pasiūlė atsiųsti dronų specialistų, kurie padėtų apsaugoti Vašingtono sąjungininkus Persijos įlankoje nuo Irano dronų.
Dėl JAV raketų tiekimo vėlavimo žiemą Ukrainos civilinė infrastruktūra tapo labiau pažeidžiama plataus masto Rusijos oro smūgių, dėl kurių šimtai tūkstančių žmonių liko be šildymo spaudžiant dideliam šalčiui.
Trumpas paaiškino, kodėl Ukraina ir Rusija niekaip nesusitaria: „Darau tai kaip paslaugą Europai“
17:44
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina ir Rusija jau ne kartą buvo priartėjusios prie taikos susitarimo, tačiau kiekvieną sykį viena iš pusių atsitraukdavo. Šias mintis jis išsakė kreipdamasis į Pietų Amerikos šalių lyderius.
Baltųjų rūmų vadovo teigimu, pagrindinė kliūtis yra emocinis barjeras tarp kariaujančių šalių.
„Darau tai kaip paslaugą Europai“
„Žinote, Ukraina ir Rusija... Atrodytų, tarp jų turėtų būti kažkokia draugystė, bet iš tikrųjų ten tvyro milžiniška neapykanta. Jiems labai sunku susitarti. Labai, labai sunku. Žiūrėsime, kas bus toliau“, – kalbėjo D.Trumpas.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad derybų procese dalyvauja tik norėdamas padėti sąjungininkams, o pats karas JAV tiesiogiai neliečia:
„Mes iš tikrųjų nieko neprarandame. Praranda jie. Mūsų tai stipriai neveikia, nes mus skiria vandenynas. Darau tai kaip paslaugą Europai. Dėl gyvybių“, – pridūrė JAV vadovas.
Švedija tiria laivą su rusų įgula dėl įtariamo vogtų grūdų gabenimo
17:30
Švedijos pareigūnai tiria Baltijos jūra plaukiantį krovininį laivą, kuris kaltinamas vogtų grūdų gabenimu, šeštadienį pranešė pareigūnai.
Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba šeštadienį spaudos konferencijoje pranešė, kad laivo „Caffa“ įgulą daugiausia sudaro rusai, o pats laivas yra įtrauktas į Ukrainos sankcijų sąrašą, skelbia Švedijos naujienų agentūra TT.
Įtariama, kad „Caffa“ buvo su netikra vėliava, kai penktadienį Švedijos teritoriniuose vandenyse į jį įlipo švedų pareigūnai, siekdami atlikti kratą ir apklausas, pranešė TT. Laivas plaukė su Gvinėjos vėliava.
Pareigūnams nerimą kelia laivo tinkamumas plaukioti, o vieno asmens atžvilgiu pradėtas baudžiamasis tyrimas, pranešė TT. Kitos detalės apie „Caffa“ ir jo įgulą kol kas nepateikiamos.
Praėjusiais metais Švedija pareiškė sugriežtinsianti užsienio laivų draudimo patikrinimus, siekdama sustiprinti vadinamojo Rusijos šešėlinio laivyno, sudaryto iš senstančių laivų, naudojamų naftai, dujoms ar vogtiems Ukrainos grūdams gabenti, kontrolę.
Vidutinis šių laivų amžius yra apie 18 metų, o tai reiškia, kad jie artėja prie savo eksploatacijos pabaigos ir yra labiau pažeidžiami avarijų, ypač jei nėra tinkamai prižiūrimi.
Stokholmas praėjusiais metais pavedė Pakrančių apsaugos tarnybai ir Švedijos jūrų administracijai rinkti informaciją apie draudimą ne tik iš laivų, užsukančių į Švedijos uostus, bet ir iš tų, kurie plaukia per šalies teritorinius vandenis bei išskirtinę ekonominę zoną.
Pareigūnai neatskleidė, ar mano, jog „Caffa“ priklauso šešėliniam laivynui.
Zelenskis po pokalbio su Macronu: ukrainiečiai šią žiemą pasiekė apčiuopiamų rezultatų
17:10
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalies gynybos pajėgos šią žiemą pasiekė svarių laimėjimų ir išlaikė visas pagrindines gynybos kryptis. Apie tai jis paskelbė savo socialiniuose tinkluose po pokalbio su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Prioritetas – parama ir sankcijos
„Ukrainos kariai šią žiemą pasiekė apčiuopiamų rezultatų ir išlaikė visas pagrindines gynybos sritis. Labai svarbu, kad būtų įgyvendinti bendri Europos susitarimai dėl 90 milijardų eurų paramos Ukrainai artimiausiems dvejiems metams, taip pat dėl naujo sankcijų paketo Rusijai“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Prezidentas su E.Macronu išsamiai aptarė padėtį fronte bei svarbiausius gynybos poreikius. V.Zelenskis taip pat informavo Prancūzijos vadovą apie praėjusios nakties masinio Rusijos smūgio pasekmes.
Ukrainos patirtis – raktas į saugumą Artimuosiuose Rytuose
Pokalbio metu nemažai dėmesio skirta ir įtemptai situacijai Artimuosiuose Rytuose bei Persijos įlankos regione.
„Aptarėme padėtį aplink Iraną ir jos perspektyvas. Emmanuelis parėmė mūsų pastangas stiprinti saugumą regione. Ukrainos gynyba nuo „Shahed“ teroristų yra viena labiausiai patyrusių pasaulyje, būtent ši mūsų patirtis gali tapti vienu iš atnaujinto ir veiksmingesnio kolektyvinio saugumo pamatų“, – pažymėjo Ukrainos vadovas.
Prezidentai taip pat sutarė, kad Ukraina ir Prancūzija artimiausiomis savaitėmis rengiasi bendriems diplomatiniams formatams.
Lietuva įteikė protesto notą Rusijos atstovui dėl Ukrainos apšaudymo per žaidynių atidarymą
16:58
Lietuva šeštadienį įteikė griežto protesto notą Rusijos ambasados atstovui dėl masinio Ukrainos apšaudymo Milano ir Kortinos žiemos paralimpinių žaidynių atidarymo metu, taikantis į civilius.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), notoje pažymima, kad atidarant žaidynes, kuriose „nepagrįstai ir begėdiškai leista dalyvauti ir agresorės Rusijos bei jai talkinančios Baltarusijos paraatletams, Rusijos karo nusikaltėliai paleido į Ukrainą 480 kovinių dronų ir 29 raketas, tarp jų – ir balistines“.
URM atkreipė dėmesį, kad į Ukrainos miestus skrendant raketoms, agresorei Rusijai ir jos bendrininkei Baltarusijai ištiesiamas raudonas kilimas paralimpinėse žaidynėse, joms leidžiama dalyvauti su savo vėliava ir himnu.
„Lietuva primena Tarptautiniam paralimpiniam komitetui (TPK), kad savo gėdingu sprendimu jis apdovanojo agresorę, ir istorija nepamirš ne tik Rusijos agresijos, bet ir tų, kurie prie jos prisideda užmerkdami akis karo nusikaltimams“, – nurodė ministerija.
Ji taip pat pabrėžė, jog atsakomybei už karo ir kitus tarptautinius nusikaltimus netaikomas senaties terminas, ir dar kartą pareikalavo Rusijos nutraukti agresiją prieš Ukrainą, išvesti savo pajėgas ir atlyginti visą Ukrainai kilusią žalą.
BNS rašė, kad Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 29 raketas ir 480 dronų, kurių keli buvo nukreipti į energetikos ir geležinkelių infrastruktūrą. Dėl to iš viso žuvo mažiausiai 11 civilių.
Balistinės raketos smūgiui Charkive sunaikinus penkių aukštų daugiabutį, žuvo devyni žmonės, tarp jų – du vaikai ir dvi moterys.
Kaip pažymėjo URM, taip pat nukentėjo energetikos objektai Kyjive, Chmelnickio ir Černivcių srityse, geležinkelio infrastruktūra Žytomyro srityje, pataikymai į civilinius taikinius užfiksuoti daugelyje kitų Ukrainos regionų.
BNS skelbė, kad nepaisant besitęsiančio karo Ukrainoje, TPK šešiems Rusijos ir keturiems Baltarusijos sportininkams žiemos paralimpiadoje leido atstovauti savo šalims su nacionalinėmis vėliavomis.
Šį žingsnį bei draudimą Ukrainos sportininkams ant kostiumų naudoti šalies žemėlapius solidariai pasmerkė Lietuva, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Suomija ir Švedija.
Be to, dalis valstybių boikotavo penktadienį vykusį paralimpinių žaidynių atidarymą istoriniame Veronos amfiteatre. Jame Rusijos sportininkai buvo nušvilpti, kai pirmąkart nuo 2014-ųjų žygiavo su savo nacionaline vėliava.
Lietuva žiemos paralimpiadoje dalyvauja po 32-ejų metų pertraukos, jai varžybose atstovauja snieglentininkas Rapolas Micevičius. Jis šeštadienį įveikė snieglenčių kroso kvalifikaciją ir sekmadienį varžysis šios rungties finale.
