- Trumpas atsikirto griežtai: „Ukraina – ne mūsų karas“
- Analitikas papasakojo, kaip 10 ukrainiečių pažemino NATO: Vakarai turi pabusti
- Išplūdo Zelenskį: atskleidė, apie ką prieš invaziją jis kalbėjo su Putinu
- Lukašenka padovanojo Kim Jong Unui automatinį šautuvą
- Varšuvoje sulaikytas ukrainiečių mafijos bosas
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpas atsikirto griežtai: „Ukraina – ne mūsų karas“
20:34
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo Vokietiją už tai, kad ji neremia karo su Iranu, ir teigė, kad šalies vadovybės komentarai yra „netinkami“, atsižvelgiant į tai, jog JAV parėmė sąjungininkus konflikte Ukrainoje, rašo CNN.
Kalbėdamas apie Ukrainą, D.Trumpas sakė: „Manau, kad padėtis šiek tiek stabilizuojasi. Manau, kad turime šansą tai išspręsti, bet… tai neturi įtakos mums, esantiems už tūkstančių mylių.“
„Štai kodėl, kai išgirdau Vokietijos vadovą sakant apie Iraną: „Tai ne mūsų karas“, pasakiau: „Na, Ukraina – ne mūsų karas. Mes padėjome, bet Ukraina nėra mūsų karas. Manau, kad tai buvo labai netinkamas pareiškimas, bet jis jį padarė. To negalima atšaukti. Bet jis taip manė“, – sakė D.Trumpas.
Praėjusią savaitę Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo atstovas spaudai pakomentavo konfliktą su Iranu, sakydamas: „Šis karas neturi nieko bendra su NATO. Tai nėra NATO karas.“
„Dalyvavimas nebuvo svarstomas prieš karą ir nėra svarstomas dabar“, – sakė atstovas.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius taip pat atmetė D.Trumpo prašymą suteikti pagalbą: „Ko Trumpas tikisi, kad keli ar keliolika Europos fregatų Hormūzo sąsiauryje padarys tai, ko negali padaryti galingas JAV karinis jūrų laivynas?“
„Tai ne mūsų karas; mes jo nepradėjome“, – pareiškė jis.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:59
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Irano prezidentas padėkojo Putinui už „įkvėpimą kare“
23:49
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas rusų kalba padėkojo Rusijos vadovui Vladimirui Putinui už „įkvėpimą kare“ su Jungtinėmis Valstijomis, rašo „RBC-Ukraina“.
„Prezidento Putino pareiškimai ir Rusijos žmonių parama mus įkvepia šiame kare. Irano žmonių pasipriešinimas ir drąsa žada naujus ryšius, kurie užtikrins Rytų Azijos saugumą regiono šalių jėgomis. Irano žmonių vardu dėkoju Rusijos vyriausybei ir žmonėms“, – teigiama pareiškime.
Leidinys pastebėjo, kad Irano prezidento įrašas buvo paskelbtas socialiniame tinkle „X“, kuris yra blokuojamas tiek Irane, tiek Rusijoje.
Rusijos parama Iranui
Neseniai Kremlius atvirai pareiškė, jog Rusija nėra neutrali šalis Irano ir Izraelio konflikte. Rusijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje pabrėžė, kad šalis oficialiai remia Teheraną, o Vakarų šalių veiksmus šioje situacijoje laiko „neteisingais“.
Be to, Irano valdžia pirmą kartą pripažino teikianti karinę pagalbą Rusijai.
Pirmi metų mėnesiai parodė, kaip greitai Kremlius sminga į dugną
23:41
Kremlius nebeslepia didėjančių Rusijos biudžeto problemų. Siekiant subalansuoti biudžetą, Rusija ėmėsi sprendimų – leidinys TVNET apžvelgia, kokia biudžeto skyrė Rusijoje atsivėrė per pirmuosius du šių metų mėnesius ir kokių sprendimų Kremlius imasi, kad šią skylę lopytų.
Preliminari Rusijos federalinio biudžeto sausio ir vasario mėnesiais vykdymo įvertinimas patvirtina ne tik rekordišką biudžeto deficito padidėjimą, bet ir atskleidžia Finansų ministerijos ribotas galimybes finansuoti didėjantį deficitą skolinantis.
Finansų ministerija sugebėjo užpildyti biudžeto skylę maždaug trečdaliu, o tai padarė tik dėl sparčiai padidėjusios iš Nacionalinio gerovės fondo paimtos lėšų sumos.
Plačiau skaitykite čia.
Ukraina – apie JAV planus nukreipti ginkluotę: „Negavome jokių signalų“
21:03
Ukraina neturi jokių duomenų, kad JAV planuotų Kyjivui skirtą ginkluotę nukreipti į Artimuosius Rytus, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos ambasadorė NATO Aliona Hetmančiuk.
Dienraštis „The Washington Post“ pranešė, kad Pentagonas svarsto galimybę nukreipti įrangą, nes karas Irane sekina JAV atsargas.
Pranešama, kad ši įranga apima oro gynybos raketas perėmėjas, užsakytas pagal schemą, leidžiančią sąjungininkams pirkti JAV ginklus Ukrainai.
„Negavome jokių signalų – nei iš NATO, nei iš JAV – kad pagal PURL programą Ukrainai skirta ginkluotė galėtų būti nukreipta į Artimuosius Rytus“, – AFP sakė Ukrainos pasiuntinė NATO.
„Taip pat nebuvo jokių požymių, kad karas Irane būtų lėmęs pokyčius dėl Ukrainai reikalingos ginkluotės prieinamumo pagal PURL sistemą“, – teigė ji.
Praėjusiais metais pradėta PURL programa leidžia Ukrainai gauti JAV įrangą, kurią finansuoja Europos šalys.
Anksčiau NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) teigė, kad Kyjivas vis dar gauna svarbią gynybos įrangą, nors karas Irane sekina atsargas tiek Europoje, tiek JAV.
„Gera žinia ta, kad būtiniausia įranga ir toliau keliauja į Ukrainą“, – žurnalistams sakė jis.
M. Rutte pridūrė, kad tai apima ir JAV gamybos raketų perėmėjas „Patriot“, kurių Ukrainai žūtbūt reikia.
Anot jo, apie 75 proc. Ukrainos „Patriot“ baterijų naudojamų raketų buvo patiekta per šią programą, kaip ir 90 proc. kitų oro gynybos sistemų amunicijos.
Paklaustas apie atsargų būklę ir joms tenkantį spaudimą dėl raketų perėmėjų poreikio Izraelyje bei Persijos įlankos šalyse, M. Rutte atsisakė komentuoti. Tačiau jis paragino Europos šalis didinti savo gamybos pajėgumus.
„Joms reikia sukurti daugiau papildomų gamybos linijų, įvesti papildomas pamainas, atidaryti naujas gamyklas. Pinigų tam yra“, – sakė jis.
Paaiškėjo, kokiu tikslu Zelenskis nuvyko į Saudo Arabiją
20:23
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Saudo Arabiją su neoficialiu vizitu.
Karas Irane paskatino Persijos įlankos šalių susidomėjimą Ukrainos ginklų technologijomis.
Abi šalys vėliau ketvirtadienį ketina pasirašyti susitarimą dėl „bendradarbiavimo saugumo srityje, ypač dangaus apsaugos“, naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Daugiau informacijos apie tai, kas bus numatyta susitarime, jis nepateikė.
Kyjivas siekia pasinaudoti savo patirtimi numušant Rusijos dronus, kad padėtų Persijos įlankos šalims, kurios yra puolamos tais pačiais Irano sukurtais „Shahed“ dronais, kokius Rusija leidžia į Ukrainą.
V.Zelenskis teigė, kad daugiau nei 200 Ukrainos antidronų ekspertų buvo išsiųsti į kelias Artimųjų Rytų šalis, įskaitant Saudo Arabiją. Tai įvyko po to, kai JAV ir Izraelio smūgiai Iranui išprovokavo Teherano atsakomąsias dronų ir raketų atakas.
„Atvykau į Saudo Arabiją. Suplanuoti svarbūs susitikimai“, – socialiniuose tinkluose rašė V.Zelenskis, paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame jis Džidoje susitinka su regiono pareigūnu.
„Vertiname paramą ir palaikome tuos, kurie yra pasirengę dirbti su mumis užtikrinant saugumą“, – pridūrė V.Zelenskis.
Saudo Arabija, palaikanti glaudžius saugumo ryšius su JAV, taip pat yra tapusi Irano dronų taikiniu.
Kyjivas reklamuoja savo pigių dronų perėmėjų, elektroninio trukdymo priemonių ir priešlėktuvinių pabūklų derinį, skirtą Rusijos dronams numušti, kaip veiksmingą oro gynybos įrankį.
Ukraina pasiūlė iškeisti savo perėmėjus į gerokai brangesnes oro gynybos raketas, kurias Persijos įlankos šalys šiuo metu naudoja Irano dronams numušti. Kyjivas teigia, kad jam jų reikia daugiau, kad galėtų atremti Rusijos raketų atakas.
Praėjusiais metais Saudo Arabija taip pat priėmė JAV pareigūnus atskiroms deryboms su Ukrainos ir Rusijos delegacijomis, siekiant rasti būdą užbaigti ketverius metus trunkantį karą, kurį 2022-ųjų vasarį išprovokavo Maskvos invazija.
Ministras su Ukrainos kolega aptarė Baltijos šalyse kritusius dronus, kaip išvengti tokių incidentų
19:24
Baltijos šalyse pastarosiomis dienomis nukritus trims ukrainietiškiems dronams, Ukrainoje viešintis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako su šios šalies kolega Mykhailo Fedorovu aptaręs, kaip reikėtų bendradarbiauti, siekiant išvengti panašių incidentų.
„Su Ukrainos gynybos ministru aptarėme naujausius incidentus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kalbėjome apie tai, kaip reikėtų bendradarbiauti, kad tokių incidentų, kylančių dėl Rusijos kaltės, nebūtų arba jie būtų kuo labiau minimalizuoti“, – ketvirtadienį kalbėjo ministras.
Pasak jo, Ukraina ginasi nuo Rusijos agresijos, todėl suprantama, jog panašių nutikimų nebūtų, jeigu Maskva sustabdytų karą.
Ministras tikino taip pat aptaręs šalių bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje.
BNS rašė, kad dronas ant Lavyso ežero Varėnos rajone nukrito ankstų pirmadienio rytą, objektas pavojaus gyventojų saugumui nesukėlė.
Latvija ir Estija skelbia, kad trečiadienio naktį į jų oro erdvę taip pat įskrido bepiločiai orlaiviai.
Pareigūnų teigimu, visi trys dronai yra ukrainietiški, jie turėjo skristi į Rusiją, tačiau nuklydo nuo maršruto.
Incidentai dėl dronų paskatino aktyvesnes diskusijas dėl oro gynybos stiprinimo. R. Kaunas anksčiau teigė, kad dronus aptinkantys radarai Lietuvą pasieks 2026–2028 metais, dalis jų jau atvykę, tačiau užtrunka jų diegimas.
Pilnai integruotą bepiločių orlaivių detekcijos ekosistemą Lietuva turėtų turėti 2030 metais.
Analitikas papasakojo, kaip 10 ukrainiečių pažemino NATO: Vakarai turi pabusti
18:52
Šiandien Ukraina yra ne tik Vakarų pagalbos gavėja, bet ir pagrindinė unikalių kovinių patirčių bei technologinių sprendimų tiekėja sąjungininkams. Vakarai turi tai suvokti. Apie tai savo straipsnyje portale „War on the Rocks“ rašo JAV kariuomenės veteranas, karinis analitikas Bryanas Daugherty.
Kaip rašo autorius, tai puikiai iliustruoja epizodas, įvykęs per didelio masto pratybas „Hedgehog 2025“ Baltijos šalyse, kur nedidelė grupė Ukrainos karių atliko sąlyginio priešo vaidmenį. Pasak B.Daugherty, vos dešimt ukrainiečių per trumpą laiką sugebėjo „sunaikinti“ 17 šarvuotų transporto priemonių ir suduoti dešimtis smūgių, faktiškai išvedę iš rikiuotės du NATO batalionus.
Vienas iš pratybas stebėjusių vadų tai, ką matė, apibendrino trumpu, bet nerimą keliančiu sakiniu: „Mums galas“.
Analitikas pabrėžia, kad tokie rezultatai nėra atsitiktinumas. Jo nuomone, per plataus masto karo metus Ukraina sukūrė daug lankstesnę ir prisitaikančią karo veiksmų sistemą nei tradicinės Aljanso struktūros.
„Kyjive kalbėjausi su kovose užgrūdintais kariais, kurie ką tik grįžo iš Donbaso. Kaip jūrų pėstininkų veteranas, tikėjausi bendros vizijos. Vietoj to pajutau, kad mano patirtis „pasauliniame kare su terorizmu“ yra pasenusi, o šie žmonės buvo įvaldę naują, man visiškai svetimą karybos rūšį“, – prisimena jis savo verslo keliones į Ukrainą.
Ypatingą dėmesį autorius skiria Ukrainos technologiniam proveržiui. Pasak jo, šalis kasmet pagamina milijonus bepiločių orlaivių ir diegia naujoves tiesiogiai padalinių lygmeniu. Patys kariškiai tobulina technologijas, pasitelkdami 3D spausdinimą ir greitą inžinierių grįžtamąjį ryšį. Tai leidžia jiems reaguoti į pokyčius fronte daug greičiau nei sistemose su centralizuotais pirkimais.
Skaitmeninė platforma „Delta“, kurioje sujungti žvalgybos duomenys, palydovinės nuotraukos ir realiuoju laiku iš dronų gaunama informacija, taip pat yra svarbus pranašumo elementas, sakė B.Daugherty. Pasak jo, būtent tokie sprendimai leidžia Ukrainos kariuomenei veikti greičiau ir tiksliau nei priešui.
Autorius taip pat atkreipia dėmesį į ekonominį karo aspektą. Ukrainiečių kūriniai, ypač pigūs bepiločiai perėmėjai, gali kainuoti apie tūkstantį dolerių, tačiau efektyviai pasipriešinti daug brangesnėms sistemoms. Tai, kaip pažymi ekspertas, gali „pasukti varginančio karo ekonomiką“ Ukrainos partnerių naudai.
„Ukraina nėra našta ar labdaros objektas“
Kartu P.Daugherty kritikuoja kai kurių Vakarų politikų požiūrį, kurie vis dar laiko Ukrainą paramos objektu, o ne lygiaverte partnere.
„Ukraina nėra našta ar labdaros objektas. Tai labiausiai kovinę patirtį turinti ir novatoriškiausia partnerė Vakarų pasaulyje“, – pabrėžia jis.
Jis mano, kad NATO turėtų peržiūrėti savo politiką ir aktyviau integruoti Ukrainos patirtį į savo mokymo programas. Visų pirma kalbama apie Ukrainos instruktorių įtraukimą į Aljanso karių rengimą ir platesnį bepiločių orlaivių ir dirbtinio intelekto srities pasiekimų panaudojimą.
Apibendrindamas analitikas perspėja: ignoruoti Ukrainos potencialą gali būti strateginė Vakarų klaida. Didele kaina įgyta karo prieš Rusiją patirtis jau keičia šiuolaikinių konfliktų suvokimą. Būtent nuo to, kaip greitai NATO sugebės išmokti šias pamokas, priklauso jos pasirengimas ateities iššūkiams.
Latvija įstatymu įtvirtino 5 proc. BVP gynybos finansavimą nuo 2027-ųjų
18:36
Latvijos Saeima ketvirtadienį per galutinį svarstymą pritarė Nacionalinio saugumo finansavimo įstatymo pataisoms, kuriomis įtvirtino įsipareigojimą metiniame biudžete nuo 2027-ųjų gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vietoj dabar numatytų 3 procentų.
Prezidentas Edgaras Rinkevičius pasiūlymą įtvirtinti šį įsipareigojimą pateikė vasarį. Saeimos prezidiumui skirtame laiške valstybės galva pabrėžė, kad Latvijai būtina užtikrinti nuoseklų gynybos finansavimo didinimą ilgalaikėje perspektyvoje.
Taip siekiama įgyvendinti NATO valstybių ir vyriausybių vadovų 2025-ųjų birželio 25 dienos aukščiausiojo lygio susitikime Hagoje prisiimtą įsipareigojimą iki 2035-ųjų kasmet į gynybą investuoti 5 proc. BVP.
„Atsižvelgiant į dabartinius geopolitinius pokyčius ir poreikį stiprinti šalies gynybinius pajėgumus, turi būti užtikrintas nuspėjamas gynybos finansavimas, 2027-aisiais ir vėlesniais metais investuojant bent 5 proc. atitinkamų metų prognozuojamo BVP, taip laikantis NATO nustatytų kriterijų“, – teigiama laiške.
Finansų ministerija pripažino, kad šiam tikslui pasiekti ateinančiais metais prireiks reikšmingo papildomo valstybės biudžeto finansavimo.
Ministerija pažymi, kad 2025-ųjų gegužės 13 dienos posėdyje Ministrų kabinetas nusprendė siekti 5 proc. BVP krašto apsaugai, NATO pajėgumų tikslams, saugumo poreikiams bei karinei paramai Ukrainai.
2026-ųjų biudžeto įstatyme jau numatytas papildomas finansavimas gynybai iš lėšų, kurios bus perskirstytos per metinį valstybės biudžeto vykdymo procesą.
Gynybos ministerijos parlamentinė sekretorė Lienė Gaterė trečiadienį vykusiame Saeimos Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komisijos posėdyje pažymėjo, kad itin svarbu rodyti pavyzdį NATO sąjungininkams pasiekiant šį 5 proc. BVP rodiklį, kad vėliau to būtų galima to tikėtis ir iš kitų.
Tuo tarpu Gynybos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Ugis Noritis posėdžio dalyvius informavo, kam bus skiriamas finansavimas. U. Noritis pažymėjo, kad būtina investuoti į stambaus kalibro šaudmenis ir atsargų papildymą, oro gynybą bei karinių dalinių mechanizavimą.
Ištekliai taip pat turi būti toliau investuojami į karines jūrų pajėgas, ieškant būdų pakeisti esamus laivus. Taip pat turi būti svarstomas priešbalistinių raketų pajėgumų vystymas. Anot pareigūno, kartu su Danijos divizija turi būti plėtojamas divizijos štabas, rezervistų įranga bei mokymai ir infrastruktūra.
Valstybės turto valdytojo „Valsts Nekustamie Ipasumi“ (VNI) atstovas komisijos posėdyje pažymėjo, kad tokie pokyčiai pasiųstų teigiamą signalą tarptautiniams investuotojams, jog valstybė rimtai svarsto remti gynybos pramonę.
U. Noritis nurodė, kad kur kas daugiau teks investuoti į dronų ir antidroninių sistemų kūrimą, taip pat būtina įvertinti, kaip plėtoti pramonę ir inovacijas, toliau tobulinti Baltijos gynybos liniją.
Pareigūnas pažymėjo, kad Gynybos ministerija toliau dirba siekdama padidinti Valstybės gynybos tarnybos (VAD) narių skaičių iki 4 tūkst. karių, o tam reikia papildomų lėšų tiek įrangai, tiek atlyginimams. Taip pat turi būti susitarta dėl profesionaliosios tarnybos narių skaičiaus didinimo bent iki 10 tūkst. Anot jo, turi būti svarstomas ir savanorių įtraukimas.
Volodymyras Zelenskis netikėtai atsidūrė Saudo Arabijoje
17:27 Atnaujinta 17:57
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Saudo Arabiją su iš anksto neskelbtu vizitu.
Tai įvyko tuo metu, kai karas Irane paskatino Persijos įlankos šalių susidomėjimą Ukrainos karinėmis technologijomis.
„Atvykau į Saudo Arabiją. Suplanuoti svarbūs susitikimai. Vertiname palaikymą ir remiame tuos, kurie yra pasirengę dirbti su mumis siekiant užtikrinti saugumą“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.
Kyjivas siūlo pasidalinti savo patirtimi numušant Rusijos dronus, kad padėtų Persijos įlankos valstybėms, kurios yra puolamos tais pačiais Irano sukurtais „Shahed“ dronais, kokius Rusija leidžia į Ukrainą.
V. Zelenskis teigė, kad daugiau nei 200 Ukrainos kovos su dronais ekspertų pasiųsti į kelias Artimųjų Rytų šalis, įskaitant Saudo Arabiją, po to, kai JAV ir Izraelis sudavė smūgius Iranui, kurie išprovokavo atsakomąsias Teherano dronų ir raketų atakas.
Rusijos dronams numušti Kyjivas naudoja pigių dronų gaudytuvų, elektroninio trukdymo priemonių ir priešlėktuvinių ginklų derinį.
Ukraina pasiūlė iškeisti savo gaudytuvus į kur kas brangesnes oro erdvės gynybos raketas, kurias Persijos įlankos šalys šiuo metu naudoja Irano dronams numušti. Ukraina teigia, kad jai jų reikia daugiau, siekiant atremti Rusijos raketų atakas.
Lukašenka padovanojo Kim Jong Unui automatinį šautuvą
17:08
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka per savo pirmąjį vizitą Pchenjane padovanojo Kim Jong Unui (Kim Čen Unui) automatinį šautuvą, juokaudamas, kad Šiaurės Korėjos lyderiui jo gali prireikti „jei pasirodys priešai“, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Abi šalys padėjo Rusijai kare Ukrainoje. Pchenjanas siuntė sausumos pajėgas ir ginklus, o Minskas 2022 metais tapo plataus masto invazijos placdarmu.
Ketvirtadienį abu lyderiai pasirašė „draugystės ir bendradarbiavimo“ sutartį po to, kai Kim Jong Unas ekstravagantiškai sutiko A. Lukašenką ir pareiškė, kad abi šalys dabar „žengia į naują etapą“.
Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip A. Lukašenka įteikia Kim Jong Unui automatinį šautuvą. Kim Jong Unas į tai atsakė imituodamas ginklo užtaisymą ir ištarė „ačiū“.
„Tik tam atvejui, jei pasirodys priešai“
„Teisingai“, – sakė A. Lukašenka ir pridūrė: „Tik tam atvejui, jei pasirodys priešai“, priversdamas Kim Jong Uną nusijuokti.
Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kaip Šiaurės Korėjos lyderis įteikia A. Lukašenkai didelę mozaikinę vazą su Baltarusijos lyderio portretu. Šiaurės Korėjos vadovas paaiškino, kad jai pagaminti prireikė daug jūros kriauklių.
Tiek Baltarusija, tiek Šiaurės Korėja susivienijo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, siekdamos sukurti „daugiapolį pasaulį“ ir mesti iššūkį Vakarų hegemonijai.
A. Lukašenka teigė, kad didžiosios pasaulio valstybės „ignoruoja ir pažeidžia tarptautinės teisės normas“, taip, panašu, kritikuodamas JAV.
Kim Jong Unas pareiškė, kad Šiaurės Korėja prieštarauja „neteisėtam Vakarų spaudimui Baltarusijai“.
Be draugystės ir bendradarbiavimo sutarties, šalys susitarė plėsti bendradarbiavimą įvairiuose sektoriuose – nuo žemės ūkio iki informacinių technologijų, pranešė Baltarusijos valstybinė žiniasklaida.
Vizitas baigėsi Kim Jong Unui asmeniškai palydėjus A. Lukašenką į oro uostą „šiltam atsisveikinimui“, priduriama pranešime.
