Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Putinas nori išnaikinti gyventojus“: įgarsino Trumpo žodžius karaliui iš jo lūpų
18:25
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmosiomis susitikimo su Didžiosios Britanijos karaliumi Karoliu III minutėmis, manoma, padarė nerimą keliantį pareiškimą apie Rusijos vadovo Vladimiro Putino karo planus.
Apie tai rašo dienraštis „New York Post“.
Pasak leidinio, profesionali lūpų skaitytoja Nicola Hickling „iššifravo“ D.Trumpo pokalbį su karaliumi.
Apsikeitęs sveikinimais, Amerikos lyderis esą užsiminė apie pasikėsinimą į jo gyvybę, kuris įvyko per iškilmingą vakarienę su žurnalistais.
„Nenorėčiau čia ilgai stovėti“, – atsakė Didžiosios Britanijos monarchas.
Po to JAV vadovas, manoma, staiga pakeitė temą.
„Aš dabar kalbuosi su Putinu. Jis nori karo“, – tikino D.Trumpas.
Karalius Karolis III pasiūlė aptarti šį klausimą vėliau, bet JAV prezidentas tęsė:
„Turiu nuojautą... jei jis padarys tai, ką sako, kad padarys, jis išnaikins gyventojus.“
Tada pokalbis perėjo prie D.Trumpo „pasididžiavimo“ – 400 mln. JAV dolerių vertės projekto Baltųjų rūmų teritorijoje pastatyti pokylių salę.
Po to JAV prezidentas ir pirmoji ponia pakvietė svečius į Baltuosius rūmus.
Trumpo pokalbiai su Putinu
„RBK Ukraina“ priminė, kad prieš kelias dienas JAV prezidentas D.Trumpas teigė, jog kalbėjosi su Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Jis išreiškė viltį, kad JAV pavyks pasiekti rezultatų taikiai stengiantis užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
D.Trumpas taip pat neseniai sakė, kad jei Vladimiras Putinas sutiktų dalyvauti Majamyje vyksiančiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime, tai „būtų labai naudinga“.
FT: JAV reikalų patikėtinė Ukrainoje traukiasi iš pareigų dėl nesutarimų su Trumpu
22:22
Julie Davis, einanti JAV reikalų patikėtinės Ukrainoje pareigas, ketina palikti savo postą. Leidinio „Financial Times“ teigimu, pagrindinės pasitraukimo priežastys – nesutarimai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir silpnėjanti administracijos parama Ukrainai.
Remdamasis informuotais šaltiniais, leidinys praneša, kad J.Davis planuoja palikti Kyjivą artimiausiomis savaitėmis ir baigti savo diplomatinę karjerą, trukusią beveik 30 metų.
J.Davis reikalų patikėtinės pareigas ėjo nuo 2025 m. gegužės mėnesio. Apie savo sprendimą ji jau informavo Valstybės departamentą.
Teigiama, kad diplomatė nusivylė savo vaidmeniu ir eile administracijos sprendimų, įskaitant personalo paskyrimus, apie kuriuos ji sužinodavo tiesiog iš žiniasklaidos.
Verta paminėti, kad ankstesnė JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink taip pat atsistatydino dėl panašių priežasčių.
Rusai platina melagieną apie Zelenskio kabinete „atrastą“ pavogtą žymų paveikslą
22:13
Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta vaizdo įrašas, pristatomas kaip „BBC News“ reportažas, kuriame teigiama, esą iš Italijos muziejaus pavogtas Paulio Cézanne'o paveikslas „Natiurmortas su vyšniomis“ netrukus atsidūrė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kabinete.
Įrašo autoriai tikina, kad pats prezidentas buvo paskelbęs vaizdo įrašą su fone matomu kūriniu, tačiau vėliau jį skubiai ištrynė. Tačiau tai – melas.
„Kovo 22 dieną iš muziejaus Parmoje buvo pavogti trys Paulio Cézanne'o, Pierre-Auguste'o Renoiro ir Henri Matisse'o paveikslai, kurių vertė viršija 10 mln. dolerių. O kovo 24 dieną Ukrainos prezidento svetainėje paskelbtame Volodymyro Zelenskio vaizdo įraše buvo pastebėtas vienas iš dingusių Cézanne'o kūrinių – „Puodelis ir lėkštelė su vyšniomis“.
Teigiama, kad vaizdo įrašas skubiai pašalintas, tačiau, kaip sakoma, internetas viską prisimena. Ekspertai taip pat pažymi, jog tokios vagystės dažniausiai vykdomos pagal užsakymą, o pavogti paveikslai neretai slepiami šalyse, kuriose, anot jų, nėra teisės viršenybės“, – tvirtinama internete platinamoje žinutėje.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Putinas pirmą kartą sureagavo į smūgių seriją Tuapsės naftos perdirbimo gamyklai
21:39
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas „ignoruoja“ rimtas grėsmes, susijusias su Ukrainos atakomis prieš Tuapsės naftos perdirbimo gamyklą.
Kaip praneša „RBC-Ukraine“, Kremliaus vadovas tai pareiškė susitikimo metu. Diktatorius skundėsi tiksliniais Ukrainos smūgiais objektams Rusijos Federacijos teritorijoje, vadindamas juos „teroristiniais“. Pasak V.Putino, Ukraina griebiasi tokios taktikos, nes „kasdien praranda tam tikras teritorijas“.
Jis pridūrė, kad dronų smūgiai Rusijos teritorijoje tampa vis dažnesni.
„Štai naujausias pavyzdys – smūgiai energetikos objektams Tuapsėje, kurie potencialiai galėjo sukelti rimtų pasekmių aplinkai. Tiesa, gubernatorius ką tik pranešė, kad yra vietoje.
Na, bet kokiu atveju, jis ten buvo prieš kelias valandas. Atrodo, kad rimtų grėsmių nėra, o žmonės vietoje susitvarko su iškilusiais iššūkiais“, – teigė V.Putinas.
Pistorius paaiškino skambų Merzo pareiškimą apie galimus Ukrainos teritorinius praradimus
21:14
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius teigia, kad kanclerio Friedricho Merzo pasisakymai apie Ukrainos teritorijų praradimą ir narystę Europos Sąjungoje nėra niekuo ypatingi.
Remiantis „Laisvės radijo“ pranešimu, B.Pistorius pakomentavo Vokietijos vyriausybės vadovo žodžius, esą Ukraina ateityje gali būti priversta susitaikyti su tuo, kad dalis jos teritorijų liks nebekontroliuojama Kyjivo, siekiant taikos susitarimo su Rusija.
Ministro teigimu, net pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažįsta galimą dalies teritorijų praradimą.
„Net pats Ukrainos prezidentas pripažįsta vertinimą, kad Ukraina šio karo pabaigoje – jei jis, tikiuosi, greitai baigsis – gali būti priversta atsisakyti kai kurių teritorijų. Tad tai nėra koks nors ypatingas pranešimas“, – balandžio 28 d. atsakydamas į žurnalistų klausimus kalbėjo B.Pistorius.
Merzo pareiškimai dėl Ukrainos ateities
Kaip anksčiau pranešė agentūra UNIAN, Vokietijos kancleris F.Merzas neseniai užsiminė, kad dalis Ukrainos, sudarius taikos sutartį su Rusija, gali nebebūti ukrainietiška. Tokias nuolaidas jis tiesiogiai susiejo su Ukrainos perspektyvomis įstoti į Europos Sąjungą.
„Tam tikru momentu Ukraina pasirašys susitarimą dėl ugnies nutraukimo; tam tikru momentu, tikiuosi, bus sudaryta taikos sutartis su Rusija. Tuomet galbūt dalis Ukrainos teritorijos nustos būti ukrainietiška“, – sakė jis.
Pasak F.Merzo, jei prezidentas V.Zelenskis norėtų tai komunikuoti ukrainiečiams ir gauti jų daugumos pritarimą, turėtų būti surengtas referendumas.
„Jis kartu turėtų pasakyti žmonėms: „Aš atvėriau jums kelią į Europą“, – siūlė Vokietijos kancleris.
Tuo pačiu F.Merzas perspėjo ukrainiečius nepuoselėti nerealių vilčių dėl greito įstojimo į ES. Jo teigimu, Ukraina negali prisijungti prie bloko tol, kol tęsiasi karas.
Analitiką nustebino Hegsetho skambutis Estijai: šį kartą JAV net neatsiklausė
20:03
Šią savaitę paskelbta žinia, kurios buvo galima tikėtis ir kurios pasekmės ateinančiais metais turės įtakos tiek Estijos, tiek daugelio kitų šalių kariniams pajėgumams, savo komentare „Postimees“ sako saugumo ekspertas Erkki Koortas.
Gynybos analitikas savo komentare paaiškino, kodėl vėluoja šaudmenų tiekimas ir kokią įtaką tai gali turėti.
*****
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras telefonu kalbėjosi su savo JAV kolega, gynybos ministru Pete'u Hegsethu. Tačiau ne šis faktas buvo ta bauginanti naujiena.
Ilgai prognozuota ir išsipildžiusi rizika vis dėlto buvo pokalbio turinys, kurio metu P.Hegsethas pranešė, kad amerikiečiai atideda Estijai skirtų šaudmenų tiekimą.
Estija nėra vienintelė šalis, kuriai vėluoja šaudmenų tiekimas. Iš esmės šis tiekimo sutrikimas paliečia visą Europą, o priežastis, žinoma, yra kariniai veiksmai, pradėti prieš Iraną.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Prezidentas Kroatijoje: elektros gamyba be išteklių importo iš Rusijos leis apsaugoti elektros kainą
19:59
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva turi skirti vis didesnį dėmesį kritinės infrastruktūros apsaugai ir gaminti elektrą tokiu būdu, kuriam nebūtų reikalingi rusiški energetikos ištekliai.
„Mes, aišku, didiname elektros gamybą siekdami ne tiktai paties apimties didėjimo ir tokiu būdu stengiamės uždaryti tą deficitą, kuris natūraliai susiklostė po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, bet mes siekiame elektrą gaminti tokiu būdu, kuris padarytų mus mažiau priklausomus nuo rusiškų energetikos išteklių importo ir ypatingai tų išgaunamų energijos išteklių importo“, – antradienį po Trijų jūrų iniciatyvos susitikimo Kroatijoje Prezidentūros išplatintame vaizdo įraše sakė G.Nausėda.
„šitas aspektas yra nepaprastai svarbus, nes jis mums leis ateityje apsisaugoti nuo netikėtų arba staigių naftos rinkos svyravimų. Galbūt degalų rinkos mes tiesiogiai neapsaugosime, bet mes apsaugosime elektros energijos kainą ir tai yra nepaprastai svarbu mūsų verslo konkurencingumui“, – pridūrė jis.
G.Nausėda taip pat pažymėjo JAV atstovo viešus pagyrimus Lietuvai kaip valstybei, kuri per pastaruosius ketverius metus padvigubino savo elektros energijos gamybą, skirtingai nei kai kurios kitos regiono valstybės, kuriose elektros energijos gamyba netgi sumažėjo.
Kaip BNS skelbė anksčiau, Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime, skirtame regiono saugumo, atsparumo ir ekonominės plėtros klausimams aptarti, šalies vadovas pabrėžė, jog per dešimtmetį ši iniciatyva tapo svarbia platforma, stiprinančia regiono junglumą energetikos, transporto ir skaitmenizacijos srityse, taip pat padedančia valstybėms efektyviau reaguoti į geopolitinius iššūkius.
Prezidentas taip pat akcentavo, kad dabartinėje saugumo aplinkoje iniciatyvos dėmesys plečiasi į naujas sritis, tokias kaip karinis mobilumas, kritinės infrastruktūros apsauga ir kibernetinis saugumas, kurios yra būtinos, stiprinant regiono atsparumą.
Diskusijoje daug dėmesio skirta Ukrainai. Prezidentas pabrėžė, kad Rusijos atakos prieš civilinę infrastruktūrą, ypač energetikos sektorių, išlieka vienu pagrindinių iššūkių, todėl būtina toliau stiprinti paramą Ukrainai. Šalies vadovas akcentavo poreikį prisidėti prie šalies energetikos sektoriaus stiprinimo, atstatymo ir atsigavimo, taip pat aktyviau remti Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą, siekiant ilgalaikės taikos ir gerovės Europoje
Zelenskis: Rusija planuoja išplėstinę mobilizaciją ir naujus puolimus
19:45
Nepaisant milžiniškų nuostolių fronte, Rusija rengiasi naujoms puolamosioms operacijoms ir pajėgų telkimui.
Apie tai, remdamasis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimu, praneša leidinys „RBC-Ukraine“.
Po susitikimo su Išorės žvalgybos tarnybos vadovu Olehu Ivaščenka, šalies vadovas pabrėžė, kad net patys rusai pripažįsta savo politinės vadovybės nesugebėjimą įgyvendinti užsibrėžtų užduočių.
„Ukrainos gynybos pajėgos užtikrina Rusijos armijos puolamojo potencialo naikinimą. Neatitaisomų okupantų nuostolių rodiklis jau siekia apie 60 proc. visų jų praradimų“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Prezidentas pridūrė, kad agresoriaus politinė vadovybė, nekreipdama dėmesio į drastiškus nuostolius, planuoja tolimesnius puolimus ir ruošiasi išplėstinei mobilizacijai Rusijos Federacijoje.
„Atitinkamai, Ukrainos užduotis – toliau didinti neatitaisomų okupanto nuostolių procentą, stiprinti dronų naudojimą priešakinėse linijose bei plėsti mūsų tolimojo nuotolio sankcijas Rusijos ginklų gamybai ir naftos pramonei“, – akcentavo prezidentas.
Vengrijos išrinktasis premjeras sako „inicijuojantis susitikimą“ su Volodymyru Zelenskiu birželį
19:27 Atnaujinta 21:03
Būsimasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras antradienį pasiūlė surengti susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad būtų „atverstas naujas dvišalių santykių skyrius“ ir imtasi spręsti užsitęsusį ginčą dėl Ukrainos etninių vengrų teisių.
Prieš balandžio 12-ąją Vengrijoje vykusius rinkimus, kuriuose P.Magyaras nugalėjo ilgametį nacionalistų premjerą Viktorą Orbaną, dviejų kaimyninių šalių santykiai pasiekė žemiausią tašką.
V.Orbanas, kuris iki pralaimėjimo 16 metų valdė šalį, ne kartą pasinaudojo šios Vidurio Europos šalies veto teise, siekdamas sustabdyti Europos Sąjungos (ES) finansinę pagalbą Ukrainai ir sankcijas Rusijai.
„Inicijuoju susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu birželio pradžioje, simboliškai Berehovėje, kur didžioji dalis gyventojų yra vengrai“, – parašė P.Magyaras socialiniame tinkle „Facebook“ po Budapešte surengto susitikimo su šio Ukrainos miesto meru.
„Šio susitikimo tikslas – padėti pagerinti vengrų padėtį Užkarpatėje ir sudaryti jiems sąlygas likti savo tėvynėje“, – pridūrė jis.
Ukrainos vakarinėje Užkarpatės srityje gyvena gausi etninių vengrų bendruomenė.
Santykiai pirma pašlijo 2017 metais, kai Kyjivas priėmė įstatymą, kuriuo ukrainiečių kalba buvo įtvirtinta kaip pagrindinė vidurinio ugdymo mokomoji kalba.
Vengrija pareiškė, kad šis įstatymas atėmė teises iš dešimčių tūkstančių etninių vengrų, kurie daugiausia gyvena Ukrainos vakarinėje Užkarpatės srityje, kuri iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos priklausė Vengrijos karalystei.
„Atėjo laikas Ukrainai panaikinti daugiau nei dešimtmetį galiojančius teisinius apribojimus, o Užkarpatės vengrams – atgauti visas savo kultūrines, kalbos, administracines ir aukštojo mokslo teises, kad jie galėtų vėl tapti lygiateisiais ir gerbiamais Ukrainos piliečiais“, – pažymėjo P.Magyaras.
„Jei sugebėsime išspręsti šias problemas, tikrai galėsime atversti naują Ukrainos ir Vengrijos dvišalių santykių skyrių“, – pridūrė jis.
Arogantiškas Izraelio atsakymas Zelenskiui: Ukraina nepateikė jokių įrodymų dėl Rusijos
18:44
Izraelio diplomatijos vadovas antradienį pareiškė, kad Kyjivas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog Izraelis priima Rusijos galimai pavogtas Ukrainos grūdų siuntas.
„Ukrainos vyriausybė nepateikė prašymo dėl teisinės pagalbos (...) taip pat Ukrainos vyriausybė nepateikė įrodymų savo teiginiams“, – spaudos konferencijoje atsakydamas į klausimą sakė užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau antradienį pasmerkė Izraelį dėl to, kad šis galimai priima Rusijos pavogtų ukrainietiškų grūdų siuntas.
Rusija yra okupavusi didelius Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės plotus.
Ukraina ne kartą kaltino Rusiją neteisėtu žemės ūkio produktų eksportu iš teritorijos, kurią Maskva užėmė nuo įsiveržimo 2022 metų vasarį.
„Dar vienas tokius grūdus gabenantis laivas atvyko į Izraelio uostą ir ruošiasi iškrauti krovinį“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime rašė V. Zelenskis.
Jis pridūrė: „Izraelio institucijos negali nežinoti, kokie laivai atvyksta į šalies uostus ir kokį krovinį jie gabena.“
V. Zelenskis pridūrė, kad Kyjivas rengia sankcijas asmenims ir subjektams, susijusiems su ukrainietiškų grūdų pirkimu, ir teigė, kad jo biuras ragins Europos Sąjungą (ES) nubausti tuos, kurie dalyvauja „šioje nusikalstamoje schemoje“.
Kyjivas pirmadienį pareiškė, kad iškvies Izraelio ambasadorių, protestuodamas dėl galimo Ukrainos grūdų pristatymo į Haifos uostą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad augantis diplomatinis ginčas tarp Izraelio ir Ukrainos yra abiejų šalių reikalas, kurį turi išspręsti jos pačios.
Ukraina teigia kovą numušusi rekordiškai daug – 33 tūkst. – Rusijos dronų
17:36
Ukrainos oro gynybos sistemos kovą numušė daugiau nei 33 tūkst. įvairių tipų Rusijos dronų, antradienį pranešė Kyjivas.
Tai rekordinis mėnesio skaičius nuo tada, kai Maskva prieš daugiau nei ketverius metus pradėjo plataus masto invaziją, teigė Ukrainos gynybos ministras.
Tuo tarpu Ukrainoje sukurti ilgojo nuotolio atakos dronai trečią kartą per mažiau nei dvi savaites smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai ir terminalui prie Juodosios jūros, todėl dėl atsargumo buvo evakuoti vietos gyventojai.
Ukraina sukūrė pažangią ir mūšiuose išbandytą dronų technologiją, kuri pasirodė esanti gyvybiškai svarbi sulaikant didesnę Rusijos kariuomenę ir sulaukė viso pasaulio kariškių susidomėjimo.
Pasak Ukrainos pareigūnų, perėmimo dronų, kaip visapusiškos oro gynybos sistemos dalies, dabar siekia Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos šalys, vykstant karui su Iranu.
Ukraina didina perėmimo dronų tiekimą, kad užkirstų kelią Rusijos oro atakoms, o jos kariuomenė oro pajėgose įsteigė naują vadovybę, kad padidintų šalies pajėgumus, vėlų pirmadienį „Telegram“ įraše teigė gynybos ministras Mychaila Fedorovas.
Ukrainos puolamieji pajėgumai taip pat pagerėjo. Gynybos ministerija antradienį pranešė, kad šalies pajėgos daugiau nei padvigubino savo giluminių smūgių pajėgumų atstumą nuo 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos.
Tuo metu Ukrainos pajėgos galėjo pataikyti į karinius taikinius, esančius maždaug už 630 km, teigiama pranešime. Dabar jos smogia taikiniams, esantiems maždaug už 1 750 km, sakoma ministerijos pranešime.
Šis patobulinimas leido Ukrainai smogti Rusijos naftos objektams, kurie užtikrina svarbias pajamas Maskvos karo veiksmams. Ji taip pat taikėsi į gamyklas, aprūpinančias Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
Ukraina šį mėnesį trečią kartą smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai Juodosios jūros Tuapsės uoste per koordinuotą operaciją, kurioje dalyvavo kelios šalies gynybos ir saugumo tarnybų šakos, antradienį pranešė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos.
Per du smūgius anksčiau šį mėnesį buvo sunaikintos 24 naftos saugyklos ir sugadintos dar keturios, teigiama pranešime.
Nepriklausomai patvirtinti šių teiginių neįmanoma.
Žmonės, gyvenantys netoli Tuapsės naftos perdirbimo gamyklos, antradienį buvo evakuojami, sakė Krasnodaro gubernatorius Veniaminas Kondratjevas. Jis nepateikė jokios informacijos apie tai, kiek žmonių evakuojama ir kuriam laikui.
Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad jos oro gynyba per naktį perėmė 186 Ukrainos dronus virš Rusijos regionų, aneksuoto Krymo bei Juodosios ir Azovo jūrų.
Belgorodo srityje pasienyje su Ukraina per drono ataką žuvo trys žmonės ir dar trys buvo sužeisti, sakė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Tuo tarpu per Rusijos dronų atakas Ukrainoje žuvo trys civiliai ir dar penki buvo sužeisti, pranešė ukrainiečių institucijos.
Šiaurės rytinėje Charkivo srityje esančiame Čuhujivo mieste žuvo du žmonės, pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste Kryvyj Rihe žuvo 40 metų vyras, o dar penki vyrai patyrė sužalojimų.
Dėl dar vienos Rusijos atakos Konotope, Ukrainos šiaurinėje Sumų srityje, mieste nutrūko elektros ir vandens tiekimas.
