Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Iš Rusijos – kaltinimai Latvijai: dronai skrido į Sankt Peterburgą
16:27
Ukrainos bepiločiai orlaiviai bandė atakuoti Sankt Peterburgą per Latvijos teritoriją, ketvirtadienį pareiškė Rusijos gynybos ministerija.
Institucija turi omenyje praėjusią naktį Latvijoje užfiksuotą incidentą, kuomet į šalies oro erdvę iš Rusijos įskrido keli dronai, iš kurių mažiausiai du sudužo. Vienas dronas nukrito naftos pramonės bendrovės teritorijoje ir apgadino 4 tuščias naftos cisternas Rėzeknės mieste.
Rusijos pusė aiškina, kad anksti ryte rusų žvalgyba Latvijos oro erdvėje užfiksavo šešių bepiločių orlaivių grupę, taip pat du naikintuvus „Rafale“ ir du naikintuvus F-16. Nurodoma, kad kiek vėliau „penkių iš šešių aptiktų bepiločių orlaivių pėdsakai dingo netoli Rėzeknės miesto Latvijos rytuose“, o šeštąjį droną esą Rusijos priešlėktuvinė gynyba numušė netoli Lichačevo kaimo netoli Pskovo.
Ministerijos pareiškime tvirtinama, kad iš Latvijos oro erdvės atakavusio bepiločio orlaivio nuolaužos priklauso ukrainiečiams ir, jų teigimu, tai Ukrainoje gaminamas „Liuty“. Jokių kitų detalių nepateikiama.
Tai – ne pirmas kartas, kai Latvijoje pasirodo iš Rusijos oro erdvės nuklydę dronai. Paskutinį kartą, kai Ukrainos pajėgos balandžio mėn. nuožmiai atakavo naftos pramonės objektus Ust Lugoje, taip pat pranešta apie dronus Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje.
Po šio incidento Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova ir Vladimiro Putino patarėjas Nikolajus Patruševas apkaltino Baltijos šalis ir Suomiją, kad jos suteikė savo oro erdvę Ukrainos bepiločiams orlaiviams, kad šie galėtų atakuoti Rusijos teritoriją.
„Tai buvo daroma siekiant sudaryti sąlygas Kyjivui smogti Rusijos nekarinei jūrų infrastruktūrai ir prekybos laivynui, įskaitant Primorsko ir Ust Lugos uostus Leningrado srityje“, – pabrėžė N.Patruševas.
Zelenskis kreipėsi į Rusiją: „Reikia vertinti žmones, o ne paradus“
16:03
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo Permę ir kitus Rusijos miestus.
„Dėkoju mūsų kariams už taiklumą. Šiandien Ukrainos tolimojo nuotolio raketos vėl pataikė į tikslą Permėje: tai yra daugiau nei 1500 kilometrų nuo mūsų sienos.
Neseniai buvo pasiekti svarbūs rezultatai Čeliabinske – iki 1800 kilometrų – taip pat Jekaterinburge – beveik 2 tūkstančiai kilometrų. Ukrainos tolimųjų smūgių pasekmes pajuto ir Novorosijskas, Krymskas, Tuapsė ir Samaros sritys“, – platformoje „Telegram“ rašė V.Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad Ukraina ne kartą ragino Rusijos pusę siekti taikos. Tačiau vietoje to Ukraina sulaukė naujų smūgių.
„Būtent todėl Ukrainos sankcijos nukreiptos į tolimus Rusijos objektus, susijusius su Rusijos karine pramone, karo infrastruktūra ir agresijos finansavimu“, – paaiškino V.Zelenskis.
Ukrainos vadovas priminė, kad Rusija bet kuriuo metu gali sustabdyti savo karą prieš Ukrainą.
„Ir ne kelioms valandoms, kad gautų mūsų leidimą surengti paradą Maskvoje, o tam, kad išsaugotų žmonių gyvybes. Reikia vertinti žmones, o ne paradus. Reikia užtikrinti taiką, o ne lakstyti po pasaulio sostines su prašymais dėl pertraukos gegužės 9 d. Taika yra būtina. Dėkoju visiems, kurie padeda Rusijai tai suvokti“, – rėžė V.Zelenskis.
„The Telegraph“: Rusija pafrontėje įkalino 2 tūkst. žmonių – jie be maisto ir vandens
15:47
Apie 2000 žmonių liko be maisto, vandens ir medicininės pagalbos Rusijos okupuotame pafrontės miestelyje Oleškiuose, Chersono srityje, skelbia laikraštis „The Telegraph“.
Teigiama, kad maždaug 2000 gyventojų, kurie iki šiol yra įstrigę šiame prie fronto esančiame miestelyje Dniepro upės rytiniame krante, nesėkmingas bandymas pabėgti balandžio 15 d. patvirtino, kad maršrutas, kurį jie vadino „mirties keliu“, vis dar yra neįveikiamas.
Kadaise čia gyveno apie 25 tūkst. žmonių, tačiau dauguma išvyko, už savęs palikdami tik pagyvenusiuosius, sergančius arba tuos, kurie nenori rizikuoti ir leistis į kelionę.
Nuo 2023 m. birželio, kai buvo sunaikinta Kachovkos užtvanka, buvo užtvindyta didelė miesto dalis, sunaikinti namai ir infrastruktūra, Oleškiai liko be patikimo elektros, dujų ir vandens tiekimo.
Maistas tampa vis mažiau prieinamas, kai kurie tenkinasi sriuba iš balandžių ar net šunų ėdalu, rašo „The Telegraph“.
Gyventojai sako, kad atsargų sulaukia epizodiškai, jei iš viso jos gaunamos. Kai pagaliau juos pasiekia maisto ir būtiniausių prekių paketai, eilės driekiasi valandų valandas, o jų kainos yra pernelyg didelės.
Pasak neseniai iš miesto pabėgusios Marijos, praėjusią žiemą ištisi rajonai buvo be maisto.
Miesto ligoninė vos funkcionuoja. Dėl elektros trūkumo kūnų neįmanoma tinkamai laikyti ar palaidoti, o dėl nereguliarių vaistų pristatymų atsargos taip pat yra menkos.
Vyrai dingsta be žinios
Tuo tarpu, kaip pranešama, miestelyje vyrai tiesiog dingsta be žinios. Gyventojai sako, kad kai kurie iš jų buvo sulaikyti, siunčiami į improvizuotas kankinimo kameras arba verčiami kovoti.
Tačiau išvykimas gali būti netgi pavojingesnis nei pasilikimas.
Vietinių taip pramintas „mirties kelias“ yra užminuotas, jį stebi dronai, o jį nugulusios tų, kurie bandė nesėkmingai pabėgti kūno dalys.
Pasak Tetjanos Hasanenko, Oleškių karo administracijos vadovės tremtyje, likusieji yra „be maisto ir medicininės pagalbos, taip pat be galimybės palikti miestą“, tarp jų, manoma, yra mažiausiai 47 vaikai.
„Šiuo metu kiekvienas [ukrainiečių] pareigūnas sutelkęs dėmesį į humanitarinio koridoriaus organizavimą ir žmonių gelbėjimą, – komentavo ji kovo mėnesį. – Tačiau mes susiduriame ne tik su okupantais, bet ir su nusikaltėliais.“
Tie, kurie svarsto galimybę išvykti, bijo būti sustabdyti Rusijos kontroliuojamuose kontrolės punktuose, o daugelis tiesiog negali judėti dėl garbaus amžiaus ar negalios.
Rusijos pajėjos Chersono srityje esantį Oleškių miestelį pavertė „vaiduoklių miestu“. Ukrainos 34-oji atskiroji jūrų pėstininkų brigada parodė iš oro nufilmuotą vaizdo įrašą, kuriame matyti dėl apšaudymų iš dalies sugriauti daugiabučiai namai.
Ukrainos kariuomenė: Rusija pradėjo aktyvią pavasario–vasaros puolimo fazę
14:17
Rusijos pajėgos perėjo prie aktyvios pavasario puolimo kampanijos fazės, tačiau jiems nepavyksta pasiekti ypatingų laimėjimų, apie tai paskelbė Jungtinių pajėgų grupės atstovas spaudai Viktoras Trehubovas televizijos kanalo „Suspilne“ eteryje.
Pasak jo, praėjusi parą Jungtinių pajėgų grupės atsakomybės zonoje buvo intensyvi. Užfiksuoti 44 susirėmimai. Jis pabrėžė, kad jų fronto ruože tai „išties daug“.
„Galima sakyti, kad rusai dabar yra pačiame savo pavasario kampanijos įkarštyje, savo pavasario bandyme pasiekti savo tikslus, bet vėlgi be ypatingos sėkmės“, – nurodė kariškis.
Nors rusau ir neturi didelių laimėjimų, tačiau, kaip pažymėjo atstovas, „vietinių laimėjimų pas juos yra“.
„Todėl dabar mes aktyviai kovojame tam, kad sunaikintume jų puolamąjį potencialą ir kuo greičiau priverstume juos vėl pereiti į etapą, galbūt, jėgų kaupimo, kai jie praranda ekonominį potencialą, kai jie praranda karinį potencialą kitose vietose“, – pridūrė V.Trehubovas.
Jo vertinimu, aktyviausiai Rusijos pajėgos bando pulti Lymano (Donecko sritis), Kupjansko ir Vovčansko (Charkivo sritis) rajonuose, taip pat šiauriniame pasienyje (Sumų sritis).
Tuo pačiu metu, kaip patikslino V.Trehubovas tiesioginėje laidoje „Vieningos naujienos“, jau dabar rusai vykdo aktyvią pavasario puolimo kampaniją, tačiau vargu ar ji dar labiau paaštrės, nes jau yra paaštrėjusi.
„Klausimas yra tas, kada jie išeikvos savo pajėgas ir eis dar kartą pasipildyti, o toliau bandys, galbūt, ką nors padaryti vasarą. Tačiau šiuo metu jie ne kaupia išteklius, o greičiau juos eikvoja“, – nurodė jis.
Rusija žada nuo vidurnakčio pradėti dviejų dienų paliaubas
13:59
Kremlius ketvirtadienį pranešė, kad nuo vidurnakčio pradės dviejų dienų paliaubas su Ukraina, skirtas Rusijos gegužės 9-osios paradui.
Vis dėlto Maskva anksčiau šią savaitę ignoravo Ukrainos pasiūlytas paliaubas.
Maskva perspėjo Kyjive esančius užsienio diplomatus, kad smogtų Ukrainos sostinei, jei ši kėsintųsi į gegužės 9-osios minėjimo renginius.
„Taip, kalbame apie gegužės 8-ąją ir 9-ąją“, – atsakydamas į AFP klausimą, ar paliaubos įsigalios nuo vidurnakčio, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Paklaustas apie gegužės 6-osios Ukrainos paliaubas, D.Peskovas teigė: „Rusijos reakcijos į tai nebuvo.“
D.Peskovas sakė, kad Rusijos saugumo tarnybos ruošiasi šeštadienio renginiui, „ypač atsižvelgiant į teroristinę grėsmę“ iš Ukrainos pusės.
Pastarosiomis dienomis Kyjivas dronais atakavo Rusijos miestus net iki Uralo kalnų.
D.Peskovas taip pat teigė, kad interneto trikdžiai Maskvoje, sukėlę tam tikrą rusų susirūpinimą, yra būtini.
„Jie įgyvendinami siekiant užtikrinti piliečių saugumą, o tai yra absoliutus prioritetas“, – sakė jis.
Rusams Permėje darosi riesta – antrą kartą per savaitę smogė Ukrainos dronai
13:35
Ketvirtadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos bepiločiais orlaiviais atakavo vieną iš pramoninių įmonių Permės regione, pranešė regiono gubernatorius Dmitrijus Machoninas.
Pasak jo, vienam dronui pavyko pasiekti taikinį, o kiti buvo numušti, kai priartėjo.
„Aukų ar nukentėjusiųjų nėra. Avarinės tarnybos dirba nukritusių nuolaužų vietoje“, – savo „Telegram“ kanale nurodė D.Machoninas.
„Telegram“ kanalai „Ostrožno, novosti“, taip pat „Mash“ ir „Baza“, remdamiesi liudininkų pasakojimais, rašo, kad vieno drono nuolaužos nukrito ant gyvenamojo namo stogo.
Permėje pavojus dėl dronų buvo paskelbtas apie 9.40 ryto, patikslino leidinys „59.ru“. Sirenos įsijungė keletą kartų įvairiuose miesto rajonuose, gyventojai pasakojo, kad girdėjo sprogimų garsus.
Filmuotoje medžiagoje, kurią išanalizavo kanalas „Astra“, matyti bendrovės „Lukoil-Permnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamykla Permėje. Po smūgio virš įmonės pakilo dūmų stulpas.
Tai – viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje, galinti perdirbti apie 17 mln. tonų naftos per metus. Joje gaminami įvairūs produktai, įskaitant aukštos kokybės benziną, dyzelinius degalus, aviacinį parafiną ir tepalines alyvas.
Naftos perdirbimo gamykla yra vienas svarbiausių Permės krašto pramonės objektų ir vienas technologiškai pažangiausių šalyje. Ši gamykla tiekia degalus vidaus rinkai ir eksportui.
Prieš 8 dienas – balandžio 30 d. – ją taip pat atakavo Ukrainos bepiločiai orlaiviai. Po atakos kilo milžiniškas gaisras, kurio rusams nepavyko iš karto užgesinti.
Teigiama, kad per smūgį nukentėjo AVT-4 įrenginys, kuris užtikrina 38 proc. naftos perdirbimo gamyklos pajėgumų. Po to naftos perdirbimo gamykla iš dalies sustabdė veiklą, anksčiau nurodė naujienų agentūros „Reuters“ šaltiniai.
Gaisras kilo ir „Transneft“ priklausančioje Permės linijinėje gamybos ir dispečerinėje stotyje. Jis paveikė 10 naftos rezervuarų parką, kurio bendra talpa – 380 tūkst. kubinių metrų. Kilo grėsmė naftos tiekimui į naftos perdirbimo gamyklas Rusijos europinėje dalyje ir eksporto uostus šalies vakaruose.
Lenkijos saugumo agentūra: auga Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos šnipų aktyvumas
12:56
Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW) trečiadienį pranešė apie augantį Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos šnipų aktyvumą šalyje.
ABW teigė, kad per dvejus metus pradėjo 69 tyrimus dėl šnipinėjimo, iš jų 48 – vien 2025 metais. Šis skaičius atitinka bendrą tokių tyrimų, pradėtų per ankstesnius 32 metus, nuo 1991 iki 2023 metų, skaičių.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, institucijos nustatė 91 įtariamąjį, pateikė kaltinimus 82 asmenims dėl įvairių šnipinėjimo formų ir sulaikė 62 žmones, pranešė ABW.
ABW taip pat užkirto kelią konkrečioms užsienio žvalgybos operacijoms, naudodama tokias priemones kaip draudimai atvykti, išsiuntimai ir atsisakymas suteikti diplomatines akreditacijas ar jų atšaukimas.
Anot ataskaitos, Rusijos veikla Lenkijoje buvo sutelkta į šalies diskreditavimą tarptautiniu mastu, pasitikėjimo valstybės institucijomis menkinimą ir prokremliškų naratyvų propagavimą. Šios pastangos apėmė bandymus kurstyti antivalstybines, antieuropietiškas ir prieš NATO nukreiptas nuotaikas, taip pat gilinti socialinį susiskaldymą, ypač išnaudojant istorinę įtampą Lenkijos ir Ukrainos santykiuose.
Bendradarbiaudama su partnerių agentūromis, ABW taip pat teigė užkirtusi kelią bandymams įvykdyti išpuolius ir pasikėsinimus į prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kovojančius aktyvistus.
Anot ABW, Lenkija tebėra prioritetinis Baltarusijos žvalgybos agentūrų operatyvinis taikinys, kuriuo siekiama infiltruotis į daugybę Lenkijoje esančių Baltarusijos opozicijos grupių ir jas suardyti. Jos veikia „simbiozėje“ su Rusijos tarnybomis, ypač karinėje žvalgyboje, kuri orientuojasi į Lenkijos ir sąjungininkų karinius objektus bei ypatingos svarbos infrastruktūrą.
ABW taip pat įspėjo dėl augančios Kinijos įtakos, kurią iš dalies lemia ekonominė plėtra regione, tuo pat metu darant šaliai spaudimą ir lobizmą.
„Didėjant Kinijos aktyvumui Lenkijoje, šios šalies žvalgybos tarnybos stengiasi sukurti teigiamą Kinijos Liaudies Respublikos įvaizdį, naudodamosi vietos žiniasklaidos priemonėmis ir bandydamos pasiekti Lenkijos žiniasklaidą“, – nurodė ABW.
ABW trečiadienį dar įspėjo, kad nepilnamečiai ir jauni suaugusieji vis dažniau susiduria su ekstremistiniu turiniu internete, įskaitant medžiagą, platinamą per susirašinėjimo programėles, socialinius tinklus ir žaidimų forumus, kurie vartotojams suteikia aukštą anonimiškumo lygį.
„Ekstremalus jaunimo elgesys retai būna sąlygotas konkrečios ideologijos, – teigė agentūra. – Dažniau tai lemia trauka smurtui, įskaitant masines žudynes ir žiaurią teroristinių struktūrų veiklą.“
Agentūra teigė, kad dauguma radikalizuotų asmenų išlieka aktyvūs tik internete, tačiau ji nustatė pavienių atvejų, kai žmonės tiesiogiai ruošėsi teroristiniams išpuoliams.
Sikorskis kelia sąlygas Robertui Fico: galbūt galėsime jam atleisti
12:46
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Varšuva gali „atleisti“ Slovakijos ministrui pirmininkui Robertui Fico planuojamą vizitą į Maskvą, jei jis padės atblokuoti ES pagalbą Ukrainai.
Planuojama R.Fico kelionė į Rusijos sostinę, kur gegužės 9 d. vyks kasmetinės Pergalės dienos, skirtos nacistinės Vokietijos pralaimėjimui Antrajame pasauliniame kare paminėti, minėjimo iškilmės, jau sukėlė diplomatinį triukšmą ES.
Lenkija ir Baltijos šalys neleido lėktuvui praskristi
Lenkija ir Baltijos šalys neleido jo lėktuvui skristi per jų oro erdvę, todėl jis yra priverstas skristi per Čekiją į Vakarus.
Planuojamas R.Fico vizitas į Maskvą vyksta atsižvelgiant į tai, kad ES pagalba Ukrainai, įskaitant itin svarbią 90 mlrd. eurų paskolą, vis dar yra ribojama.
R.Sikorskis apie šią kelionę užsiminė trečiadienį Varšuvoje vykusioje saugumo konferencijoje „Defence24 Days“, skelbia „TVP World“.
„Prieš kelias dienas perskaičiau interviu su ministru pirmininku R.Fico, – Slovakijos nacionalinė naujienų agentūra TASR citavo R.Sikorskį. – Jis iš tikrųjų nuskambėjo labai pozityviai. Jei jis atblokuos pagalbą Ukrainai, bet taip pat eis į Rusiją, galbūt galėsime jam atleisti.“
„Nė vienos kulkos“
R. Fico buvo tvirtas pagalbos Ukrainai priešininkas ir 2023 m. pradėdamas eiti pareigas prisiekė, kad Bratislava nesuteiks „nė vienos kulkos“.
Kartu su buvusiu Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, kitu ES vadovu, stipriai simpatizuojančiu Maskvai, R.Fico pasinaudojo ES veto teise, kad sutrukdytų karinei ir finansinei pagalbai Kyjivui, taip pat sankcijoms Maskvai.
R.Fico taip pat garsiai abejojo Ukrainos narystės ES siekiais, tačiau pastarosiomis dienomis jo pozicija, atrodo, sušvelnėjo.
Savaitgalį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad R.Fico jį patikino, jog Slovakija dabar remia Kyjivo kandidatūrą į ES, nes abiejų kaimynių santykiai šyla.
Pirmadienį Jerevane (Armėnija) vykusiame Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame buvo aptartas planuojamas 90 mlrd. eurų ES paskolų Ukrainai paketas, R.Fico ir V.Zelenskis susitiko, o Slovakijos ministras pirmininkas patikino Ukrainos vadovybę, kad Bratislava „netrukdys“.
Skandalas Europos Parlamente: parlamentaras verbuoja politikus į Putino forumą Sankt Peterburge
11:52
Dešiniųjų pažiūrų Liuksemburgo politikas Fernandas Kartheiseris vadovauja kampanijai, kuria siekiama įtikinti kolegas Europos Parlamento narius kartu vykti į Rusiją, skelbia portalas „Politico“.
Laiške, kurį parašė Europos Parlamento narys, praėjusiais metais pašalintas iš Europos konservatorių ir reformistų frakcijos dėl ankstesnės kelionės į Maskvą, jis prašo visų suinteresuotų Europos Sąjungos įstatymų leidėjų tiesiogiai susisiekti su jo biuru dėl kelionės į Rusiją, kurios metu birželio 3 d. numatytas asmeninis susitikimas su Rusijos Valstybės Dūmos nariais.
Pasak straipsnio, toks susitikimas numatytas per kasmetinį Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą, kurį dažnai aplanko ir pats Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas.
„Gali būti suteikta pagalba ieškant tinkamo apgyvendinimo, o asmeniniai kvietimai į Sankt Peterburgo ekonomikos forumą bus išsiųsti vėliau“, – dėstoma laiške, kurį gavo platus ES įstatymų leidėjų ratas.
Ne pirmas kartas
Tokios iniciatyvos F.Kartheiseriui – ne naujiena. Praeitais metais jis jau viešėjo Maskvoje ir būtent dėl to buvo pašalintas iš Europos konservatorių ir reformistų frakcijos Europos Parlamente.
Oficialiai Europos Parlamentas sustabdė dialogą su Rusijos parlamentinėmis institucijomis dar 2014 m., o po plataus masto invazijos į Ukrainą Rusijos ir Baltarusijos pareigūnams buvo visiškai uždrausta patekti į Europos Parlamentą.
Savo ruožtu Europos Sąjunga jau įvedė 20 sankcijų paketų prieš Rusiją.
Tačiau F.Kartheiseriui neatrodo, kad jo iniciatyva yra kažkokia problema.
„Vis daugiau Europos politikų atvirai ragina atnaujinti dialogą su Rusija ministrų lygiu – Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Liuksemburge, Kroatijoje“, – rašė jis atsakydamas į „Politico“ klausimą.
Paklaustas, ar kas nors atsiliepė į jo pasiūlymą, F.Kartheiseris atsisakė atskleisti tokią informaciją.
„Laikausi griežtos elgesio linijos. Neatskleidžiu jokių vardų, skaičių ar politinės priklausomybės. Iš tiesų, dalyviai gali susidurti su neigiamomis pasekmėmis, todėl tyliu“, – pabrėžė jis.
Kaip sureagavo Europos Parlamentas
Lietuvos Europos Parlamento narys iš centristinės frakcijos „Renew Europe“ Petras Auštrevičius šią kampaniją pavadino atviru bandymu verbuoti Europos Parlamento narius, „kad jie dirbtų Rusijai kaip informatoriai, įtakingi asmenys ir panašiai“.
„Tai bandymas susilpninti Vakarus“, – pridūrė jis, pavadinęs tokius veiksmus priedanga, paslėpta po „politinės diplomatijos“ skraiste.
Tuo tarpu Europos Parlamento atstovas spaudai pareiškė, kad įstatymų leidėjai, „bendraujantys su Rusijos diplomatinėmis ar vyriausybinėmis institucijomis, veikia išimtinai savo asmeniniu vardu“.
Formaliai ES įstatymų leidėjai nepatiria sankcijų už asmeninius kontaktus su rusais ar keliones į Rusiją. Tačiau Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir vyriausioji ES diplomatė Kaja Kallas vengia tiesioginių kontaktų su Rusijos pareigūnais. Priežastis – jų nuomone, Maskva nėra rimtai nusiteikusi dėl taikos su Ukraina.
Pavyzdžiui, Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico šią savaitę planuoja asmeninį susitikimą su Kremliaus šeimininku. Jis ketina gegužės 9 d. apsilankyti Maskvoje – padėti gėlių prie Nežinomo kario kapo ir trumpam susitikti su V.Putinu, tačiau nedalyvauti kariniame parade.
Kremlius trina rankomis: rusiškos naftos kaina pašoko iki 10 metų neregėto lygio
11:31
Rusijos eksportuojamos naftos „Urals“ kaina balandį pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2014 metų rugsėjo, nes konfliktas Artimuosiuose Rytuose Kremliui atnešė netikėtą finansinę naudą, rašo „TVP World“.
„Urals“ naftos mišinio kaina praėjusį mėnesį pakilo iki 94,87 JAV dolerio (80,64 euro) už barelį – 23 proc. daugiau nei kovą, kai ji siekė 77 JAV dolerius (65,45 euro), ir daugiau nei dvigubai viršijo metų pradžios lygį – 40,95 JAV dolerio (34,81 euro).
Balandžio kaina, paskelbta pirmadienį Rusijos ekonominės plėtros ministerijos pateiktuose duomenyse, beveik 36 JAV doleriais (30,60 euro) už barelį viršijo lygį, numatytą 2026 metų federaliniame biudžete.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskva grasina, Ukraina leidžia dronus: Rusiją atakavo 350 bepiločių orlaivių
11:09
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos praėjusią naktį sunaikino beveik 350 Ukrainos dronų, likus porai dienų iki Maskvoje rengiamų pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimo iškilmių ir abiem pusėms teikiant savo pasiūlymus dėl laikinų paliaubų.
Ukraina gegužės 6-ąją paskelbė apie vienašales paliaubas, tačiau Maskvos kariuomenė šį prašymą ignoravo ir tęsė smūgius Ukrainai visą dieną bei praėjusią naktį.
Kyjivo pasiūlymas buvo atsakas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino raginimą nutraukti ugnį gegužės 9-ąją, kai Rusija mini pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare ir rengia didelį karinį paradą Raudonojoje aikštėje.
Rusijos gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad nuo 18 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku iki 4 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku buvo sunaikinti 347 Ukrainos dronai.
Pasak vietos gubernatoriaus, pasienyje esančioje Rusijos Belgorodo srityje žuvo moteris, o su Ukraina taip pat besiribojančioje Briansko srityje buvo sužeista 13 žmonių.
Kyjivo oro pajėgos pranešime nurodė, kad Rusija per naktį į Ukrainą paleido 102 dronus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Rusiją už tai, kad ši ignoravo raginimą nutraukti ugnį, ir neatmetė galimybės per šeštadienio iškilmes suduoti didelius smūgius Rusijai.
Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas suintensyvino smūgius Rusijos energetikos objektams, o per Rusijos apšaudymus pastarosiomis dienomis Ukrainoje žuvo dešimtys žmonių – tai vienas kruviniausių laikotarpių civiliams per pastarąsias savaites.
Trečiadienio vakarą Maskva pagrasino suduoti milžinišką smūgį Kyjivo centrui, jei Ukraina atakuotų Pergalės dienos renginių metu.
Ji nurodė išsiuntusi notą užsienio ambasadoms Ukrainoje, ragindama jas evakuoti savo darbuotojus.
