Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Tokie žodžiai Dūmoje nuskambėjo pirmą kartą: Rusija turi nutraukti karą, kitaip – neatlaikys
12:02
Rusijos ekonomika neatlaikys ilgai besitęsiančios vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“, todėl „ankstyva specialiosios karinės operacijos pabaiga tiesiog būtina“, pareiškė Valstybės Dūmos deputatas iš Komunistų partijos Renatas Suleimanovas.
Tai bene pirmasis tokio pobūdžio Rusijos Dūmos deputato pareiškimas, rašo opozicinis naujienų portalas „Agentstvo“ ir priduria, kad R.Suleimanovas savo pareiškimą padarė pastebimai pasikeitus politinei retorikai prieš rudenį vyksiančius rinkimus.
Apie būtinybę nutraukti karą R.Suleimanovas sakė duodamas interviu leidiniui „Kontinent Sibir“, kuriame atsakė į klausimą, kaip „ilgalaikėje perspektyvoje galimas taikos derybų dėl Ukrainos nutraukimas paveiks šalies biudžetą“.
Komunistų partijos deputatas pareiškė, kad „visiškai akivaizdu, jog ekonomika neatlaikys ilgesnio „specialiosios karinės operacijos" tęsimo“.
„Oficialiai 40 proc. federalinio biudžeto sudaro gynyba ir saugumas. Apie kokią plėtrą, investicijas, kapitalo investicijas galime kalbėti? Nei tankai, nei šarvuočiai neturi vartotojiškos vertės: ekonomika juos gamina, bet gyventojai negali jų vartoti“, – pabrėžė jis.
Anot R.Suleimanovo, tokios išlaidos „užtikrina užimtumą ir atlyginimus gynybos pramonėje ir veikia kaip savotiškas variklis“, tačiau „kartu jos lemia infliaciją ir kitų išlaidų – socialinių ir investicinių – mažinimą“.
„Todėl ankstyva „specialiosios karinės operacijos" pabaiga yra tiesiog būtina. Ji jau truko ilgiau nei Didysis Tėvynės karas. Duok Dieve, kad ji baigtųsi pergale, o ne tarpiniu rezultatu“, – pabrėžė deputatas.
R.Suleimanovas įsitikinęs, kad, ️jei Rusija paprasčiausiai sumažins karines išlaidas, „problemos netaps mažesnės“.
„Priimti biudžetą, kuriame mažinamos karinės išlaidos, nėra sunkiausia. Tačiau kas nutiks žmonėms, dirbantiems gynybos pramonėje? Su tais, kurie dabar yra su ginklu? Milijonas žmonių grįš į civilinį gyvenimą. Kur darbo vietos, padorūs atlyginimai, socialinis prisitaikymas?“ – kalbėjo Valstybės Dūmos deputatas.
Jo teigimu, taip pat reikalingos milžiniškos biudžeto išlaidos „naujoms teritorijoms atkurti“, kur „neliko nei namų, nei sovietinės irigacijos“.
R.Suleimanovas, kuris į Valstybės Dūmą buvo išrinktas 2021 m., karo pradžioje kalbėjo, kad su Kyjivu „reikėtų derėtis tik dėl pasidavimo sąlygų“. 2022 m. rugsėjį jis pareiškė, kad mobilizacija yra „sunki būtinybė pergalei užtikrinti“.
Kaip pastebi „Agentstvo“, artėjantys rinkimai turi įtakos ir kitų partijų atstovams.
Pastarosiomis savaitėmis „Vieningosios Rusijos“ deputatai ir potencialūs kandidatai į parlamentą ėmė kritikuoti įvestas ribojamąsias priemones, kurias jie patys anksčiau inicijavo arba viešai rėmė.
️Retorikos pokyčiai Rusijoje pastebi keičiantis rinkėjų nuotaikoms. Balandžio mėnesį prezidento visuomeninių projektų departamento vadovas Sergejus Novikovas teigė, kad „visuomenė pavargo nuo draudimų retorikos“.
Po savaitės Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas paragino deputatus ir senatorius „neužsisklęsti“ ties draudimais ir baudomis.
„Pernelyg didelės kliūtys trukdo vystymuisi“, – sakė V.Putinas
„Reuters“: Kinija slapta parengė dalį Rusijos kariuomenės karui prieš Ukrainą
15:46
2025 m. pabaigoje Kinijos ginkluotosios pajėgos slapta apmokė apie 200 Rusijos kariškių, kurių dalis po mokymų grįžo į karą prieš Ukrainą, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis Europos žvalgybos tarnybomis ir dokumentais.
Žurnalistų teigimu, mokymai vyko Kinijoje ir daugiausia buvo susiję su bepiločių orlaivių naudojimu, elektroniniu karu, karine aviacija ir šarvuotųjų pėstininkų operacijomis. Pratybos buvo įslaptintos, o informaciją apie jas buvo draudžiama platinti žiniasklaidai ar perduoti trečiosioms šalims.
Pasak „Reuters“, susitarimas dėl rusų mokymų buvo išdėstytas dvikalbiame rusų ir kinų dokumente, kurį 2025 m. liepos 2 d. Pekine pasirašė abiejų šalių aukšto rango pareigūnai. Jame taip pat buvo nurodyta, kad šimtai Kinijos kariškių bus apmokyti Rusijos kariniuose objektuose.
Įsitraukė į karą Europoje?
Vienas žvalgybos pareigūnas atkreipė žurnalistų dėmesį, pareikšdamas, kad Kinija, parengdama Rusijos karius, kurie vėliau vyksta kariauti į Ukrainą, tokiu būdu yra įsitraukusi į karą Europos žemyne kur kas didesniu mastu, nei manyta anksčiau.
Dviejų žvalgybos agentūrų duomenimis, Kinijos kariai lankosi Rusijoje mokymų tikslais bent jau nuo 2024 m., tačiau rusų personalo apmokymas Kinijoje yra naujas reiškinys.
Pasak žvalgybos agentūrų, nemaža dalis Kinijoje apmokytų Rusijos karių buvo aukšto lygio kariniai instruktoriai, galintys perduoti žinias žemesnio lygio vadovybei.
Viena iš tarnybų nurodė, kad jai pavyko patvirtinti kelių Rusijos kariškių, kurie buvo apmokyti Kinijoje ir vėliau tiesiogiai dalyvavo kovinėse operacijose, panaudojant bepiločius orlaivius Kryme ir Zaporižios srityje, tapatybes. Jų laipsniai buvo nuo jaunesniojo seržanto iki pulkininko leitenanto.
Šių asmenų vardai ir pavardės nurodyti „Reuters“ matytame Rusijos kariniame dokumente, kuriame išvardyti į Kiniją mokytis vykę kariškiai. Ta pati žvalgybos agentūra pareiškė, kad yra didelė tikimybė, jog daugelis Kinijoje apmokytų asmenų paskui sugrįžo į Ukrainą.
Ką rusai veikė Kinijoje
„Reuters“ rašo, kad Rusijos kariuomenės vidaus ataskaitose, su kuriomis susipažino žurnalistai, aprašomi keturi Rusijos karių mokymai Kinijoje. Taigi, 2025 m. gruodžio mėn. ataskaitoje pateikiamas aprašymas apie bendruosius mokymus, kuriuose dalyvavo apie 50 Rusijos karių. Jie vyko Kariuomenės akademijos filiale, Karinės aviacijos mokymo centre, Šedziango mieste.
Dokumente teigiama, kad mokymų metu rusai buvo apmokomi šaudyti iš 82 mm minosvaidžių, naudojant bepiločius orlaivius taikiniams aptikti.
Kitoje ataskaitoje aprašomos oro gynybos pratybos kariniame objekte, kuriose buvo naudojami elektroninės kovos šautuvai, tinklo metimo įrenginiai ir dronai, skirti atremti atskriejantiems bepiločiams orlaiviams. Du pareigūnai teigė, kad objektas buvo įsikūręs Džengdžou mieste.
Trečioje ataskaitoje, taip pat datuotoje 2025 m. gruodžio mėn. ir parašytoje rusų majoro, aprašomi Rusijos personalo mokymai, skirti išmokti vykdyti operacijas su dronais, pirmosios brigados karinės aviacijos mokymo centre Ibine. Kursuose daugiausia dėmesio buvo skiriama daugialypės terpės pristatymams ir buvo naudojamasi skrydžio treniruokliais, mokomasi naudotis kelių tipų pirmojo asmens (FPV) dronais ir kitais dviejų tipų dronais.
Ketvirtojoje „Reuters“ peržiūrėtoje ataskaitoje atpasakojamas 2025 m. lapkričio mėn. surengtas kursas pėstininkų karinės inžinerijos universitete Nandzinge. Mokymai apėmė sprogmenų technologiją, minavimą, išminavimą ir nesprogusių sprogmenų bei savadarbių sprogstamųjų įtaisų naikinimą.
Pasak „Reuters“, pranešime buvo pateiktos nuotraukos, kuriose matyti uniformuoti rusų kariai, kuriuos moko kinų instruktoriai. Nuotraukose taip pat matyti, kaip Rusijos kariams rodoma inžinerinė įranga ir mokoma, kaip ieškoti minų.
„Kinija remia Rusiją“
Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Kinija oficialiai deklaruoja neutralumą, tačiau iš tiesų teikia ekonominę, diplomatinę ir technologinę paramą Rusijai.
2026 m. vasarį Kinijos vadovas Xi Jinpingas išdėstė šalies poziciją dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Per susitikimą su Vokietijos kancleriu Frydrichu Merzu jis sakė, kad rakto į taiką reikia ieškoti nuosekliu dialogu ir derybomis.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kad Kinija remia Rusiją. Paklaustas, ar gali patvirtinti, kad Pekinas teikia Maskvai palydovinius duomenis, kad Rusija galėtų rengti smūgius Ukrainai, Ukrainos lyderis atsakė, kad Ukraina nepalaiko nuolatinio dialogo su Kinijos vadovu.
„Nieko nežinau apie ginklų paketus. Bet žinau vieną dalyką: Kinija padeda Rusijai. Ji nepadeda Ukrainai. Ji nesuinteresuota mūsų pergale ir ji nesuinteresuota Rusijos pralaimėjimu“, – aiškino V.Zelenskis.
Anot 429-osios atskirosios bepiločių sistemų brigados „Achilas“ vado Jurijaus Fedorenkos, Kinijai naudinga, kad Rusijos karas su Ukraina tęstųsi toliau, nes tokiomis sąlygomis išbandomos visos jos technologijos ir pasiekimai. Brigados vadas taip pat įsitikinęs, kad Kinija suinteresuota išlaikyti Rusiją pasaulio žemėlapyje.
Situacija kaista: Rusija atvirai grasina Latvijai
15:27
Ukrainoje vis daugiau nuostolių patirianti Rusija ėmė eskaluoti situaciją Baltijos šalyse. Rusijos žvalgyba antradienį pareiškė, neva Latvija suteikė leidimą Ukrainai atakuoti Rusiją iš jos teritorijos ir pagrasino kariniu atsaku. Latvija ir Ukraina pareiškė, kad Rusija meluoja. Lietuvos aukšti pareigūnai taip pat užsiminė, kad Rusija gali imtis provokacijų.
Rusijos grasinimai paskelbti tuo metu, kai Maskva patiria didelių sunkumų kare Ukrainoje, o Latvijoje tvyro politinė sumaištis po Vyriausybės griūties.
Rusijos kaltinimai
Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba SVR pranešė, neva Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja „naujus teroristinius smūgius Rusijos užnugariui“, o atakos bus rengiamos iš Baltijos šalių.
„Remiantis gauta informacija, Kyjivas neketina apsiriboti oro erdvės koridoriais, kuriuos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms suteikė Baltijos šalys. Dronus planuojama paleisti ir iš šių valstybių teritorijos. Tikimasi, kad tokia taktika sutrumpins taikinių pasiekimo laiką ir padidins teroristinių atakų efektyvumą“, – rašoma pranešime.
„Nepaisant to, kad Latvija baiminasi atsakomojo Maskvos smūgio, Kyjivas įtikino Rygą sutikti su tokia operacija (...) Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai jau išsiųsti į Latviją, kur jie buvo dislokuoti Adažių, Sėlos, Lielvardės, Daugpilio ir Jekabpilio karinėse bazėse“, – priduriama jame.
Pranešime taip pat teigiama, neva „sprendimų priėmimo centrų koordinatės Latvijos teritorijoje yra gerai žinomos, o šalies narystė NATO neapsaugos teroristų bendrininkų nuo teisingo atpildo“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Ukrainos smūgių – Rusijos naftos gamykloje kilo gaisras
15:20
Antradienį Ukrainos gynybos pajėgos atakavo bendrovės „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamyklą Kstove, Žemutinio Naugardo srityje, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pasak pranešimų, gamyklos teritorijoje kilo gaisras. Žalos dydis nustatinėjamas.
Bendrovės „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamykla yra viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje. Jos perdirbimo pajėgumai siekia apie 17 mln. tonų naftos per metus. Įmonėje gaminamas benzinas, dyzelinas ir aviaciniai degalai, naudojami Rusijos pajėgų poreikiams tenkinti.
„Taip pat gegužės 19 d. buvo smogta Jaroslavlio-3 naftos perpumpavimo stočiai netoli Semibratovo, Rusijos Federacijos Jaroslavlio srityje. Žalos mastas tikslinamas“, – priduriama štabo pareiškime.
Praėjusią naktį Ukrainos pajėgos taip pat smūgiavo taikiniams Rusijos teritorijoje. Pranešama apie netoli Kaspijsko Dagestano respublikoje apgadintą projekto „Gračionok“ katerį. Tokio tipo kateriai naudojami laivų bazavimo punktams apsaugoti ir kovai su diversinėmis pajėgomis.
Priešo bepiločių orlaivių valdymo centrai taip pat buvo apgadinti Rozdolnės ir Ševčenkos vietovėse Donecko srityje, Dvoričnės vietovėje Charkivo srityje, Kamianskės vietovėje Zaporižios srityje ir Karnatnės vietovėje Briansko srityje.
Prakalbo, kaip NATO naikintuvas numušė į Estiją įskridusį droną
14:51
Į Estijos oro erdvę įskridusį naikintuvą numušė Rumunijos, šiuo metu atliekančios oro policijos misiją, naikintuvai.
Brigados generolas Riivo Valge paaiškino, kad prieš atidengiant ugnį buvo atliktas vizualinis stebėjimas, o dronas numuštas pirma raketa.
„Mums padėjo palankios oro sąlygos, o taikos metu prieš paleidžiant bet kokį šūvį turi būti užtikrintas pakankamas vizualinis stebėjimas. Mes neatidengiame ugnies aklai, pavyzdžiui, vien pagal garsą“, – kalbėjo generolas.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija nurodė, kad numušti Estijoje pastebėto drono rumunų naikintuvas F-16 pakilo iš oro pajėgų bazės Šiauliuose. NATO oro policijos naikintuvai, kurie buvo aktyvuoti Baltijos šalių oro erdvėje, po to sugrįžo į savo nuolatinio buvimo vietą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija gąsdina NATO ir Rusijos kaktomuša: „Pasekmės bus katastrofiškos“
14:23 Atnaujinta 14:56
NATO ir Rusijos kaktomušos rizika didėja, o jo pasekmės bus katastrofiškos, interviu propagandinei agentūrai TASS pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
Viceministras atkreipė dėmesį esą į stiprėjantį Europos sostinių naratyvą apie „gresiantį didelio intensyvumo karo pavojų su Rusija“.
„Dėl tokio įtampos eskalavimo, įskaitant akivaizdžiai provokacinius veiksmus branduolinėje srityje, kyla strateginė rizika ir NATO kaktomušos su mūsų šalimi pavojus su visomis iš to galinčiomis kilti katastrofiškomis pasekmėmis“, – aiškino viceministras.
S.Riabkovas, komentuodamas Suomijos ketinimus leisti importuoti branduolinius ginklus, taip pat Prancūzijos ir Lenkijos planus surengti pratybas virš Baltijos jūros, kuriose jos treniruosis, kaip suduoti branduolinius smūgius taikiniams Rusijoje, pažymėjo, kad „Rusijos Federacija gana tiesiogiai ir nedviprasmiškai pareiškė savo itin neigiamą požiūrį į tokius europiečių pasirengimus“.
„Šiuos žingsnius lydi priešiška antirusiška retorika ir jie yra bendro spartesnio Europos militarizavimo proceso, atvirai nukreipto prieš mūsų šalį, elementas“, – pridūrė užsienio reikalų viceministras.
„Pigios provokatorės“
S.Riabkovo teigimu, aptarinėdamos galimą Rusijos puolimą prieš NATO, Vakarų šalys elgiasi pagal „pigių provokatorių“ logiką, ir į tai, pasak jo, neverta reaguoti.
„Tie, kurie išpučia temą apie, kaip dabar įprasta sakyti, Suvalkų koridorių, yra tie patys žmonės, kurie samprotauja, kad iki 2030 m. – galbūt iki 2028 m., bet iki 2030 m. tikrai – Rusija užpuls NATO.
Uždarydami pasienio perėjas, nutraukdami elektros tiekimą ir iš karto prabildami apie puolimą, jie paprasčiausiai elgiasi pagal pigių ir visiškai primityvių provokatorių logiką“, – pareiškė viceministras.
Diplomatas pridūrė, kad tai, kas vyksta, neva yra „akivaizdus Vakarų žaidimas“.
Po Rusijos grasinimų – Latvijos atsakas: Maskva meluoja
13:55
Rusija meluoja apie Ukrainos neva planuojamus smūgius Rusijai iš Latvijos, pareiškimuose pabrėžia aukščiausio rango Latvijos pareigūnai.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad Rusija meluoja apie tai, jog Latvija leidžia kuriai nors šaliai naudotis Latvijos oro erdve ir teritorija atakoms prieš Rusiją ar bet kurią kitą šalį vykdyti, skelbia agentūra LETA.
Laikinoji ministrė pirmininkė Evika Silina teigė, kad Rusija pradeda dar vieną dezinformacijos kampaniją prieš Latviją, skleisdama melą, kad Ukraina neva planuoja pasinaudoti Latvija kaip baze išpuoliams prieš Rusijos teritoriją.
„Latvija niekada nedavė Ukrainai leidimo naudoti jos teritoriją ar oro erdvę savigynos smūgiams prieš Rusiją ar bet kurią kitą šalį“, – pabrėžė premjerė, sakydama, kad Rusija yra agresorė, o Ukraina turi pilną teisę gintis.
Užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė taip pat pabrėžė, kad Rusija dar kartą meluoja, ir pridūrė, kad Užsienio žvalgybos tarnyba vykdo dezinformacijos kampaniją prieš Latviją.
„Faktas: Latvija nesuteikia oro erdvės atakoms prieš Rusiją. Tai ne kartą buvo paaiškinta Rusijos atstovams“, – sakė politikė.
Ką aiškino Rusija
Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) anksčiau tvirtino, jog Ukraina neva rengia smūgius Rusijos užnugario zonoms iš Baltijos šalių teritorijos ir kad į Latviją neva jau išsiųsti Ukrainos kariai.
SVR teigė, kad Ukrainos valdžiai esą pavyko įtikinti Rygą duoti sutikimą operacijoms prieš Rusiją ir kad į Latviją jau išsiųsti Ukrainos bepiločių orlaivių pajėgų kariai.
SVR mini penkias Latvijos kariuomenės baze, kuriose neva dislokuoti Ukrainos kariai.
SVR taip pat grasino Latvijai „kerštu“, nuo kurio narystė NATO neišgelbės.
KAM: pavojaus Lietuvos oro erdvėje nėra, situacija stebima
13:44
Antradienį įvykus oro erdvės pažeidimams Latvijoje ir Estijoje, Lietuvos krašto apsaugo ministerija informuoja, kad Lietuvos oro erdvėje incidentų nefiksuota.
„Visos atsakingos institucijos stebėjo ir toliau stebi situaciją, yra ir buvo pasirengusios reaguoti. Mūsų šalies oro erdvėje incidentų nefiksuota, NATO oro policijos naikintuvai, kurie buvo aktyvuoti Baltijos šalių oro erdvėje, sugrįžo į savo nuolatinio buvimo vietą, PAGD buvo įspėti dėl galimai reikiamo gyventojų informavimo“, – sako krašto apsaugo ministras Robertas Kaunas.
Krašto apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad šalies gyventojai rekomendacijas, kaip elgtis pastebėjus droną, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą, gali rasti ČIA.
Antradienį vidurdienį pranešta apie galimus oro pavojus Latvijos oro erdvėje. Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos perspėjo apie galimą grėsmę pasienio oro erdvėje rytiniuose šalies regionuose. Įspėjimai paskelbti Ludzos, Kraslavos, Rėzeknės ir Preilių savivaldybėse.
Estija informavo, kad apie vidurdienį į Estijos oro erdvę įskridęs dronas buvo numuštas NATO naikintuvo F-16.
Dėl dronų grėsmės teko stabdyti latvių kalbos egzaminą
13:23
Latvijos švietimo ir mokslo ministrė Dacė Melbardė pranešė, kad antradienį dėl oro pavojaus keliose Latgalos savivaldybėse buvo sustabdytas centralizuotas latvių kalbos egzaminas, kurį laikė devintokai.
Egzaminas sustabdytas Kraslavos, Preilių, Ludzos, Rėzeknės ir Madonos savivaldybėse, taip pat Rėzeknės mieste. Antroji egzamino dalis bus organizuojama birželio 9 dieną.
Švietimo ir mokslo ministerija paragino rizikos zonose esančius žmones laikytis vietos institucijų parengtų saugumo protokolų ir likti saugiose patalpose.
Kartu Švietimo ir mokslo ministerija pabrėžė, kad civilinė sauga nėra jos tiesioginė kompetencija, todėl iškilus grėsmei švietimo įstaigos turėtų veikti pagal savivaldybių civilinės saugos planus ir savo saugumo protokolus.
Nacionalinės ginkluotosios pajėgos kiek anksčiau pranešė, kad antradienio vidurdienį į Latvijos oro erdvę įskrido dronas.
Pasak kariškių, šiuo metu žinoma, kad Latvijos sieną kirto vienas dronas. Manoma, kad dronas skrenda virš Preilių savivaldybės, tačiau situacija nuolat keičiasi, nurodė kariuomenė.
Remiantis ekstremaliųjų situacijų svetainės informacija, Latvijos rytiniame pasienyje gyvenantiems žmonėms antradienį prieš pat vidurdienį vėl buvo išsiųstas pranešimas apie galimą grėsmę oro erdvėje.
Iš pradžių apie grėsmę pranešta Kraslavos ir Ludzos savivaldybėse. Vėliau pranešimas taip pat išsiųstas Madonos, Preilių ir Rėzeknės savivaldybių bei Rėzeknės miesto gyventojams.
Šalies oro erdvėje pakelti NATO naikintuvai.
Kaip pranešama, Latvijos rytinio Latgalos regiono gyventojai per pastaruosius kelis mėnesius gavo panašių pranešimų, greičiausiai susijusių su dronais, artėjančiais prie Latvijos oro erdvės arba į ją įskrendančiais vykstant Rusijos karui Ukrainoje.
Tokie dronai kelis kartus nukrito ir Latvijos teritorijoje, įskaitant gegužės 7 dienos incidentą naftos saugykloje Rėzeknėje.
Iki šiol per tokius incidentus žmonės nenukentėjo.
Į Estiją įskridusį droną numušė NATO naikintuvas
13:13
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras antradienį pranešė, kad į šalies oro erdvę įskrido dronas ir kad jis buvo numuštas.
Apie tai skelbia transliuotojas ERR.
„Gavome išankstinę informaciją iš Latvijos pareigūnų, o mūsų radarai taip pat užfiksavo į pietų Estiją judantį droną. Aktyvavome būtinas priemones, ir Baltijos oro policijos naikintuvas numušė droną“, – sakė H.Pevkuras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Latvijos kariuomenė įspėjo: šalies oro erdvėje – galimas pavojus
12:30
Antradienį kiek prieš vidurdienį rytinėje Latvijos pasienio zonoje vėl išsiųsti pranešimai apie galimą oro grėsmę, skelbia naujienų portalas „112.lv“.
Iš pradžių buvo pranešta apie galimą grėsmę Kraslavos ir Ludzos savivaldybėse. Vėliau pranešimus mobiliaisiais telefonais gavo ir Preilių bei Rėzeknės rajonų, taip pat Rėzeknės miesto gyventojai.
Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) informuoja patvirtino, kad Latvijos oro erdvėje – galimas pavojus. Nurodoma, kad Baltijos oro erdvėje buvo aktyvuoti NATO oro erdvės patruliavimo misijos naikintuvai.
Rytų regionų gyventojai raginami likti patalpose, laikytis dviejų sienų principo, uždaryti langus ir duris, o pastebėję žemai skrendantį, įtartiną ar pavojingą objektą, nesiartinti prie jo ir skambinti numeriu 112.
Latvijos pajėgos pabrėžia, kad kartu su NATO sąjungininkais nuolat stebi oro erdvę, taip siekiant užtikrinti gebėjimą nedelsiant reaguoti į potencialią grėsmę.
Pažymima, kad ginkluotosios pajėgos taip pat sustiprino priešlėktuvinės gynybos pajėgumus prie rytinės sienos, nusiuntusios ten papildomus dalinius.
„Kol tęsiasi Rusijos agresija Ukrainoje, gali pasikartoti atvejai, kai į Latvijos oro erdvę įskris ar prie jos priartės užsienio bepilotis orlaivis“, – nurodė kariuomenė.
Informacija apie oro pavojaus pabaigą bus paskelbta atskirai.
