Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Lavrovas rado kuriozišką pasiteisinimą, kodėl Rusijai nesiseka Donbase
09:35
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu Kinijos leidiniui „Shanghai Media Group“ paaiškino, kodėl Rusijos pajėgos Ukrainoje nepasiekia numatytų tikslų ir žengia į priekį lėčiau, nei norėtų.
Pokalbio su kinų žurnalistais, kurio tekstinę versiją paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija, metu šalies diplomatijos vadovas teisinosi, kad Maskva esą sąmoningai netaiko griežtesnių karo metodų, siekdama išvengti per didelės žalos teritorijoms, kuriose gyvena rusakalbiai gyventojai, kuriuos jis pavadino „savais žmonėmis“.
„Mes nuosekliai vykdome „specialiosios karinės operacijos“ uždavinius. Putinas ne kartą sakė, kad nenaudojame tų priemonių, kurias galėtume panaudoti, nes nenorime padaryti pernelyg didelės žalos teritorijoms, kuriose gyvena daugiausia mūsų žmonės, kuriuos naciai bando numalšinti“, – dėstė jis.
S.Lavrovas taip pat pakartojo tradicinę Kremliaus propagandinę retoriką apie vadinamąją „specialią karinę operaciją“ ir pareiškė, kad jos užduočių vykdymo procesas tęsiasi.
Kinų žiniasklaidai ministras tvirtino, kad 2026 m. Rusijos pajėgos tariamai užėmė apie 80 gyvenviečių Ukrainoje, iš kurių 35 – kovo ir balandžio mėnesiais. Viešoje erdvėje nėra nepriklausomų šių teiginių patvirtinimų.
Tokie S.Lavrovo pareiškimai nuskambėjo Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino vizito Kinijoje fone. V.Putino atvykimo į Kiniją metu Kremliaus vadovą oro uoste pasitiko garbės sargyba. Tam buvo surinkta specialiai organizuota žmonių grupė su Rusijos ir Kinijos vėliavomis, apsirengusi vienodais kostiumais.
Nors Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Maskva ir Pekinas susitarė dėl pagrindinių projekto „Sibiro galia 2“ parametrų, o pagrindinės detalės ir jo įgyvendinimo grafikas dar turi būti suderinti, laikraštis „The Washington Post“ trečiadienį paskelbė, kad V.Putinas ir vėl negavo galutinio Kinijos sutikimo statyti dujotiekį „Sibiro galia 2“, kurį Maskva laiko vienu iš pagrindinių energetikos projektų praradus rinką Europoje.
„The Economist“: kaip Kinija slapta padeda Rusijai
10:44
Griežtėjant Vakarų sankcijoms, Rusijos priklausomybė nuo Kinijos, kuri remia jos karą su Ukraina, toliau didėja. Pekinas formaliai laikosi „neutralumo“ pozicijos, tačiau iš tikrųjų remia Rusijos karinę pramonę tiekdamas svarbiausias prekes, rašo „The Economist“.
Pasak analitikų, Kinija neperduoda Rusijai paruoštų ginklų sistemų, bet tiekia jai įvairius dvejopo naudojimo produktus – nuo mikroelektronikos iki pramoninės įrangos. Teigiama, kad būtent šie komponentai leidžia Maskvai pasigaminti tikslias raketas ir bepiločius orlaivius, kuriais smogiama Ukrainai.
Kinijos puslaidininkiai ir mikroelektronika, kurie yra labai svarbūs pažangių ginklų sistemų gamybai, atlieka svarbų vaidmenį. Be to, Kinija yra pagrindinė komponentų FPV dronams, kurie masiškai naudojami fronte, tiekėja.
Taip pat pažymima Rusijos gynybos pramonės priklausomybė nuo kiniškų skaitmeninio valdymo staklių – kai kuriais skaičiavimais, Rusija importuoja iki 90 proc. tokios įrangos iš Kinijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija tonomis išpardavinėja auksą – tokio mažo rezervo seniai nematė
10:19
Rusijos centrinis bankas trečiadienį pranešė, kad 2026 m. balandį Rusijos aukso atsargos sumažėjo ketvirtą mėnesį iš eilės. Gegužės 1 d. duomenimis, Rusijos aukso atsargose buvo 73,9 mln. uncijų aukso luitų.
Per mėnesį šis kiekis sumažėjo 200 tūkst. uncijų, o nuo metų pradžios – 900 tūkst. Dėl to bendras aukso kiekis Centrinio banko balanse nukrito iki žemiausio lygio nuo 2022 m. kovo mėn., skelbia „The Moscow Times“.
Sumažėjo 27,9 tonos
Perskaičiavus į tonas, per sausio–balandžio mėnesius Centrinio banko aukso atsargos sumažėjo 27,9 tonos. Tai tapo rekordinis sumažėjimas nuo 2002 m.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kinija neskuba gelbėti Rusijos – Xi Jinpingas nedavė Putinui to, ko jis norėjo
09:47
Per vizitą Pekine Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui vėl nepavyko gauti galutinio Kinijos pritarimo dujotiekio „Sibiro galia 2“ projektui, kurį Maskva laiko svarbiausiu energetikos projektu po Europos rinkos praradimo, rašo „The Washington Post“.
Tikimasi, kad projektas leistų Rusijai kasmet tiekti Kinijai iki 50 mlrd. kubinių metrų dujų. Tačiau, nepaisant daugelį metų trunkančių derybų, Pekinas vis dar vengia pasirašyti galutinius susitarimus.
Leidinys pažymi, kad ši situacija dar kartą atskleidė Rusijos ir Kinijos partnerystės ribotumą. Po plataus masto invazijos į Ukrainą Rusija tapo gerokai labiau priklausoma nuo Kinijos – tiek energetikos srityje, tiek dėl technologijų ir pramoninių komponentų tiekimo.
Vis dėlto Pekinas ir toliau elgiasi atsargiai ir siekia maksimalios naudos iš susilpnėjusios Maskvos padėties.
Plačiau skaitykite ČIA.
Liepsnos ir juodų dūmų stulpai: Rusijoje dega milžiniška naftos perdirbimo gamykla
09:07
Rusijoje po naktinės Ukrainos pajėgų atakos liepsnoja Syzranės naftos perdirbimo gamykla, esanti Samaros srityje, skelbia naujienų agentūra RBC, remdamasi vietinių socialinių tinklų grupių įrašais ir vietos valdžios pareiškimais.
Kaip teigia stebėsenos kanalas „Exilenova Plus“, Ukraina smogė bendrovei „Rosneft“ priklausančios Syzranės naftos perdirbimo gamyklos naftos perdirbimo įrenginiui.
Anot liudininkų, gaisras naftos perdirbimo gamykloje kilo auštant. Iš pradžių vietiniai teigia girdėję oro gynybos sistemų veikimą, o vėliau – sprogimus.
Nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti, kad naftos perdirbimo gamykla paskendusi juoduose dūmuose.
Samaros srities gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas vėliau pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką žuvo du žmonės. Taip pat teigiama, kad yra sužeistųjų.
Reaguodamos valdžios institucijos įvedė avarinį protokolą „Kilimas“ ir laikinai uždarė regiono oro erdvę.
Syzranė yra trečias pagal dydį Samaros srities miestas, įsikūręs apie 700 kilometrų į šiaurės rytus nuo Ukrainos sienos su Rusija.
Apšaudyta gamykla priklauso bendrovės „Rosneft“ struktūrai ir yra viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Volgos regione. Perdirbimo pajėgumas siekia iki 8,5 mln. tonų naftos per metus, o tai sudaro daugiau nei 3 proc. visos Rusijos rodiklio.
Gamykla gamina benziną, dyzelinį kurą, aviacinį benziną ir mazutą ir tiekia juos į keletą Centrinės Rusijos sričių bei iš dalies eksportuoja.
Prasidėjus plataus masto karui, įmonė tapo nuolatiniu Ukrainos bepiločių orlaivių taikiniu. 2025 m. rugpjūčio, gruodžio mėnesiais ir tų pačių metų pabaigoje gamykla patyrė keletą smūgių, kurie sukėlė gaisrus ir ilgalaikius gamybos sutrikimus.
Ukraina reguliariai atakuoja karinę infrastruktūrą giliai Rusijos teritorijoje ir okupuotose teritorijose, siekdama sumažinti Maskvos gebėjimus tęsti karą.
Iškraipo NATO istoriją: sukūrė legendą apie Rusijos provokavimą ir jos puolimą
08:38
Baltijos šalių ir Vakarų apskritai santykiai su Rusija gimdo vis naujas melagienas. Internete plinta teiginys, neva britai prieš 30 metų siekė engti rusus mūsų regione ir taip išprovokuoti Rusijos puolimą, o NATO esą ketinusi atsakyti tuo pačiu. Tokia versija „rasta“ išslaptintuose Jungtinės Karalystės (JK) dokumentuose. Juose tikrai įspėta, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystė Aljanse galėtų baigtis konfliktu su Rusija, bet joks žmonių engimas ir tyčinis provokavimas neminėti.
Nuo britų – iki Kapčiamiesčio
Trijų dešimtmečių senumo įvykius prieš porą savaičių prisiminė ir net su planuojamu Kapčiamiesčio poligonu susiejo viena „Facebook“ vartotoja.
Moteris pasidalijo nežinia iš kokio šaltinio paimta fraze: „Britai išslaptino 1996 m. dokumentus, pagal kuriuos buvo jų planas Baltijos šalyse tyčia engti rusus ir tuo išprovokuoti Rusijos įsiveržimą! Tada planas buvo visa NATO jėga pulti Rusiją!!! Už šitą išslaptinimą Rusija dėkinga!“
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Telegraph“: JK sankcijų švelninimas Rusijai gali sukelti problemų
07:32
Didelis energetinis šokas Artimuosiuose Rytuose privertė Europos politikus persvarstyti ankstesnius pažadus dėl energetinės nepriklausomybės. Kaip rašo „The Telegraph“, Jungtinės Karalystės premjeras Kiras Starmeris nusprendė faktiškai sušvelninti dalį sankcijų Rusijai ir leisti tam tikrą dyzelino bei aviacinio kuro importą, siekiant sumažinti galimo kuro trūkumo riziką vasarą.
Nors premjeras teigia, kad tai laikinas sprendimas prieš naujas griežtesnes priemones Maskvai, leidinys pabrėžia, jog pats poreikis tai daryti atskleidžia šalies pažeidžiamumą energetikos srityje.
Skelbiama, kad Jungtinė Karalystė yra didžiausia grynoji aviacinio kuro importuotoja Europoje ir ypač priklauso nuo tiekimo grandinių. Esamų reaktyvinio kuro atsargų šaliai pakaktų tik maždaug mėnesiui.
Taip pat kritikuojama ilgalaikė šalies energetikos politika – nuo 18 naftos perdirbimo gamyklų 8-ajame dešimtmetyje liko tik keturios. Autorių teigimu, vietoj ribojimų reikėtų stiprinti vietinę energijos gamybą ir didinti rezervus, kad ateityje būtų lengviau atlaikyti panašias krizes.
Zelenskio perspėjimas: įvardijo, kokį naują karo scenarijų svarsto Rusija
06:24
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija svarsto galimybę vykdyti papildomas atakas prieš Ukrainą iš Baltarusijos ir Rusijos Briansko srities teritorijų.
Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai valstybės vadovas kalbėjo vaizdo kreipimesi, paskelbtame platformoje „Telegram“.
V.Zelenskis teigė, kad buvo surengtas Štabo posėdis, kurio metu kariuomenė, žvalgybos tarnybos, Ukrainos saugumo tarnyba ir Užsienio reikalų ministerija išsamiai aptarė situaciją dėl Baltarusijos ir Rusijos Briansko srities. Jis pareiškė, kad Rusija šias teritorijas vertina kaip galimas kryptis papildomoms atakoms prieš Ukrainos šiaurinius regionus, ypač Černihivo–Kyjivo kryptimi.
V.Zelenskis patikino, kad Ukrainos pusė dirba stiprindama gynybą šia kryptimi. Pasak jo, karinei vadovybei jau pateikti atitinkami nurodymai. Tuo pačiu prezidentas pažymėjo, kad prevencinės priemonės tęsiamos tiek Baltarusijos atžvilgiu, tiek tam tikrose Rusijos teritorijose, iš kurių gali kilti grėsmės.
V.Zelenskis pridūrė, kad tikisi, jog Ukrainos Užsienio reikalų ministerija bus kuo aktyvesnė diplomatiniame darbe dėl Baltarusijos, pabrėždamas, kad reikia stiprinti spaudimą ir koordinaciją su tarptautiniais partneriais.
Valstybės vadovas perspėjo Baltarusiją apie pasekmes, jei Rusija įtrauktų šalį į karą.
Jis taip pat sakė, kad Ukraina yra pavargusi nuo nuolatinės grėsmės, jog Rusija gali įtraukti Baltarusiją į karo plėtrą. V.Zelenskis perspėjo, kad jei taip nutiktų, Baltarusijai tektų susidurti su reikšmingomis pasekmėmis. Jis pažymėjo, kad Ukrainos žvalgybos tarnybos gavo papildomas neviešas užduotis, susijusias su šia grėsme, ir pridūrė, kad Ukraina taip pat turi konkrečių pajėgumų reaguoti į bet kokią grėsmę, kylančią iš Rusijos teritorijos.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusija turi penkis karo plėtros per šiaurinę Ukrainą scenarijus.
