Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Lavrovas rado kuriozišką pasiteisinimą, kodėl Rusijai nesiseka Donbase
09:35
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu Kinijos leidiniui „Shanghai Media Group“ paaiškino, kodėl Rusijos pajėgos Ukrainoje nepasiekia numatytų tikslų ir žengia į priekį lėčiau, nei norėtų.
Pokalbio su kinų žurnalistais, kurio tekstinę versiją paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija, metu šalies diplomatijos vadovas teisinosi, kad Maskva esą sąmoningai netaiko griežtesnių karo metodų, siekdama išvengti per didelės žalos teritorijoms, kuriose gyvena rusakalbiai gyventojai, kuriuos jis pavadino „savais žmonėmis“.
„Mes nuosekliai vykdome „specialiosios karinės operacijos“ uždavinius. Putinas ne kartą sakė, kad nenaudojame tų priemonių, kurias galėtume panaudoti, nes nenorime padaryti pernelyg didelės žalos teritorijoms, kuriose gyvena daugiausia mūsų žmonės, kuriuos naciai bando numalšinti“, – dėstė jis.
S.Lavrovas taip pat pakartojo tradicinę Kremliaus propagandinę retoriką apie vadinamąją „specialią karinę operaciją“ ir pareiškė, kad jos užduočių vykdymo procesas tęsiasi.
Kinų žiniasklaidai ministras tvirtino, kad 2026 m. Rusijos pajėgos tariamai užėmė apie 80 gyvenviečių Ukrainoje, iš kurių 35 – kovo ir balandžio mėnesiais. Viešoje erdvėje nėra nepriklausomų šių teiginių patvirtinimų.
Tokie S.Lavrovo pareiškimai nuskambėjo Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino vizito Kinijoje fone. V.Putino atvykimo į Kiniją metu Kremliaus vadovą oro uoste pasitiko garbės sargyba. Tam buvo surinkta specialiai organizuota žmonių grupė su Rusijos ir Kinijos vėliavomis, apsirengusi vienodais kostiumais.
Nors Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Maskva ir Pekinas susitarė dėl pagrindinių projekto „Sibiro galia 2“ parametrų, o pagrindinės detalės ir jo įgyvendinimo grafikas dar turi būti suderinti, laikraštis „The Washington Post“ trečiadienį paskelbė, kad V.Putinas ir vėl negavo galutinio Kinijos sutikimo statyti dujotiekį „Sibiro galia 2“, kurį Maskva laiko vienu iš pagrindinių energetikos projektų praradus rinką Europoje.
Kremlius prakalbo apie pratybas su Baltarusija: „Tai yra signalas“
15:51
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos ir Baltarusijos karinės branduolinės pratybos yra signalas, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.
„Bet kokios pratybos yra karinės plėtros dalis, ir bet kokios pratybos yra signalas“, – pareiškė jis apie pirmadienį prasidėjusias pratybas.
Kiek anksčiau Baltarusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusija per pratybas pristatė branduolinę amuniciją į saugyklas Baltarusijos teritorijoje, ir paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą.
Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad per branduolinių pajėgų pratybas Baltarusijoje „buvo dislokuoti „Iskander-M“ su specialiąja amunicija“.
Tuo pat metu Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad kartu su Gynybos pajėgomis, Valstybine sienos apsaugos tarnyba ir policija vykdo sustiprintas saugumo užtikrinimo priemones šiauriniuose Ukrainos regionuose.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte išvakarėse pareiškė, kad Rusija susidurtų su pražūtingomis pasekmėmis, jei išdrįs panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą.
Europos Parlamentas reiškia solidarumą su Baltijos valstybėmis dėl nepagrįstų Rusijos kaltinimų
15:35
Europos Parlamento (EP) politiniai vadovai griežtai pasmerkė Rusijos mestus, pasak jų, nepagrįstus kaltinimus Lietuvai, Latvijai ir Estijai dėl tariamų priešiškų veiksmų bei pabrėžė būtinybę stiprinti Baltijos regiono saugumą.
Ketvirtadienį EP Pirmininkų sueiga – institucija, kurią sudaro Parlamento ir politinių frakcijų lyderiai – išplatino pareiškimą, kuriame atmetė Maskvos teiginius, esą Baltijos šalys rengia provokacijas prieš Rusiją arba leidžia naudoti savo teritoriją, oro erdvę ar karinius objektus išpuoliams.
„Pirmininkų sueiga griežtai atmeta neseniai Rusijos Federacijos pateiktus nepagrįstus ir pavojingus kaltinimus Latvijai, taip pat Estijai ir Lietuvai“, – teigiama pranešime.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis: Ukraina smogė Rusijos FSB būstinei ir „išguldė“ apie 100 rusų
15:27 Atnaujinta 16:13
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų centras „Alfa“ sudavė smūgį Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) būstinei ir okupuotoje teritorijoje sunaikino rusų priešlėktuvinę gynybos sistemą „Pancyr“, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Vien šios operacijos dėka Rusijos nuostoliai – apie šimtas žuvusių ir sužeistų okupantų“, – pabrėžė prezidentas.
Ukrainos vadovas taip pat pasidalijo vaizdo įrašu. Juo remiantis, ukrainiečių žiniasklaida mano, kad buvo smogta Rusijos FSB būstinei Heničeskos Hirkos kaime, Chersono srityje.
„Rusai turi pajusti, kad jie turi baigti šį savo karą. Ukrainos vidutinio ir ilgo nuotolio sankcijos ir toliau veiks“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kurortinis Heničeska Hirkos kaimas buvo okupuotas dar pirmąją plataus masto Rusijos invazijos dieną, 2022 metų vasario 24-ąją. Jis yra netoli administracinės sienos tarp Chersono srities ir Krymo, kuris yra okupuotas nuo 2014 metų vasario.
Šios „vidutinio nuotolio sankcijos“ vis dažniau remiasi sparčiai besiplečiančia puolamųjų bepiločių orlaivių klase, nukreipta tiesiai į priešo veikimo užnugarį.
Remiantis naujausiais pranešimais, Ukrainos vidutinio nuotolio bepiločiai orlaiviai – fiksuoto sparno sistemos, veikiančios nuo 50 iki 200 km atstumu – naikina Rusijos tiekimo grandines, šaudmenų sandėlius ir didelės vertės priešlėktuvinės gynybos tinklus.
Užpildydamos spragą tarp taktinių priešakinių FPV ir tolimojo nuotolio strateginių platformų, šios vidutinio nuotolio operacijos anksčiau saugias teritorijas, laikinai užimtas Rusijos, paverčia itin ginčytinomis zonomis.
Taip pat taikydamasi į logistikos centrus, Ukraina verčia Rusijos vadus atitraukti savo sunkiąją techniką toliau nuo kontakto linijos, taip smarkiai pablogindama Maskvos gebėjimą aprūpinti savo pajėgas ir palaikyti puolimą fronte.
Lukašenka prisipažino, kad Rusija išsipildė seną jo „svajonę“
15:00
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį lankydamas ginkluotųjų pajėgų raketų brigadą Osipovičių rajone pareiškė, kad išsipildė jo „svajonė“ turėti savo šalyje rusiškų raketų kompleksų „Iskander“.
Apie tai rašo valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
„Kadaise svajojau apie šią mašiną („Iskander“), o šiandien mes jų turime ne vieną. Ir jūs geriau už mane žinote, kad tai puikus ginklas!“ – pareiškė A.Lukašenka.
Prieš tai Baltarusijos gynybos ministerija pareiškė, kad pirmadienį šalyje prasidėjo bendros su Rusija kovinio branduolinio ginklo panaudojimo pratybos.
Vėliau paaiškėjo, kad Rusija per pratybas pristatė branduolinę amuniciją į saugyklas Baltarusijos teritorijoje.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje ir bendras branduolines pratybas pavadino beprecedenčiu iššūkiu pasaulinei saugumo architektūrai ir paragino tarptautinius partnerius griežtai reaguoti.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte išvakarėse pareiškė, kad Rusija susidurtų su pražūtingomis pasekmėmis, jei išdrįs panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą.
NATO įtaria, kad Rusija bando dislokuoti branduolinį ginklą jūros dugne
14:31
NATO šalių žvalgybos tarnybos įtaria, kad Rusija rengia slaptą karinį projektą, pagal kurį jūros dugne ketinama dislokuoti raketas su branduolinėmis galvutėmis, rodo ketvirtadienį Vokietijos televizijos kanalų WDR ir NDR paskelbtas tyrimas. Jų analizuotos palydovinės nuotraukos, Rusijos mokslinės duomenų bazės, istoriniai dokumentai ir karinių ekspertų vertinimai patvirtina tokių nuogąstavimų pagrįstumą.
Tyrime teigiama, kad projektas „Skythen“ gali apimti raketų, skirtų branduolinėms kovinėms galvutėms, patalpinimą specialiai suprojektuotuose bunkeriuose ar konteineriuose jūros dugne kelių šimtų metrų gylyje. Ten jos gali būti laikomos ilgą laiką ir paleidžiamos nuotoliniu būdu, teigiama tyrime.
NATO žvalgybų duomenimis, paleidimo įrenginiams dislokuoti gali būti naudojamas Severomorske esantis transporto laivas „Zviozdočka“ ir povandeninis laivas „Sarov“. „Zviozdočka“ yra specializuotas laivas, galintis naudoti kranus ir krovimo platformas sunkiajai įrangai gabenti atviroje jūroje, įskaitant Arkties vandenyno vandenis.
Mintis slapta išdėstyti branduolinius ginklus vandenyno dugne buvo nagrinėjama Šaltojo karo metais. Autoriai remiasi 1980 m. Pentagono dokumentais, kuriuose pateikta jūros dugne pritvirtintos raketų šachtos schema (projektas „Orca“). Karo atveju jis turėjo iškilti į paviršių ir paleisti raketą.
Kas yra tos raketos „Skif“
Atrodė, kad Jungtinės Valstijos galiausiai atsisakė tokių sistemų kūrimo, tačiau Rusijoje, NATO šaltinių duomenimis, panašus projektas buvo tęsiamas. Dar dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Rusija užregistravo techninius patentus, reikalingus jam įgyvendinti.
NATO duomenimis, Rusija specialiai šiam projektui sukūrė raketą „Skif“, kuri yra modifikuota Rusijos povandeniniuose laivuose naudojamos raketos „Sineva“ versija. Teigiama, kad „Skif“ raketų, galinčių būti paleidžiamų nuo jūros dugno, veikimo nuotolis siekia kelis tūkstančius kilometrų, teigiama tyrime. Pirmieji bandymai esą galėjo būti atlikti prieš kelerius metus.
Šaltojo karo metais tarptautinėmis sutartimis buvo bandoma sustabdyti branduolinių ginklų dislokavimą pasaulio vandenynuose. 1971 m. buvo sudaryta Sutartis dėl branduolinio ginklo ir kitų masinio naikinimo ginklų dislokavimo jūros dugne, vandenyno dugne ir jo gelmėse uždraudimo. Ją pasirašė Jungtinės Amerikos Valstijos, Sovietų Sąjunga ir dar apie 80 valstybių, skelbia portalas „Agentstvo“.
Sutartis tebegalioja, tačiau pagal ją branduolinius ginklus draudžiama dislokuoti tik tarptautiniuose vandenyse, teigiama tyrime. Manoma, kad projektas „Skif“ apima sistemų dislokavimą Rusijos teritoriniuose vandenyse.
Neaišku, ar povandeninės raketos jau dislokuotos ir ar projektas peržengė eksperimentinį etapą, teigiama tyrime. Tačiau dar 2017 m. buvęs Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovas ir Valstybės Dūmos deputatas Viktoras Bondarevas valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad Rusija turi „eksploatuojamų dugninių raketų „Skif“.
Svarbiausia ne kovinis panaudojimas, o politinis diskursas
Pasak Vokietijos karinio jūrų laivyno karininko ir Mokslo ir politikos fondo vizituojančio tyrėjo Helge Adrianso, tarpžemyninių raketų išdėstymas jūros dugne labai apsunkintų jų neutralizavimą ir leistų Rusijai palyginti nedidelėmis sąnaudomis pasiekti tą patį efektą, kuriam šiandien reikia povandeninių laivų.
1980 m. Pentagono dokumentuose taip pat pažymima, kad raketų išdėstymo jūros dugne privalumai būtų jų ilgaamžiškumas, palyginti nedidelė kaina ir maža sunaikinimo tikimybė. Tačiau kartu buvo pažymėta, kad sunku perduoti duomenis ir neįmanoma patikrinti kovinės parengties neatskleidžiant buvimo vietos.
Karinio istoriko Matthiaso Uhlo nuomone, tokių projektų reikšmė Rusijai „slypi ne tiek realiame koviniame panaudojime, kiek politiniame diskurse“: „Šie ginklai turėtų tarnauti kaip atgrasymo priemonė ir sukurti netikrumo atmosferą.“
„Politico“. Putinas naudojasi proga smogti Merzui: dabar jis – silpniausias
13:56
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas naudojasi proga suduoti smūgį Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui, kai jis yra silpniausias, rašo leidinys „Politico“.
Kanclerio populiarumui krentant, Kremlius akivaizdžiai suintensyvino pastangas paspartinti jo nuvertimą ir sustiprinti augančias prorusiškas Vokietijos kraštutinės dešinės jėgas.
Nors V.Putinas jau seniai siekė pakenkti F.Merzui, vykdydamas įtakos kampanijas ir hibridines atakas, retai kada aplinkybės buvo tokios palankios Maskvai, pastebima straipsnyje.
Skelbiama, kad Vokietijos ekonomika patiria recesiją, jos centro dešinioji koalicija yra susilpnėjusi, o kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pirmauja nacionalinėse apklausose prieš dvejus žemių rinkimus Rytų Vokietijoje.
Tikimasi, kad partija ten pasieks istorinę pergalę ir pirmą kartą nuo įsikūrimo pateks į vyriausybę.
„Rusija Europoje ieško partnerių, kuriuos galėtų panaudoti savo tikslams, ir, savaime suprantama, siekia, kad AfD artimiausiu metu ateitų į valdžią – tiek per žemių rinkimus, tiek galiausiai per kitus federalinius rinkimus“, – aiškino F.Merzo vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narys Chrisas Schulenburgas.
Pasak jo, tai suteiktų Rusijai strateginį partnerį Vokietijoje ir atramos tašką Europoje.
Putinas didina spaudimą
Pastarosiomis savaitėmis V.Putinas didino spaudimą F.Merzui, veikdamas tiek atvirai – sustabdydamas Kazachstano naftos srautą į Rytų Vokietiją Rusijos naftotiekiu, tiek subtiliau – bandydamas įvaryti pleištą viešojoje nuomonėje Vokietijoje, pasiūlydamas buvusį Kremliui lojalų kanclerį Gerhardą Schroederį kaip galimą Europos derybininką taikos derybose dėl Ukrainos.
Vienas iš V.Putino patarėjų taip pat pakvietė AfD politikus dalyvauti kasmetiniame Rusijos prezidento ekonomikos forume Sankt Peterburge.
Pasak straipsnio, V.Putino strategija – pasinaudoti realiomis ir vis stiprėjančiomis F.Merzui nepalankiomis politinėmis silpnybėmis, ypač susijusiomis su Vokietijos nepasitenkinimu ekonomikos būkle, ir gilinti nesutarimus dėl Berlyno karinės paramos Ukrainai.
Šiuo tikslu Kremliaus propagandos mašina vaizduoja F.Merzą kaip neefektyvų ir atitrūkusį nuo realybės, o kanclerio atsisakymą atkurti energetinius ryšius su Rusija pristato kaip „ekonominę savižudybę“.
Maskva taip pat vaizduoja kanclerio konservatorių partiją kaip karo kurstytojus, nes jie remia Ukrainą ir atsisako derėtis su V.Putinu dėl karo pabaigos.
Kremliaus naratyvų atgarsiai
Kaip rašo „Politico“, daugelis šių propagandinių naratyvų ypač stipriai skamba buvusioje Rytų Vokietijoje, kur visuomenės nuotaikos paprastai yra palankesnės Maskvai.
Artėjant regioniniams rinkimams rugsėjį, analitikai tikisi, kad Kremliaus remiami tinklai suaktyvins įtakos kampanijas internete, kad sustiprintų ir paskleistų šiuos pranešimus.
Berlyne įsikūrusio analitinio centro „Polisphere“ atliktos analizės duomenimis, su Kremliumi susijusio tinklo „Pravda“ vokiškame padalinyje vokiečių kalba kritinių straipsnių apie F.Merzą skaičius šį mėnesį, palyginti su metų pradžia, jau gerokai išaugo – maždaug 25 proc.
Kremlius rinkimus Rytų Vokietijoje vertina kaip galimybę „masiškai susilpninti Vokietiją ir ypač šią vyriausybę“, pažymėjo Vokietijos užsienio santykių tarybos Rusijos ekspertas Stefanas Meisteris.
„Jei rusai ir moka ką nors daryti, tai identifikuoti savo oponentų silpnąsias vietas ir jomis pasinaudoti, – pridūrė jis. – O Rytų Vokietija yra, taip sakant, viena iš pagrindinių federalinės vyriausybės ir Vokietijos gebėjimo veikti silpnųjų vietų, nes tai iš esmės yra AfD įėjimo taškas, per kurį ji gali perimti valdžią“.
Ukraina skambina pavojaus varpais: stiprina sienos su Baltarusija apsaugą
12:33 Atnaujinta 12:45
Ukraina stiprina saugumo priemones su Baltarusija besiribojančiuose regionuose, ketvirtadienį pranešė Kyjivas.
Tai daroma po kelias savaites trukusių įspėjimų apie galimą naują ataką iš pagrindinės Rusijos sąjungininkės regione teritorijos.
Kyjivas skambina pavojaus varpais, kad Rusija gali pasinaudoti Baltarusija – 2022 metais pradėtos invazijos į Ukrainą placdarmu – ir surengti naują puolimą iš šiaurės, taip pat ir sostinės link.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad jos padaliniai ir kariuomenė „vykdo visapusišką sustiprintų saugumo priemonių kompleksą šiauriniuose mūsų šalies regionuose“.
Šios priemonės, įskaitant sugriežtintus asmenų ir turto patikrinimus bei kontrolę, „pasitarnaus kaip veiksminga atgrasymo priemonė nuo bet kokių agresyvių priešo ir jo sąjungininkės veiksmų ar operacijų“, sakoma SBU pranešime.
Kremlius pirmadienį atmetė Ukrainos kaltinimus, kad jis nori dar labiau įtraukti Baltarusiją į karą, pavadindamas tai „bandymu toliau kurstyti“.
Rusija ir Baltarusija šią savaitę rengia bendras branduolines pratybas, kuriose dalyvauja tūkstančiai karių, lėktuvai ir strateginių raketų pajėgos.
Penki scenarijai
Vykstant pratyboms, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo šalis „ruošia atsakus į visus įmanomus priešo veiksmų variantus – jei rusai iš tiesų išdrįs išplėsti savo agresiją“.
Ukrainos lyderis taip pat nurodė, kad Kyjivui yra žinomi penki Rusijos parengti karo Ukrainoje išplėtimo scenarijai.
„Išsamiai išanalizavome mūsų žvalgybos agentūrų turimus duomenis apie tai, kad Rusija planuoja puolamąsias operacijas Černihivo ir Kyjivo kryptimi, – sakė V.Zelenskis. – Mūsų pajėgos šiame sektoriuje bus padidintos.“
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis teigė, kad Kyjivas turi duomenų, jog Rusijos generalinis štabas aktyviai skaičiuoja ir planuoja puolamąsias operacijas iš šiaurės.
Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka 2022 m. jau leido Rusijos kariuomenei įžengti į Ukrainą iš Baltarusijos. V.Zelenskis pabrėžė, kad „jau nusibodo, jog Ukrainai nuolat kyla tokia grėsmė, kad rusai kada nors gali įtraukti Baltarusiją į karo plėtrą. Jie turėtų suprasti, kad tai turės jiems pasekmių, ir jos bus didelės“.
Latvijoje paskelbtas oro pavojus: link Lietuvos skridęs dronas tolsta
12:21
Latvijos ginkluotosios pajėgos ketvirtadienį apie 10 val. 45 min. paskelbė perspėjimą dėl galimos grėsmės oro erdvei, apimantį Kraslavos, Rėzeknės, Ludzos ir Aukštutinės Dauguvos savivaldybes. Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad, naujausiais duomenimis, link Lietuvos skridęs dronas dabar tolsta.
Latvijos Kraslavos, Rėzeknės, Ludzos ir Aukštutinės Dauguvos savivaldybių gyventojams buvo išsiųstas perspėjimo pranešimas į mobiliuosius telefonus.
Paskelbtas pavojus ir Daugpilyje
Vėliau pavojus paskelbtas ir šalia Lietuvos esančiame Daugpilio mieste.
„Patvirtiname, kad Latvijos oro erdvėje yra bent vienas bepilotis orlaivis“, – sakoma Latvijos kariuomenės pranešime.
Ministras: link Lietuvos artėjęs dronas šiuo metu tolsta
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija parodė, kaip „veža“ branduolinius šaudmenis į Baltarusiją
11:57
Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad, prasidėjus branduolinėms pratyboms, pristatė branduolinius šaudmenis į Baltarusijoje esančios raketinės brigados saugyklas. Platformoje „Telegram“ ministerija paskelbė esą tai patvirtinantį vaizdo įrašą.
Rusijos gynybos ministerija tikina, kad šio Baltarusijos raketinio dalinio personalas vykdo mokomąsias ir kovines užduotis, kurių metu gautais specialiais operatyvinių-taktinių sistemos „Iskander-M“ šaudmenimis aprūpina raketas-nešėjas ir slapta perkelia į nurodytą teritoriją pasirengti paleidimams.
Šią savaitę Rusijos gynybos ministerija paskelbė pradedanti pratybas „dėl branduolinių pajėgų parengimo ir panaudojimo esant agresijos grėsmei“.
Manevrai numatyti gegužės 19-21 d. Skelbta, kad jose dalyvaus daugiau kaip 64 tūkst. karių ir per 7,8 tūkst. vienetų technikos.
Gegužės 18 d. Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė apie „planinių“ branduolinio ginklo kovinio panaudojimo ir branduolinės paramos pratybų pradžią. Nurodoma, kad Baltarusijos kariuomenė bendradarbiauja su Rusijos puse, o pratybos esą „nėra nukreiptos prieš trečiąsias šalis ir nekelia grėsmės regiono saugumui“.
Pagrindinis šių pratybų bruožas, pasak Baltarusijos gynybos ministerijos, yra patikrinti pasirengimą koviniam branduolinio ginklo panaudojimui iš neparengtų teritorijų, kuris, kaip teigiama, apims slaptą judėjimą dideliais atstumais.
Ekspertai vertina, kad taip siekiama pademonstruoti jėgą Ukrainos sąjungininkams ir nukreipti dėmesį nuo didėjančių Rusijos pajėgų problemų fronte.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija mano, kad Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje ir bendros abiejų diktatūrų branduolinės pratybos yra beprecedentis iššūkis pasaulinei saugumo architektūrai.
Nauja grėsmė Latvijos oro erdvėje: paskelbtas perspėjimas
11:00 Atnaujinta 11:28
Latvijos ginkluotosios pajėgos ketvirtadienį apie 10 val. 45 min. paskelbė perspėjimą dėl galimos grėsmės oro erdvei, apimantį Kraslavos, Rėzeknės ir Ludzos savivaldybes, pranešė transliuotojas LSM.
Šių savivaldybių gyventojams buvo išsiųstas perspėjimo pranešimas į mobiliuosius telefonus.
Antradienį ir trečiadienį kelių Latvijos savivaldybių gyventojai taip pat gavo perspėjimus į savo mobiliuosius telefonus apie galimą grėsmę oro erdvėje.
Darbo imasi NATO naikintuvai
Į misiją įtraukti NATO naikintuvai, vykdantys Baltijos šalių oro erdvės patruliavimo misijas, skelbia portalas TVNET.
Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos kartu su NATO sąjungininkais nuolat stebi oro erdvę, siekdamos užtikrinti gebėjimą nedelsiant reaguoti į galimas grėsmes. Nacionalinės ginkluotosios pajėgos sustiprino priešlėktuvinės gynybos pajėgumus rytinėje sienoje, nusiuntusios papildomus dalinius.
Gyventojų dėmesiui!
„Eikite į patalpas, laikykitės dviejų sienų principo, uždarykite langus ir duris. Jei pastebėsite žemai skraidantį, įtartiną ar pavojingą objektą, nepriartėkite prie jo ir skambinkite 112. Apie pavojaus pabaigą informuosime“, – sakoma tarnybų pranešime.
Plačiau skaitykite ČIA.
